Baudžiamoji byla Nr. 1-116-847/2011

(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00255-2011-7)

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1; 1.2.4.8.3

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 05 d.

Biržai

           Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė,

            sekretoriaujant Linai Strautininkienei,

            dalyvaujant

            prokurorui Raimundui Binkiui,

            gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei,

            nukentėjusiajam P. P.,

            nukentėjusio P. P. įstatyminei atstovei L. P.,

            VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-01-26 Biržuose, lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairių detalių surinkėju, gyv. Biržų r. Rinkuškių k., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.          

           nustatė:

            S. G. 2011 m. liepos 05 d. apie 21 val. 30 min., Biržų r. Rinkuškių kaime, daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. matant pašaliniams asmenims, tyčia, iš pykčio trenkdamas du smūgius delnu mažamečiui P. P., gim. 2000-06-29, į veidą, sukėlė nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmą.          

Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.        

           Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, nepripažino, kad trenkė į veidą delnu, nurodydamas, kad sudavė rankos pirštais per ausį, teismas tai laiko prisipažinimu.

           Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-07-05 d., per langą pamatė, kad daugiabučio namo kieme P. ir M. P. tyčiojasi iš sūnaus. Kartu žaidė ir J. Sūnus J. namo grįžo apsiverkęs. Nuėjęs  įspėjo vaikus, vėliau išėjęs į lauką du kartus nestipriai trenkęs nukentėjusiajam, tai gali paliudyti S. G. ir pats J. Prie J. vaikai negražiai kabinėjosi, per langą viską girdėjo. Tai tęsiasi jau visi metai kaip tyčiojasi iš sūnaus. Apgailestauja, kad taip įvyko. Retai mato P. tėvus blaivius, tad negalėjo jiems pasakyti apie jų sūnaus elgesį. Nepamanė, kad dėl tokių dalykų, taip atsitiks. Ateity daugiau taip nedarys. Sūnus lėto būdo, jis metais jaunesnis už P. Trenkė vaikui su rankos pirštais, net ne delnu, tik truputį palietė. Neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Buvo tikslas, kad nebelįstų prie sūnaus. Kieme daugiau žmonių nebuvo, buvo tik jo žmona.

        Nukentėjusysis  P. P. parodė, kad atsimena, kaip buvo. Apie 21 val, žaidė su broliu M., J., R. ir V. , žaidė su dviračiais, buvo taksistais. Prie draugo privažiavo J. ir kažką pasakė, nežino ką sakė, tuomet priėjo  S. G. ir užrėkė ant jo, liepė pasidėti dviratį, draugas persigando, tuomet pasakėm J., kad su juo nenorim draugauti, jis grįžo namo. Atėjo G. S. su žmona ir ėmė kalbėti, kad nelįstume prie sūnaus. S. jam delnu trenkė į veidą ir išvadino  necenzūriniais žodžiais, tuomet dar kartą trenkė į veidą, į kairę pusę ( ranka parodė, kad jam trenkė  pirma į dešinį skruostą,  po to,  po kurio laiko į kairį skruostą). Parvažiavo namo, labai skaudėjo skruostus. Nuo smūgio buvo paraudę prie ausies. Tėtis iškvietė policiją. Kai kiekvieną dieną eidavo per kiemą, S. G. užgauliodavo. Tą vakarą J. neskriaudė, jo nevadino necenzūriniais žodžiais. G. du kartus buvo atėjęs tą vakarą. Pirmąkart jis atėjo ir užrėkė ant V. ir grįžo namo, o paskui vėl atėjo į kiemą.

          Liudytojas R. J., parodė, kad įvykio vakarą žaidė su draugais dviračiais, buvo P., J., M.,  žaidė visi kartu. Atėjo J. tėtis ir ėmė šaukti ant P. Jam išėjus J. pasakė , kad su juo nebedraugaus, tuomet J. grįžo namo. Atėjo J. tėtis, pasikvietė P., ant jo ėmė šaukti, jam trenkė, P. buvo netoliese. Matė kaip trenkė delnu per veidą, nepamena tiksliai kaip trenkė. Po trenkimo, J. tėtis vėl šaukė. Atėjo J. mama ir kažką ėmė sakyti, J. tėtis mėgino spirti, bet J. mama apgynė. P. mama ėmė pasišaukė P., kad šis grįžtų  namo. P. grįžo namo apsiverkęs. Jei (vaikai) buvo išsigandę.

