Administracinė byla Nr. eA-1082-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04239-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir A. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. D12-467-(1.11) „Dėl A. J. vertimosi medicinos praktika“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą panaikinti A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos (Nr. MPL-04219) galiojimą.

2.       Prokuroras pareiškimą grindė šiais argumentais:

2.1.                      A. J. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas), jam skirta bauda bei dvejus metus atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru. A. J. nusikaltimo padarymo metu turėjo tris licencijas: 1) gydytojo psichiatro; 2) gydytojo neurologo; 3) visuomenės sveikatos priežiūros veiklos (Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai).

2.2.                      Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. panaikino A. J. medicinos praktikos licenciją pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2019 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybai pateikė duomenis apie 2019 m. birželio 7 d. teismo nuosprendį. STT prašė spręsti, ar A. J. toliau gali užsiimti medicinos praktika ir jei negali, imtis priemonių dėl kitų licencijų panaikinimo.

2.3.                      Tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakė, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė sprendimą atimti teisę dvejus metus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju (šiuo atveju neurologu), todėl Tarnyba neturi pagrindo imtis priemonių dėl licencijų panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir MPĮ) 6 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 16 dalies nuostatas. Nesutikdama su tokia Tarnybos pozicija, STT 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuri 2019 m. spalio 24 d. raštu pateikė nuomonę, kad Tarnyba savo iniciatyva turi imtis veiksmų, siekiant įvertinti, ar A. J. veiksmai atitinka MPĮ nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą. 2019 m. spalio 28 d. Sprendimu Tarnyba informavo, kad neturi faktinio pagrindo naikinti A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją.

2.4.                      A. J., atlikdamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus, ne vieną kartą reikalaudamas ir gaudamas neteisėtų pajamų, grubiai pažeidė paciento teises, o jo atlikti veiksmai atitinka MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą.

2.5.                      Teismo nuosprendis nepanaikina Tarnybos pareigos vertinti A. J. veiksmus ir kitais MPĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytais licencijos galiojimo panaikinimo pagrindais. Tarnyba, teigdama, kad neturi faktinio pagrindo naikinti licenciją MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siaurinamai aiškina šio straipsnio nuostatas. Faktinis pagrindas – A. J. atlikti veiksmai.

2.6.                      Tarnybai netinkamai aiškinant įstatymą, gydytojas, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam panaikinta viena licencija, atsidurtų geresnėje padėtyje negu gydytojas, kuris grubiai pažeidė pacientų teises, tačiau jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2.7.                      Tai, kad nuosprendžiu buvo atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru, nesudaro pagrindo teigti, kad kita A. J. turima licencija negali būti panaikinta kitu – MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nors minėtam asmeniui atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru, šiuo atveju svarbu, kad atlikti veiksmai yra nesusiję su psichiatro medicinine kvalifikacija, tačiau susiję su jo kaip gydytojo veikla, neatsižvelgiant į profesinę kvalifikaciją.

2.8.                      Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Tarnyba, kuriai įstatymas suteikia teisę panaikinti licenciją, atsisakė tai daryti, o Ministerija jokių priemonių nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šioje byloje ir siekia ginti viešąjį interesą.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į pareiškimą Tarnyba grindė šiais argumentais:

3.1.                      Įstatymų leidėjas Tarnybai suteikia dvi funkcijas: savarankiškai vykdyti licencijavimo sąlygų priežiūrą ir esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams priimti sprendimą panaikinti gydytojo licenciją verstis atitinkamos kvalifikacijos medicinos praktika bei įforminti kitų įstaigų priimtus teisėtus sprendimus panaikinti licenciją.

3.2.                      Tarnyba, priimdama sprendimą panaikinti A. J. išduotą medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją, vykdė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru (o ne verstis medicinos praktika ar asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika), t. y. sprendimo teisinis pagrindas yra MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, o ne 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu dėl paciento teisių grubių pažeidimų.

3.3.                      Marijampolės apylinkės teismui buvo žinoma ir suprantama, jog A. J., be licencijos verstis gydytojo psichiatro praktika, turi ir gydytojo neurologo licenciją. Nepaisant to, Marijampolės apylinkės teismas nusprendė skirti piniginę baudą, konfiskuoti nusikalstamu būdu gauto turto vertės pinigų sumą bei atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru. Teismas apie neurologo licencijos panaikinimą nepasisakė. Tuo atveju, jeigu prokuroras manė, jog teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, jis turėjo teisę teismo sprendimą apskųsti nustatyta tvarka.

