Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-464-593/2018;
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00211-2018-0;
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16; 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriuo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgaliotos pareigūnės nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK) įgaliotos pareigūnės 2018 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR-N-1975-2018 E. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 432 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2018 m. birželio 3 d., 15.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuodamas priekiniu keleiviu M. R. vairuotame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo prisisegęs šio keleivio vietoje įrengtu saugos diržu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus. Tačiau, E. V. su minėtu nutarimu nesutiko ir skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio pažeidimo teiseną.
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 28 d. nutarimo ir paliko minėtą nutarimą nepakeistą.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, jog E. V. važiavo automobiliu neužsisegęs saugos diržo. Anot apelianto, nors jo neva tai padarytas administracinio nusižengimo padarymo faktas užfiksuotas teisės pažeidimo protokole, tačiau šiuo procesiniu dokumentu negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, kadangi šis dokumentas yra tik išvestinis įrodymas iš pagrindinio įrodymo – pareigūnų parodymų. Be to, E. V. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tarnybinių pranešimų atitikimas, nepadidina administracinio teisės pažeidimo protokolo įrodomosios galios.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad pareiga įrodyti asmens patraukto baudžiamojon atsakomybėn kaltę tenka institucijai užfiksavusiai administracinio nusižengimo padarymo faktą. Tačiau, anot E. V. nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai tinkamai nevykdė minėtos pareigos ir nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas bylos aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie administracinio nusižengimo aplinkybes. Be to, apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai privalėjo išsaugoti jų automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo neva tai padarytas administracinis nusižengimas. E. V. manymu, šis vaizdo įrašas nagrinėjamu atveju yra labai svarbus, kadangi net ir tuo atveju jei vaizdo registratorius neužfiksavo šiuo atveju reikšmingos vaizdo medžiagos, juo galėjo būti įrašytas jo ir policijos pareigūnų pokalbis.
3.3. Be to, E. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo kaltę patvirtina tik policijos pareigūnų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jų parodymai. Taip pat, apeliantas nurodo, kad jo kaltę paneigia jo paties ir liudytojo M. R. paaiškinimai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, E. V. sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp administracinio nusižengimo byloje surinktų parodymų egzistuoja prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti apylinkės teismui nagrinėjant jo skundą. Apelianto manymu, susiklosčius tokiai situacijai turi būti vadovaujamasi ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, pagal kurias visi neaiškumai ir abejonės turi būti aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Anot apelianto, remiantis šiuo principu turi būti konstatuojama, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtinančių įrodymų ir todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
4. Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pateiktu atsiliepimu prašo E. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi E. V. skundo netenkino pagrįstai ir teisėtai, o Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. V. buvo paskirta tinkama nuobauda, adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. E. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju E. V. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo ir teismo išvadų pagrįstumo pripažįstant jį kaltu pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį klausimas. Todėl, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.
7. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimus. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad E. V. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai, kadangi administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai įrodo, kad E. V. 2018 m. birželio 3 d., 15.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuodamas priekiniu keleiviu M. R. vairuotame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo prisisegęs šio keleivio vietoje įrengtu saugos diržu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo neigia teigdamas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog minėtą dieną jis iš tiesų važiavo su M. R. jo automobiliu, neprisisegęs automobilyje sumontuoto saugos diržo, o skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino nesilaikydamas nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
8. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų nagrinėjant E. V. administracinio nusižengimo bylą buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėtoje nutartyje argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo E. V. veiksmuose, o kuriuos atmeta, kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauja.
10. E. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių, jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog E. V. aptariamo įvykio metu iš tiesų nesegėjo automobilyje sumontuoto saugos diržo ir tokiu būdu padarė ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi liudytojų E. A. ir A. R. parodymais duotais juos apklausiant teisme, bei E. A. tarnybiniu pranešimu. Pažymėtina, jog minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, tiesiogiai matę ir užfiksavę E. V. padarytą administracinį nusižengimą. Ir nors E. V. manymu egzistuojant prieštaravimams tarp jo bei liudytojo M. R. ir minėtų policijos pareigūnų parodymų, pastarųjų parodymais pirmosios instancijos teismas vadovautis negalėjo, tačiau apygardos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teisme apklausiami policijos pareigūnai E. A. ir A. R. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, esminių prieštaravimų jų parodymuose nenustatyta, nėra prieštaravimų ir tarp pareigūnų parodymų bei rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių. Be to, vertindamas minėtų liudytojų parodymų patikimumą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog policijos pareigūnų paaiškinimais, jų abiejų regėjimas yra labai geras, E. V. nusižengimą jie pastebėjo abu ir tuo pačiu metu iš santykinai nedidelio atstumo, pažeidimas, įvertinus tai, jog buvo vasaros metas ir beveik vidudienis, buvo akivaizdžiai matomas, be to policijos automobilis judėjo lėtai, o M. R. vairuojamas automobilis sankryžoje buvo stabtelėjęs (o jeigu ir judėjo, tai taip pat labai lėtai), todėl egzistavo pakankamas laiko tarpas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog keleivis saugos diržo iš tiesų nesegėjo. Taip pat, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar minėti policijos pareigūnai aptariamo įvykio metu galėjo matyti, jog E. V. yra iš tiesų neprisisegęs saugos diržu, atsižvelgė į tai, jog byloje nepaneigta teisme liudijusių policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad aplinkos stebėjimo (galimybių pamatyti nusižengimą) jiems objektyviai niekas neribojo. Įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti E. A. ir A. R. parodymų patikimumu – parodymai nuoseklūs, duomenų apie šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi nėra.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo M. R. parodymais. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog E. V. nurodomos įvykio aplinkybės (kurių nepatvirtina jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys), yra tik jo gynybinė versija. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo M. R. paaiškinimus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog liudytojas nepaneigė E. V. pažeidimo padarymo fakto, ir pagrįstai įvertino jo parodymų nenuoseklumą (paklaustas pareigūno, ar jo keleivis segėjo saugos diržą, liudytojas pareiškė, jog nenori apie tai nieko paaiškinti, o vėlesniame paties liudytojo iniciatyva į teismą pateiktame rašytiniame paaiškinime teigė, jog keleivis E. V. saugos diržu buvo prisisegęs nuo pat jų pajudėjimo iš aikštelės momento). Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai apie galimą liudytojo M. R. suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl artimos draugystės su E. V.).
12. Įvertinus tai, jog apylinkės teismas įrodymais šio administracinio nusižengimo byloje pripažino tik policijos pareigūnų parodymus, sprendžiama, kad skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų neegzistavo ir pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga šių prieštaravimų vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
13. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apelianto manymu, teismas spręsdamas asmens galimai padariusio administracinį nusižengimą kaltės klausimą, negali remtis administracinio nusižengimo pažeidimo protokolu. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kaip jau minėta anksčiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog E. V. įvykio metu iš tiesų nesegėjo automobilyje sumontuoto saugos diržo ir tokiu būdu padarė ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi tik liudytojų E. A. ir A. R. parodymais duotais juos apklausiant teisme, bei vertino E. A. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, tačiau nesirėmė administracinio nusižengimo protokolu. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą ir dėl jo plačiau nepasisako.
14. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog policijos pareigūnai privalėjo išsaugoti jų automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo neva tai padarytas administracinis nusižengimas. Tačiau apygardos teismas, su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negali. Pažymėtina, jog apylinkės teisme nagrinėjant E. V. administracinio nusižengimo bylą, apklausta administracinį nusižengimą tyrusi ir administracinę nuobaudą E. V. paskyrusi Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėja J. U. nurodė, jog tarnybinio policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašai dėl nuolatinio automobilio eksploatavimo ir ribotos atminties talpyklos išsisaugo iki 1 mėnesio laiko, o nagrinėjant bylą institucijoje pažeidėjas įrašo išsaugojimo ir peržiūros neprašė, todėl minėtas įrašas ir nebuvo išsaugotas. Aplinkybę, jog įrašo išsaugoti anksčiau neprašė, netiesiogiai patvirtino ir E. V. apeliaciniame skunde nurodęs, jog jis nežinojo per kiek laiko ištrinami ir kaip saugomi įrašai policijos duomenų bazėje. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog pareigūnai turėjo pareigą išsaugoti vaizdo įrašą – pagrindo nėra. Be to, pažymėtina, jog teisingą bylos iššnarėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad sprendžiant asmens kaltės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo klausimą, nėra būtina surinkti visų įmanomų jo kaltę paneigiančių ar pagrindžiančių įrodymų.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Marijampolės apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Daiva Jankauskienė