Civilinė byla Nr. e2A-562-372/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16888-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.10; 2.6.18.3;
3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1131-466/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorentus projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Sorentus projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Losrita“ dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 8750,89 Eur skolą, 1792,80 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos (subrangovės) ir atsakovės (rangovės) 2018 m. spalio 16 d. buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. SUB181016/01 dėl priešgaisrinio vandentiekio ir lietaus nuotekų šalinimo montavimo darbų atlikimo antžeminėje automobilių saugykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini); terminas iki 2019 m. sausio 7 d. Už atliktus darbus atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 30129,07 Eur; sulaikoma suma – 5 proc. nuo kiekvieno tarpinio aktavimo iki baigiamojo akto be defektų pasirašymo. Laiku neatsiskaičiusi su ieškove už tinkamai atliktus darbus, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 prie Statybos rangos sutarties darbų pabaigos terminas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 27 d.
3. Ieškovė pažymėjo, kad prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai – tinkamai atliko jai pavestus darbus, nuolat bendradarbiavo su atsakove dėl įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo, o atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – už ieškovės atliktus ir atsakovei perduotus darbus vengia atsiskaityti.
4. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 20190409/002 informavo atsakovę, kad objekte yra atlikti visi Sutartyje numatyti darbai ir jų rezultatas perduotas atsakovei, pasirašyti atitinkami atliktų darbų aktai, užpildytas statybos darbų žurnalas, atlikti visi reikalingi bandymai, pateiktos išpildomosios nuotraukos, įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei kita dokumentacija. Ieškovė pateikė atsakovei baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, prašė jį pasirašyti Sutartyje numatyta tvarka ir vieną egzempliorių grąžinti ieškovei. Nurodytu pranešimu ieškovė taip pat paragino atsakovę padengti susidariusį 8273,83 Eur įsiskolinimą.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. pranešimu Nr. 190417/RB01, nepateikdama jokių pagrįstų pastabų dėl perdavimo akte nurodytų duomenų, galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą atsisakė pasirašyti. Ieškovė 2019 m. balandžio 23 d. pranešimu Nr. 20190423/001 pakartotinai pateikė atsakovei galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį atsakovė pasirašė.
6. Ieškovė pažymėjo, kad buvo įvykdytos visos pagal Statybos subrangos sutartį ir sulaikytų lėšų išmokėjimo sąlygos. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros: 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. SP20181213/02; 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. SP20190125/01; 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. SP20190225/01; 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. SP20190325/01; 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės skola už atliktus darbus pagal 2019 m. vasario 25 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01 sudaro 8750,89 Eur be PVM (pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį – už atliktus statybos darbus PVM išskaityti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo užsakovas, t. y. šiuo atveju atsakovė, todėl skolos suma nurodoma be PVM).
7. Ieškovė nurodė, kad Sutartyje buvo numatyta, kad jeigu atsakovė uždelsia sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus darbus, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties kainos. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 1792,80 Eur delspinigių už 180 dienas (24900,06 Eur * 0,04 proc. : 100 proc. = 9,96 Eur vienos dienos delspinigių norma, 9,96 Eur * 180 dienų = 1792,80 Eur).
8. Atsakovė UAB „Losrita“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį su ieškove yra visiškai atsiskaityta, tad ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad teikia duomenis apie UAB „Sorentus projektai“ apyvartą (už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-04-30) ir pažymi, jog 2019 m. balandžio 30 d. pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras su ieškove jau buvo atsiskaityta, išskyrus sulaikytas lėšas pagal Sutarties specialiosios dalies 6.4. punktą, kaip Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurios sudarė 5 procentus nuo kiekvienos sąskaitos - faktūros arba 1200,22 Eur sumą nuo ieškovės pagal Sutartį išrašytų sąskaitų. Atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį sulaikyta 5 procentų dydžio suma (1200,22 Eur) ieškovei buvo išmokėta 2019 m. gegužės 8 d., kada ieškovė visiškai įvykdė visas prievoles pagal Sutartį, t. y. pasirašymui pateikė galutinį aktą, kurį atsakovė pasirašė 2019 m. gegužės 3 d., bei pateikė draudimo kompanijos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštus ir liudijimus / polisus.
9. Atsakovė nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 8750,89 Eur skolos pagal Sutartį priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Su ieškove yra atsiskaityta, piniginė prievolė įvykdyta, todėl nėra įmanomas ir netesybų reikalavimas. Be to, iš pareikšto ieškinio nėra suprantama, kuo remiantis ir nuo kada ieškovė nustato prievolės pažeidimo pradžią, t. y., kada atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Darbus už 24004,37 Eur sumą rangovė UAB „Losrita“ priėmė tik 2019 m. gegužės 3 d., o ieškovė netesybas skaičiuoja už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė prievolės pažeidimo pradžios ir pabaigos momentų, todėl atsakovės įsitikinimu, reikalavimas priteisti 1792,80 Eur delspinigių yra nepagrįstas ir pareikštas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintą principą. Atsakovė neturi galimybės motyvuotai atsikirsti į reikalavimą, kuris nėra aiškiai suformuluotas.
