6.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Gretma“ prašo: panaikinti 2023 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują procesinį sprendimą - priteisti iš atsakovės UAB „Montavita“, 2000,00 Eur išlaidų MB „Gretma“ už teisinę pagalbą atstovaujant civilinėje byloje pagal atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.4.                      Skundžiamame papildomame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pateiktą atsiliepimą iš esmės ruošė advokato padėjėja, kadangi atsiliepimas pasirašytas ją ruošusios advokatės A. R., pateiktas per EPP sistemą iš advokatės A. R. paskyros, todėl vien tai yra pagrindas skundžiamą papildomą sprendimą panaikinti.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisėto pagrindo, kuris patvirtintų, jog reikalaujama suma yra aiškiai ne proporcinga ir neprotinga, apeliuodamas į tai, kad atsiliepimą į pareiškimą parengė advokato padėjėja, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.

6.6.                      Priimant papildomą sprendimą, apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos statistikos departamento skelbiama už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

7.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės        

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atmetė atsakovės UAB „Montavita” atstovo prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 9191,99 Eur sumos išdėstymo dalimis.

11.       UAB „Montavita” pateikė prašymą dėl sprendimo išdėstymo atsakovei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Šiaulių apygardos teismo priteistos sumos 24 mėn. laikotarpiui. Ieškovė pateikė atsiliepimą į UAB „Montavita“ pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nieko nepasisakė. Todėl dėl minėtos nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas, prašant panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties dalį ir priteisti iš atsakovės UAB „Montavita“ ieškovės MB „Gretma“ naudai jos patirtas 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl buvo priimtas skundžiamas papildomas sprendimas.

Dėl papildomo sprendimo priteisti bylinėjimosi išlaidas

12.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

13.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimu liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės MB „Gretma“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo. 

14.       Pirmosios instancijos teismas nutarė priimti papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Montavita“ 400,00 Eur ieškovei MB „Gretma“ bylinėjimosi išlaidas. Teismas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimą motyvavo tuo, kad reikalaujama suma aiškiai neproporcinga ir neprotinga, be to, atsiliepimą parengė advokatės padėjėja. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.  

15.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

16.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės UAB „Montavita“ atstovo prašymas dėl sprendimu priteistos 9191,99 Eur sumos išdėstymo buvo atmestas. Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priklauso jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

18.       Ieškovės atstovės pateiktoje detalizuotoje užmokesčio apskaičiavimo pažymoje nurodyta: konsultacijos, 1 val. – 250; susipažinimas su byla, 1 val. – 250; pasirengimas bylos nagrinėjimui, 1 val. – 250; atstovavimas teisme, 1 val. – 250; atsiliepimas į prašymą, 4 val. – 1000. Viso 2000,00 Eur, apmokėta 1000,00 Eur.

19.       Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

20.       Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų.

21.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

22.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pateiktas atsiliepimas labai išsamus bei argumentuotas, tačiau nurodė, jog atsiliepimui paruošti nereikėjo specifinės ar plačios teisinės analizės, specialistų pagalbos, spendžiamas klausimas nepasižymi naujumu ar naujausia, mažai žinoma ir nepaplitusia teismų praktika, teismas nurodė, jog atstovė anksčiau atstovavusi ieškovę teisme jau buvo susipažinusi ir gerai žinojo bylos medžiagą, jai nereikėjo atvykti į teismą bylos susipažinimui.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors negalima spręsti, kad nagrinėtas klausimas itin sudėtingas ir reikalaujantis itin didelių darbo sąnaudų, tačiau nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad jis nereikalauja teismų praktikos analizės ar jam užtenka minimalių atstovės darbo sąnaudų ir panašiai. Todėl, įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, spręstina, kad priteista 400,00 Eur suma už atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo išdėstymo yra per maža ir neadekvati suteiktoms paslaugoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, jog atstovė jau anksčiau teisme atstovavo MB „Gretma”, kadangi šį kartą buvo nagrinėjamas kitas klausimas – dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis, todėl atstovė turėjo susipažinti su prie prašymo pateiktais dokumentais. 

24.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pateiktą atsiliepimą iš esmės ruošė advokato padėjėja, kadangi atsiliepimas pasirašytas ją ruošusios advokatės A. R.. Nėra jokių duomenų, kad atsiliepimą rengė ne advokatė.

25.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

26.       Įvertinęs advokatės paruošto atsiliepimo apimtį, turinį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2000,00 Eur suma yra adekvati advokatės suteiktoms paslaugoms ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo CPK įtvirtintų taisyklių ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 3 d. papildomą sprendimą, padidinant priteistiną sumą iki 2000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 3 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“, įmonės kodas 303243804, buveinės adresas Radviliškio m., Kęstučio g. 11AA – 74, ieškovei MB „Gretma“, įmonės kodas 305594816, buveinės adresas Europos pr. 34 – 47, Kauno m., 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atstovaujant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.“  

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.