Baudžiamoji byla Nr. e1-2144-369/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22595-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, teistas:
1) 2013 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo;
2) 2015 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;
3) 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, gydytis nuo alkoholizmo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. R. 2022 m. birželio 20 apie 21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja R. R., rankomis stipriai ją apkabino ir nutempęs į kambarį numetė ant lovos, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 21 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bet prie jo kambario durų jo motina R. R. jam pastojo kelią, neprisimena priežasties, dėl ko. Jis kelis kartus paprašė, kad ji pasitrauktų, bet ji stovėjo ir neleido užeiti. Tuomet jis ją suėmė abiem rankomis, gali būti, kad per stipriai ir nunešęs į jos kambarį paguldė į lovą. Ji visą tą laiką šaukė. Jis buvo savo kambaryje, kai po 20 min. atvyko policijos pareigūnai. Labai gailisi, kad taip pasielgė, tikisi, kad motina jam atleis.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji R. R. nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. R. visą dieną konfliktavo su ja, nebuvo ramybės namuose. Galiausiai žodinio konflikto metu jis ją stipriai apkabino abiem rankom, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą ir nutempęs ją į kambarį numetė ant lovos. Po šių sūnaus veiksmų jai skaudėjo krūtinę, ji sūnaus bijo, nes jis jai grasina, mano, kad grasinimai realūs - keliantys pavojų jos sveikatai ar gyvybei.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. jau nuo pietų sūnus pradėjo prie jos priekabiauti - kelti konfliktą. Labiausiai priekaištavo dėl jos sugyventinio, kuris gyvena kartu su jais. Ji stengėsi nesivelti į konfliktą, bet jis ją provokavo sakydamas „ko tu tyli?“, o kai ji pasakydavo kokį žodį, jis tapdavo agresyvus. Sūnus nuo pietų pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų, kiek išgėrė - nematė. Apie 21 val. sūnus užrakino buto duris, kad jos sugyventinis J. neįeitų į butą. Kai ji nuėjo atrakinti durų, tai pamatęs sūnus prie jos priėjęs ją stipriai apkabino abiem rankom ir taip ją laikydamas nutempė į jos kambarį ir numetė ją ant lovos. Tuomet ji užsirakinusi savo kambario duris tuoj pat paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Ji juto skausmą, kai sūnus ją rankomis apkabinęs spaudė. Mano, kad sūnui reikia gydytis nuo alkoholizmo, nes išgėręs alkoholio jis savęs nekontroliuoja, tampa agresyvus. Sūnus prieš metus taip pat prieš ją smurtavo, už tai buvo nuteistas, bet tai nepadėjo. Sūnui dėl turtinės žalos pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.
2022 m. birželio 28 d.kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, įraše girdėti, kaip moteris praneša, kad girtas sūnus prieš ją smurtauja, užrakino buto duris.
2022 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų body kameromis daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama Bodycam, apžiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kaip moteris parodo pareigūnams dokumentus iš ankstesnio įvykio, kai sūnus taip pat prieš ją smurtavo. Moteris teigia, kad šiandien taip pat pajuto fizinį skausmą, nes įtariamasis ją virtuvėje stipriai apkabino ir nunešęs į miegamąjį numetė ant lovos. Teigia, kad skauda krūtinės sritį.
Alkotesterio 6810 AREN-217 duomenimis D. R. 2022 m. birželio 20 d. 23.07 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. R. žodinio konflikto su savo motina R. R. metu, tyčia rankomis stipriai apkabinęs motiną, ją nutempė į kitą kambarį, kur numetė ant lovos, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie dalyje dėl smurtinių veiksmų visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji skirtingai aiškino konflikto, kilusio tarp jų 2022 m. birželio 20 d. priežastis, tačiau abu jie vienodai nurodė, kad kaltinamasis stipriai apkabinęs motiną ją nutempė/nunešė į kitą kambarį ir numetė ant lovos. Toks jo veiksmas vertintinas kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą požymį – kitaip smurtaudamas atitinkantis veiksmas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokio sūnaus poelgio ji jautė fizinį skausmą. Vertinant ar tokio pobūdžio veiksmas sukėlė pakankamai intensyvų skausmą, kad tai sukeltų atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, atsižvelgtina į nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kad tai nėra jauno, stipraus ir stangraus kūno žmogus, kuriam tokio pobūdžio smurtas paprastai nesukelia ženkliau jaučiamų padarinių. Nukentėjusioji yra pensinio amžiaus moteris, priklauso tai amžiaus grupei, kai kūnas trapus, todėl tikėtina, kad stiprus suspaudimas galėjo jai sukelti ženkliai jaučiamą fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl aplinkybės, kad ji patyrė fizinį skausmą, buvo gana nuosekli. Šia aplinkybę parodė ne tik parodymuose, tačiau ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. D. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą prieš tą patį asmenį, baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, kad prieš nukentėjusiąją smurtaujama pakarotinai teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kadangi D. R. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti jo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. turi būti savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, kadangi tai nebuvo vienkartinis smurto panaudojimo šeimos narių atžvilgiu atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. R. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. R., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. R. arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. R. ir nesilankyti nukentėjusiosios R. R. gyvenamojoje vietoje 2 mėnesius (nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.), paliktina galioti, tačiau ne vėliau nei įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. D. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 20 d. 22.00 val. iki 2022 m. birželio 22 d. 16.03 val. (2 dienas), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. R. skirti – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti D. R. arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, D. R. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 20 d. 22.00 val. iki 2022 m. birželio 22 d. 16.03 val. (2 dienas).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. R., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. R. arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. R. ir nesilankyti nukentėjusiosios R. R. gyvenamojoje vietoje 2 mėnesius (nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.), palikti galioti, tačiau ne vėliau nei įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti D. R., kad:
1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
2. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, el. paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas