Civilinė byla Nr. e3K-3-341-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01210-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo bendrovė OU „Teslar Trans“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties patvirtinimą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ieškovė, perkančioji organizacija) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Skinest Baltija“ (toliau – atsakovė) 2 505 070,73 Eur nuostolių, patirtų dėl nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė buvo pripažinta ieškovės vykdyto atviro konkurso MT-5-6 „Prekinių vagonų pirkimas“ dalies „Platforminiai vagonai“ laimėtoja ir 2011 m. liepos 18 d. su ja buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SP-289 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 1 d. patiekti 150 vnt. naujų prekinių platforminių vagonų. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2011 m. gruodžio 12 d., jai buvo išmokėta 908 897 Lt (263 234,77 Eur) garantijos suma.
4. Ieškovė teigia, kad jos poreikis įsigyti veiklai vykdyti būtinų prekinių platforminių vagonų išliko, todėl 2012 m. vasario 7 d. ji paskelbė naują konkursą, jo laimėtoja pripažino bendrovę SIA „Sigmen“ ir su ja 2012 m. birželio 26 d. sudarė Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SP-308 (toliau – Pakeičiančioji sutartis). Pagal Pakeičiančiąją sutartį ieškovė įsigijo prekinius vagonus didesne kaina, negu buvo nurodyta su atsakove sudarytoje ir vėliau nutrauktoje Sutartyje, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalimi, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu ir bendrųjų sąlygų 3.1.9 punktu, prašė priteisti iš atsakovės nutrauktos ir naujai sudarytos sutarčių kainų skirtumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 252 535 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, Sutarties 5.2, 5.3, 5.4 punktus aiškindamas kartu su bendrosios dalies 3.1.9, 6, 7.14 punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį pagal jos specialiųjų sąlygų 5.3 punktą ir pasinaudojusi banko garantija, remdamasi Sutarties 5.2 punktu, turi teisę reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį, kurios nepadengė panaudota garantija.
7. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad galimybė reikalauti nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo siejama su pakeičiančiosios sutarties atsiradimu (Sutarties 5.2 punktas, CK 6.258 straipsnio 5 dalis), todėl sprendė, kad ieškovės teisė reikšti reikalavimus atsirado nuo Pakeičiančiosios sutarties sudarymo.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad Sutarties nebuvo įmanoma įvykdyti dėl valstybės veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalys), kai Rusijos Federacijos valstybės biudžetinė įstaiga priėmė sprendimą „laikinai“ sustabdyti sertifikato galiojimą. Teismas nurodė, kad buvo sustabdytas ne atsakovės, bet OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ (trečios eilės subtiekėjo) sertifikato galiojimas. Kasacinis teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 pagal atsakovės ieškinį vienašališką Sutarties nutraukimą bei garantijos realizavimą pripažinti neteisėtais ir nutraukti Sutartį teismo sprendimu nesant atsakovės kaltės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių konstatavo, kad nei ieškovės, nei atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai su bendrovėmis OAO „Abakanvagonmaš“ ir OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, o pažymoje (sertifikate) pateikti duomenys apie šių įmonių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis; sertifikato galiojimas buvo sustabdytas dėl pačios bendrovės OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ kaltės.
9. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio teismas nurodė, kad jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, ieškovė nebūtų turėjusi sudaryti naujos sutarties ir nebūtų patyrusi nuostolių; naujos sutarties sudarymas buvo atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmė. Byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), faktas, kad dėl jų ieškovė patyrė nuostolių  (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir šiuos nuostolius lėmė būtent atsakovės prievolės neįvykdymas (priežastinis ryšys – CK 6.247 straipsnis).
10. Teismas netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatų, iš atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ji yra viena iš didžiausių geležinkelio vagonų ir lokomotyvų tiekėjų Lietuvoje (savo srities profesionalė), sprendė, jog atsakovė turi dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirties, geba įvertinti sudaromų sutarčių turinį. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.9, 7.14 punktų, specialiųjų sąlygų 5.2, 5.3 punktų atsakovei buvo žinomos prievolės neįvykdymo pasekmės, todėl teismas nepripažino pagrįstais jos argumentų, kad atsakovė nenumatė ar negalėjo numatyti, jog prekių nepristatymas nurodytu terminu sukels tokius padarinius.
