Pranešėja Daiva Kazlauskienė                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-468/2013 Teisėjas Antanas Virbalas                         Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03106-2011-9

                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,

jo gynėjui adv. Aidui Mažeikai,

nukentėjusiajai M. U.,

nukentėjusiosios atstovui adv. Jonui Langiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 07 21 d. iki 2011 08 29 d.; V. U. pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išnagrinėjusi bylą kolegija,

n u s t a t ė:

V. U. buvo kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų, o būtent: jis 2011 07 01 d., 2011 07 02 d.,  2011 07 13 d., 2011 07 15 d., 2011 07 16 d., 2011 09 03 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. U. į mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), grasino susprogdinti, padegti M. U. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, padaryti kitokią M. U. gyvybei, sveikatai, turtui pavojingą veiką. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. U. nuo 2011 07 05 d. 06.15 val. iki 2011 09 11 d. 14.22 val., veikdamas vieninga tyčia, iš savo mobiliojo ryšio telefonų, kurių numeriai yra  (duomenys neskelbtini) siuntė į nukentėjusiajai M. U. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) SMS pranešimus, kuriais, naudodamas psichinę prievartą, grasino susprogdinti M. U. priklausantį namą, grasino M. U. dideliais nemalonumais ir problemomis, grasino M. U. susprogdinti, padegti, padaryti kitokią M. U. sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką:

2011 07 05 d. 06.15 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Uz klaidas mokama brangiai, manau, kad greitai suprasi, gali dar paskambinti, jei suvoki, kad neateisi“;

2011 07 05 d. 22.35 val. M. U. atsiuntė žinutę: „po 1.20 val. internete apie tave, kartu su nuotrauka, bus isplatinta informacija arba po puses val klupesi ant keliu – rinkis“;

2011 07 06 d. 23.05 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Tai tavo zlugimas ir prazutis“;

2011 07 07 d. 05.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Niekur nepasislepsi, ras ir po zeme“;

2011 07 08 d. 14.58 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Nebūsi šalia – turėsi daug problemų, apsispręsk per 10 min. ir paskambink“;

2011 07 09 d. 23.04 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Rytoj tavo nama susprogdins – pazadu – kale – prekiaucenete kunu“;

2011 07 13 d. 06.23 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Si diena bus sunkiausia“;

2011 07 14 d. 12.06 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dekoju uz 2 pareiskima, bet sedesi tu ir sunus“;

2011 07 14 d. 13.53 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Prisidirbai ir ilgam“;

2011 07 16 d. 21.13 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dabar as pats vadovausiu. Tau atėeo pabaiga, pabaiga ir galas“;

2011 07 16 d. 23.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Neatsiklaupsi, staugsi, kaip suo, bet to niekas negirdes“;

2011 07 18 d. 09.02 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Bus daug nemalonumu, padarys invalidais“;

2011 07 18 d. 16.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Laukite dideliu nemalonumu“;

2011 07 19 d. 20.21 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dink nuo namo nes busiu už 7 min“;

2011 07 20 d. 09.44 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Tuoj is antro auksto iskris“;

2011 07 20 d. 16.18 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dink is namo kartu su policija“;

2011 09 06 d. 10.46 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Siandien nepabegsi masina prie namo“;

2011 09 10 d. 12.36 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Meistrai paliko, vaziuok ir pati, nelauk nemalonumu, tave mato“;

2011 09 10 d.  18.00 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Kai liksi viena, lauk sveciu atejo laikas“;

2011 09 10 d. 21.04 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Ras name – sudegins, grazink skolas, turi viena valanda“;

2011 09 11 d. 09.57 val. M. U. atsiuntė žinutę: „ Detonatorius suveiks, tik ijugus rakta, tave perspeju“;

2011 09 11 d.  10.05 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Tave stebi, antra masina tegul isvaziuoja“;

2011 09 11 d. 12.40 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Ziurim neatsipeikejai, aktyvuojam, laiko turi 20 min.“;

2011 09 11 d. 12.45 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dink nuo namo, kol nesuveike sprogmenys“;

2011 09 11 d. 14.22 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Gesink lauza, turesi problemu“,

taip naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino M. U., t.y. V. U. buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Taip pat V. U. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis, 2011 07 17 d. tarp 10 val. ir 11 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą – sudeginti M. U. priklausantį namą, atėjo prie M. U. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia padegė prie namo sienos sudėtas malkas, dėl ko apdegė namo siena ir taip visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti M. U. priklausantį namą, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi degančias malkas pastebėjo kaimynas, kuris užgesino gaisrą, t.y. V. U. buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendžiu V. U. pagal BK 145 str. 2 d. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, o pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuteistasis V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 06 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, nurodo, kad jis su M. U. kartu gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tvarkė jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo kieme stovėjo šiltnamis, kuriame jau augo daržovės. V. U. rūpinosi minėtu šiltnamiu tiek ryte, tiek vakare. Kadangi name vyko remontas, raktų nuo vartelių jis neėmė. Jis tiesiog perlipdavo per tvorą. Taip buvo sutarta su M. U.. 2012 07 14 d. apie 6 val. jis atėjo ir eilinį kartą lipo per minėtą tvorą, tačiau paslydo ir nukrito, susilaužydamas kairės rankos 3 pirštus. Paaiškėjo, M. U., norėdama juo atsikratyti, liepė sūnui tvorą apipilti tepalu. Dėl tokių jos veiksmų V. U. buvo apysunkiai sutrikdyta sveikata. SMS pranešimus jis rašė iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam nėra žinomi. Tai patvirtino ir liudytoja D. M.. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo pranešimų turinį, tačiau nenurodo numerių, iš kurių buvo siųsti pranešimai. V. U. pranešimai buvo perspėjančio turinio. M. U. kreipėsi pirma dėl terorizavimo, bijodama, kad V. U. kreipsis dėl sveikatos sutrikdymo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. U. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau, apelianto nurodymu, Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate yra atliekamas tyrimas dėl to, kad minėtoje byloje buvo suklastotas kaltinamasis aktas, nukentėjusioji yra kaltinama suplanuotu sukčiavimu, o prokurorė nuo teismo nuslėpė svarbius duomenis. Apeliantas mano, kad tikslinga sulaukti sprendimo dėl minėto tyrimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendį pakeisti ir V. U. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir dėl 2011 07 09 d. 23.04 val., 2011 09 10 d. 12.36 val., 2011 09 10 d. 18 val., 2011 09 10 d. 21.04 val., 2011 09 11 d. 9.57 val., 2011 09 11 d. 10.05 val., 2011 09 11 d. 12.40 val., 2011 09 11 d. 12.45 val., 2011 09 11 d. 14.22 val. nukentėjusiajai M. U. siųstų žinučių ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taip pat pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir paskirti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra ne kartą nurodęs, kad jam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir būtent V. U. naudojasi šiuo telefono numeriu. V. U. taip pat yra nurodęs, kad visas kaltinime pagal BK 145 str. 2 d. nurodytas žinutes iš minėto telefono numerio siuntė būtent jis. Tai, kad 2011 07 09 d. 23.04 val. žinutę nukentėjusiajai M. U. siuntė būtent V. U., patvirtina aplinkybė, jog žinutė siųsta būtent iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), taip pat ir paties V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2011 08 12 d. pareiškimas, kuriame jis aptaria visas M. U. siųstas žinutes. Šiame pareiškime V. U. pats pripažino, kad siuntė ir minėtą, iš kaltinimo pašalintą žinutę. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad minėtu telefono numeriu naudojosi tik V. U., iš šio telefono numerio siuntinėjo M. U. kitas grasinančias žinutes, todėl teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo 2011 07 09 d. 23.04 val. siųstą žinutę yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas asmens kaltės klausimą, turi atsižvelgti ne tik į asmens prisipažinimą ar neprisipažinimą, tačiau vertinti ir kitus byloje esančius duomenis. Nukentėjusioji M. U. parodė, kad apskritai jai žinutes, o juo labiau grasinančio pobūdžio, rašė tik V. U., kuris, be to, jai grasino ir paskambinęs telefonu. Iš pradžių V. U. tai darė iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), vėliau grasinančias žinutes pradėjo siųsti iš kito telefono numerio – (duomenys neskelbtini). Įsitikinusi, kad žinutes iš šio telefono numerio taip pat rašė V. U., nes tik jis M. U. terorizavo, be to, daugelio žinučių tekstas yra panašus į tų grasinančių žinučių, kurios buvo siųstos iš V. U. telefono numerio. Pažymėtina ir tai, kad išanalizavus telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę, nustatyta, kad iš šio telefono numerio buvo skambinta D. M.. Pastaroji parodė, kad šis telefono numeris jai nežinomas, tačiau tik vienintelis V. U. jai skambindavo iš nepažįstamų telefono numerių ir dažnai prašydavo perskambinti į tą telefono numerį. Tai, kad V. U. yra pažįstamas su D. M., patvirtina, kad V. U. D. M. skambindavo ir rašydavo SMS žinutes ir iš savo telefono. Tokiu būdu, atsižvelgiant į M. U. siųstų žinučių grasinantį pobūdį, į šių žinučių intensyvumą, taip pat į tai, kad niekas kitas be V. U. M. U. nėra grasinęs, darytina išvada, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai iš kaltinimo pašalino 2011 09 10 d. 12.36 val., 2011 09 10 d. 18.00 val., 2011 09 10 d. 21.04 val., 2011 09 11 d. 9.57 val., 2011 09 11 d. 10.05 val., 2011 09 11 d. 12.40 val., 2011 09 11 d. 12.45 val., 2011 09 11 d. 14.22 val. M. U. siųstas žinutes.

Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai V. U. išteisino pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. dėl pasikėsinimo sunaikinti M. U. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu. Teismas rėmėsi vien tik V. U. parodymais, kad jis 2011 07 17 d. prie M. U. namo nebuvo ir nepadegė prie namo buvusių sudėtų malkų. Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojo V. J., kuris yra procesiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai yra objektyviausi, duotus parodymus. Būtent V. J. pasakė M. U., kad 2011 07 17 d. prie M. U. namo vartelių pamatė V. U., kurį jau anksčiau ne kartą buvo matęs prie M. U. namo, o netrukus taip pat pamatė iš M. U. namo kiemo rūkstančius dūmus. Pagalvojęs, kad namo šeimininkai kieme kepa šašlykus arba tvarko aplinką, į dūmus nekreipė dėmesio, tačiau netrukus praeiviai pasakė, kad kažkas dega to namo kieme ir V. J. per to namo tvorą pamatė prie namo sienas sudėtas malkas, kurios stipriai degė ir liepsna netrukus galėjo pasiekti namo stogą, dėl ko V. J. užgesino kilusį gaisrą. Tokiais V. J. parodymais abejoti nėra pagrindo. Be to, V. J. anksčiau yra ne kartą matęs V. U., todėl suklysti, kad tai buvo būtent V. U., negalėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad būtent tuo metu V. U. terorizavo M. U. tiek skambindamas jai telefonu, tiek siųsdamas grasinančias žinutes, tarp kurių buvo ir žinutė, kuria grasinama susprogdinti M. U. namą. Be to, V. U. apklausų metu ne kartą pats yra nurodęs, kad jis porą dienų prieš šį įvykį, t. y. 2011 07 15 d. prieš nukentėjusiosios M. U. valią yra patekęs į jos namo teritoriją ir ten sukėlęs gaisrą, kurį pats ir užgesino. Tokiu būdu atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo V. U. parodymų prieštaravimą kitiems bylos įrodymams, darytina išvada, kad V. U. parodymai neatitinka tikrovės, yra paneigti ir duodami siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Niekas kitas be V. U. nėra grasinęs M. U. sunaikinti jos turtą, prieš pat kilusį gaisrą prie M. U. namo buvo pastebėtas būtent V. U., o kaip matyti iš bylos medžiagos, savaime gaisras kilti negalėjo. Todėl teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino V. U. dėl pasikėsinimo sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti, prokuroras, nukentėjusioji, pastarosios atstovas advokatas prašė nuteistojo skundą atmesti, o prokuroro – tenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendžio, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai V. U. išteisino pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Visgi kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendžio dalis, pagal kurią V. U. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d., naikintina dėl esminio baudžiamojo procesinio pažeidimo ir priimtinas šioje dalyje naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).

Dėl žmogaus terorizavimo.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą nuostatą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteisiamas šiuo nuosprendžiu kaltininkas, aplinkybių aprašymu, o tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio pradžioje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, šios procesinės nuostatos  nesilaikė, nenurodė nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui ir, nors ir padarė išvadą dėl apelianto V. U. kaltės pagal BK 145 str. 2 d., nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje perrašė tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę. Be to, apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. U. 2011 07 09 d., 23.04 val., nukentėjusiajai M. U. išsiuntė žinutę („Rytoj tavo nama susprogdins – pazadu – kale – prekiaucenete kunu“). Todėl tokia apylinkės teismo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, nustatė:

V. U. 2011 07 01 d., 2011 07 02 d.,  2011 07 13 d., 2011 07 15 d., 2011 07 16 d., 2011 09 03 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. U. į mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), grasino susprogdinti, padegti M. U. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padaryti kitokią M. U. gyvybei, sveikatai, turtui pavojingą veiką. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką V. U. nuo 2011 07 05 d. 06.15 val. iki 2011 09 06 d. 10.46 val., veikdamas vieninga tyčia, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), siuntė į nukentėjusiajai M. U. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), SMS pranešimus, kuriais, naudodamas psichinę prievartą, grasino susprogdinti M. U. priklausantį namą, grasino M. U. dideliais nemalonumais ir problemomis, grasino M. U. susprogdinti, padegti, padaryti kitokią M. U. sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką:

2011 07 05 d. 06.15 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Uz klaidas mokama brangiai, manau, kad greitai suprasi, gali dar paskambinti, jei suvoki, kad neateisi“;

2011 07 05 d. 22.35 val. M. U. atsiuntė žinutę: „po 1.20 val. internete apie tave, kartu su nuotrauka, bus isplatinta informacija arba po puses val klupesi ant keliu – rinkis“;

2011 07 06 d. 23.05 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Tai tavo zlugimas ir prazutis“;

2011 07 07 d. 05.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Niekur nepasislepsi, ras ir po zeme“;

2011 07 08 d. 14.58 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Nebūsi šalia – turėsi daug problemų, apsispręsk per 10 min. ir paskambink“;

2011 07 09 d., 23.04 val., M. U. atsiuntė žinutę: „Rytoj tavo nama susprogdins-pazadu-kale-prekiaucenete kunu“;

2011 07 13 d. 06.23 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Si diena bus sunkiausia“;

2011 07 14 d. 12.06 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dekoju uz 2 pareiskima, bet sedesi tu ir sunus“;

2011 07 14 d. 13.53 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Prisidirbai ir ilgam“;

2011 07 16 d. 21.13 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dabar as pats vadovausiu. Tau atejo pabaiga, pabaiga ir galas“;

2011 07 16 d. 23.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Neatsiklaupsi, staugsi, kaip suo, bet to niekas negirdes“;

2011 07 18 d. 09.02 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Bus daug nemalonumu, padarys invalidais“;

2011 07 18 d. 16.59 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Laukite dideliu nemalonumu“;

2011 07 19 d. 20.21 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dink nuo namo, nes busiu už 7 min“;

2011 07 20 d. 09.44 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Tuoj is antro auksto iskris“;

2011 07 20 d. 16.18 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Dink is namo, kartu su policija“;

2011 09 06 d. 10.46 val. M. U. atsiuntė žinutę: „Siandien nepabegsi. Masina prie namo“;

taip naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino M. U., t.y. V. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

BK 145 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. BK 145 str. 2 d. požymis žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Teismai turi analizuoti, kiek šie grasinimai yra realūs, ar tai tik momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės konflikto metu pasireiškimas (LAT 2013 06 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-299/2013).

Pažymima, kad nors V. U. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymo ir nurodė, kad jis rašė tik kai kurias žinutes (siųstas 2011-07-05, 6.15 val., 2011-07-05, 22.35 val., 2011-07-06, 23.05 val., 2011-07-07, 5.59 val., 2011-07-08, 14.58 val., 2011-07-13, 6.33 val., 2011-07-14, 12.06 val., 2011-07-14, 13.53 val., 2011-07-16, 21.13 val., 2011-07-16, 23.59 val., 2011-07-18, 9.02 val., 2011-07-18, 16.59 val., 2011-07-19, 20.21 val., 2011-07-20, 9.44 val., 2011-07-20, 16.18 val., 2011-09-06, 10.46 val.), visgi tvirtino, kad jokių grasinimų iš jo pusės siųsta nebuvo, o apie kitas žinutes nieko nežino. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, t. y. V. U., numeris (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Taip pat pažymėjo, kad pusė žinučių yra koreguotos, pirminiai kai kurių žinučių žodžiai atitinka tikrovę, tačiau pabaiga neatitinka (T. 2, b. l. 178-181). Pirmosios instancijos teismo posėdyje, perklausant pokalbių įrašus, pastarasis parodė, kad pokalbiuose girdimas ne jo balsas (T. 2, b. l. 184-185).

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, konstatuotina, kad V. U., davęs tokius parodymus, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, todėl jie vertinami kritiškai ir atmetami.