3.4.                      Tarnyba, imdamasi papildomų poveikio priemonių dėl A. J. korupcinių veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas gydytojo psichiatro pareigas, pažeistų non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, kadangi būtų taikos administracinio poveikio priemonės už veiką, kuri jau buvo ištirta ir už kurią buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė.

3.5.                      Pareiškėjas nenurodė, jog būtų nustatyta, kad A. J. neteisėto pobūdžio veiksmus (kurie teisės aktuose nustatyti kaip pagrindas gydytojo medicinos praktikos licencijai naikinti) atliko vykdydamas gydytojo neurologo pareigas, todėl pagrindo atlikti A. J. gydytojo neurologo licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, kaip pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, Tarnyba neturi.

3.6.                      Pareiškėjas Tarnybos pareigą naikinti antrąją licenciją kildina iš MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog panaikinus licencijos galiojimą, remiantis šio straipsnio 1 dalies 4, 6 ar 7 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas. Tačiau nėra duomenų, jog A. J. neteisėto pobūdžio veiksmus atliko vykdydamas gydytojo neurologo pareigas, todėl bet kokiu atveju MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, atlikus A. J. gydytojo neurologo licencijavimo sąlygų laikymosi procedūrą, negalėtų būti taikoma.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti. Ministerija teigė, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį A. J. atimti tik teisę dirbti gydytoju psichiatru, o ne ir gydytoju neurologu, išsamiai įvertinto visas su jo nusikalstama veika susijusias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad to (tik vienos licencijos panaikinimo) pakanka siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Tarnyba teisingai nurodė, kad neturi faktinio pagrindo naikinti A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją, vadovaujantis MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimą į pareiškimą grindė šiais argumentais:

5.1.                      Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, visapusiškai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus bei įgyvendinamas baudžiamojoje teisėje galiojantį bausmės individualizavimo principą, paskyrė tokią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuria bus pasiekta bausmės paskirtis. Be to, nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) teisinę galią. Teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisinis stabilumas bus atkurtas trečiajam suinteresuotam asmeniui uždraudus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju, priešingu atveju bausmė būtų neadekvati padarytam pažeidimui.

5.2.                      Nesutikdamas su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, Prokuroras jį galėjo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne inicijuodamas naują procesą administraciniame teisme. Be to, atėmus iš A. J. medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo neurologo profesine veikla, būtų iš esmės pažeistas non bis in idem principas, kadangi tokia sankcija jam būtų skirta už tą pačią veiką, už kurią jam jau skirta kriminalinė bausmė. Prokuroro pareiškime nurodytas teisės normų aiškinimas yra ydingas, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo valios, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

5.3.                      Prokuroras prašo panaikinti Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. Sprendimą, tačiau skundas paduotas tik 2019 m. gruodžio 16 d. Su pareiškimu nepateikti duomenys, kada Prokuroras gavo skundžiamą Sprendimą, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas gautas iki 2019 m. lapkričio 15 d., todėl pareiškimas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas galimai praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinti neprašė, pareiškimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.

7.       Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1.                      Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-503/2019, be kita ko, pripažino A. J. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir atėmė teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru.

7.2.                      Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. T1-1068(1.1) „Dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), vadovaudamasi MPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 straipsnio 2 dalimi, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 7, 20.3.4 ir 57.4 punktais, taip pat atsižvelgdama į Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusi nuosprendį, panaikino A. J. medicinos praktikos licencijos Nr. MPL-07957 verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją galiojimą 2 metams, kadangi įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu jam buvo atimta teisė dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru.

7.3.                      STT Kauno valdyba 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 4-07-670 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, jog A. J. turi tris licencijas: 1) gydytojo psichiatro (kuri po teismo nuosprendžio yra panaikinta); 2) gydytojo neurologo, kuri yra aktyvi; 3) visuomenės sveikatos priežiūros veiklos (Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai), kuri taip pat yra aktyvi. Raštu STT prašė spręsti, ar A. J. gali toliau užsiimti medicinos praktika. Jeigu ne, prašė imtis priemonių dėl minėto asmens turimų licencijų panaikinimo pagal MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7.4.                      Tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. STT Kauno skyriui pateikė raštą Nr. D12-411-(6.18.) „Dėl užklausos apie A. J. vertimąsi medicinos praktika“. Tarnyba paaiškino, jog panaikindama A. J. išduotą medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją vykdė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru (o ne verstis medicinos praktika ar asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika). Šio sprendimo teisinis pagrindas yra MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, o ne 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu dėl paciento teisių grubių pažeidimų.

7.5.                      Marijampolės apylinkės teismas, nagrinėdamas A. J. padarytą veiklą, priėmė sprendimą atimti dvejus metus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju ar dar ir gydytoju neurologu. Be to, MPĮ nenumato prievolės panaikinus licencijos galiojimą remiantis 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikinti visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo, ar gydytojo specialisto praktika, galiojimą. Todėl Tarnyba konstatavo, jog neturi pagrindo imtis priemonių dėl A. J. turimų licencijų panaikinimo pagal medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 16 dalies nuostatas.

7.6.                      Nesutikdama su Tarnybos pozicija, STT Kauno valdyba 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 4-07-750„Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Ministeriją. Rašte nurodyta, jog MPĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad, panaikinus licencijos galiojimą remiantis šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas. Rašte teigiama, jog Tarnyba A. J. veiksmus, kuriais jis pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtą atlygį, turi įvertinti ne tik formaliai MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste (Marijampolės teismo nutartyje nurodytoje apimtyje – teisės dirbti gydytoju psichiatru atėmimas dvejiems metams), bet įvertinti atlikdama patikrinimą (tyrimą) pagal savo vidaus teisės aktus, vertinant minėto asmens atliktus nusikalstamus veiksmus siekiant sau gauti neteisėtų pajamų ir minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, o pripažinus pažeidus minėtą punktą, panaikinti ir kitas jo turimas galiojančias licencijas.

7.7.                      Ministerija 2019 m. spalio 24 d. rašte Nr. (1.1.20-141)10-6480 „Dėl informacijos pateikimo“ STT Kauno valdybai nurodė, BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos apibrėžtis iš esmės sutampa su vienu iš MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų grubių paciento teisių pažeidimų, už kuriuos naikinamas medicinos praktikos licencijos galiojimas, t. y. „pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti netesėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų“. Ministerija nurodė, jog Tarnyba turėtų savo iniciatyva imtis MPĮ ir Taisyklėse nustatytų veiksmų, siekiant įvertinti, ar A. J. laikėsi MPĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, taip pat ar jo veiksmai, nurodyti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje, atitinka MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą, bei esant pagrindui, savo iniciatyva panaikinti ir kitą minėto asmens praktikos licenciją.

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos galiojimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas iš esmės kyla dėl MPĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad STT į prokuratūrą kreipėsi 2019 m. lapkričio 18 d., konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. J. abejonės, ar pareiškėjas laiku kreipėsi į teismą, yra nepagrįstos.

10.       Teismas akcentavo, kad MPĮ yra specialusis administracinis įstatymas, kurio bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, netaiko ir negali taikyti.

11.       Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiui, Tarnyba privalėjo taikyti MPĮ nuostatas ir spręsti licencijų galiojimo naikinimo klausimą: tą ji ir atliko, pritaikydama MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir priimdama Įsakymą.

12.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neprašo naikinti Įsakymo, todėl, remiantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, laikytina, kad jis yra teisėtas ir galiojantis, taigi, pareiškėjas Tarnybos papildomai ir pakartotinai prašė spręsti tą patį klausimą, t. y. licencijų galiojimo naikinimo klausimą, kuris jau yra išspręstas Įsakyme. Teismas išaiškino, kad teisinėje valstybėje, kurioje galioja teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai, reiškiantys, jog asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties, tai netoleruotina. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vien šiuo aspektu pareiškėjo pareiškimo tenkinti negalima, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinis saugumas ir tikrumas, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. įgavo pagal Tarnybos 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. T1-1068(1.1).

13.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš esmės teisus, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba privalėjo taikyti MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį, nes MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai turi būti aiškinami turinio aspektu, t. y. MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas visada taikytinas už nusikaltimus, kai medikas pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų, nes jis taikytinas net ne už nusikaltimus, kai medikas atliko prieš pacientą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių, ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė (nebūtinai baudžiamoji). Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo pareiškimo negalima tenkinti todėl, kad, galiojant Įsakymui, trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. negali patirti papildomų negatyvių pasekmių, kad jis būtų papildomai persekiojamas net ir viešojo intereso vardan, nes kitaip būtų pažeidžiami teisinio saugumo ir tikrumo principai. Teismas pabrėžė, kad tai niekaip nėra susiję su non bis in idem principu, nes iš esmės MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis leidžia panaikinti kelias licencijas, o teismas neabejoja minėtų MPĮ nuostatų konstitucingumu.