11. Teismas atkreipė dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad, kai atsakovė sužinojo, jog ji negalės laiku įvykdyti Sutarties, tarp šalių vyko derybos, buvo siunčiami raštai, vyko susitikimai; atsakovė siūlė pratęsti Sutarties terminą, tačiau tik 2011 m. spalio 19 d. rašte nurodė tikslų pratęsimo terminą (2012 m. gegužės 1 d.); 2011 m. lapkričio 5 d. susitikimo metu atsakovės direktorius teigė nežinantis, ar galės (o jeigu galės – kada) patiekti Sutartyje nustatytą prekių kiekį, o 2011 m. lapkričio 7 d. rašte prašė nutraukti Sutartį šalių susitarimu; vėlesniuose raštuose atsakovė siūlė pratęsti terminą iki 2012 m. antrojo pusmečio, tačiau nenurodė tikslių Sutarties įvykdymo terminų. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad ji gebės tęsti Sutarties vykdymą ar ją įvykdyti tam tikru konkrečiu terminu, pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus dėl ieškovės neveikimo (nesikreipimo į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) dėl sutikimo pratęsti Sutartį).
12. Byloje nėra duomenų, kad nutraukus Sutartį išnyko ieškovės 2011 m. pirmojo pusmečio pranešime, taip pat Riedmenų atnaujinimo programoje nurodytas poreikis įgyti vagonus. Priešingai, anot teismo, byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad 2012 m. pradžioje buvo didelis platforminių vagonų poreikis; dėl platforminių vagonų trūkumo 2012 m. užtruko traukinių komplektavimas pervežimui iš Kazachstano į Uzbekistaną, trūko vagonų, kad būtų pervežtas išaugęs kiekis ISAF (NATO karinė misija į Afganistaną) karinių krovinių. Nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad Sutarties nutraukimo ir Pakeičiančiosios sutarties sudarymo laikotarpiu ieškovei reikėjo vagonų ir dėl to ji skelbė tiek pirmąjį, tiek antrąjį viešąjį pirkimą.
13. Teismas nurodė, kad Sutartyje buvo nustatyta vieno vagono kaina – 58 496,58 Eur; ją nutraukus ir su kitu tiekėju sudarius Pakeičiančiąją sutartį buvo susitarta dėl 76 951,98 Eur vieno vagono kainos; teismo vertinimu, ši sutartis sudaryta per protingą terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad vagonų gamintojų kainos nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio svyravo nuo 59 021 Eur iki 61 157 Eur už vieną vagoną; ieškovė įsigijo vagonus po 76 951,98 Eur už vienetą, nors jų gamintojos Ukrainos bendrovės OAO „Stachanovskij vagonostroitelnyj zavod“ vidutinės vagono kainos 2012 m. II–III ketvirtį buvo 53 500 Eur. Įvertinęs bylos duomenis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė kaip protingą 6,5 proc. tiekėjo siūlytų kainų pabrangimą, teismas sprendė, jog protinga vieno vagono rinkos kaina pagal ieškovės matą turėjo būti apie 66 000–68 000 Eur.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, prieš pateikdama paraišką antram pirkimui, nepakankamai įsigilino į norimų įsigyti vagonų rinkos kainas. Vien tai, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina neviršijo ieškovės suplanuotos pirkimo kainos, neatleido jos nuo pareigos įsitikinti dėl prekės rinkos kainos ir spręsti dėl pasiūlymo kainos pagrįstumo (ypač kai pasiūlyta kaina buvo 31 proc. didesnė už nutrauktos Sutarties kainą). Teismas konstatavo, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti dėl sutarčių kainų skirtumo galinčių kilti nuostolių ar juos sumažinti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir atsakovės (skolininkės) atsakomybę sumažino 50 proc.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. kovo 22 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Kolegija, remdamasi Sutarties specialiosios dalies 5.2, 5.3 punktų nuostatomis ir kasacinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje padarytomis išvadomis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Kolegija atmetė atsakovės argumentus dėl šios nutarties 8, 9 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų, pritarė teismo išdėstytiems motyvams, papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė negalėjo numatyti, kad, nutraukus Sutartį, ieškovė įsigys prekes net už 31 proc. didesnę kainą, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja sąlygos, dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
17. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (šios nutarties 7 punktas), jis prasidėjo nuo Pakeičiančiosios sutarties įsigaliojimo. Priešingai nei teigia atsakovė, pirkimo paraiškos parengimas ar pirkimų eilės sudarymas dar nereiškia, kad su konkurso laimėtoju bus sudaryta ir įsigalios pirkimo sutartis.
18. Bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl Sutarties vykdymo termino pratęsimo ar jos nutraukimo. Atsakovė teikė pasiūlymus ieškovei dėl Sutarties termino pratęsimo bei nurodė, kada galėtų pristatyti vagonus, todėl kolegija pripažino nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė nenurodė konkretaus Sutarties įvykdymo termino. Nors tuo metu atsakovė neturėjo objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jos gebėjimą tęsti Sutarties vykdymą ar ją įvykdyti iki tam tikro termino, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės siūlomas Sutarties įvykdymo terminas pasitvirtino, nes 2012 m. kovo 2 d. buvo atnaujintas gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ sertifikato galiojimas.
19. Kolegija sutiko su atsakove, kad ieškovės skubėjimas nutraukti Sutartį yra racionaliai nepaaiškinamas, nes, kaip patvirtino pati ieškovė, skelbiant antrąjį konkursą vagonų kainos buvo gerokai padidėjusios. Ieškovės planuojama vagonų pirkimo kaina žymiai viršijo Sutartimi šalių sulygtą kainą, todėl ieškovės sprendimą nutraukti Sutartį su atsakove, kuri siūlė atidėti Sutarties vykdymą 2012 m. antrajam pusmečiui, t. y. pateikti vagonus netgi anksčiau, nei buvo planuojama ieškovės parengtoje pirkimo paraiškoje (2013 m. kovo 30 d.), kolegija laikė neracionaliu, neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo principų. Kolegija konstatavo, kad ieškovė vagonus įsigijo už daug didesnę kainą ir tokie jos veiksmai sudaro pagrindą mažinti atsakovės civilinę atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1 dalis).
20. Kolegija nenustatė ieškovės poreikio skubiai įsigyti naujus vagonus, nurodė, kad vagonų parko atnaujinimas buvo planuojamas atlikti Riedmenų atnaujinimo programoje nurodytu laikotarpiu (2011–2013 m.), be to, Pakeičiančiojoje sutartyje buvo nustatytas 10 (o ne 3,5) mėnesių vagonų pristatymo terminas. Papildomų 50 vagonų įsigijimas (pagal Pakeičiančiąją sutartį siekta įsigyti ne 150, o 200 vagonų) negalėjo lemti tokio skirtingo sutarčių vykdymo termino. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013), pažymėjo, kad vien ieškovės nurodyta aplinkybė, jog Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad tai buvo padaryta protingomis sąlygomis.
21. Nors ieškovė teigia, kad rengdama pirkimo paraišką ji įvertino vagonų rinkos kainą ir pagal tai suplanavo pirkimo biudžetą, tačiau duomenų apie atliktą rinkos tyrimą nepateikė. Atsižvelgdama į šios nutarties 13–14 punktuose nurodytas aplinkybes kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Pakeičiančioji sutartis sudaryta ekonomiškai nepagrįsta kaina, neįvertinus vagonų rinkos kainų; atsakovė nesiėmė veiksmų, kad išvengtų jai galinčių kilti nuostolių ar juos sumažintų.
22. Kolegija sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę įsigyti vagonus Sutartyje nustatyta kaina, tačiau atsisakė pratęsti Sutarties vykdymo terminą, skelbė naują pirkimą ir, neištyrusi norimų įsigyti vagonų rinkos kainų, sudarė Pakeičiančiąją sutartį, kurioje nurodyta vagonų įsigijimo kaina 31 proc. viršijo Sutartyje nustatytą kainą, taip prisiimdama šio pasirinkimo riziką. Šie ieškovės veiksmai sudaro pagrindą mažinti atsakovės atsakomybės dydį (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovė pažeidė Sutartyje nustatytą prekių pateikimo terminą ir dėl to ieškovė nutraukė Sutartį, tai ieškovei buvo išmokėta „Nordea Bank Finland Plc“ 2011 m. rugpjūčio 1 d. išduotoje Sutarties įvykdymo garantijoje nurodyta suma (908 897 Lt (263 234,77 Eur). Kolegija sprendė, kad ši suma yra pakankama ieškovės nuostoliams dėl Sutarties nutraukimo atlyginti bei atitinka atsakovės civilinės atsakomybės dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir patenkinti visą ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo nepreziumuojama, skolininkas turi ją įrodyti. Teismai konstatavo ieškovės kaltę remdamiesi teisiškai nepagrįstais argumentais, kad, pirma, ji turėjo ne nutraukti Sutartį, bet ją pratęsti; antra, nebuvo poreikio skubiai sudaryti Pakeičiančiąją sutartį; trečia, ieškovė tą padarė už per didelę kainą, neatlikusi išsamaus rinkos tyrimo.
2. Sutartyje nebuvo tikslių, aiškių, nedviprasmiškų nuostatų, kada jos sąlygos gali būti koreguojamos, todėl jos termino (esminės sąlygos) pakeitimui buvo būtinas VPT sutikimas. Nesant objektyvių, nenumatytų, šalių nekontroliuojamų aplinkybių, už kurias šalys neatsako, VPT negalėjo duoti sutikimo pratęsti sutartį (Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43, 12 punktas). Sąlygos, kurios vertinamos sprendžiant dėl sutarties keitimo, yra iš esmės analogiškos sąlygoms, kuriomis yra apibūdinamos nenugalimos jėgos aplinkybės (CK 6.212 straipsnis); šių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje nenustatė, priešingai, konstatavo, kad Sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kontrahentų padarytų pažeidimų.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė realiai norėjo pratęsti ir toliau vykdyti Sutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), nes byloje esantys įrodymai pagrindžia priešingą išvadą; teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė privalėjo dėti pastangas išsaugoti Sutartį; nėra nei protinga, nei pagrįsta, nei sąžininga reikalauti, kad būtų siekta išsaugoti neapibrėžtus sutartinius santykius. Pakeičiančiosios sutarties sudarymas buvo priemonė, kurios ieškovė ėmėsi siekdama sumažinti savo nuostolius.
4. Remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, ieškovas neturi pareigos įrodyti poreikio sudaryti pakeičiantįjį sandorį; tą patvirtina pradinės sutarties sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015). Apeliacinės instancijos teismas suformulavo naują taisyklę, pagal kurią ieškovas turi pagrįsti savo poreikį sudaryti pakeičiantįjį sandorį konkrečiu metu, o jeigu to nepadaro, neigiamos pasekmės tenka išimtinai ieškovui.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovė neturėjo poreikio skubiai sudaryti Pakeičiančiąją sutartį, netinkamai, selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus; teismas padarė išvadas remdamasis abstraktaus turinio programa, kurioje nėra tikslių duomenų apie planuojamus darbų atlikimo terminus, ir tendencingai išsprendė bylą.
6. Kadangi antrasis viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2012 m. vasario 7 d., tai atsakovės pateikti apibendrinti duomenys apie vagonų, įsigytų iš bendrovės SIA „Sigmen“, pakrovimą ir judėjimą nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. neįrodo, kad, skelbiant pirkimą, nebuvo poreikio įsigyti vagonus (analizuojami skirtingi laikotarpiai). Teismas įrodymus vertino selektyviai, neįvertino ieškovės pateiktų duomenų, kurie įrodo vagonų poreikį 2012 m. pradžioje, ieškovės patirtus nuostolius dėl išnuomotų vagonų atšaukimo ar neišnuomojimo potencialiems nuomininkams, taip pat papildomas išlaidas, ir dėl jų nepasisakė.
7. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo akcentavo aplinkybę, kad Pakeičiančiojoje sutartyje nurodytas pristatymo terminas ilgesnis nei pradinėje Sutartyje. Tai padaryta dėl to, kad pagal Pakeičiančiąją sutartį buvo įsigytas didesnis vagonų skaičius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pakeičiančioji sutartis neprivalo būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, svarbiausia, kad ji ekonominiu aspektu pakeistų pirmąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
8. Teismai nepagrįstai sprendė, kad prieš skelbdama naują konkursą ieškovė neatliko išsamaus rinkos tyrimo. Ieškovė ištyrė vagonų paklausos ir pasiūlos tendencijas, jų kainas rinkoje ir jas užfiksavo pirkimo paraiškoje, priešingu atveju ji nebūtų galėjusi realiai suplanuoti pirkimo vertės. Vien tai, kad ieškovė nepateikė konkretaus tiesioginio rašytinio įrodymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji neatliko rinkos tyrimo; suplanuota pirkimo vertė buvo panaši į trijų tarpusavyje nesusijusių tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainas.
9. Pirkimo paraiškoje nurodyta pirkimo vertė neturėjo jokios įtakos Pakeičiančiosios sutarties kainai, ją nustatė ne ieškovė, o pirkimo pasiūlymus pateikę tiekėjai, kuriems planuojamo pirkimo vertė nebuvo žinoma. Teismai nenustatė, kokia buvo tikroji rinkos kaina, už kurią būtų buvę pagrįsta įsigyti vagonus, nors pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013) tai yra esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas Pakeičiančiosios sutarties (tiekėjo nurodytą) kainą lygino su gamintojų skelbiamais vagonų kainų vidurkiais, nors jie yra nepalyginami.