Iš nukentėjusiosios M. U. parodymų matyti, jog ji patvirtino savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 metų vasario mėnesio pabaigoje įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011 metų kovo mėnesio viduryje, bevažiuojant autobusu į minėtą namą, ją užkalbino vyriškis, prisistatęs V. U.. Sakė, kad yra gydytojas, gyvena netoliese jos įsigyto namo ir gali padėti organizuoti namo remonto darbus, sutvarkyti aplinką. Kurį laiką su juo bendravo draugiškai, jis padėjo pastatyti šiltnamį, padėjo atlikti kai kuriuos vyriškus darbus. Su juo dažnai draugiškai susiskambindavo, susirašinėjo SMS žinutėmis. Vėliau jis norėjo rimtų santykių, tačiau ji atsisakė ir V. U., supratęs, kad tarp jų nieko nebus, pradėjo jai grasinti, ją terorizuoti. V. U. skambindavo ir grasindavo, kad ją persekios, ramybėje nepaliks. Ji į jo skambučius ir žinutes nereagavo, kol jis pradėjo savo grasinimus įgyvendinti realiai, o būtent, 2011 07 01 d., grįžusi po darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado bendro naudojimo laiptinėje prie savo skaitliuko nupjautus laidus, ji išsigando, bet dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Kitą dieną, liepos 2 d., pamatė savo name pažeistą t.y. įpjautą elektros kabelį, kuris nuo stulpo įeina į namą. Dėl šio įvykio taip pat į policiją nesikreipė. Po kelių dienų, t.y. 2011 07 13 d.,  06.23 val., V. U. jai parašė žinutę „Ši diena bus sunkiausia“. M. U. išsigando ir tą pačią dieną nuvyko į savo namą. Namo kieme rado apdegusias malkas, kurios buvo sukrautos į krūvą, šalia namo sienos. Įtaria, kad tai padarė V. U., kadangi jai nebūnant name, V. U. būdavo jos namo kieme, kur statė šiltnamį. M. U. išsigando, kad V. U. gali padegti namą ir kreipėsi į 1 policijos komisariatą. V. U. toliau jai rašė grasinančio pobūdžio žinutes, taip pat po kelių dienų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pradurtos jos automobilio „Honda Acord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trys padangos. Dėl šio įvykio kreipėsi į 6 policijos komisariatą. 2011 07 18 d. atvykusi į savo namą, M. U. pamatė išmėtytas iš krūvos malkas, jos buvo dar stipriau apdegusios ir aprūkusi namo siena. Nuėjusi pas kaimynus pasiklausinėti, sužinojo, kad jie 2011 07 17 d. vakare matė V. U. jos namo kieme ir rūkstančius dūmus. Mano, kad jas padegė V. U.. Po šio įvykio V. U. jai ir toliau rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes, pavyzdžiui, „Dink iš namo kartu su policija“, „Laukite didelių nemalonumų“, „Bus daug nemalonumų, padarys invalidais“ ir daug kitų žinučių. Dėl tokių įvykių M. U. yra išsigandusi ir sukrėsta. Taigi, jis ne tik grasina ir terorizuoja, bet ir savo grasinimus realiai įgyvendina (T. 1, b. l. 26-27). 2011 09 03 d., apie 19.30 val., jai būnant, darbe adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. U. daug kartų skambino iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambino tol, kol ji neapsikentė ir pakėlė telefoną. V. U. ir grasino, kad ji patirs daug nuostolių, kad pradės už viską mokėti. Po kelių savaičių M. U. vėl gavo grasinančio pobūdžio žinutes, tačiau ne iš V. U. numerio, o iš kito telefono numerio. Įsitikinusi, kad V. U. įsigijo naują numerį (duomenys neskelbtini) ir toliau ją terorizuoja, rašo grasinančio pobūdžio žinutes, kadangi žinučių tekstas yra panašus, kaip ir ankščiau rašė. Be to, M. U. daugiau niekas nerašo SMS žinučių. M. U. jaučiasi nesaugi ir bijo, kad V. U. gali dar labiau pakenkti M. U. ir jos šeimai (T. 1, b. l. 35). Teisminio nagrinėjimo metu M. U. papildomai parodė, kad V. U. atsiųstose žinutėse yra akivaizdūs grasinimai. Jai buvo grasinta ir žodžiu, ir SMS žinutėmis. Kai pradėjo gauti iš V. U. grasinančias žinutes, pradėjo jas fiksuoti. Mano, kad grasinimai yra labai realūs, ypač, kai randi padegtas malkas prie medinės tvoros ir medinio stogelio, taip pat kas kelias dienas būdavo po padangą pradurta. V. U. pasakojo, kad jis yra žvalgybininkas, kontržvalgybininkas ir turi draugų Afganistane. Mano, kad V. U. jai kerštauja, nes ji pastarąjį atstūmė. Jos manymu, V. U. turi gana didelių psichologinių problemų, neturi darbo, turi daug laisvo laiko ir užsiima visokiais terorizmais, jis tikriausiai jaučia malonumą, tai yra jo gyvenimo dalis (T. 2, b. l. 176-178). Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apylinkės teismo posėdyje, perklausant pokalbių įrašus M. U. parodė, kad pokalbiai vyko tarp jos ir V. U., juose girdėti V. U. balsas (T. 2, b. l. 184-185).

Pažymima, kad nėra pagrindo netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad juos pagrindžia kita bylos medžiaga. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 03 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-134(13) matyti, kad tiriamuosiuose įrašuose užfiksuotas vyriškas balsas ir teisiamajame posėdyje diktofonu „Olympus DM-550“ darytame V. U. kalbos garso įraše, kuris perkeltas į kompaktinį diską „Maxel“, užfiksuotas vyriškas balsas ir kalba yra to paties asmens balsas ir kalba. Tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 1 – Nr. 37 yra užfiksuoti dviejų asmenų, vieno vyro ir vienos moters, balsai (T. 2, b. l. 216-222). V. U. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktose išklotinėse užfiksuota, kad iš šio numerio į M. U. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) įtarime nurodytu laiku buvo siunčiami SMS pranešimai, taip pat buvo skambinta (T. 1, b. l. 99-146). Iš V. U. telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųstų nukentėjusiajai M. U. SMS žinučių turinys atsispindi 2011 07 28 d. ir 2011 09 13 d. apžiūros protokoluose (T. 1, b. l. 37-39, 43-44) bei fotolentelėje (T. 1, b. l. 46-48, 50-60, 62, 69-75), tuo tarpu pokalbių turinys užfiksuotas padarytose stenogramose (T. 1, b. l. 77-91).

Kaip matyti iš aptartų bylos duomenų, V. U. grasinimai nukentėjusiajai buvo išreikšti per palyginti trumpą laiką (nuo 2011 07 01 d. iki 2011 09 06 d.), vėlesni jo veiksmai buvo susiję su ankstesniaisiais, jie nebuvo atsitiktiniai. Todėl V. U. veiksmai buvo sistemingi, jie laikytini sistema, kaip, kad to reikalauja BPK 145 str. 2 d. (LAT 2013 06 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-299/2013). Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistojo išsakyti teiginiai, siųstų SMS žinučių turinys buvo aiškiai grasinamojo, bauginamojo pobūdžio, jis grasino sunaikinti nukentėjusiosios turtą, sužaloti jos sveikatą, o gal net atimti gyvybę. Įvairiu metu nuteistojo pasakyti, parašyti, jam inkriminuojami žodžiai vertintini kaip bauginimas BK 145 straipsnio prasme. Juo labiau, kad ir pati nukentėjusioji visa tai suprato kaip bauginimą ir dėl to ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, skambino į bendrosios pagalbos centrą (T. 1, b. l. 6, 7, 9, 10, 11, 13, 29, 30, 31, 32). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Taigi, esant nukentėjusiosios skundams ir jai suvokiant V. U. veiksmus kaip bauginančius, veika pripažintina atitinkanti BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus veiksmus (neigia grasinęs nukentėjusiajai), jų padarymas yra nustatytas byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais. Apeliantas V. U. mini, kad M. U. kreipėsi į policiją pirma dėl terorizavimo, bijodama, kad V. U. kreipsis dėl sveikatos sutrikdymo, kurį, jo įsitikinimu, jis patyrė būtent dėl nukentėjusiosios ir jos sūnaus veiksmų. Tačiau, pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U. galėjo susižaloti lipdamas per tvorą, nes ji buvo apipilta tepalu ir, kad tvorą apipylė tepalu nukentėjusiosios sūnus M. U. liepimu. Be to, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, vertinant V. U. veiksmus BK 145 str. 2 d. kontekste, šioje byloje ji nėra tiriamasis dalykas, todėl ši aplinkybė taipogi V. U. padaryto nusikaltimo sudėties neeliminuoja.   

Taip pat, įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. U. asmenybę, pastarojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, žinučių, pokalbių turinį, jo ir nukentėjusiosios santykius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. U. turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad V. U. gali realiai įgyvendinti jai siunčiamose žinutėse bei telefoninių pokalbių metu išreikštus grasinimus. Pažinodamas nukentėjusiąją ir jai artimus žmones (sūnų), V. U. žinojo, kaip gali įbauginti M. U., ir tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi nei socialiai (grasinimai pažeminti internete, pakenkti materialiai ir pan.), nei asmeniškai (grasinimai sužaloti ar net atimti gyvybę, susprogdinti, padegti namą, pakenkti vaikui ir pan.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto V. U. teiginiu, kad siųsdamas nukentėjusiajai žinutes, jis nesiekė jai grasinti, pranešimai buvo perspėjančio turinio. Priešingai, pokalbių bei žinučių turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad V. U. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą. Be to, motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., požymis (LAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje 2K-542/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės dėl 2011 07 01 d., 2011 07 02 d.,  2011 07 13 d., 2011 07 15 d., 2011 07 16 d., 2011 09 03 d. skambučių bei dėl 2011 07 05 d. 06.15 val. „Uz klaidas mokama brangiai, manau, kad greitai suprasi, gali dar paskambinti, jei suvoki, kad neateisi“; 2011 07 05 d. 22.35 val. „po 1.20 val. internete apie tave, kartu su nuotrauka, bus isplatinta informacija arba po puses val klupesi ant keliu – rinkis“; 2011 07 06 d. 23.05 val. „Tai tavo zlugimas ir prazutis“; 2011 07 07 d. 05.59 val. „Niekur nepasislepsi, ras ir po zeme“; 2011 07 08 d. 14.58 val. „Nebūsi šalia – turėsi daug problemų, apsispręsk per 10 min. ir paskambink“; 2011 07 13 d. 06.23 val. „Si diena bus sunkiausia“; 2011 07 14 d. 12.06 val. „Dekoju uz 2 pareiskima, bet sedesi tu ir sunus“; 2011 07 14 d. 13.53 val. „Prisidirbai ir ilgam“; 2011 07 16 d. 21.13 val. „Dabar as pats vadovausiu. Tau atejo pabaiga, pabaiga ir galas“; 2011 07 16 d. 23.59 val. „Neatsiklaupsi, staugsi, kaip suo, bet to niekas negirdes“; 2011 07 18 d. 09.02 val. „Bus daug nemalonumu, padarys invalidais“; 2011 07 18 d. 16.59 val. „Laukite dideliu nemalonumu“; 2011 07 19 d. 20.21 val. „Dink nuo namo, nes busiu už 7 min“; 2011 07 20 d. 09.44 val. „Tuoj is antro auksto iskris“; 2011 07 20 d. 16.18 val. „Dink is namo, kartu su policija“; 2011 09 06 d. 10.46 val. „Siandien nepabegsi. Masina prie namo“; SMS žinučių išsiųstų iš V. U. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai M. U. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos surinkta bylos medžiaga, o nustatytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo veiksmuose buvimo, kaltės ir kitų svarbių aplinkybių nekelia abejonių. V. U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 2 d.

Taip pat pasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog V. U. 2011 07 09 d., 23.04 val., išsiuntė žinutę („Rytoj tavo nama susprogdins-pazadu-kale-prekiaucenete kunu“) nukentėjusiajai M. U.. Bylos medžiaga nustatyta, kad minėta žinutė buvo išsiųsta iš V. U. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 37-38, 55). Pažymima, kad nuteistasis V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra ne kartą nurodęs, kad jam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir būtent jis naudojasi šiuo telefono numeriu. Tai, kad pastarasis pirmosios instancijos teisme neprisipažino išsiuntęs minėtą SMS žinutę nukentėjusiajai, neduoda pagrindo tikėti tokiu nuteistojo paaiškinimu, juolab, kad V. U. ikiteisminio tyrimo metu 2011 08 11 d. prisipažino parašęs ir išsiuntęs visas kaltinime nurodytas žinutes, tame tarpe ir 2011 07 09 d., 23.04 val. (T. 2, b. l. 11-12). Be to, paties V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktame 2011 08 12 d. pareiškime (T. 2, b. l. 30), kuriame jis aptarė visas M. U. siųstas žinutes, pastarasis prisipažino, kad siuntė ir minėtą iš kaltinimo pašalintą žinutę.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, taip pat tai, kad mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nuteistasis, naudojosi tik V. U., atsižvelgus į tai, kad pastarasis iš šio telefono numerio siuntinėjo M. U. kitas grasinančias žinutes, darytina išvada, kad aplinkybė, jog kaltinime nurodyta taip pat 2011 07 09 d. 23.04 val. V. U. išsiųsta žinutė yra pagrįsta ir neprieštaraujanti kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų (nukentėjusiosios parodymai, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, apžiūros protokolai, fotolentėlė, kt. medžiaga) visuma patvirtina, kad V. U. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), 2011 07 09 d. 23.04 val. išsiuntė į nukentėjusiajai M. U. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), SMS pranešimą, naudodamas psichinę prievartą, grasino susprogdinti M. U. priklausantį namą.

Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl SMS žinučių, siųstų iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreipiamas dėmesys, kad prokuroro apeliaciniame skunde bei apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 6 lapas, 6 pastraipa) šis telefono numeris nurodytas netiksliai – gale 3). Bylos medžiaga nustatyta, kad iš numerio (duomenys neskelbtini) M. U. taipogi buvo siųstos grasinančios žinutės, tačiau nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad minėtas žinutes siuntė V. U.. Vien ta aplinkybė, jog M. U. mano, kad šias žinutes jai irgi siuntė V. U., nes daugiau niekas jai nesiuntė SMS žinučių, tuo labiau grasinančio pobūdžio, taip pat tai, kad galimai žinučių tekstas yra panašus į tų grasinančių žinučių, kurios buvo siųstos iš V. U. telefono numerio (duomenys neskelbtini), neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad žinutes, išsiųstas 2011 09 10 d., 12.36 val., 2011 09 10 d., 18.00 val., 2011 09 10 d., 21.04 val., 2011 09 11 d., 9.57 val., 2011 09 11 d., 10.05 val., 2011 09 11 d., 12.40 val., 2011 09 11 d., 12.45 val., 2011 09 11 d., 14.22 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė ir išsiuntė nukentėjusiajai būtent nuteistasis V. U.. Tokios išvados neleidžia daryti ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta D. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šis telefono numeris jai nežinomas, tačiau tik vienintelis V. U. jai skambindavo iš nepažįstamų telefono numerių ir dažnai prašydavo perskambinti į tą telefono numerį. Pažymima ir tai, kad teisme apklausta liudytoja D. M. paaiškino, kad anksčiau, kai V. U. jai skambindavo, rodydavo numerį, dabar rodo nežinomą numerį, tačiau jie dažnai bendrauja, jo balsą pažįsta, numeris Nr. (duomenys neskelbtini) jai skambino tik vieną kartą, tačiau tai buvo ne V. U. (T. 2, b. l. 175-176). Be to, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino išsiuntęs šias žinutes, tvirtino neturėjęs telefono numerio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tyrimo metu nepavyko nustatyti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę (T. 1, b. l. 149-153).

Pabrėžtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko veikoje. Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo pagrindu apkaltinamąjį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą (LAT 2012 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K–164/2012). Kaip teismams aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika Nr. 19, 2003). BPK 305 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad V. U. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išsiuntė grasinančias žinutes nukentėjusiajai, šios aplinkybės yra pašalinamos iš V. U. pareikšto kaltinimo.

Dėl pasikėsinimo sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad esant abejonėms, kad V. U. padegė prie M. U. namo sienos sudėtas malkas, dėl ko apdegė namo siena ir taip visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti M. U. priklausantį namą, V. U. turi būti išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik V. U. parodymais ir visiškai neatsižvelgė į liudytojo V. J. objektyvius parodymus, kad 2011 07 17 d. prie M. U. namo vartelių pamatė V. U., kurį jau anksčiau ne kartą buvo matęs prie M. U. namo, o netrukus taip pat pamatė iš M. U. namo kiemo rūkstančius dūmus. Pagalvojęs, kad namo šeimininkai kieme kepa šašlykus arba tvarko aplinką, į dūmus nekreipė dėmesio, tačiau netrukus praeiviai pasakė, kad kažkas dega to namo kieme ir V. J. per to namo tvorą pamatė prie namo sienas sudėtas malkas, kurios stipriai degė ir liepsna netrukus galėjo pasiekti namo stogą, dėl ko V. J. užgesino kilusį gaisrą (T. 2, b. l. 157-159). Tačiau vien ta aplinkybė, kad galimai įvykio dieną liudytojas V. J. prie nukentėjusiosios namo matė nuteistąjį, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad būtent V. U. padegė malkas, sudėtas prie namo sienos ir tokiu būdu pasikėsino sunaikinti M. U. priklausantį namą, juolab, kad liudytojas V. J. teisme pažymėjo, kad jis nematė, kaip V. U. įėjo pro vartelius į vidų. Tokios išvados neleidžia daryti ir tai, kad V. U. grasino nukentėjusiajai susprogdinti, sudeginti namą bei aplinkybė, kad niekas kitas nebuvo įtariamas dėl pasikėsinimo padegti M. U. namą arba nukentėjusiosios įtarimas, kad tai galėjo padaryti V. U.. Taip pat vien tai, kad V. U. apklausų metu buvo nurodęs, kad jis porą dienų prieš šį įvykį, t. y. 2011 07 15 d., prieš nukentėjusiosios M. U. valią buvo patekęs į jos namo teritoriją ir ten sukėlęs gaisrą, kurį pats ir užgesino, neduoda pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad tiriamą 2011 07 17 d. gaisrą taipogi sukėlė nuteistasis.

Pažymima, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti surinkti neginčijami įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad malkų gaisras buvo tyčinė V. U. veiksmų pasekmė, t.y. duomenys, įrodantys nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., juolab, kad pastarasis ginčija savo kaltę ir tvirtina 2011 07 17 d. prie M. U. priklausančio namo net nebuvęs. Tačiau šiuo atveju tokių duomenų nebuvo surinkta. Tuo tarpu kilusios abejonės, nepašalinti prieštaravimai bei visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad gaisras kilo dėl tyčinių konkretaus asmens veiksmų.

Dėl bausmės

Skiriant V. U. bausmę pagal BK 145 str. 2 d., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. U. yra išsiskyręs (T. 2, b. l. 50), baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 54-64), praeityje buvo keturis kartus teistas, tame tarpe du kartus dėl analogiško nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymo (T. 2, b. l. 51-53, 77-79), neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, padarė apysunkį nusikaltimą. Tai rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nustatant paskirtos bausmės dydį, įvertinama tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiama į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir nuteistajam už padarytą nusikaltimą parenkama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, paliekant apylinkės teismo nustatytą šios bausmės rūšies dydį. V. U. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar per švelnią nėra pagrindo.  

Apeliaciniame skunde V. U. nurodo ir tai, kad jam paskirta bausmė nepagrįstai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate yra atliekamas tyrimas dėl to, kad minėtoje byloje buvo suklastotas kaltinamasis aktas, nukentėjusioji yra kaltinama suplanuotu sukčiavimu. Mano, kad tikslinga sulaukti sprendimo dėl minėto tyrimo. Visgi, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, todėl jie atmetami. Priešingai, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2013 06 03 d., buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo ir paliktas galioti. Tuo tarpu apygardos teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų. 

Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., V. U. paskirta bausmė pagal BK 145 str. 2 d. subendrinama su 2013 02 20 d. nuosprendžiu (nusikaltimo padarymo laikotarpis nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2011 m. sausio 17 d., taip pat 2011 m. rugsėjo 16 d.) paskirta bausme ir galutinė bausmė V. U. skiriama laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant 2013 02 20 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 07 21 d. iki 2011 08 29 d. Pažymima ir tai, kad šie nuosprendžiai subendrinami, pasirinkus palankesnį nuteistajam subendrinimo būdą, bausmės iš dalies sudedamos.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.,

n u s p r e n d ė:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. U. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę V. U. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę  atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo V. U. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2011 07 21 d. iki 2011 08 29 d.

Kardomąsias priemones V. U. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą. 

Kolegijos pirmininkė                                                                                   Daiva Kazlauskienė

Teisėjai                                                                                                                     Artūras Šumskas

                                                                                                                                               Audronė Kartanienė