10. Atsakovė nurodė, kad ieškiniu taip pat prašoma priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas (šio reikalavimo ir prašomo priteisti palūkanų dydžio ieškovė taip pat nepagrindžia) bei bylinėjimosi išlaidas, kurie, atsakovės vertinimu, savo esme yra išvestiniai reikalavimai, todėl remiantis atsakovės išdėstyta pozicija dėl pagrindinių ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, reikalavimai priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 8750,89 Eur skolą bei 1792,80 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10543,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1967,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Sorentus projektai“ naudai.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė teikė duomenis apie atsiskaitymus su ieškove taip, kaip palankiau pačiai atsakovei. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis kitoje civilinėje byloje, iš kurių matyti apie esantį 21819,47 Eur skirtumą tarp mokėtinos ir sumokėtos ieškovei UAB „Sorentus projektai“ sumos. Teismas šiuo duomenis laikė teisingais, kadangi sudėjus kitoje civilinėje byloje iš atsakovės teismo priteistą 13065,46 Eur sumą su ieškovės nurodyta skolos suma šioje byloje (8750,89 Eur) iš esmės gaunama beveik tokia suma – 21816,46 Eur, t. y. atsakovės nurodytas skirtumas tarp sumokėtos ir mokėtinos ieškovei bendros sumos.
13. Teismas atkreipė dėmesį į prieštaringą atsakovės poziciją jai triplike teigiant, jog skirtumą tarp mokėtinų ir sumokėtų sumų sudaro 627,46 Eur suma, tačiau kartu nurodė ir pripažino, kad ji nėra sumokėjusi (yra sulaikiusi) 8570,89 Eur sumą, kurią, atsakovės teigimu, ieškovė neteisingai vertina. Teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje teismas sprendimu atmetė UAB „Losrita“ argumentą, kad ji turi teisę sulaikyti mokėjimus. Teismas tokį atsakovės argumentą atmetė ir nagrinėjamoje byloje.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, nenurodė tiksliai, kokius darbus apmoka, todėl sprendė, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalimi ir atsakovės atliekamus mokėjimus pirmiausia nukreipti padengti seniausioms skoloms. Teismas vertino, kad atsakovė mokėjimus ieškovei atliko pagal ankstesnes šalių sudarytas sutartis.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatą priėmė ir galutiniame perdavimo - priėmimo akte šalys bendru sutarimu įrašė, jog nėra perduodamas statybos žurnalas, kuris yra užpildytas, tačiau kitų pastabų dėl atliktų darbų atsakovė nepareiškė. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė aplinkybės, kad naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu; teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią skolą, kurią sudaro (pagal 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01) 8750,89 Eur suma. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių už 180 dienų laikotarpį, kurie sudaro 1792,80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Losrita“ prašo teismo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Sorentus projektai“ ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog UAB „Losrita“ teikė duomenis apie atsiskaitymus su ieškove taip, kaip palankiau atsakovei. Būtent ieškovė inicijavo du atskirus teisminius ginčus, siekdama suklaidinti teismą apie gautų įmokų paskirstymą bei siekdama antrą kartą prisiteisti apmokėjimą pagal jau apmokėtas PVM sąskaitas - faktūras Nr.20190225/01 ir Nr. 20190325/01. Būtent ieškovės nepagrįstas dviejų procesų inicijavimas lėmė, jog tie patys atsakovės atlikti mokėjimai yra skirtingai vertinami dviejuose teisminiuose procesuose, visai neatskleidžiant ginčui reikšmingų aplinkybių bei sutartyse numatytų sulaikymų už tarpinius darbų aktavimus esmės, jų įtakos įmokų paskirstymui. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas visai nesigilino į mokėjimų paskirstymą ir leidžiamus sulaikymus pagal kitas tarp šalių sudarytas subrangos sutartis, o būtent nuo to ir priklausė, kaip pasiskirstė įmokos, kurios sąskaitos bei kokia dalimi buvo padengtos pirmiausia. Teismui tinkamai neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, neįsigilinus į sulaikymų svarbą mokėjimų paskirstymui, buvo priimtas iš esmės nepagrįstas ir naikintinas sprendimas.
16.2. Bylą nagrinėjęs teismas itin lakoniškai sprendime pažymėjo, jog: „teismas 2020-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020 atmetė UAB „Losrita“ argumentą, kad ji turėjo teisę sulaikyti mokėjimus. Toks atsakovės argumentas yra atmestinas ir šioje byloje“. Su tokia teismo išvada UAB „Losrita“ kategoriškai nesutinka, nes ji prieštarauja faktinei situacijai ir pažeidžia tarp šalių sudarytų subrangos sutarčių nuostatas.
16.3. Teisingam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ir kitos tarp ginčo šalių sudarytos subrangos sutartys, o būtent: 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartis Nr. SUB170906/01; 2017 m. spalio 25 d. sutartis Nr. PDS20171025/01; 2018 m. sausio 8 d. sutartis Nr. SUB180108/01. Visi atsakovės atsiskaitymai pagal nurodytas subrangos sutartis buvo vykdomi pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų tvarką – dengiant sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai seniausiai suėję bei paisant sulaikymų pagal paminėtų sutarčių nuostatas. Ieškovė atsakovės mokėjimus paskirstė, nepaisydama pagal Sutartį Nr. SUB180108/01 taikomo 20 % sulaikymo, taigi įmokas paskirstė visai kitoms sąskaitoms - faktūroms padengti, todėl nepagrįstai inicijavo teisminį ginčą šioje byloje. Pagal ginčui aktualią sutartį atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi.
16.4. Bylą nagrinėjęs teismas itin formaliai pasirėmė neįsiteisėjusiu 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020, o šiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei įrodymų visai netyrė. Toks teismo sprendimas, grįstas neįsiteisėjusiu kitoje byloje priimtu sprendimu, vertintinas itin kritiškai ir turi būti panaikintas.
16.5. Ieškovė, vykdydama Sutartį Nr. SUB180108/01, nepateikė atsakovei sutarties reikalavimus atitinkančio garantinio rašto (t. y. garantuojančio atliktų darbų kokybę), todėl atsakovė sulaikė ieškovei mokėtinas sumas ne tik pagal Sutarties specialiosios dalies 6.4. punktą, bet ir pagal 7.2. punktą (bendras 20 procentų sulaikymas nuo kiekvieno tarpinio aktavimo), kas ir atsispindi atsakovės pateiktoje apskaitoje. Visas sulaikytas sumas dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo pagal Sutartį Nr. SUB180108/01 sudaro 9176, 94 Eur, taigi ieškovės nurodyta tariama atsakovės skola pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 20190225/01 ir Nr. 20190325/01 yra ne kas kita, kaip atsakovės sulaikytų mokėjimų dalis pagal Sutarties Nr. SUB180108/01 7.2. punktą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė vienašališkai nusprendė, jog gali nepaisyti Sutarties Nr. SUB180108/01 specialiosios dalies 6.4. ir 7.2. punktų nuostatų ir iš kiekvienos apmokėjimui pateiktos sąskaitos išskaičiuoti mažesnį sulaikymą, nei numatė sutartis, bei tokiu atveju iškreipti įmokų paskirstymą. Būtent ieškovės nepaisytas Sutartyje Nr. SUB180108/01 įtvirtintas bendras 20 procentų sulaikymas ir lėmė nepagrįstą įmokų paskirstymą bei nepagrįstą šio ginčo, dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 20190225/01 ir Nr. 20190325/01, inicijavimą.
16.6. Šioje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl piniginių lėšų priteisimo pagal konkrečią sutartį ir jos pagrindu išrašytas bei tariamai neapmokėtas PVM sąskaitas - faktūras Nr. 20190225/01 ir Nr. 20190325/01. Teismas sprendime apytiksliai įvertino bendrą skolos likutį pagal visas atsakovei apmokėti pateiktas sąskaitas - faktūras visų subrangos sutarčių pagrindu ir nusprendė, kad to pakanka ieškovės reikalavimą pripažinti tikėtinai pagrįstu ir tenkinti. Bylą nagrinėjęs teismas visai nesigilino ir neanalizavo, jog pirmiausia aktualu nustatyti ne bendrą skolos likutį pagal visas subrangos sutartis, nes čia ginčo tarp šalių nėra, tačiau svarbu įvertinti, pagal kokias subrangos sutartis ir kokia suma yra likusi neapmokėta.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; atsisakyti priimti teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Nors atsakovė nurodė, kad padengė ieškovei 8750,89 Eur dydžio įsiskolinimą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių ir patikimų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad 8750,89 Eur skolos padengimo faktą patvirtina į bylą pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas ir atsakovės apyvartos suvestinė už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-04-30. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad kai kurie atsakovės sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai apskritai nėra susiję su atsiskaitymu pagal ginčo Statybos subrangos sutartį.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 2019 m. gegužės 3 d. atliktas 4318,27 mokėjimas buvo paskirstytas tokiu būdu – 2736,05 Eur buvo nukreipta padengti atsakovės įsiskolinimą pagal 2019 m. vasario 25 d. išrašytą PVM sąskaitą -faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01, o 1582,22 Eur buvo nukreipta padengti atsakovės įsiskolinimą už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB170906/01 bei 2017 m. gruodžio 1 d. Papildomą susitarimą Nr. 1. Kai kurių atsakovės atliktų mokėjimų paskirtis nebuvo detalizuota, tai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovė visiškai pagrįstai tokias įmokas skirstė, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
17.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė įrodinėjo, kad visi jos sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai buvo nukreipti atsiskaityti už darbus pagal ginčo Statybos subrangos sutartį. Su tokiais atsakovės teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad kai kurie mokėjimai apskritai nėra susiję su atsiskaitymu pagal ginčo Statybos subrangos sutartį, ką galima matyti iš mokėjimų paskirties. Be to, ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokie atsakovės teiginiai prieštarauja logikai, kadangi iš kartu su ieškiniu į bylą pateiktų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų bei skolos detalizavimo už darbus pagal Statybos subrangos sutartį matyti, kad ieškovė atsakovei už darbus išrašė PVM sąskaitas - faktūras bendrai 22554,31 Eur (neįskaitant 1200,22 Eur sulaikymo sumos) sumai. Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 27578,16 Eur (neįskaitant 1200,22 Eur sulaikymo sumos). Jeigu būtų pritarta atsakovės pozicijai, kad visi šiame atsakovės sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai buvo nukreipti atsiskaityti už darbus pagal Statybos subrangos sutartį, tai išeitų taip, kad atsakovė permokėjo ieškovei 5023,85 Eur. Tačiau tokia situacija mažai tikėtina, ypač turint omenyje, kad atsakovė yra profesionalus statybų verslo dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad visi sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai turėjo būti nukreipti atsiskaityti su ieškove pagal Statybos subrangos sutartį.
17.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė skirtingose civilinėse bylose teikė skirtingus duomenis apie atsiskaitymą su ieškove pagal visas tarp šalių sudarytas sutartis; duomenis apie atsiskaitymą teikė taip, kaip yra jai palankiau. Teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020 atsakovės pateikti duomenys apie esantį 21819,47 Eur skirtumą tarp mokėtinos ir sumokėtos ieškovei sumos yra teisingi, nes sudėjus civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu priteistą 13065,46 Eur skolos sumą su ieškovės nurodyta atsakovės skolos suma šioje byloje (8750,89 Eur) iš esmės gaunama 21816,46 Eur, t. y. beveik tokia pati suma, kaip atsakovės nurodytas skirtumas tarp sumokėtos ir mokėtinos ieškovei bendros sumos pagal visas tarp šalių sudarytas sutartis. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės skola ieškovei egzistuoja ir ji nėra padengta, ką iš esmės pripažįsta ir pati atsakovė, nurodydama, kad tai yra ne skola, o sulaikyta suma.
17.5. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad atsakovė nepateikė objektyvių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie 8750,89 Eur skolos padengimą. Išrašai iš banko sąskaitos ar atsakovės lėšų apyvartos žiniaraštis nepatvirtina 2019 m. vasario 25 d. išrašytų PVM sąskaitos - faktūros Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. SP20190325/01, kurių pagrindu šioje civilinėje byloje buvo prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą, apmokėjimo. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog pagal nurodytas PVM sąskaitas - faktūras egzistuoja 8750,89 Eur dydžio įsiskolinimas, o atsakovė nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.
17.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad klausimas dėl skolos pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. SUB170906/01 ir 2018 m. sausio 8 d. sutartį Nr. SUB180108/01 priteisimo buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal 2018 m. spalio 16 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB181016. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsiskaitymas pagal 2018 m. sausio 8 d. sutartį Nr. SUB180108/01 nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir atsakovės teiginiai apie lėšų sulaikymą pagal šią sutartį nepaneigia pareikšto ieškinio pagrįstumo.
17.7. Kaip teisingai skundžiamame teismo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė įrodinėjo, kad turėjo teisę sulaikyti ginčo sumą, vadovaudamasis 2018 m. sausio 8 d. sutarties Nr. SUB180108/01 specialiosios dalies 6.4. punkto bei 7.2. punkto sąlygomis, tačiau šioje civilinėje byloje yra aktualios 2018 m. spalio 16 d. Statybos subrangos sutarties Nr. SUB181016/01 nuostatos, kurių specialiosios dalies 6.4. punkte numatytas 5 proc. sumos nuo kiekvienos sąskaitos sulaikymas, jei nepateikiamas laidavimo raštas. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokį raštą pateikė, todėl akivaizdu, jog atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti kokias nors pinigines lėšas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsiskaitymas pagal tarp šalių sudarytą 2018 m. spalio 16 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB181016/01, o atsiskaitymas pagal kitas tarp šalių sudarytas subrangos sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei šioje civilinėje byloje, nei civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020 atsakovė neteikė prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, nors tokią teisę ir galimybę turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netyrė ir neanalizavo ginčui neaktualių sutarčių sąlygų bei atsiskaitymo pagal tokias sutartis.