10. Teismas nenurodė jokių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingą konkurso rezultatą. Ieškovė pateikė duomenis apie jai bendrovės SIA „Sigmen“ parduotų vagonų gamintojo kainą (95 000 JAV dolerių (71 946,10 Eur) už vienetą); tiekėjo pasiūlyta kaina (265 699,80 Lt (76 951,98 Eur) tik 5005,88 Eur (6,5 proc.) skyrėsi nuo gamintojo kainos. Atsakovės pateikta informacija apie kito vagonų gamintojo OAO „Abakanvagonmaš“ kainas įvairiais laikotarpiais nepagrindžia, kad konkrečiu metu buvo būtent tokia rinkos kaina.
11. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė prisidėjo prie prašomų atlyginti nuostolių atsiradimo, nepagrindė, kokia jos atsakomybės apimtis, nenustatė kaltų ieškovės veiksmų ir kilusių nuostolių priežastinio ryšio.
12. Teismas, visą atsakomybę dėl Pakeičiančiosios sutarties sudarymo ir dėl to patirtų nuostolių priskyręs išimtinai kreditoriui (ieškovei), ignoravo aplinkybę, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Dėl šio pažeidimo ieškovė patyrė ne tik nuostolius, kuriuos sudaro Sutarties ir Pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumas, bet ir papildomus 4,16 mln. Lt (1 204 819,28 Eur) nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos už susigrąžintus išnuomotus vagonus, papildomos išlaidos ISAF kroviniams bei kroviniams iš Kazachstano į Uzbekistaną pervežti; šiuos nuostolius ieškovė pagrindė rašytiniais dokumentais.
13. Ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, iš sandorių kainų skirtumo sumos atėmė gautą garantijos sumą, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad banko garantijos suma yra pakankama visiems ieškovės dėl Sutarties pažeidimo patirtiems nuostoliams kompensuoti, yra neteisėta ir nepagrįsta, ji lėmė neteisingo sprendimo priėmimą, dėl kurio buvo paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas, atsakovė 100 proc. atleista nuo atsakomybės.
24. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (iš dokumento turinio matyti, kad tai rašymo apsirikimas, nesutinkama su kasaciniu skundu); Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; taikyti ieškinio senatį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovės reikalavimas, pareikštas CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, yra aiškiai nepagrįstas, neteisėtas; didesnė pakeičiančiosios sutarties kaina gali būti pateisinama specifinėmis sutarties aplinkybėmis, tačiau tokių šioje byloje nenustatyta.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis negali būti aiškinama kaip automatinis atsakovės kaltės įrodymas pagal Sutarties 5.2 punktą, nes Sutarties 5.3 punktui taikyti nebuvo būtina nustatyti atsakovės kaltę ir tai nebuvo padaryta. Dėl to teismai turėjo tinkamai ištirti, palyginti šalių elgesį ir pasisakyti, kieno elgesys buvo teisingas, racionalus, protingas, sąžiningas, atitiko šalių kooperacijos bei bendradarbiavimo principus.
3. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė operatyviai reagavo į besikeičiančią situaciją, dar iki Sutartyje nustatyto prekių pristatymo termino pabaigos kreipėsi dėl jo pratęsimo, nuolat informuodavo ieškovę, ieškojo abiem šalims priimtinų sprendimų ir tik reaguodama į ieškovės pareiškimus dėl Sutarties nutraukimo kaip vieną iš alternatyvių aplinkybių nurodė galimybę nutraukti Sutartį šalių susitarimu. Ieškovė, priešingai, nesiekė išsaugoti Sutarties, nebendradarbiavo, neprašė VPT išaiškinimo ar sutikimo keisti Sutartį, nors kliūčių tą padaryti nebuvo.
4. Byloje esančios ieškovės vagonų dislokacijų (sekimo) pažymos patvirtina, kad nuo vagonų pateikimo ieškovei iki jų pirmojo pakrovimo vidutiniškai praeidavo net 396 dienos (kai kuriais atvejais – iki 684 dienų); be to, Sutartyje buvo nustatytas 3,5 mėn. vagonų pristatymo terminas, o Pakeičiančiojoje sutartyje – 10 mėn. terminas. Tokios išvados nekeičia aplinkybė, kad buvo perkama daugiau vagonų – papildomų 50 vagonų įsigijimas nepateisina 7,5 mėn. ilgesnio prekių pristatymo termino.
5. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atliko rinkos tyrimą, tačiau duomenų apie jį nepateikė, o tai leidžia daryti išvadą, kad tokio tyrimo niekada ir nebuvo. Ieškovės vykdyto antrojo viešojo pirkimo kaina nebuvo pagrįsta ieškovės nurodytais kriterijais (skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kt. tyrimais ir pan.) – nebuvo atsižvelgta į ankstesnių tokio tipo sutarčių (su atsakove sudarytos Sutarties) vertes, nepateikta įrodymų, kad antrojo pirkimo vertė apskaičiuota tinkamai. Pirkimo paraiškoje nurodyta netinkamai apskaičiuota pirkimo vertė lėmė antrojo konkurso rezultatą – ieškovė negalėjo atmesti bendrovės SIA „Sigmen“ pasiūlymo dėl pernelyg aukštos kainos.
6. Ieškovė nurodė, kad antrajame pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai siūlė panašią į pirkimo paraiškoje suplanuotą vagonų kainą, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad du iš keturių pasiūlymų buvo atmesti kaip neatitinkantys nustatytų techninių reikalavimų, todėl jų kaina negalėjo būti lyginama. Be to, ieškovė antrąjį pirkimą įvykdė neskaidriai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, – ji nepagrįstai neatmetė UAB „Bell distribution“ pasiūlymo, taip siekdama sudaryti įspūdį, kad tiekėjai konkuruoja dėl pirkimo sutarties sudarymo.
7. Nors pirkimo paraiška nebuvo skelbiama, tačiau joje nurodyta suma buvo paskelbta planuojamų pirkimų suvestinėje, taigi buvo vieša ir visi tiekėjai galėjo ją matyti bei pasiūlyti pirkimo biudžeto ribai artimą kainą. Tai patvirtina, kad ieškovė neracionaliai naudojo viešiesiems pirkimams skirtas lėšas.
8. Ieškovė nenuginčijo trečiojo asmens „Teslar Trans“ duomenų, kad vagonų pardavimo kainos buvo gerokai mažesnės už nurodytą pirkimo paraiškoje. Ieškovei elgiantis protingai ir paraiškoje nurodant rinkos kainas, nuostolių dydį galėjo padengti banko garantijos suma.
9. Ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) sužinojo, kai buvo praleistas vagonų pristatymo terminas (2011 m. lapkričio 1 d.), dėl šio pažeidimo ji nutraukė Sutartį. Ieškinio senaties termino pradžia siejama su sužinojimu apie teisių pažeidimą, bet ne su pažeidimu padaryta žala ar jos dydžiu.
10. Ieškovės argumentai dėl kitų patirtų nuostolių (šios nutarties 23.12 punktas) išeina už šios civilinės bylos ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. spalio 10 d. gautas atsakovės UAB „Skinest Baltija“ prašymas patvirtinti jos ir ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodoma, kad šalys nutarė užbaigti ginčą taikos sutartimi. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, grąžinti už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį ir nutraukti civilinę bylą. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį joms nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
27. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ir atsakovės pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys atsižvelgė į ginčo eigą ir sutarties preambulėje ją aptarė (A–H punktai), nurodė tikslus, kurių siekiama sutartimi (J–M punktai), be kita ko, – užkirsti kelią visiems ginčams, galintiems kilti dėl aplinkybių, kurių pagrindu buvo paduotas ieškinys ir nagrinėta ši civilinė byla.
28. Taikos sutarties 10 punkte šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo pasekmės, iš jų ir nustatytos CK 6.985 straipsnyje bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 293–294 straipsniuose, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią; patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla yra nutraukiama; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (tačiau taikos sutartis neriboja ir neatima iš šalių teisės reikalauti priverstinio jos nuostatų vykdymo). Šalys pažymėjo, kad pirmiau nurodytos teisinės pasekmės atitinka tikrąją jų valią, išreikštą sudarant taikos sutartį.
29. Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2017 m. spalio 9 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant šalių pasiektus susitarimus, o visą rašytinės taikos sutarties tekstą pridedant prie bylos.
30. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
31. Bylos šalys taip pat pateikė teismui prašymus sudarytą taikos sutartį pripažinti nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad taikos sutarties nuostatose yra informacijos, kuri atitinka jos valdybos sprendimu patvirtintame konfidencialios informacijos sąraše nurodytą informaciją; jos viešas atskleidimas gali padaryti ieškovei žalos, suteikti tretiesiems asmenims pranašumą verslo santykiuose. Atsakovė pažymėjo, kad taikos sutartyje nurodyta informacija saugotina nuo trečiųjų asmenų, ji patenka į atsakovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą. Viešai paskelbus taikos sutartį, tretieji asmenys galėtų gauti informacijos, kurios panaudojimas pažeistų šalių teisę į komercinės paslapties apsaugą.
32. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį, visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68 punktas).
34. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 73 punktas).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių prašymus taikos sutarties tekstą pripažinti nevieša bylos medžiaga, konstatuoja, kad juose, be nuorodų į tokią informaciją nevieša pripažįstančius bylos šalių vidinius dokumentus, nepateikta pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą riboti konstitucinį teisės viešumo imperatyvą, CPK 10 straipsnyje įtvirtinto bylos medžiagos viešumo principo taikymo apimtis. Prašymuose nurodyti argumentai nepagrindžia taikos sutarties sąlygose nurodytos informacijos atitikties saugotinos informacijos reikalavimams, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad viena iš bylos šalių yra akcinė bendrovė, kurios vienintelė akcininkė yra Lietuvos valstybė, taip pat neįrodo, dėl ko ir kaip viešas taikos sutarties sąlygų paskelbimas gali padaryti žalos šalims arba suteikti nepagrįstą pranašumą tretiesiems asmenims, todėl prašymai atmestini.
36. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, tenkintinas šalių prašymas dėl kasacinio teismo šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149, 150 straipsniai). Naikintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nustatytas ne didesnis nei 2 505 070,73 Eur sumos atsakovei UAB „Skinest Baltija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas. Taip pat naikintinas pakeitus dalį pirmiau nurodyta nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas atsakovei UAB „Skinest Baltija“ pagal sutartis, sudarytas su AB „Lietuvos geležinkeliai“, priklausančių gauti 451 530,94 Eur mokėjimų sulaikymas pagal 2017 m. birželio 14 d. susitarimo dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. birželio 12 d. ieškinio ir 2017 m. gegužės 24 d. kasacinio skundo reikalavimų užtikrinimo sąlygas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos; jeigu byla patvirtinus taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.
38. Prašyme patvirtinti taikos sutartį šalys prašo grąžinti ieškovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ 75 proc. už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą, bylos šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymus vienam mėnesiui atidėti 2017 m. rugsėjo 6 d. turėjusį įvykti teismo posėdį. Šie prašymai kasacinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo patenkinti – šalims nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 9 d. pateikti sudarytą taikos sutartį arba informuoti teismą, kad taikus susitarimas nebuvo pasiektas, ir paskirta nauja teismo posėdžio data – 2017 m. spalio 11 d. Atsakovės atstovas 2017 m. spalio 9 d. pateikė teismui šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir pateikta teismui iki teismo posėdžio dienos, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, remdamasi CPK 87 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad ieškovei grąžintina 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
40. Taikos sutarties 8.1, 8.3 punktuose šalims susitarus, kad jos atlygina savo patirtas su civilinės bylos nagrinėjimu ir taikos sutarties sudarymu bei įvykdymu susijusias išlaidas ir jų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, teisėjų kolegija nesprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą.

Patvirtinti ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) ir atsakovės UAB „Skinest Baltija“ (j. a. k. 300070820) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. „Šalys susitarė baigti civilinę bylą šia taikos sutartimi pagal šios taikos sutarties sąlygas, nurodytas žemiau.

Mokėjimo įsipareigojimai

2. Šalys susitaria:
1. šioje civilinėje byloje UAB „Skinest Baltija“ sutinka sumokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 200 000 Eur. Šis UAB „Skinest Baltija“ sutikimas yra visiškai neutralus juridinis faktas UAB „Skinest Baltija“ atžvilgiu, kuris nėra bei negali būti aiškinamas kaip pripažinimas, jog, pavyzdžiui (bet tuo neapsiribojant), UAB „Skinest Baltija“ atliko arba neatliko neteisėtus veiksmus, yra kalta dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinyje nurodytų nuostolių (ar bet kokių kitokių nuostolių) ir (ar) privalo šiuos nuostolius (ar jų dalį) atlyginti ir ši suma buvo gauta sąžiningų derybų metu abiem šalims pritaikius abipuses nuolaidas, dėl ko nurodyta suma yra šalių pasiekto kompromiso rezultatas;
2. pagal 2017 m. birželio 14 d. susitarimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutinka sumokėti UAB „Skinest Baltija“ 526 129,71 Eur, t. y. (i) 451 530,94 Eur sulaikytą sumą, (ii) 42 540,10 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo 451 530,94 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki šios sutarties pasirašymo dienos) ir (iii) 32 058,67 Eur delspinigių (apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. birželio 1 d.);
3. šalys įskaito minėtas pinigų sumas, mokėtinas viena kitai (pagal šios sutarties 2.1 ir 2.2 punktus) ir dėl to pagal šią taikos sutartį tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo grąžinti UAB „Skinest Baltija“ 326 129,71 Eur, kas sudaro dalį teisėtai pagal 2017 m. birželio 14 d. susitarimą sulaikytų pinigų.