         Liudytoja  S. G. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Įvykio vakarą

P. P. žaidė kartu su jos sūnumi, jam spyrė iš kojos į galvą, perspėjo P. Per langą matė žaidžiančius J., P. berniukus, P. rodė gestus, lyg ruošėsi mūsų sūnų mušti. Sūnus sakė, kad P. spyrė, tuomet išėjo jos vyras ir trenkė P. Ji sakė P., kad nelįstų prie sūnaus. Vyras P. vienąkart, per ausį uždavė. P. pasikvietė mama, jis puolė į ašaras, parvažiavo namo. Pas P. nebuvo nuėjusi, nes ten pastoviai girtaujama, nėra su kuo pasikalbėti. Kelis kartus perspėjo P., kad nesikabinėtų prie sūnaus. Tuo metu kieme nebuvo pašalinių žmonių,  tik buvo vaikai ant pievutės.

          Liudytojas M. P. parodė, kad įvykio vakarą jis žaidė kieme, buvo R., P.,  J., V. Vėliau priėjo J. tėvas ir ėmė rėkti ant  V., jam ėmė grąsinti, V. turėjo peiliuką, J. tėvai manė, kad lindo prie jų vaiko. Vėliau pasakė J., kad nebenori su juo draugauti, jis grįžęs namo gal  pasiskundė, kad jį mušė. Atėjo J. tėvai, tėvas P. trenkė kumčiu, ėmė grąsinti,  sakydamas : „Ar nori kad tave griovy rastų“. P. ėmė verkti, atėjo jo  mama. P. mama klausė, kodėl mano vaiką mušat. Vėliau parėjo P. namo ir viską  pasakė tėvams. Grįžus namo, tėtis iškvietė policiją, mama parašė pareiškimą. Matė, kad   kaltinamasis P. trenkė keturis kartus:  į galvą trenkė, spyrė, trenkė į šoną , į pilvą. Pirmininkaujančiai  pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas patikslino, kad trenkė daugiau kartų ne du, spyrė į dviratį ir tuomet nugriuvo P. P. buvo ant dviračio.

            2011-07-18 Specialisto išvadoje Nr. G 755/11 (05) nurodyta, kad P. P. mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, abu nusikaltimai padaryti tais pačiais veiksmais, tai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. .

Byloje įrodyta, kad teisiamasis padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. ir yra baustinas.

Gynėja prašė S. G. išteisinti pagal LR BK 284 str. 1 d., nes kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, įvykio metu kieme nebuvo žmonių, tik vaikai, kurie nelabai suprato , kas vyksta, jis gynė savo vaiką, todėl viešoji tvarka nebuvo pažeista. Šis gynėjos prašymas nepagrįstas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą teisei. Savo santykiams su nukentėjusiuoju aiškintis kaltinamasis pasirinko viešą vietą, į kurią atėjo du kartus, savo veiksmais akivaizdžiai sutrikdė vaikų rimtį- vaikai išsigando, buvo nutrauktas jų žaidimas, nukentėjusysis verkdamas išėjo namo. Gynėjos argumentas, kad vietoje nebuvo žmonių, tik mažamečiai vaikai, visiškai nesuprantamas, nes buvo pažeista vaikų rimtis, jų teisės, kurioms įstatymų leidėjai skiria ypatingą apsaugą.  Be to, veikos padarinių atžvilgiu kaltininko veika gali būti ir neapibrėžta, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

   Skiriant bausmes kaltinamajam S. G. teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas vieną kartą už KET pažeidimus, dirba, augina mažametį vaiką. Teismas neturi alternatyvos parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį, nes tik tokia bausmė numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę atideda jos vykdymą, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

            n u s p r e n d ž i a :

S. G. pripažinti kaltu:

pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį 20 parų arešto.

pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 1, 2d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.  

Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiojo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš S. G. 31 Lt pašto išlaidų valstybei.

              Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Valentina Paliulionienė