III.

14.       Pareiškėjas Prokuroras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą panaikinti A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos (Nr. MPL-04219) galiojimą. Pakartodamas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gydytojo neurologo licencijos galiojimo panaikinimas negalimas nepanaikinus Įsakymo, kadangi šiuo Įsakymu buvo išspręstas licencijų naikinimo klausimas, o pareiškėjas Įsakymo neginčija.

14.2.                      Įsakyme nebuvo sprendžiama dėl kitų A. J. licencijų galiojimo. Įsakyme yra nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

14.3.                      Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras neturėjo jokio teisinio pagrindo administraciniame teisme ginčyti Įsakymo, susijusio su nuosprendžio vykdymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsniu, tokio pobūdžio reikalavimas, t. y. susijęs su teismo sprendimo vykdymu, nenagrinėtinas administraciniame teisme.

14.4.                      Pareiškėjas Tarnybos papildomai ir pakartotinai neprašė spręsti tą patį klausimą, t. y. licencijų galiojimo naikinimo klausimą, kuris jau yra išspręstas Įsakyme. Tarnyba išsprendė tik vienos licencijos galiojimo klausimą, vykdydama nuosprendį, o kitos licencijos galiojimo klausimas nebuvo spręstas, todėl šiuo atveju nėra prašymo pakartotinai spręsti tą patį klausimą.

14.5.                      Aplinkybę, kad Įsakymu nebuvo sprendžiamas kitų licencijų panaikinimo klausimas, patvirtina byloje pateikti Tarnybos procesiniai dokumentai, kuriuose išreikšta pozicija, kad, panaikinus licenciją pagal teismo nuosprendį už veiką, kai gydytojas pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų, nėra pagrindo spręsti dėl kitų licencijų panaikinimo.

14.6.                      Po Įsakymo priėmimo Tarnybos buvo prašoma spręsti dėl kitos licencijos, negu nurodyta nuosprendyje, galiojimo panaikinimo kitu MPĮ numatytu licencijos panaikinimo pagrindu. Įsakymas dėl vienos licencijos panaikinimo nebuvo kliūtimi spręsti dėl kitos licencijos panaikinimo. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo, kad visų licencijų panaikinimo klausimas būtų išspręstas vienu aktu.

14.7.                      Vadovaujantis MPĮ nuostatomis (6 str. 1 d. 4 p., 2 d., 3 d.), Tarnyba, gavusi nuosprendį vykdyti, turėjo spręsti dėl kitų licencijų panaikinimo, tačiau to nepadarė. Teismo nuosprendis nepanaikina Tarnybos pareigos vertinti A. J. veiksmus ir kitais MPĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytais licencijos galiojimo panaikinimo pagrindais. Tai, kad nuosprendžiu buvo atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru, nesudaro pagrindo teigti, kad kita A. J. turima licencija negali būti panaikinta kitu – MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Tarnyba, teigdama, kad neturi faktinio pagrindo naikinti licenciją MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siaurinamai aiškina šio straipsnio nuostatas, nes faktinis pagrindas – A. J. atlikti veiksmai.

14.8.                      Patenkinus pareiškėjo prašymą nebūtų pažeistas teisinis saugumas ir tikrumas, kurį A. J. įgavo pagal Įsakymą, nes nei MPĮ, nei Taisyklės nenumato specialiųjų normų dėl termino, kuriam suėjus nuo pažeidimo padarymo negali būti priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo.

14.9.                      Vadovaujantis MPĮ 10 straipsnio 5 punktu, gydytojui nustatyta pareiga gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti. Gydytojų profesinės pareigos yra sudedamoji gydytojo darbo santykius reglamentuojančių taisyklių dalis. Dėl šios priežasties gydytojas, pažeisdamas profesines pareigas, kartu pažeidžia ir darbo drausmę. Licencijos panaikinimas susijęs su darbo santykių pasibaigimu (MPĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomi drausminės atsakomybės taikymo terminai, t. y. licencijos galiojimas negalėtų būti panaikintas, jei suėję terminai drausminei atsakomybei taikyti.

14.10.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, nepagrįstai taikė teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principą, neatsižvelgdamas į tai, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki kreipimosi į teismą buvo praėjęs neilgas laiko tarpas (5 mėnesiai ir 20 dienų).

14.11.                      Generalinėje prokuratūroje STT pareiškimas buvo gautas 2019 m. lapkričio 19 d., o pareiškimas teismui paduotas gruodžio 16 d. Teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad prokuroras termino kreiptis į teismą nepraleido, todėl nesuprantami teismo motyvai apie asmenų, kurių atžvilgiu prašoma priimti sprendimą, teisinės padėties tikrumą.

14.12.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, t. y. teismas nurodė, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju privalėjo taikyti MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį, tačiau Tarnybai to nepadarius ir dėl tokio neveikimo prokurorui kreipusis į teismą, teismas teigia, kad A. J. negali patirti papildomų negatyvių pasekmių.

14.13.                      Atmetęs pareiškėjo pareiškimą, teismas suteikė prioritetą ne viešajam interesui, o neteisėtai pasielgusio asmens interesų gynybai, kai atveju gydytojui, kuris pasinaudodamas gydytojo pareigomis gavo neteisėtą atlygį atlikdamas psichiatro funkcijas, paliekama teisė dirbti gydytoju neurologu. Tokiu atveju pakertamas asmenų pasitikėjimas valstybe, nes eiliniam visuomenės nariui neaišku, kodėl gydytojas, gavęs neteisėtą atlygį, toliau dirba.

15.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:

15.1.                      Tarnyba sprendimus priėmė griežtai laikydamasi MPĮ bei Taisyklių nuostatų, todėl ir teismo proceso metu laikėsi nuomonės, jog ji pagrįstai ir teisėtai nepanaikino A. J. licencijos verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurologo profesinę kompetenciją.

15.2.                      Tarnyba pripažįsta, kad galimas ir toks MPĮ išaiškinimas, kurį nurodė teismas, pripažįsta teismo sprendimo teisėtumą ir ateityje vadovausis įsiteisėjusio sprendimo suformuluota praktika.

15.3.                      Tarnyba sutinka su pareiškėjo pozicija, jog teisės aktais nėra nustatytas terminas, kuriam suėjus nuo pažeidimo padarymo negali būti priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Įsakymas yra priimtas vadovaujantis būtent Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, jam skirta bauda bei dvejiems metams atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru. Jokių kitų savarankiškų A. J. profesinės veiklos tyrimo veiksmų Tarnyba neatliko. Taigi, A. J. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog Įsakymas, priimtas vadovaujantis Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo priimtas visiškai išnagrinėjus minėtą nuosprendį ir įvertinus jame konstatuotas aplinkybes. Nors, kaip teigia pareiškėjas, teisės aktais nėra nustatytas terminas, kuriam suėjus nuo pažeidimo padarymo negali būti priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo, tačiau logiška ir teisinga, jog priimant papildomus vėlesnius sprendimus remiantis tuo pačiu teismo nuosprendžiu sukuria teisinio nestabilumo, nesaugomo ir nepasitikėjimo valstybinių institucijų veikla aplinką, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis šiuo argumentu, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

15.4.                      A. J., be gydytojo psichiatro ir gydytojo neurologo licencijų taip pat turi visuomenės sveikatos priežiūros veiklos (Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai) licenciją bei masažuotojo spaudą, suteikiantį teisę teikti masažo paslaugas. Pareiškėjas prašo panaikinti tik A. J. gydytojo neurologo licenciją, tačiau nesiekia naikinti kitų A. J. suteiktų įgaliojimų dirbti su pacientais ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pareiškėjo argumentas, jog teismas, atmesdamas pareiškimą, kuriuo buvo siekiama apginti viešąjį interesą, teikia prioritetą neteisėtai pasielgusio asmens interesų gynybai, o ne viešajam interesui, tokiu būdu pakertant asmenų pasitikėjimą valstybe, vertintinas kritiškai.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ministerija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Įsakymo priėmimu gydytojas įgijo teisinį saugumą ir tikrumą, mano, kad šis teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Teismas teisingai pažymėjo, kad teisinėje valstybėje, kurioje galioja teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai, reiškiantys, jog asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties, netoleruotina.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą A. J. grindžia šiais argumentais:

17.1.                      MPĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi licencijos panaikinimo pagrindai.

17.2.                      MPĮ 6 straipsnio 2 punkte, reglamentuojančiame kokiais atvejais panaikinamos visos asmens turimos licencijos, suteikiančios teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, nenustatyta, kad visos licencijos panaikinamos tada, kai teismo nuosprendžiu uždraudžiama verstis bent viena profesine veikla, pagal atitinkamą licenciją. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas sąmoningai neišreiškė valios iš nuteisto asmens atimti visas jo turimas medicinos praktikos licencijas, jei yra pagrindas atimti vieną iš jų, kadangi tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeisti licencijas turinčio asmens (gydytojo) interesai. Taigi, jeigu įstatymo leidėjas būtų norėjęs įtvirtini tokį teisinį reguliavimą, kai panaikinus gydytojo licenciją MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto (gydytojui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždrausta verstis medicinos praktika) pagrindu, turi būti panaikinamos visos kitos jo turimos licencijos, tai būtų tiesiogiai įtvirtinęs MPĮ 6 str. 2 d., ją suformuluodamas taip „panaikinus licencijos galiojimą remiantis šio straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ar 7 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas“.

17.3.                      Aiškinant MPĮ 6 straipsnį taip, kaip tai daro pareiškėjas, netenka prasmės išskirti kaip atskirus gydytojo licencijos panaikinimo pagrindus, įtvirtintus MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu panaikinus gydytojo medicinos praktikos licenciją praktiškai visada reikėtų taikyti ir MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 6 straipsnio 2 dalį ir naikinti visas kitas gydytojų licencijas (jei to nenurodyta teismo sprendime).

17.4.                      Jei vis tik įstatymo leidėjas išskyrė MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą licencijos panaikinimo pagrindą kaip atskirą, bei jo neįtraukė į MPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų licencijos panaikino pagrindų sąrašą (kai naikinamos visos gydytojo turimos licencijos), tai rodo įstatymo leidėjo valią, nenaikinti visų turimų licencijų, kai gydytojui pritaikyta kriminalinė bausmė, kadangi toks gydytojas už padarytą teisės pažeidimą jau atsakė, taikant jo atžvilgiu baudžiamosios teisės normas. Taigi, MPĮ 6 straipsnyje diferencijuodamas licencijos panaikinimo pagrindus, įstatymo leidėjas sąmoningai išskyrė grubų paciento teisių pažeidimą ir uždraudimą verstis medicinos praktika įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kaip du skirtingus pagrindus, kadangi padarydamas nusikalstamą veiką, asmuo atsako pagal baudžiamosios teisės normas, kai jam yra paskirta individualizuota bausmė.

17.5.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas prašė spręsti tą patį klausimą, kuris jau išspręstas Įsakymu.

17.6.                      Nagrinėjamoje byloje pagal analogiją reikia taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas (34 str. 1 d.).

17.7.                      A. J., nors ir skyrus kriminalinę bausmę, jis tų pačių ikiteisminio tyrimo institucijų toliau yra persekiojimas, siekiant taikyti jam sankcijas (nors ir kitos teisės šakos pagalba), už tas pačias veikas, už kurias teisinė atsakomybė jam jau pritaikyta.

17.8.                      Atsižvelgiant į BK nuostatas (41 str., 54 str., 67 str. 3 d., 682 str.) ir jas aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, visapusiškai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus bei įgyvendinamas baudžiamojoje teisėje galiojantį bausmės individualizavimo principą, paskyrė A. J. tokią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuria bus pasiekta bausmės paskirtis.

17.9.                      Priimdamas nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisinis stabilumas bus atkurtas A. J. uždraudus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju, t. y. teismas sprendė, jog atėmus iš A. J. teisę verstis bet kokia gydytojo praktika, būtų iš esmės pažeistas teisėje galiojantis bausmės teisingumo principas, t. y. teismo skirta bausmė būtų neadekvati padarytam pažeidimui. Jei prokuroras manė, kad A. J. paskirta per švelni bausmė, jis savo poziciją turėjo ginti BPK nustatyta tvarka, t. y. ginčydamas neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisingumą, o ne inicijuodamas naują procesą administraciniame teisme.

17.10.                      A. J. Lietuvos Respublikos prokuratūros yra persekiojamas dėl tos pačios veikos, už kurią jam jau paskirta bausmė minėtu įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu. Atėmus iš A. J. medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo neurologo profesine veikla, būtų iš esmės pažeistas teisėje galiojantis non bis in idem principas, kadangi tokia sankcija jam būtų skirta už tą pačią veiką, už kurią jam jau skirta kriminalinė bausmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. D12-467-(1.11) „Dėl A. J. vertimosi medicinos praktika“ panaikinimo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo panaikinti A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos (Nr. MPL-04219) galiojimą.