3. Taikos sutarties 2.3 punkte nurodytą pinigų sumą AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo sumokėti į UAB „Skinest Baltija“ atsiskaitomąją sąskaitą (IBAN) Nr. LT41 2140 0300 0073 2617, esančią AB „Luminor Bank“ banke, per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos.
4. Už kiekvieną pradelstą minėtos pinigų sumos (ar jos dalies), nurodytos šios taikos sutarties 2.3 punkte, sumokėjimo kalendorinę dieną AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo sumokėti UAB „Skinest Baltija“ 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos pinigų sumos dalies iki visos minėtos pinigų sumos sumokėjimo įskaitytinai.
5. Laiku nesumokėjus minėtos pinigų sumos, nurodytos šios taikos sutarties 2.3 punkte (ar sumokėjus ne visą pinigų sumą) UAB „Skinest Baltija“ turi teisę nedelsiant kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl priverstinio išieškojimo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (i) visos nesumokėtos pinigų sumos (šios sutarties 2.3, 3 punktai) ir (ii) delspinigių (šios sutarties 4 punktas) išdavimo bei pateikti tokį vykdomąjį raštą antstoliui priverstinai vykdyti.

Pretenzijų ir reikalavimų nebuvimas

6. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad nebeturi jokių reikalavimų bei pretenzijų UAB „Skinest Baltija“ dėl aplinkybių, kurios (i) sudarė ieškinio pagrindą, t. y. (ii) kylančių iš 2011 m. liepos 18 d. Prekinių platforminių vagonų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SP-289 vykdymo bei nutraukimo, (iii) 2012 m. birželio 26 d. sutarties Nr. SP-308 su SIA „Sigmen“ sudarymo ir (ar) (iv) su tuo susijusių aplinkybių ar jų pagrindu kylančių aplinkybių, o UAB „Skinest Baltija“ nėra laikoma netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusia ar iš esmės šią sutartį pažeidusia (ir dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų UAB „Skinest Baltija“ atžvilgiu, pavyzdžiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ aiškiai įsipareigoja nesiimti jokių veiksmų dėl UAB „Skinest Baltija“ įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl aplinkybių, susijusių su 2011 m. liepos 18 d. Prekinių platforminių vagonų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SP-289 vykdymu bei nutraukimu, bei nereikš UAB „Skinest Baltija“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tiek civiline, tiek kitokia tvarka, jokių turtinių ar bet kokių kitokių reikalavimų bei pretenzijų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis, iš jų ir dėl nuostolių atlyginimo).
7. UAB „Skinest Baltija“ pareiškia, patvirtina bei garantuoja, kad neturi ir ateityje neturės jokių reikalavimų bei pretenzijų AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl (i) ieškinio padavimo ir nagrinėjimo visų instancijų teismuose, dėl (ii) civilinėje byloje AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi, o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. bei 2017 m. birželio 21 d. (taikos sutartyje padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta, kad nutartis priimta birželio 2 d.) nutartimis UAB „Skinest Baltija“ atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jomis sukeltų nuostolių (ir dėl to UAB „Skinest Baltija“ neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu bei nereikš AB „Lietuvos geležinkeliai“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tiek civiline, tiek kitokia tvarka, jokių turtinių ar bet kokių kitokių reikalavimų bei pretenzijų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis, iš jų ir dėl nuostolių atlyginimo).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas

8. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo šalys susitarė taip:
1. išskyrus šios taikos sutarties 3 ir 4 punktus, šalys pačios padengs jų šioje civilinėje byloje turėtas visas bylinėjimosi (įskaitant ir išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) ir bet kokias kitas su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir nereikalaus jų atlyginimo iš kitos šalies;
2. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurios bus teismo priteistos į valstybės biudžetą, šalys sumokės po lygiai (t. y. 50 proc. – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 50 proc. – UAB „Skinest Baltija“);
3. kiekviena šalis pati padengs savo turėtas išlaidas, susijusias su šios taikos sutarties sudarymu bei įvykdymu.“

Atmesti šalių prašymus taikos sutarties sąlygas pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 2 d. ir 2017 m. birželio 21 d. nutartimis.

Civilinę bylą nutraukti.

Apie šios nutarties priėmimą informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją – Centrinės hipotekos įstaigą.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) 9416 (devynis tūkstančius keturis šimtus šešiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu banke AB „Swedbank“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gediminas Sagatys