17.8. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ji darbus atliko tinkamai, atsakovė priėmė darbų rezultatą, tačiau atsakovė neįrodė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Tokios teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padarytos, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
17.9. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. vasario 25 d. konsultacinę išvadą dėl atsakovės ūkinės finansinės veiklos. Atsakovės teigimu, teikiamas įrodymas patvirtina jos apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad ji yra atsiskaičiusi su ieškove. Viso proceso metu atsakovė buvo ir yra atstovaujama profesionalios advokatės, todėl akivaizdu, kad atsakovė privalėjo įvertinti, kokie įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Netinkamas gynybinės strategijos pasirinkimas ir negebėjimas įvertinti, kokius įrodymus reikia pateikti teismui, nelaikytini objektyvia aplinkybe, sudarančia pagrindą naujus įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl teikiamą įrodymą negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, todėl teikiami įrodymai nepriimtini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių, tinkamai išklausydamas abi ginčo šalis, taip pat tinkamai netyrė ir nevertino šiai bylai reikšmingų įrodymų, o iš esmės tik pasirėmė neįsiteisėjusiu 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020. Atsakovės nuomone, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, nėra pakankami.
20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad į 2020 m. sausio 15 d. vykusį teismo posėdį atsakovės UAB „Losrita“ atstovas neatvyko, teisme buvo gautas atsakovės atstovės advokatės prašymas teismo posėdį atidėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Losrita“ atstovei teismo šaukimas ir nutartis apie šios dienos teismo posėdį buvo išsiųsta 2019 m. lapkričio 4 d., kitoje nagrinėjamoje byloje apie teismo posėdį taip pat buvo žinoma lapkričio mėn., prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo pateiktas tik 2020 m. sausio 14 d., todėl teismas nutarė netenkinti atsakovės atstovės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir nagrinėti bylą iš esmės. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo nutarta pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu; šalims kartu su dubliku ir tripliku pasiūlyta pateikti papildomus prašymus, argumentus, turimus papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos visus šalys privalo pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.
21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė turėjo galimybę pateikti visus įrodymus, turinčius reikšmės nagrinėjamos bylos ginčo klausimui, taip pat turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atsakovė kartu su apeliacinius skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos. Atsakovė pateikė apskaitos ir finansų ekspertės L. A., įrašytos į teismo ekspertų sąrašą, išvadą. Atsakovė pažymėjo, jog ši išvada iš esmės patvirtina UAB „Losrita“ poziciją dėl mokėjimų paskirstymo bei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė antrą kartą turėtų atsiskaityti pagal jau apmokėtas PVM sąskaitas - faktūras Nr. 20190225/01 ir Nr. 20190325/01.
24. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindas buvo aiškūs, taigi atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nematė būtinybės kreiptis į apskaitos ir finansų ekspertus dėl išvados pateikimo, kadangi į bylą buvo pateiktos visos ginčo šalių sudarytos sutartys ir išrašytos PVM sąskaitos - faktūros bei mokėjimų informacija, kuri atsakovės nuomone, turėtų būti pakankama, norint įvertinti aplinkybę, jog pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūras Nr. 20190225/01 ir Nr. 20190325/01 atsakovė yra atsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismui priėmus iš esmės priešingą išvadą, atsakovė mano, jog siekiant tinkamai įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir išvengti nepagrįsto sprendimo priėmimo, reikalinga į bylą papildomai pateikti specialisto išvadą.
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SUB181016/01 dėl priešgaisrinio vandentiekio ir lietaus nuotekų šalinimo montavimo darbų atlikimo antžeminėje automobilių saugykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. sausio 7 d. (Statybos subrangos sutarties specialiosios dalies 1–5 punktai). Atsakovė (rangovė) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovei (subrangovei) 30129,07 Eur (Statybos subrangos sutarties specialiosios dalies 6.1–6.2 punktai, bendrosios dalies 6.1.4 punktas, 7.1 punktas, 7.4 punktas); sulaikoma suma yra 5 proc. nuo kiekvieno tarpinio aktavimo iki baigiamojo akto be defektų pasirašymo (Statybos subrangos sutarties specialiosios dalies 6.4 punktas, 10.1 punktas). Laiku neatsiskaičius su ieškove už tinkamai atliktus darbus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos (Sutarties bendrosios dalies 13.2 punktas.). 2019 m. kovo 1 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 darbų pabaigos terminas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 27 d.
28. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 20190409/002 informavo atsakovę, kad visi Sutartyje numatyti darbai ir jų rezultatas yra perduotas atsakovei, pasirašyti atitinkami atliktų darbų aktai, užpildytas statybos darbų žurnalas, atlikti visi reikalingi bandymai, pateiktos išpildomosios nuotraukos, įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei kita išpildomoji dokumentacija. Ieškovė nurodė, kad teikia atsakovei baigiamąjį darbų priėmimo - perdavimo aktą, prašo jį pasirašyti Sutartyje nustatyta tvarka ir vieną egzempliorių grąžinti, taip pat priminė, kad atsakovės pradelsta skola už pagal Sutartį ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus sudaro 8273,83 Eur, prašė ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas padengti susidariusį įsiskolinimą.
29. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. pranešimu Nr. 20190417/RB01 atsakovė atsisakė pasirašyti galutinį perdavimo - priėmimo aktą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti Sutartyje nurodytus darbus, todėl apskaičiavo ieškovei 253,08 Eur delspinigių; pažymėjo, jog baigiamasis darbų atlikimo aktas nepriimtas, kadangi neatitinka Subrangos sutarties priedo Nr. 6, taip pat nėra įrašyti rangovei perduoti dokumentai.
30. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. pranešimu Nr. 20190423/001 ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei galutinį perdavimo - priėmimo aktą, 2019 m. gegužės 3 d. atsakovė jį pasirašė. Akte nurodyta, kad rangovės priimtų darbų suma yra 29045,29 Eur su PVM, o neatliktų darbų suma – 1083,78 Eur be PVM; nurodyta, kad rangovei (atsakovei) pagal darbų 2019 m. kovo 27 d. perdavimo - priėmimo aktą yra perduotas darbo projektas Nr. 2017-26-DP-VN, eksploatacinių savybių deklaracijos, atitikties deklaracijos ir sertifikatai. Statybos darbų žurnalas perduotas nebuvo, jis yra užpildytas. 2019 m. balandžio 23 d. pranešime taip pat priminta, kad atsakovės pradelsta skola pagal sutartį atliktus ir atsakovės priimtus darbus sudaro 8273,83 Eur, ieškovė prašė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas padegti susidariusį įsiskolinimą.
31. Nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas - faktūras: 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20181213/02 už 10449,55 Eur; 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190125/01 už 3779,88 Eur; 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 už 11236,06 Eur; 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01 už 3583,43 Eur; 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 51,67 Eur. Atsakovė šias PVM sąskaitas - faktūras priėmė, jas pasirašė.
32. 2019 m. gegužės 7 d. pranešime Nr. 20190507/001 „Dėl baigiamojo darbų atlikimo akto“ ieškovė nurodė, kad pateikia atsakovei Garantinio laikotarpio laidavimo raštus, užtikrinančius subrangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą garantinio laikotarpio metu, reikalavo, kad atsakovė sumokėtų 11793,66 Eur sulaikytą sumą ir 1213,73 Eur delspinigių, iš viso 14573,78 Eur.
33. Nustatyta, kad atsakovė pateikė į nagrinėjamą bylą sąskaitos išrašą (už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-07-31), kuriame nurodyta, kad UAB „Losrita“ sumokėjo UAB „Sorentus projektai“ 28778,28 Eur. Išraše nurodyta, kad pagal sąskaitas - faktūras Nr. SP20180831/05, Nr. SP20180924/01 mokamoje 3192,52 Eur sumoje yra ir anksčiau sulaikyta 359,56 Eur suma, genranga 43,51 Eur; pagal sąskaitą - faktūrą Nr. SP20181213/029 yra sumokama (mokama suma 8099,69 Eur) anksčiau sulaikyta 431,80 Eur suma, genranga 104,50; pagal sąskaitą - faktūrą SP20190125/01 mokama suma yra 2967,68 Eur; pagal sąskaitas - faktūras Nr. SP20190401/01, Nr. SP20190329/06, Nr. SP20190325/01, Nr. SP20190228/02, Nr. SP20190225/01 mokama suma yra 4318,27 Eur; 2019 m. gegužės 8 d. sumokėta sulaikyta 1200,22 Eur suma – 5 procentų sutarties Nr. SUB181016/01 įvykdymo užlaikymo grąžinimas.
34. UAB „Losrita“ pateiktoje UAB „Sorentus projektai“ išrašytų sąskaitų ir mokėjimų suvestinėje (už laikotarpį nuo 2017-09-25 iki 2019-03-29) nurodyta, kad visa mokėtina suma (atskaičius sulaikymą ir genrangos mokestį) sudaro 120991,63 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. išmokėta 1200,22 Eur suma, sulaikyta pagal 2018 m. spalio 16 d. sutartį.
Dėl ginčo esmės
35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis).
36. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
37. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. balandžio 23 d. pranešimu Nr. 20190423/001 ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei galutinį perdavimo - priėmimo aktą, 2019 m. gegužės 3 d. atsakovė jį pasirašė. Akte nurodyta, kad rangovės priimtų darbų suma yra 29045,29 Eur su PVM, o neatliktų darbų suma – 1083,78 Eur be PVM; nurodyta, kad rangovei (atsakovei) pagal darbų 2019 m. kovo 27 d. perdavimo - priėmimo aktą yra perduotas darbo projektas Nr. 2017-26-DP-VN, eksploatacinių savybių deklaracijos, atitikties deklaracijos ir sertifikatai; statybos darbų žurnalas perduotas nebuvo, jis yra užpildytas. Konstatuotina, kad atsakovė UAB „Losrita“ ieškovės atliktų darbų rezultatą 2019 m. gegužės 3 d. priėmė ir galutiniame perdavimo - priėmimo akte šalys bendru sutarimu įrašė, jog nėra perduodamas statybos žurnalas, kuris yra užpildytas, kitų pastabų dėl atliktų darbų atsakovė nepareiškė.
38. Byloje nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas - faktūras: 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20181213/02 už 10449,55 Eur; 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190125/01 už 3779,88 Eur; 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 už 11236,06 Eur; 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01 už 3583,43 Eur; 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 51,67 Eur. Atsakovė šias PVM sąskaitas - faktūras priėmė, jas pasirašė. Byloje ginčo dėl šių sąskaitų - faktūrų nėra.
39. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga už atliktus darbus pagal 2019 m. vasario 25 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01, kurių bendra suma sudaro 8750,89 Eur be PVM. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, į nagrinėjamą bylą pateikė sąskaitos išrašą (už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-07-31), kuriame nurodyta, kad UAB „Losrita“ sumokėjo UAB „Sorentus projektai“ 28778,28 Eur. Remiantis pateikto išrašo duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d. buvo atliktas mokėjimas pagal sąskaitas – faktūras Nr. SP20190401/01, Nr. SP20190329/06, Nr. SP20190325/01, Nr. SP20190228/02, Nr. SP20190225/01, sumokėta suma – 4318,27 Eur.
40. Nustatyta, kad atliekant minėtą mokėjimą, nenurodyta, už kokius atliktus darbus yra mokama, t. y. mokėjimo paskirtis nebuvo detalizuota, be to, šiuo mokėjimu buvo atliktas pavedimas ne tik pagal dvi ginčo sąskaitas, bet ir pagal kitas ieškovės pateiktas sąskaitas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien pagal sąskaitas Nr. SP20190225/01 ir Nr. SP20190325/01 mokėtina suma sudaro 12247,51 Eur (9286 + 2961,51 be PVM). Darytina išvada, kad atsakovės mokėjimo pavedimu sumokėtos sumos (4318,27 Eur) akivaizdžiai nepakanka ieškovės pateiktoms sąskaitoms apmokėti.
41. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad šalis siejo ne viena sutartis: 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartis Nr. SUB170906/01, 2017 m. spalio 25 d. sutartis Nr. PDS20171025/01, 2018 m. sausio 8 d. sutartis Nr. SUB180108/01; dėl atitinkamų sutarčių vyksta ginčai teismuose.
42. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1143-592/2020 pagal ieškovės UAB „Sorentus projektai“ ieškinį atsakovei UAB „Losrita“ dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13065,57 Eur skolą, 4 965,23 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal šalių sudarytas 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. sausio 8 d. Statybos subrangos sutartis. 2020 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2020 m. sausio 9 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
43. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalis siejo ne viena sutartis, kurių pagrindu viena šalis turėjo atlikti sutartus darbus, o kita – už juos atsiskaityti.
44. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK. 6.55 straipsnio 2 dalis).
45. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, nenurodė tiksliai, kokius darbus apmoka; 2020 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimą atliko pagal keletą sąskaitų – faktūrų, kai kurios iš jų (Nr. SP20190401/01, Nr. SP20190329/06, Nr. SP20190228/02) su šioje byloje ieškovės pareikštais reikalavimais nesusijusios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2020 m. gegužės 3 d. atliktą mokėjimą ieškovė dalį 4318,27 Eur mokėjimo (1582,22 Eur) nukreipė padengti atsiskaitymui už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB20170906/01 bei 2017 m. gruodžio 1 d. Papildomą susitarimą Nr. 1.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei CK 6.55 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę ir pagrindą vadovautis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi ir atsakovės atliekamus mokėjimus pirmiausia nukreipti padengti seniausioms skoloms.
47. Į nagrinėjamą bylą atsakovės pateiktoje UAB „Sorentus projektai“ išrašytų sąskaitų ir mokėjimų suvestinėje (už laikotarpį nuo 2017-09-25 iki 2019-03-29) nurodyta, kad visa mokėtina suma (atskaičius sulaikymą ir genrangos mokestį) sudaro 120991,63 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. išmokėta 1200,22 Eur suma, sulaikyta pagal 2018 m. spalio 16 d. sutartį.
48. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad į civilinę bylą Nr. e2-1143-592/2020 atsakovė pateikė apyvartos su ieškove žiniaraštį (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31), kuriame nurodyta mokėtina 121759,04 Eur suma, o faktiškai sumokėta – 99939,57 Eur. Skirtumas – 21819,47 Eur, nurodyta, jog turi būti sulaikyta (baigimas ir garantiniai) 23011,32 Eur suma. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudėjus civilinėje byloje Nr. e2-1143-592/2020 ieškovės prašytą priteisti 13065,46 Eur sumą su ieškovės nurodyta UAB „Losrita“ skolos suma nagrinėjamoje byloje (8750,89 Eur) iš esmės gaunama beveik tokia suma – 21816,46 Eur, t. y. atsakovės nurodytas skirtumas tarp sumokėtos ir mokėtinos ieškovei bendros sumos.
49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ji padengė ieškovei 8750,89 Eur dydžio įsiskolinimą, priešingai – nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės skola ieškovei egzistuoja ir ji nėra padengta. Nei atsakovės pateikta apyvartos suvestinė, nei pateiktas banko išrašas, kuriame nurodyti atitinkami mokėjimai apskritai nėra susiję su atsiskaitymu pagal ginčo Sutartį, nepatvirtina fakto, kad įsiskolinimo suma (8750,89 Eur) pagal 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01 yra apmokėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią skolą, kurią pagal 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01 sudaro 8 750,89 Eur (iš 22 554,31 Eur išrašytų sąskaitų sumos atėmus 13 803,42 atsakovės sumokėtą sumą).
50. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad tie patys atsakovės atlikti mokėjimai yra skirtingai vertinami dviejuose teisminiuose procesuose, visai neatskleidžiant ginčui reikšmingų aplinkybių bei sutartyse numatytų sulaikymų už tarpinius darbų aktavimus esmės, jų įtakos įmokų paskirstymui; neanalizuojat mokėjimų paskirstymo ir leidžiamų sulaikymų pagal kitas tarp šalių sudarytas subrangos sutartis, kadangi būtent nuo to ir priklausė, kaip pasiskirstė įmokos ir kurios sąskaitos bei kokia dalimi buvo padengtos pirmiausia. Atsakovė akcentavo, kad byloje yra svarbu įvertinti, pagal kokias subrangos sutartis ir kokia suma yra likusi neapmokėta.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsiskaitymas pagal tarp šalių sudarytą 2018 m. spalio 16 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB181016/01, o atsiskaitymas pagal kitas tarp šalių sudarytas subrangos sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netyrė ir neanalizavo ginčui neaktualių sutarčių sąlygų bei atsiskaitymo pagal tokias sutartis.
52. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ekspertės L. A. konsultacinė išvada, dėl UAB „Losrita“ ūkinės finansinės veiklos. Nustatyta, kad ekspertei buvo užduotas klausimas – „Kaip turėjo pasiskirstyti mokėjimai, dengiant subrangovo UAB „Sorentus projektai“ pateiktas sąskaitas?“ Išvadoje nurodyta, jog specialistė išsamiai susipažino su konsultacinei išvadai pateiktomis statybos subrangos sutartimis Nr. SUB170906/01, Nr. SUB180108/01, PDS Nr.20171025/01, Nr. SUB181016/01, gautomis PVM sąskaitomis - faktūromis iš UAB „Sorentus projektai“ ir banko išrašais už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31. Išvadoje nustatyta, kad PVM sąskaitų faktūrų iš UAB „Sorentus projektai“ įmonė gavo už 174 931,05 Eur, per banko sąskaitą įmonė pervedė 121564,39 Eur, taip pat nustatyta, kad įvykdyti septyni atsiskaitymai už 35598,96 Eur, nenurodant konkrečiai, pagal kokią sąskaitą - faktūrą ar sutartį yra pervesti pinigai. Išvadoje konstatuota, kad jeigu nėra kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinama ta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Jeigu yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konsultacinę išvadą, sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog iš konsultacinėje išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad tarp ieškovės pateiktų ir atsakovės apmokėtų jai pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų egzistuoja 53366,66 Eur skirtumas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nėra apmokėjusi visų ieškovės jai pateiktų sąskaitų, vadinasi atsakovės įsiskolinimas ieškovei egzistuoja. Išvadoje nenurodyta, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal išrašytas 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01, kurių pagrindu ieškovė prašė priteisti 8750,89 Eur įsiskolinimą.
54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikta konsultacinė išvada nepagrindžia jos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie visišką atsiskaitymą pagal 2018 m. spalio 16 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB181016/01, nepagrindžia nurodytų aplinkybių, kad su ieškove pagal išrašytas 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190225/01 ir 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SP20190325/01, kurių pagrindu ieškovė prašė priteisti 8750,89 Eur įsiskolinimą, yra visiškai atsiskaityta.
Dėl įrodymų vertinimo
55. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas tinkamai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, netyrė bylai reikšmingų aplinkybių (neįvertino, pagal kokias subrangos sutartis ir kokia suma yra likusi neapmokėta, nesigilino į sulaikymų svarbą mokėjimų paskirstymui), todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
56. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, taip pat papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė UAB „Sorentus projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. balandžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 774,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas).
61. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
62. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Sorentus projektai“ iš atsakovės UAB „Losrita“ priteistina 774,40 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ (įmonės kodas 303255361) ieškovei UAB „Sorentus projektai“ (įmonės kodas 300928646) 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturi eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė
Vilija Valantienė