19.       Ginčo santykius reglamentuoja MPĮ bei Taisyklės.

20.       MPĮ 6 straipsnio 3 dalis bei Taisyklių 54 punktas nustato, kad dėl licencijų galiojimo panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, gydytojų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos.

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriaus 2019m. rugsėjo 24d. raštu Nr.4-07-750 pateiktą informaciją, 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (1.1.20-141)10-6480 kreipėsi į atsakovą siūlydama atsakovui savo iniciatyva, vadovaujantis Įstatymu ir Taisyklėmis, įvertinti ar trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. laikėsi MPĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, taip pat ar jo veiksmai, nurodyti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje, atitinka MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą licencijos panaikinimo pagrindą bei esant pagrindui savo iniciatyva panaikinti ir kitą A. J. medicinos praktikos licenciją (I t., b. l. 17).

22.       Apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (1.1.20-141)10-6480 MPĮ 6 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 54 punkto prasme yra kreipimasis į licencijas išduodančią instituciją dėl licencijos galiojimo panaikinimo. 

23.       Tokio kreipimosi nagrinėjimo tvarka reglamentuota Taisyklių 7 ir 7.3 punktuose, numatančiuose, kad spręsdama, be kita ko, ir dėl licencijos galiojimo panaikinimo tarnyba (atsakovas) privalo įvertinti asmens atitiktį medicinos praktiką reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams, arba patvirtinti, kad yra pagrindas stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą, ir pareiškėjo pateiktų dokumentų atitiktį Taisyklėse nustatytiems reikalavimams, remdamasi duomenimis, gautais iš pareiškėjo, kitų subjektų, ir atlikdama duomenų patikrinimą asmens ir dokumentų atitikties vertinimui naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdama pateiktus duomenis kitais įrodymais, taip pat Taisyklių 60 punkte, kuris numato, jog tarnyba (atsakovas), gavusi kreipimąsi dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo, per 30 kalendorinių dienų įvertina kreipimąsi ir priima vieną iš Taisyklių 61 punkte nurodytų sprendimų.

24.       Aptartas norminis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atsakovas, nagrinėdamas kreipimąsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo, turi atlikti atitinkamą tyrimą ir šio tyrimo rezultatų pagrindu priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ar atsisakymo ją panaikinti.

25.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamo atsakovo 2019 m. spalio 28 d. rašto Nr. D12-467-(1.11) turinys (trečia rašto pastraipa) leidžia konstatuoti, kad atsakovas nors ir galėjo atlikti Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodytą tyrimą dėl A. J. veiksmų, tačiau tokio tyrimo neatliko ir a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) pasisakė, jog neturėtų faktinio pagrindo naikinti A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją. Taip pat šio rašto turinys patvirtina, jog atsakovas iš esmės nepriėmė jokio sprendimo, numatyto Taisyklių 61 punkte.

26.       Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, jog atsakovo 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. D12-467-(1.11) įformintas sprendimas, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją panaikinimo, yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl atsakovo 2019 m. spalio 28 d. raštas (sprendimas) Nr. D12-467-(1.11) naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

27.       Pasisakant dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą panaikinti A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos (Nr. MPL-04219) galiojimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo leidėjo valia įgaliojimai spręsti dėl medicininės praktikos licencijų panaikinimo yra suteikti atsakovui (MPĮ 6 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys). Šią administracinę procedūrą atsakovas turi atlikti vadovaudamasis Taisyklių nustatyta tvarka, kaip minėta anksčiau, atlikdamas atitinkamą tyrimą. Teismo kompetencijai tenka patikra ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

28.       Todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (1.1.20-141)10-6480 pateikto kreipimosi dėl A. J. medicinos praktikos licencijos galiojimo panaikinimo iš esmės nesprendė ir sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, pareiškėjo antrasis reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą MPĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka išnagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (1.1.20-141)10-6480 pateiktą kreipimąsi ir priimti dėl jo sprendimą.

29.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris anksčiau aptartų argumentų pagrindu keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. D12-467-(1.11) „Dėl A. J. vertimosi medicinos praktika“ ir įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos išnagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (1.1.20-141)10-6480 pateiktą kreipimąsi ir priimti dėl jo sprendimą.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius