Civilinės bylos Nr. e2-350-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00139-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

                                        3.3.2.6.2; 3.4.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „UHB SERVICE“, uždarosios akcinės bendrovės „Dažų kodas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Lam“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „UHB SERVICE“, uždarosios akcinės bendrovės „Dažų kodas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Lam“ skundai dėl 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB SERVICE“ (toliau – ir pareiškėja1) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Wooden Windows“ (toliau – ir bendrovė) 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 11-uoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.

2.       Pareiškėja1 nurodė, kad yra bendrovės kreditorė, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas jos 240 515,19 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Nemokumo administratorius 2024 m. spalio 13 d. pranešimu informavo bendrovės kreditorius apie 2024 m. spalio 28 d. 10.00 val. organizuojamą kreditorių susirinkimą. Pareiškėja1 2024 m. spalio 27 d. užpildė balsavimo biuletenį raštu ir 2024 m. spalio 28 d. išsiuntė jį nemokumo administratoriui su savo pastabomis; pareiškėja1 nesutiko su nutarimais, priimtais 4–7, 9, 11–12 darbotvarkės klausimais.

3.       Pareiškėjos teigimu, nutarimas, priimtas 11-uoju darbotvarkės klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos), pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnio 1 dalį ir prieš jį balsavusios kreditorės teises. Pareiškėjos1 nuomone, bendrovės nekilnojamąjį turtą, įkeistus ir neįkeistus daiktus yra tikslingiau parduoti ne kaip vieną turtinį kompleksą, bet atskirai, nes nekilnojamasis turtas yra skirtinguose rajonuose, nėra priežasčių manyti, kad bendrovės turimi įrenginiai negali būti atskiriami nuo nekilnojamojo turto, nėra duomenų, ar visi įrenginiai ir staklės iš tikrųjų yra nekilnojamajame turte ir galėtų būti parduoti kaip turtinio komplekso dalis.

4.       Pareiškėja1 nurodė, kad bendrovės turto vertė nustatyta, remiantis pasenusiomis ataskaitomis. Negali būti toleruojama situacija, kai 2024 m. pabaigoje turto pardavimo kaina, siekiant parduoti už rinkos kainą ir maksimaliai didžiausią kainą, yra nustatyta remiantis beveik 2 metų, o kai kuriais atvejais net 3 metų senumo duomenimis, vertinimai atlikti ne turto realizavimo, bet įkeitimo tikslais, neįkeisto kilnojamojo turto atžvilgiu turto vertinimas apskritai nebuvo atliktas, kainos nuo 2022 m. tik augo. Net jeigu ir būtų remiamasi pasenusiais turto vertinimais, bendrovės turto pardavimo kaina nustatyta padarant aritmetines klaidas. Be to, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mano bankas“ pateiktas bendrovės neįkeisto kilnojamojo turto sąrašas ir jo likutinė vertė neatitinka bendrovės nemokumo administratoriaus pateikto neįkeisto turto sąrašo ir vertės. Dėl to kreditorių susirinkime negalėjo būti tvirtinama neaiškios sudėties turto pardavimo tvarka ir kaina.

5.       Pareiškėja UAB „Baltic Lam“ (toliau – ir pareiškėja2) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu.

6.       Pareiškėja2 nurodė, kad bendrovei priklausantis turtas yra išnuomotas nuomininkei UAB „Verde langai“ pagal 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutartį; nuomos mokestis – 2 500 Eur per mėnesį, kompensuojant ir visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius (komunalinius ir kitus); nuomos sutarties terminas – iki bendrovės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo. 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas 6-asis darbotvarkės klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo. Balsų dauguma buvo nutarta sprendimo nepriimti. Iš kreditorių susirinkime balsavusių 13 kreditorių 3 kreditoriai balsavo „Prieš“, tačiau realiai „Prieš“ balsavo tik vienas kreditorius – AB „Mano bankas“, nes kiti du kreditoriai (UAB „ANTARA LT“ ir UAB „UHB SERVICE“) nors ir balsavo „Prieš“, tačiau pateikė alternatyvius pasiūlymus, kuriais faktiškai pritarė bendrovės turto išnuomojimui, bet už didesnę kainą. Kreditorė AB „Mano bankas“ nepateikė argumentų dėl nesutikimo su nemokumo administratoriaus siūlomu nutarimo projektu, nesiūlė sprendimo projekto alternatyvų.

7.       Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, yra ekonomiškai nepagrįstas ir neracionalus, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, prieštarauja pagrindiniam bankroto proceso tikslui – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl turi būti panaikintas. Bendrovei tęsiant ūkinę komercinę veiklą, t. y. nuomojant jai priklausantį turtą, pastaroji ne tik gauna finansinę naudą (pajamas), bet ir nepatiria išlaidų, susijusių su turto išlaikymu (komunalinių, apsaugos ir kitų mokesčių mokėjimu). Nuomojamo turto pardavimas gali užtrukti bent 6 mėn., todėl, nenutraukus 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutarties, bendrovė per 6 mėnesius gautų 15 000 Eur pajamų, kurios iš esmės prilygsta visai bendrovės administravimo išlaidų sąmatai. Nuomojant bendrovės turtą, jis yra naudojamas, o tai didina tikimybę parduoti turtą greičiau ir už didesnę kainą, nes veikianti gamykla turi didesnį potencialą pardavimo atžvilgiu, kadangi pirkėjas prieš pirkdamas gali įsivertinti įrenginių veikimą, veikiančioje gamykloje nuolatos dirba darbuotojai, tai mažina trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos riziką, gamyklos patalpos yra šildomos kietu kuru, dėl gamykloje veikiančių įrengimų yra palaikoma technikai priimtina temperatūra.

8.       Pareiškėjos UAB „Dažų kodas“ (toliau – ir pareiškėja3) ir UAB „Akakas“ (toliau – ir pareiškėja4) (toliau abi kartu – pareiškėjos) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti bendrovės 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, leisti nemokumo administratoriui pratęsti 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarp bendrovės ir UAB „Verde langai“ sudarytą nuomos sutartį iki bus realizuotas bendrovės turtas, pakoreguojant nuomos sutartį pagal nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu projekte nustatytas sąlygas.

9.       Pareiškėjos nurodė, kad jos yra bendrovės kreditorės. Pareiškėjos4 patvirtinto reikalavimo dydis yra 237 844,66 Eur (tai sudaro 5,61 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų), o pareiškėjos3  – 604 921,85 Eur (tai sudaro 7,20 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų). 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo. Pareiškėjos raštu balsavo už šio nutarimo priėmimą, tačiau kreditorių balsų dauguma jis nebuvo priimtas. Pareiškėjos yra suinteresuotos, kad bendrovės įkeistas turtas būtų parduotas už tokią kainą, jog patenkinus kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, reikalavimus, liktų lėšų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat, kad neįkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, jog visų kitų kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi.

10.       Šiuo metu beveik visas bendrovės turtas pagal 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutartį yra nuomojamas UAB „Verde langai“. Iš šios sutarties vykdymo bendrovė ne tik gauna pajamas – nuomos mokestį, tačiau nuomininkė padengia ir visas turto išlaikymo išlaidas (moka už šildymą, apsaugą ir kt.), taip pat atsako už įrangos priežiūrą. Priėmus sprendimą nutraukti ūkinę komercinę veiklą, nuomos sutartis su nuomininke turėtų būti nutraukta, o tai sukeltų neigiamas pasekmes: bendrovė nebegautų papildomų pajamų, turėtų dengti turto išlaikymo išlaidas. Be to, sumažėtų ir bendrovės galimybės parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Nors kreditorių susirinkime buvo priimti sprendimai dėl bendrovės likvidavimo ir turto pardavimo, tačiau turto pardavimo procesas užtruks. Bendrovė neturi lėšų tinkamam turto išlaikymui ir saugojimui. Jei ūkinė komercinė veikla bendrovės patalpose nebebus vykdoma, tai gali turėti įtakos ne tik parduodamo turto kainai, bet ir potencialių bendrovės turto pirkėjų ketinimams pirkti parduodamą turtą. Norinčių pirkti neveikiančios bendrovės turto gali neatsirasti arba bus siūloma labai maža pardavimo kaina. Neigiamų pasekmių būtų galima išvengti, jei būtų pratęsta nuomos sutartis su dabartine nuomininke arba atsirastų kitas nuomininkas, kuris pasiūlytų dar palankesnes sąlygas. Tokiu atveju bendrovė ne tik nepatirtų išlaidų turtui išsaugoti, gautų papildomų pajamų, bet ir bendrovės turto būklė būtų žymiai patrauklesnė potencialiems jos turto pirkėjams. Kadangi ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiškėjų, o galimai ir kitų kreditorių interesus, jis turi būti panaikintas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

11.       Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 6-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo atmetė; priteisė kreditorei AB „Mano bankas“ iš pareiškėjos1 1 990,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė kreditorei AB „Mano bankas“ iš pareiškėjos2 ir pareiškėjų po 1 010,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad ginčo dėl procedūrinių pažeidimų nekilo, visų pareiškėjų skundai teismui pateikti tik dėl materialinių (turinio) aspektų.

13.       Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkime 11-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės įkeisto nekilnojamojo, įkeisto ir neįkeisto kilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

14.       Teismas nesutiko su pareiškėja1, kad 11-uoju darbotvarkės klausimu nepagrįstai buvo nuspręsta parduoti bendrovės turtą ne atskirai, o kaip vieną turtinį kompleksą. Pažymėjo, kad bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra tos pačios gamybos, pramonės paskirties, šiame turte yra laikomas įvairus kilnojamasis turtas – staklės, stalai, įrankiai, presai, pjūklai, kita įranga, kompiuteriai, baldai ir kiti kilnojamojo turto sąraše nurodyti daiktai, kurie reikalingi gamybinei veiklai vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto objektai ir kilnojamieji daiktai yra susiję vieni su kitais bendra funkcine paskirtimi ir gali būti vertinami kaip turtinis kompleksas.

15.       Teismo vertinimu, tai, kad nekilnojamojo turto objektai yra skirtingais adresais, išvados dėl turtinio komplekso vertinimo nekeičia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja1 įrodymais nepagrindė, jog kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas atskirai būtų ekonomiškai naudingesnis ir labiau atitiktų kreditorių interesus. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja neteikė kreditorių susirinkimui pasiūlymų dėl parduodamo turto, neišsakė pastabų dėl bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo kaip komplekso, nesiūlė alternatyvaus sprendimo projekto šiuo darbotvarkės klausimu.

16.       Teismas akcentavo, kad sprendimui bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą parduoti kaip kompleksą pritarė didžioji dalis kreditorių, todėl nesutiko su tuo, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia kreditorių interesus. Teismas taip pat pritarė nemokumo administratoriaus ir kreditorių pozicijai, kad kilnojamojo turto atskyrimas nuo nekilnojamojo turto, jo sandėliavimas, transportavimas, pardavimas atskirais vienetais pareikalautų didelių laiko ir administravimo lėšų sąnaudų.

17.       Teismas atmetė pareiškėjos1 argumentus dėl nustatytos pradinės iš pirmųjų varžytynių parduodamo turto kainos. Pažymėjo, kad nustatant pradinę nekilnojamojo turto komplekso pardavimo varžytynėse kainą (2 738 083 Eur + PVM), vadovautasi 2022 m. sausio 19 d. vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog gamybinio pastato ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 306 000 Eur, 2022 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad CNC staklių Weinig Artis Plus rinkos vertė – 363 000 Eur, 2022 m. lapkričio 8 d. vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 768 000 Eur, 2023 m. sausio 11 d. vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad medienos apdirbimo staklių ir įrengimų (21 vnt.), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 138 000 Eur, taip pat neįkeistų kilnojamųjų daiktų likutine verte. Teismas nenustatė pagrindo abejoti tuo, kad turto kaina nustatyta netinkamai. Nurodė, kad nors turto vertinimo ataskaitos turto įkeitimo tikslu parengtos prieš 2–3 metus, pareiškėja1 nepateikė duomenų, jog turto pardavimo kaina šiuo metu yra didesnė nei buvo nustatyta.

18.       Teismas nesutiko su tuo, kad bendrovės turto pardavimo kaina buvo nustatyta padarant aritmetines klaidas. Teismas pareiškėjos1 pateiktus skaičiavimus (įkeisto turto vertė yra ne 1 474 000 Eur, o 1 483 000 Eur, kadangi: 1 138 000 Eur (2023 m. sausio 11 d. ataskaitoje nurodyta įrengimų vertė) + 363 000 Eur (2022 m. vasario 8 d. ataskaitoje nurodyta staklių vertė) – 18 000 Eur (2023 m. sausio 11 d. ataskaitoje nurodyta krautuvo vertė) laikė nepagrįstais, pažymėdamas, kad iš nurodytos sumos turi būti atimta ne tik krautuvo „Jungheinrich“, dėl kurio pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 12 darbotvarkės klausimu, 18 000 Eur vertė, bet ir briaunavimo staklių „Holz-Her“ 9 000 Eur vertė, kadangi, kaip paaiškino kreditorė AB „Mano bankas“, šios staklės nėra jai įkeistos ir galimai neperduotos nemokumo administratoriui.

19.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja1 kreditorių susirinkimui neteikė alternatyvių pasiūlymų dėl parduodamo turto kainos nustatymo, neinicijavo turto vertės ir vertinimo klausimų svarstymo kreditorių susirinkime; pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstų abejonių dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Teismo vertinimu, pareiškėjos1 nuomonė dėl galimos turto kainos, kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, nesudaro pagrindo kvestionuoti kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos tinkamumo (aktualumo). Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad bendrovės turtas bus parduodamas iš varžytynių, leis užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą.

20.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos1 argumentų, kad į parduodamo turto sąrašą neįtraukta apskaitos sistema Debetas, dūmų šalinimo langų sertifikatas, elektroninė parduotuvė, kompiuterinė programa, licencija, angaras, CNC profiliavimo centras Weining, pažymėjo, jog CNC staklės Weinig Artis Plus yra įtrauktos į kompleksiškai parduodamo turto sudėtį, o kito turto nenurodymas nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčijamo nutarimo neteisėtumo, nes dėl į kompleksiškai parduodamo turto sudėtį neįtraukto turto pardavimo kreditoriai galės priimti atskirą sprendimą.

21.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėja1, kvestionuodama nemokumo administratoriaus pasiūlytą pradinę turto pardavimo tvarką ir kainą, kuriai pritarta ginčijamu nutarimu, nepateikė įrodymų, jog priimtas nutarimas prieštarauja bendrovės ir jos kreditorių interesams. Todėl teismas pareiškėjos1 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo, bendrovės turtą nuomojant. „Už“ tokį projektą balsavo 33,09 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, „Prieš“ – 66,91 proc. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius, teikdamas nutarimo dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo projektą, nurodė, jog bendrovei nuosavybės teise priklauso turtas, kuris gali būti naudojamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti (t. y. turto nuoma), o gautos pajamos panaudotos mažinti dėl bankroto patiriamus nuostolius.

23.       Teismas nurodė, kad JANĮ nėra išvardyta konkrečių duomenų, kuriuos nemokumo administratorius turi pateikti kreditorių susirinkimui, sprendžiančiam dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tačiau pabrėžė, kad įstatyme aiškiai nurodyta, jog juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad tokį pagrindimą turi pateikti nemokumo administratorius, tačiau jis nebuvo pateiktas nei kreditorių susirinkimui, nei teismui, o nemokumo administratoriaus ir pareiškėjų samprotavimai apie tai, jog nuomoti turtą naudingiau nei jo nenuomoti, nepagrindžiant tokių teiginių konkrečiais duomenimis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie ginčijamo nutarimo neteisėtumą.

24.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos skunduose akcentavo naudą, kurią sudarys už nuomą gautos pajamos ir išvengtos turto išlaikymo išlaidos, tačiau tinkamam JANĮ 63 straipsnio 1 dalies taikymui turi būti nurodyta, kokios yra tokių pajamų sąnaudos, įskaitant administravimo išlaidas, o tokių duomenų nei nemokumo administratorius, nei pareiškėjos nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 7-uoju darbotvarkės klausimu, nuspręsta nustatyti bendrovės nemokumo administratoriui 1,5 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) per mėnesį atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nuo ūkinės komercinės veiklos vykdymo pradžios iki vykdymo pabaigos. O tai, teismo vertinimu, reiškia, kad, priėmus sprendimą toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, padidėja bendrovės administravimo kaštai.

25.       Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad kreditorių susirinkimui pateiktame nutarimo projekte nebuvo nurodytas konkretus išnuomojamas bendrovės turtas. Dėl to, teismo vertinimu, negalima spręsti, kad išnuomojus tam tikrą bendrovės turtą neabejotinai bus sutaupytos turto išlaikymo išlaidos, kurios atsvers su turto eksploatavimu susijusį galimą įrengimų vertės mažėjimą. Teismas nurodė, kad, tokiu atveju, tikėtina, gali būti sutaupoma tik dalis turto išlaikymo išlaidų, tačiau jokių su tuo susijusių duomenų į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, kad nors nemokumo administratorius pateikė duomenis, jog dabartinė bendrovės turto nuomininkė sumokėjo iš viso 4 889,93 Eur už elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą, vandenį, tačiau, vykdydama veiklą, nuomininkė naudojo didesnį kiekį elektros, vandens, galimai buvo išvežta daugiau atliekų, todėl tokie duomenys, teismo vertinimu, nepagrindžia, jog tokios pačios išlaidos būtų patiriamos patalpose nevykdant veiklos.

26.       Pasisakydamas dėl pareiškėjų teiginių, kad nenaudojami įrengimai dėl šalčio ir drėgmės gali sugesti, teismas pažymėjo, jog už tinkamą įrengimų priežiūrą atsakingas nemokumo administratorius, o byloje nėra duomenų, jog nenuomojant patalpų, jos nebūtų šildomos, nemokumo administratorius nesirūpintų tinkama įrengimų priežiūra, dėl to jie taptų netinkami naudoti. Teismas pabrėžė, kad duomenis apie tai, kokios su tuo susijusios išlaidos būtų patiriamos, turi pateikti nemokumo administratorius, tačiau to nepadarė, todėl teismas negali įvertinti, jog turto išnuomojimas yra naudingesnis bendrovei ir jos kreditoriams, nei jo nenuomojimas. Teismas pritarė kreditorės AB „Mano bankas“ teiginiams, kad eksploatuojant įrenginius galima jų netinkama priežiūra, išlieka gedimų rizika, jie nuvertėja. Nors, teismo vertinimu, pagal dabartinius duomenis nėra pagrindo teigti, kad įrengimai prižiūrimi netinkamai, tačiau duomenys apie dabartinę įrenginių būklę nesudaro pagrindo spręsti apie jų būklę ateityje, juos intensyviai eksploatuojant.

27.       Teismas nurodė, kad JANĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos ir nuvertėjimas laikomi ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. O nemokumo administratorius nepateikė skaičiavimų, susijusių su šiomis išlaidomis, taip pat duomenų, kad gaunamų pajamų pakaks tokioms išlaidoms padengti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundų argumentai apie įrengimų nuolatinio naudojimo naudą nepagrįsti konkrečiais įrodymais.

28.       Teismas nurodė, kad tai, jog kreditorė AB „Mano bankas“ nesikreipė į nemokumo administratorių dėl papildomos informacijos pateikimo, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad nemokumo administratorius neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Teismas pažymėjo, kad JANĮ 63 straipsnio 1 dalies nuostata ir pagal lingvistinę išraišką, ir pagal jos paskirtį, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, nustačius jos pažeidimą (nesilaikymą), pareiškėjų skundų argumentai dėl kreditorės AB „Mano bankas“ turimų balsų kiekio, kitų kreditorių pozicijos dėl priimto nutarimo, neturi teisinės reikšmės vertinant šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

30.       Teismas, įvertinęs tai, kad visų pareiškėjų skundai buvo atmesti, nusprendė, jog pareiškėjos ir jų pusėje veikę kreditoriai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ir priešingai, kreditorė AB „Mano bankas“, veikusi ne pareiškėjų pusėje, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, nustatė, kad AB „Mano bankas“ patyrė 5 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 990,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos1 skundą parengimas ir 2 184 Eur už atsiliepimo į pareiškėjų skundus parengimas. Atitinkamai teismas priteisė AB „Mano bankas“ iš pareiškėjos 1 990,50 Eur, o iš kitų trijų pareiškėjų – po 1 010,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

31.       Pareiškėja UAB „UHB SERVICE“ (toliau – ir apeliantė1) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 11-uoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Priešingai nei nusprendė teismas, apeliantė1 pagrindė, kad nutarimas, priimtas 11-uoju darbotvarkės klausimu, neatitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo principų, pažeidžia kreditorių teises.

31.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovei priklausančio turto kaina buvo nustatyta tinkamai, kadangi: 1) nustatant bendrovės turto kainą turėjo būti atliktas naujas turto vertinimas, o ne vadovaujamasi 2022–2023 m. turto vertinimais; 2) turto vertinimai buvo atlikti ne turto realizavimo, bet įkeitimo tikslais; 3) teismas nevertino aplinkybės, jog neįkeisto bendrovės turto kaina buvo nustatyta neatlikus jokio vertinimo, o remiantis likutine turto verte; 4) kyla pagrįstų abejonių dėl nekilnojamojo turto vertės, kadangi nemokumo administratorius kreditoriams pateiktame ilgalaikio turto sąraše nurodė didesnę pastatų vertę nei ji numatyta 2022 m. vertinimuose; 5) teismas neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus, kad jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės nemokumo administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. O šiuo atveju dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas organizuoti turto vertinimą.

31.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovės turtą yra tikslingiausia parduoti kaip vieną turtinį kompleksą, o ne atskirai, kadangi: 1) prieš kreditorių susirinkimą kreditoriams nebuvo pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog turtą pardavinėjant atskirai, nefunkcionuotų visas bendrovės turtas ar neproporcingai sumažėtų tokio turto vertė; 2) nekilnojamasis turtas (pastatai) yra ne toje pačioje geografinėje vietoje, bet skirtinguose rajonuose; 3) nėra priežasčių manyti, kad negali būti atskiriami bendrovės turimi įrenginiai, galimai esantys nekilnojamame turte; 4) turtą parduodant atskirai išsiplėstų potencialių pirkėjų ratas – pastatus galėtų įsigyti ne tik subjektai, užsiimantys panašia veikla kaip bendrovė, bet ir kitokią gamybos ar kitą veiklą vykdančios įmonės; 5) nėra duomenų, ar visi įrenginiai ir staklės iš tikrųjų yra nekilnojamame turte ir galėtų būti parduoti kaip turtinio komplekso dalis; 6) nėra aišku, kokia yra tiksli turtinio komplekso sudėtis; 7) turto vertinimuose nurodyta, kad geriausias (duomenys neskelbtini) esančio turto panaudojimo būdas yra gydymo paskirčiai, o (duomenys neskelbtini) esantį turtą tikslingiausia naudoti pagal naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. administracinės paskirties.

31.4.                      Turto kainą pagrindžiantys dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ir netikslūs: 1) nėra aišku, ar CNC staklės, minimos nemokumo administratoriaus pateiktame bendrovės ilgalaikio turto sąraše, yra įkeistos kreditorei AB „Mano bankas“, ar ne; 2) nemokumo administratorius nurodo, kad CNC apdirbimo centras SOUKUP CRAFT yra įkeistas AB „Mano bankas“, o pastaroji teigia priešingai; 3) į parduodamo turto sąrašą nėra įtraukti briaunavimo staklės Holz-Her, apskaitos sistema Debetas, dūmų šalinimo langų sertifikatas, elektroninė parduotuvė, kompiuterinės programos, licencija, angaras, ir šis turtas kreditorių nebuvo vertintas; 4) nėra aiškaus sąrašo – kokia vertė yra įkeisto turto, o kokią vertę sudaro neįkeistas turtas. Dėl nurodytų priežasčių kreditorių susirinkime negalėjo būti tvirtinama neaiškios sudėties turto pardavimo tvarka ir kaina.

32.       Pareiškėja UAB „Baltic Lam“ (toliau – ir apeliantė2) ir pareiškėja UAB „Dažų kodas“ (toliau – ir apeliantė3) pateikė savo turiniu iš esmės analogiškus atskiruosius skundus, kuriuose prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu; kiekvienai jų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

32.1.                      Teismas nepagrįstai bankrutavusios įmonės turto išnuomojimą iki kol jis bus parduotas vertino kaip juridinio asmens bankroto proceso metu vykdomą ūkinę komercinę veiklą, numatytą JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad bendrovė neketina vykdyti ūkinės komercinės veiklos vietoje turto pardavimo, turtą buvo siūloma išnuomoti tik iki jo pardavimo.

32.2.                      Nemokumo administratorius detaliai pristatė turto nuomos sąlygas, kurios naudingos nemokiai bendrovei iki turto realizavimo. Jeigu iki realizuojant turtą jo išlaikymo ir apsaugos išlaidos yra didelės, o turto pardavimas gali užsitęsti, rekomenduotina tą turtą nuomoti, o iš jos gautas pajamas naudoti turto išlaikymui, apsaugai ir administravimo išlaidoms padengti. Jei įkaito turėtoja mano, kad įkeisto turto nuoma mažins turto vertę, ji turi pateikti į bylą tai pagrindžiančius įrodymus.

32.3.                      Nemokumo administratoriaus pasiūlyta turto nuoma generuoja pinigų srautą kreditorių reikalavimams patenkinti ir kompensuoja veiklos išlaidas. Nors kreditorė AB „Mano bankas“ teigia, kad jai trūko papildomos informacijos (apie pajamas, išlaidas, garantijas, etc.), tačiau neprašė jos pateikti nei sprendimą priimant kreditorių susirinkime, nei bylą nagrinėjant teisme.

32.4.                      CNC ir medienos apdirbimo įranga yra jautri temperatūros ir drėgmės svyravimams. Įrangos laikymas nešildomose patalpose lems bendrovės sąnaudas patalpų bei įrangos priežiūrai, remontui, apsaugai, periodinėms apžiūroms. Šios išlaidos didina finansinę naštą ir mažina galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi. Ir priešingai, išnuomojus turtą, už jo priežiūrą, veiklos išlaidas (šildymą, elektrą, priežiūrą), taip pat ir nuomos mokesčio mokėjimą yra atsakingas nuomininkas. Trumpuoju laikotarpiu įrangos išnuomojimas nuomininkui, kuris ją naudotų, prižiūrėtų, nepažeistų įkaito turėtojos teisių.

32.5.                      Tiek turto nenaudojimas, tiek jo naudojimas sukelia tam tikrą turto nusidėvėjimą, tačiau tinkamai prižiūrima įranga patiria daug mažiau gedimų nei nenaudojama įranga, yra daug vertingesnė potencialiems pirkėjams. Be to, nuomininkas tam ir moka nuomos mokestį, kad būtų kompensuojami įrangos nusidėvėjimo praradimai.

32.6.                      CNC staklės yra sukurtos nuolatiniam darbui, jų nusidėvėjimas naudojant yra mažesnis nei turto vertės sumažėjimas dėl nenaudojimo ir netinkamo sandėliavimo. CNC staklės turi daug judančių dalių, tepimo sistemų ir jautrių elektroninių komponentų, kurie nenaudojami reikalauja sąlyginai brangiai kainuojančios priežiūros.

32.7.                      Nutraukus nuomos sutartį, jokių pajamų tol, kol bus realizuotas turtas, bendrovė negaus. Visos pajamos, kurias bendrovė gautų toliau nuomodama turtą būtų panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Nesant pajamų iš turto nuomos, bendrovė neturės lėšų turtui išlaikyti.

32.8.                      Nors teismas ir konstatavo, kad buvo pažeista kreditorių teisė gauti įstatymų nustatytą informaciją priimant ginčijamą nutarimą, vis dėlto šio nutarimo nepanaikino ir neįpareigojo nemokumo administratorių suteikti kreditoriams informaciją, kurią gavę, jie galėtų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

33.       Kreditorė AB „Mano bankas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atmesti apeliančių atskiruosius skundus ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo nepriimti į bylą apeliantės3 pateikto naujo įrodymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Nuomos sutarties vykdymas yra ūkinė komercinė veikla, tokios veiklos vykdymui yra būtinas bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimas ir tokia veikla privalo atitikti JANĮ 63 straipsnyje nurodytas sąlygas.

33.2.                      Tai, kad bendrovei priklausančio turto nuoma yra ūkinė komercinė veikla, patvirtina šios aplinkybės: 1) turto nuoma savo esme reiškia paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlyginimą; 2) nuomos sutarties pagrindu bendrovė gauna pajamas (nuomos mokestį); 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172 687/2020 nurodyta, kad prie ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra priskiriama ir patalpų nuomojimo veikla; 4) nuomos sutarties vykdymas atitinka ūkinei komercinei veiklai būdingus požymius – šiuo atveju bendrovė dar iki bankroto bylos iškėlimo dalį jai priklausančio turto nuomojo, taigi egzistuoja veiklos tęstinumas, bendrovė siekia pelno, kuris būtų naudojamas bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti; 5) įstatymų leidėjo aiškinamuosiuose raštuose prie bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra priskiriama ir patalpų nuomojimo veikla.

33.3.                      Apeliantė2 ir apeliantė3 nepaneigia fakto, kad neegzistuoja JANĮ 63 straipsnyje nurodytos sąlygos vykdyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą: 1) nemokumo administratorius nepateikė pagrindimo, atitinkančio JANĮ 63 straipsnio sąlygas, to, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas bus naudingesnis nei turto saugojimas iki jo pardavimo; 3) nepakanka nurodyti, kad iš ūkinės komercinės veiklos bendrovė gauna pajamas, būtina nurodyta, kokios yra iš tokios veiklos gaunamų pajamų sąnaudos, įskaitant ir administravimo išlaidas, o tokie duomenys nėra pateikti; byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek išlaidų bendrovė patirtų, jeigu turtas nebūtų naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog tokios veiklos vykdymas bendrovei yra ekonomiškai naudingas; 4)  teismas vertino ne ūkinės komercinės veiklos (ne)vykdymo galimybę iš esmės, o tai, ar sprendimas dėl ūkinės komercinės veiklos buvo pagrįstai nepriimtas, nes kreditoriams buvo pateiktas svarstyti neišsamus, JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantis sprendimo projektas; 5) kreditorių dauguma priėmė sprendimą nevykdyti ūkinės komercinės veiklos, o tai, kad toks sprendimas nepatinka daliai kreditorių, savaime nedaro jo neteisėtu; 6) nagrinėjant ginčą dėl galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto procese, turi būti atsižvelgiama į hipotekos kreditoriaus, kuriam įkeistą turtą siekiama naudoti ūkinėje komercinėje veikloje, poziciją dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo, nes tokios veiklos vykdymas sudaro sąlygas mažinti hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertę, taigi pažeidžia jo interesus.  

33.4.                      Ūkinės komercinės veiklos vykdymas bendrovei ir kreditoriams reikštų didesnius nuostolius negu šios veiklos nevykdymas. Nenuomojant turto, jo vertė bus didesnė; nevykdant ūkinės komercinės veiklos būtų patiriamos turto išlaikymo išlaidos, tačiau bendrovei priklausantis turtas nebūtų dėvimas ir jo vertė nesumažėtų. Už nuomojamą turtą mokamas nuomos mokestis nėra proporcingas iš šio turto eksploatavimo gaunamoms pajamoms; turto nusidėvėjimas nėra proporcingas bendrovės gaunamam grynajam pelnui; gaunamas pelnas, kuris sudaro tik 953 Eur, rodo akivaizdžią disproporciją tarp turto eksploatacijos gaunamų pajamų (nuomos mokesčio) ir turto nudėvėjimo. Nuomos sutarties nutraukimas sudarytų sąlygas apsaugoti turtą nuo jo tolesnio naudojimo ir vertės mažinimo.

33.5.                      Ūkinės komercinės veiklos nevykdymas nepažeis bendrovės kreditorių interesų, nes bendrovė turi finansines galimybes padengti jai priklausančio turto išlaikymo išlaidas, prie kurių taip pat prisidės ir įkaito turėtoja. 

33.6.                      Apeliantė2 ir apeliantė3 nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad bendrovei priklausančio turto nuomininkas yra finansiškai pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus turto sugadinimo, praradimo atveju. Neturint informacijos apie tai, ar nuomos sutartį vykdantis nuomininkas iš tikrųjų turi finansines galimybes padengti visus su sutartimi susijusius įsipareigojimus, nėra pagrindo teigti, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra naudingas bendrovei.

33.7.                      Bendrovė, kuri nevykdo ūkinės komercinės veiklos, turtą gali realizuoti operatyviau nei ta, kurios turte yra vykdoma ūkinė komercinė veikla. Ūkinės komercinės veiklos vykdymas sukelia nepatogumus turto pirkėjui, nes jis turi laukti, kol turtas bus atlaisvintas ir nuomininkas išsikels iš nuomojamų patalpų. O nevykdant jokios veiklos, turto pirkėjas gali nedelsiant naudotis įsigytu turtu.

33.8.                      Ūkinės komercinės veiklos nutraukimas neeliminuoja nemokumo administratoriaus pareigos prižiūrėti ir saugoti bendrovei priklausantį turtą: 1) ūkinės komercinės veiklos nutraukimas nereiškia, jog patalpose, kuriose laikomi bendrovei priklausantys įrengimai, bus atjungta elektra, o patalpos nebus šildomos; 2) nutraukus ūkinę komercinę veiklą nemokumo administratoriaus pareiga rūpintis bendrovei priklausančiu turtu ir užtikrinti jo apsaugą, neatjungiant elektros ir šildymo, nesibaigia, todėl bendrovei priklausantis turtas turės būti ir bus laikomas tinkamomis sąlygomis.

33.9.                      Bendrovei priklausančio turto pardavimo kaina nustatyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kreditorių interesų: 1) apeliantė1 nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad turto pardavimo kaina yra per maža ir neatitinka rinkos kainos; 2) nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas; 3) apeliantė1 nepateikė duomenų, jog atlikus turto vertinimą pardavimo, o ne įkeitimo tikslais turto vertė kardinaliai pasikeistų; 4) skirtinga vertinimuose nurodyta turto vertė ir balansinė turto vertė neįrodo, kad kreditorių sprendimas realizuoti turtą už nustatytą kainą yra nepagrįstas; 5) pakartotinis turto vertinimas nepagrįstai padidintų administravimo išlaidas ir dar labiau užtęstų turto pardavimo terminus; 6) bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę; kreditorių dauguma patvirtino turto pardavimo kainą, nustatytą remiantis turto vertinimo ataskaitomis ir padidinta likutine turto verte.

33.10.                      Turto, kaip turtinio komplekso, pardavimas yra pagrįstas, kadangi: 1) turtą realizuojant atskirai yra didesnė tikimybė, kad vienas iš objektų bus parduotas, o kitas panašus objektas gali likti neparduotas arba jo kaina gali labai žymiai kristi, nes tas pats turtas konkuruos tarpusavyje; 2) apeliantė1 nepateikė įrodymų, jog turtą tikslingiau yra parduoti atskirai; vien teiginiai, kad turtą parduodant atskirai išsiplėstų potencialių pirkėjų ratas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį; 3) turto, kaip vieno komplekto, pardavimo būdas užtruks trumpiau nei atskirų turto objektų pardavimas; 4) turto pardavimas atskirais turto vienetais nebūtų naudingas kreditoriams, nes atskyrus turtą jo naudojimas pagal paskirtį arba būtų sunkiai įmanomas, arba jo vertė sumažėtų ir jo realizavimas taptų itin sudėtingas ar praktiškai neįmanomas; 5) turto pardavimas atskirais vienetais nepagrįstai padidintų administravimo išlaidų kaštus (išlaidas, susijusias su varžytynių skelbimu, skelbimų publikavimu, turto aprodymu potencialiems pirkėjams, taip pat turto išardymo, transportavimo, saugojimo išlaidas); 6) apeliantė1 neįrodė, kad ginčijamas nutarimas neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo principų; 7) dėl briaunavimo staklių Holz-Her pardavimo kreditoriai susirinkime nesprendė.

33.11.                      Kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka ir ją pagrindžiantys dokumentai nėra prieštaringi ar netikslūs. Kreditorė nurodo, kad CNC staklės Weinig yra įkeistos kreditorei ir jos nurodytos kreditorių susirinkimo nutarimo projekto įkeisto turto lentelėje, turto vertinimo ataskaitoje, kurios pagrindu buvo nustatyta šio įkeisto turto vertė. Apdirbimo centras SOUKUP CRAFT nėra įkeistas kreditorei. Tačiau vien tai, kad nemokumo administratoriaus nurodytoje informacijoje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą. Nors apeliantė1 nurodo, kad į parduodamo turto sąrašą nėra įtraukti apskaitos programos Debetas, dūmų šalinimo langų sertifikato, elektroninės parduotuvės ir kito turto pardavimas, tačiau šis neįkeistas turtas yra specifinis ir jo realizavimo galimybės turi būti įvertintos vadovaujantis sutartimis bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Vis dėlto aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarime nėra nurodyta šio turto pardavimo tvarka, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir (ar) likusio turto pardavimo (nurašymo) tvarka negali būti svarstoma kitu sprendimo projektu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

35.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 28 d. įvyko BUAB „Wooden Windows“ kreditorių susirinkimas.

36.       Šio susirinkimo metu 6-uoju darbotvarkės klausimu pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymo projektą buvo svarstyta: „Tęsti BUAB „Wooden Windows“ ūkinę komercinę veiklą, o kreipiantis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, įpareigoti nemokumo administratorių kartu teismui pateikti prašymą leisti sudaryti / tęsti bendrovei priklausančio turto nuomos sutartį. Ūkinę komercinę veiklą tęsti šiomis pagrindinėmis sąlygomis, numatytomis sutartyje / sutartyse dėl nuomos: 1) išnuomoti BUAB „Wooden Windows“ priklausantį turtą ar dalį jo už ne mažesnę nei 2 500 Eur + PVM kainą per mėnesį. Į nuomos mokestį nėra įskaičiuoti mokesčiai už turto komunalines ir kitas paslaugas bei mokestis už turto, įskaitant jo teritorijos, eksploatavimą ir priežiūrą; 2) turtas gali būti nuomojamas ne ilgiau kaip iki jo realizavimo JANĮ nustatyta tvarka; 3) Nuomininkas savo sąskaita įsipareigoja dengti visas su turto priežiūra, eksploatavimu susijusias išlaidas (komunalinius mokesčius, turto apsaugos, draudimo išlaidas) bei kompensuoti visus kompetentingų institucijų nustatytus mokesčius, susijusius su turtu (įskaitant nekilnojamojo turto, žemės mokestį ir kitus mokesčius, jei tokie yra ar bus numatyti); 4) nuomininkas per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumoka nuomotojui avansą, lygų 2 mėnesių nuomos mokesčiui. Nuomininko sumokėtas avansas užskaitomas už paskutinius 2 nuomos sutarties mėnesius ar pasibaigus, nutraukus sutartį bus grąžinamas nuomotojui. Tuo atveju, jeigu nuomos sutarties pasibaigimo / nutraukimo dieną paaiškės, kad nuomininkas padarė žalos turtui ar nėra sumokėjęs bet kokių pagal nuomos sutartį mokėtinų sumų, nuomininko sumokėtas avansas nebus grąžinamas ir bus užskaitomas už bet kokias nuomininko pagal nuomos sutartį nesumokėtas sumas; 5) Nuomininkas savo sąskaita įsipareigoja kompensuoti visus kompetentingų institucijų nustatytus mokesčius, susijusius su nuomininko vykdoma veikla nuomojamame turte (įskaitant taršos, atliekų, susidariusių laikotarpiu nuo nuomininko vykdomos veiklos turte iki veiklos pabaigos, jei tokie yra ar bus numatyti)“. Kreditorių susirinkimas nepritarė bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimui („Už“ balsavo 33,09 proc., „Prieš“ – 66,91 proc., t. y. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma).

37.       Šio susirinkimo metu 11-uoju darbotvarkės klausimu pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymo projektą buvo svarstyta: „1) Nekilnojamąjį turtą, įkeistus Daiktus ir neįkeistus Daiktus pardavinėti komplektu, kaip vieną turtinį vienetą; 2) Pirmosiose varžytynėse nustatyti 2 738 083 Eur + PVM dydžio pardavimo kainą; 3) Antrosiose varžytynėse nustatyti 20 proc. mažesnę nei pirmųjų varžytynių kainą, t. y. 2 190 466 Eur + PVM dydžio pardavimo kainą; 4) Nustatyti 1 000 Eur dydžio kainos didinimo intervalą; 5) Nustatyti, kad: 39,17 proc. visos bendros turto pardavimo kainos sudaro įkeistas Nekilnojamasis turtas; 53,83 proc. visos bendros turto pardavimo kainos sudaro įkeisti Daiktai; 7 proc. visos bendros turto pardavimo kainos sudaro neįkeisti Daiktai; 6) Nepardavus turto varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Kreditorių susirinkimas pritarė pasiūlytai bendrovės įkeisto nekilnojamojo, įkeisto ir neįkeisto kilnojamojo turto realizavimo tvarkai ir nustatytai kainai („Už“ balsavo 71,90 proc., „Prieš“ – 28,10 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių).

38.       Pareiškėjos (kreditorės) UAB „Baltic Lam“, UAB „Akakas“ ir UAB „Dažų kodas“, nesutikdamos su 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, o pareiškėja (kreditorė) UAB „UHB SERVICE“ – su 11-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundus, prašydamos šiuos nutarimus panaikinti ir perduoti klausimus iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.

39.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjų skundus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.  

40.       Pareiškėja UAB „UHB SERVICE“ (apeliantė1) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta dėl įkeisto nekilnojamojo turto, įkeisto ir neįkeisto kilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymo projektą, panaikinimo patenkinti.

41.       Pareiškėjos UAB „Baltic Lam“ (apeliantė2) ir pareiškėja UAB „Dažų kodas“ (apeliantė3) pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jų skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nepritarti dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymo projektą, panaikinimo patenkinti.

42.       Taigi apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 6-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

43.       Apeliantė3 kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Italijos įmonės Ferwood S.p.A. raštą, kuris, apeliantės3 teigimu, pagrindžia galimą įrangos vertę jos veikimo ir neveikimo atveju.

44.       Kreditorė AB „Mano bankas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo šio įrodymo nepriimti į bylą, kadangi jis nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nėra išverstas į valstybinę kalbą, be to, nėra susijęs su nagrinėjama byla (iš pateikto rašto nėra aišku apie kokią konkrečiai įrangą yra kalbama).

45.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, būtina patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

46.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš pateikto rašto nėra aišku, kada jis buvo sukurtas (nenurodyta jo surašymo data), todėl nėra galimybės įvertinti, ar jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad šis raštas surašytas anglų kalba ir nėra pateiktas jo vertimas į valstybinę – lietuvių – kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), apeliantės3 pateiktą įrodymą atsisako priimti ir jo nevertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu

47.       Pareiškėja UAB „UHB SERVICE“ (apeliantė1) nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti jos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) teismas nepagrįstai nusprendė, kad tikslingiausia yra parduoti bendrovės turtą kaip vieną turtinį kompleksą, o ne atskirai; 2) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės turto kaina buvo nustatyta tinkamai; 3) turto kainą pagrindžiantys dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ir netikslūs. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako šiais aspektais.

48.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Wooden Windows“ priklausantį turtą, kurį, kaip vieną turtinį kompleksą, 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime nutarta už 2 738 083 Eur + PVM parduoti iš pirmųjų varžytynių (t. 9, b. l. 8–9), sudaro: 1) nekilnojamasis turtas: i) gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta vertė – 305 000 Eur); ii) pastatas – stoginė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta vertė – 1 Eur) (turto vertinimas atliktas 2022 m. sausio 11 d.) (t. 9, b. l. 208); iii) pastatas – betono mazgas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta vertė – 338 500 Eur); iv) pastatas – betono mazgas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta vertė – 429 140 Eur) (turto vertinimas atliktas 2022 m. lapkričio 7 d.) (t. 9, b. l. 315); 2) įkeistas kilnojamasis turtas (medienos apdirbimo staklės CNC staklės Weinig Artis Plus (nustatyta vertė – 363 000 Eur; vertinimas atliktas 2022 m. vasario 1 d.) (t. 9, b. l. 160; 181) ir įrengimai (nustatyta vertė – 1 111 000 Eur (iš 1 138 000 Eur (įvertintų įrengimų bendros sumos atėmus 9 000 Eur (briaunavimo staklės Holz-Her) ir 18 000 Eur (krautuvas Jungheinrich) (vertinimas atliktas 2023 m. sausio 6 d.) (t. 9, b. l. 120–121; 152–153; 385; 412–414); 3) neįkeistas kilnojamasis turtas (daiktai) (41 vnt.) (pavyzdžiui, staklės, kompiuteriai, virtuvės baldai, etc.) (153 153,60 Eur likutinė vertė padidinta 25 proc., iš viso – 191 442 Eur).

49.       Apeliantė1 atskirajame skunde nurodo, kad bendrovei priklausantis turtas turi būti parduodamas ne kaip vienas turtinis kompleksas, o atskirai, kadangi nekilnojamasis turtas (pastatai) yra skirtingose vietovėse, turto vertinimo ataskaitose nurodyti pastatų geriausi panaudojimo būdai skiriasi, nėra priežasčių manyti, kad kilnojamasis turtas negali būti atskiriamas nuo nekilnojamojo turto (turtą parduodant atskirai išsiplėstų potencialių pirkėjų ratas), taip pat nėra duomenų, ar visas kilnojamasis turtas iš tikrųjų yra nekilnojamajame turte ir galėtų būti parduotas kaip turtinio komplekso dalis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės1 pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

50.       JANĮ nėra įtvirtinta turtinio komplekso samprata, todėl tikslinga vadovautis CK 1.110 straipsnio 2 dalyje pateikta jo samprata ir teismų praktikoje bei teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais, atskleidžiant turtinio komplekso, kaip savarankiško civilinių teisių objekto, turinį.

51.       CK 1.110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. Taigi turtinis kompleksas suprantamas kaip visuma bendra paskirtimi pasižyminčių civilinių teisių objektų, kurie laikomi vientisu objektu ir turi turtinę vertę. Turtinio komplekso, kaip daugialypio civilinių teisių objekto, sudaryto iš įvairių turto (tiek materialiųjų, tiek nematerialiųjų) vienetų, instituto įtvirtinimas teisėje suteikia daugiau galimybių išnaudoti turto ekonominį potencialą, nes įprastai turtiniai kompleksai suformuojami siekiant pridėtinės vertės. Pažymėtina, kad ne kiekviena civilinių teisių objektų visuma gali būti vertinama kaip turtinis kompleksas. Turto vienetų visuma gali būti laikoma turtiniu kompleksu tik tada, kai kompleksą sudarantys elementai parenkami ir sujungiami ne atsitiktinai, o toks sujungimas yra nustatytas įstatyme (pvz., paveldimo turto masė (palikimas) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis); įmonė (CK 1.110 straipsnio 1 dalis)) arba jį lemia konkretus faktinis ar teisinis tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022, 43 punktas).

52.       Teisės doktrinoje išskiriami tokie turtinio komplekso požymiai: 1) kompleksiškumas (turtinį kompleksą visada sudaro daugiau nei vienas civilinių teisių objektas); 2) nuosavybės pobūdis, t. y. turtinį kompleksą sudaro atskiri turtiniai vienetai; vertybė, kuri nėra turtas, negali būti turtinio komplekso dalis (pvz., asmeninės neturtinės vertybės, kurių negalima atskirti nuo asmens); 3) tikslas, t. y. atskiri turto vienetai sujungiami į vientisą masę tam tikru teisiniu ar faktiniu tikslu, pavyzdžiui, komercinei veiklai vykdyti; kitaip tariant, savarankiški civilinių teisių objektai tampa turtiniu kompleksu tik tada, kai tikslas šiuos objektus sujungia ir jie tampa sistema; vidinė turtinio komplekso sistema lemia esminę komplekso savybę – didesnę ekonominę vertę nei vien tik atskirų objektų verčių suma; 4) teisinis nedalumas – nors kiekvieną turtinį kompleksą sudaro savarankiški civilinių teisių objektai, t. y. kompleksas pagal savo prigimtį yra dalus, tačiau dėl savo ypatumų kompleksas yra nedalus teisine prasme; kitaip tariant, kai vienas komplekso elementas perleidžiamas kitam asmeniui, toks pat likimas ištinka ir visus kitus komplekso elementus; 5) galimybė dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. turtinis kompleksas gali dalyvauti civilinėje apyvartoje kaip savarankiškas sandorių objektas (Jakutytė-Sungailienė, A. Proprietary complexes: theoretical aspects. Jurisprudencija, 2013, t. 20, Nr. 2, p. 515–516).

53.       Taigi, jeigu atskirų daiktų suvienijimą pateisina teisinis ar faktinis tikslas ir tokia visuma yra ekonomiškai vertingesnė už atskirus daiktus, galima teigti, kad tai yra turtinis kompleksas. Jeigu atskirų daiktų savininkas mano, kad daiktų visuma geriau pasieks norimą tikslą ir turės didesnę ekonominę vertę, iš esmės daugelis daiktų gali būti sujungti į įvairius turtinius kompleksus (pvz., meno kūrinių, knygų kolekcijas, kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų visumą, etc.), svarbiausia, kad tokia turto visuma atitiktų būtinus turtinio komplekso požymius (Jakutytė-Sungailienė, A. Proprietary complexes: theoretical aspects. Jurisprudencija, 2013, t. 20, Nr. 2, p. 522).

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, jog, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009). Sprendžiant dėl turtinio komplekso požymių yra reikšmingas tiek neatsiejamas funkcinis jį sudarančių daiktų ryšys, tiek ir kiti požymiai, tokie, kaip, pavyzdžiui, turtinio komplekso kaip visumos vertė, didesnė nei atskirų objektų verčių suma, kompleksą sudarančių turto objektų pobūdis (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai), geografinė padėtis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 54, 58 punktai; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016, 25 punktas). Turtinio komplekso pripažinimą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018, 31 punktas).

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Wooden Windows“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė individualiai suprojektuotų medinių langų ir durų gamybos veiklą. Byloje esantys duomenys (be kita ko, turto vertinimo aktai su nuotraukomis) pagrindžia, kad bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties, faktiškai yra pritaikyti tai pačiai gamybinei veiklai, visus pastatus vienija bendra paskirtis – gamybos, pramonės. Pastatuose taip pat yra laikomi ir (ar) įmontuoti šiai gamybinei veiklai vykdyti būtini ir betarpiškai su ja susiję kilnojamieji daiktai (pavyzdžiui, medžio apdirbimo staklės, presai, etc.). Todėl, priešingai nei įrodinėja apeliantė1, bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, įkeistų ir neįkeistų kilnojamųjų daiktų, t. y. savarankiškų civilinių teisių objektų, sujungimas į vieną turtinį kompleksą yra pateisinamas tiek viso turto ta pačia funkcine paskirtimi, tiek faktiniu tikslu – komercinės veiklos vykdymu, siekiu išnaudoti turto, kaip visumos, ekonominį potencialą (siekiant pridėtinės vertės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekilnojamasis turtas su jame esančiu kilnojamuoju turtu, kartu, akumuliuodami savo savybes, sukuria vientisą turtinį kompleksą, kuris kaip visuma, iš esmės gali turėti didesnę ekonominę vertę nei kiekvienas jų atskirai.

56.       Priešingos išvados dėl bendrovei priklausančio turto, kaip vieno turtinio komplekso, pardavimo neleidžia daryti ir apeliantės1 teiginiai, kad bendrovei priklausantys pastatai yra skirtingose vietovėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ar tai, jog turto vertintojai turto vertinimo ataskaitose pateikė savo nuomonę dėl geriausio (alternatyvaus) pastatų panaudojimo būdo (pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojimo gydymo paskirčiai, o (duomenys neskelbtini) – administracinei paskirčiai). Nurodytos aplinkybės nepaneigia bendrovei priklausančių abiejų pastatų bendros funkcinės paskirties (gamybos, pramonės), jų pritaikymo tai pačiai komercinei veiklai vykdyti ir nepagrindžia to, kad pastatų buvimas skirtingose vietovėse šiuo atveju būtų reali kliūtis veiklai vykdyti (turint omenyje, jog bendrovė tokiu būdu veiklą ir vykdė), juolab įvertinus tai, kad atstumas tarp šių vietovių yra sąlyginai nedidelis ir susisiekimas nėra apsunkintas. Pažymėtina, kad nors turtą sudarantys pastatai iš esmės gali būti naudojami kaip savarankiški objektai ir skirtingai paskirčiai, vis dėlto pagrįsta manyti, jog galimybė naudotis abiem tos pačios paskirties pastatais veiklai vykdyti, iš esmės didina turto patrauklumą ir jo naudojimo efektyvumą.

57.       Nagrinėjamu atveju vien tai, kad egzistuoja galimybė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą realizuoti atskirai kaip savarankiškus turto vienetus, per se (savaime) nereiškia, jog šis turtas, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, negali būti parduodamas kaip vientisas turtinis kompleksas, o toks kreditorių susirinkimo sprendimas yra neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas. Apeliantė1 to neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma, nusprendusi pasirinkti būtent tokį turto pardavimo būdą (turtą parduoti kaip vieną turtinį kompleksą, manant, jog daiktų visuma geriau pasieks norimą tikslą ir turės didesnę ekonominę vertę, be to, įvertinus tai, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kaip visuma, buvo naudojamas ir iki šiol) šiame bankroto proceso etape priėmė akivaizdžiai bendrovei ir (ar) jos kreditoriams ekonomiškai nenaudingą, jų interesus pažeidžiantį nutarimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).

58.       Apeliantės1 atskirajame skunde dėstomi samprotavimai, kad atskirai parduodant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą išsiplėstų potencialių pirkėjų ratas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir objektyviai nepagrįsti, taip pat pateikti neįvertinus to, jog tokiu atveju dalis kilnojamojo turto apskritai gali būti neparduota (esant mažesnei šio turto, kaip atskiro vieneto, paklausai), taigi negaunant iš to jokių pajamų. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kilnojamojo turto (įvertinus jo pobūdį, gabaritus) atskyrimas nuo nekilnojamojo turto, jo sandėliavimas, transportavimas, pardavimas atskirais vienetais, neabejotinai pareikalautų didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, kurios turėtų būti dengiamos iš bendrovės administravimo lėšų, taip mažinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Tačiau apeliantė1, iš esmės susikoncentruodama tik į patį faktą, kad turtas galėtų būti parduodamas atskirai, dėl nurodytų aplinkybių atskirajame skunde nepasisako ir bendrame aptariamo klausimo kontekste jų nevertina.  

59.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir faktinei situacijai prieštaraujančius apeliantės1 teiginius, kad turto pardavimo tvarka (su tuo susiję dokumentai) nėra aiški ir tiksli, jog nėra žinoma, koks konkretus bendrovės turtas sudaro turtinį kompleksą ir ar ketinamas parduoti kilnojamasis turtas iš tiesų yra nekilnojamame turte.

60.       Byloje esantys duomenys, tarp jų ir kreditorės AB „Mano bankas“ pateikti paaiškinimai, iš varžytynių parduodamo turto kaina (jos sudedamosios dalys pagal atskirus turto objektus (nemokumo administratoriaus sprendimų pasiūlymų projekte nurodant kiekvieno jų pavadinimą ir vertę (t. 9, b. l. 151–154)), priešingai nei teigia apeliantė1, aiškiai atskleidžia, koks konkretus nekilnojamasis turtas, taip pat įkeistas kilnojamasis ir neįkeistas kilnojamasis turtas patenka į turtinį kompleksą ir kokia tvarka bei kaina jis bus parduodamas iš pirmųjų, o šioms neįvykus – iš antrųjų varžytynių. Apeliantės1 deklaratyvūs pasvarstymai apie tai, ar siekiamas parduoti kilnojamasis turtas iš tiesų yra nekilnojamame turte, nesudaro pagrindo kvestionuoti ginčijamo nutarimo teisėtumą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti sąraše nurodyto turto egzistavimo faktu ir jo buvimo vieta, nemokumo administratoriui, kuris atsakingas už bendrovės, taigi ir jos turto, administravimą, šį turtą įtraukus į turtinį kompleksą, parduotiną iš varžytynių (jį nurodžius kreditorių susirinkime svarstytiname sprendimo projekte).

61.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į parduodamą turtinį kompleksą patenka apeliantės1 atskirajame skunde akcentuojamos CNC staklės Weinig Artis Plus (vertė – 363 000 Eur), kurios yra įkeistos kreditorei AB „Mano bankas“ (įkeisto turto lentelės eilutė Nr. 1 (t. 9, b. l. 152); šio turto įkeitimo jai faktą atsiliepime į atskiruosius skundus patvirtina ir pati kreditorė. Kita apeliantės1 minima įranga – CNC apdirbimo centras SOUKUP CRAFT – nėra įkeista AB „Mano bankas“ ir ši informacija aiškiai atsispindi nemokumo administratoriaus 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimui pateiktame pasiūlymo projekte (neįkeisto turto lentelės eilutė Nr. 1 (t. 9, b. l. 153). Tai, kad priede Nr. 1 (Informacija apie BUAB „Wooden Windows“) ilgalaikio turto sąraše nemokumo administratorius galimai per klaidą nurodė, jog šio turto įkaito turėtoja yra AB „Mano bankas“ (t. 9, b. l. 138), nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nes kreditorių susirinkimas sprendė pritarti ar ne būtent nemokumo administratoriaus pateiktam pasiūlymo projektui. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti panaikinti dėl formalių ir mažareikšmių pažeidimų, kurie neturi reikšmingos įtakos bankroto procedūrų teisėtumui ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). O šiuo atveju kilnojamojo turto – CNC apdirbimo centro SOUKUP CRAFT, kurio likutinė vertė 1 Eur, priskyrimas įkeistam ar neįkeistam turtui, esminės reikšmės nei turtinio komplekso pardavimo tvarkai, nei bendrai jo kainai neturi.

62.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog į turtinį kompleksą nebuvo įtrauktas tam tikras kitas bendrovei priklausantis turtas (apskaitos sistema Debetas, dūmų šalinimo langų sertifikatas, elektroninė parduotuvė, kompiuterinės programos, licencija, angaras, briaunavimo staklės Holz-Her), nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl į kompleksiškai parduodamo turto sudėtį neįtraukto turto pardavimo kreditoriai galės priimti atskirą sprendimą. Taigi aplinkybė, kad ne visas bendrovei priklausantis turtas buvo įtrauktas į sudarytą turto sąrašą, savaime nesuponuoja bendrovės ir (ar) kreditorių interesų pažeidimo, to apeliantė1 neįrodė. Be to, įvertinus neįtraukto į sąrašą turto pobūdį, matyti, kad beveik visas šis turtas yra specifinis, susijęs su intelektinės nuosavybės teisės objektais, todėl jo realizavimo tvarka ir sąlygos, visų pirma, turi būti atidžiai įvertintos tiek tą reglamentuojančių teisės aktų, tiek sudarytų susitarimų kontekste. Į tai pagrįstai dėmesį atkreipė ir kreditorė AB „Mano bankas“ atsiliepime į atskiruosius skundus, nurodydama, kad kitas turtas, kreditoriams dėl to nusprendus, galės būti realizuojamas vėliau (kartu pasirenkant ir tokio turto realizavimo būdą).

63.       Apeliantė1 atskirajame skunde nesutinka su kreditorių susirinkimo nustatyta pradine iš pirmųjų varžytynių parduodamo bendrovei priklausančio turto kaina. Nesutikimą grindžia tuo, kad turto rinkos kaina buvo nustatyta arba pasenusiomis ir neaktualiomis turto vertinimo ataskaitomis, arba apskritai nebuvo imtasi priemonių nustatyti dalies turto rinkos kainą (remiamasi tik neįkeisto kilnojamojo turto balansine verte). Apeliantės1 teigimu, nemokumo administratorius turėjo organizuoti turto vertinimą, tačiau to nepadarė, dėl to buvo pažeisti bendrovės ir kreditorių interesai, JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės1 teiginiais nesutinka.   

64.       Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, jog turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

65.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas; laikomasi pozicijos, jog kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20, punktas), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalys).

66.       Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

67.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

68.       Remiantis nekilnojamojo turto ir įkeisto kilnojamojo turto vertinimais, bendra bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 1 072 641 Eur (305 001 Eur + 767 640 Eur), įkeisto kilnojamojo turto vertė – 1 474 000 Eur (363 000 Eur + 1 111 000 Eur), neįkeisto kilnojamojo turto vertė (balansinė) – 191 442 Eur, iš viso – 2 738 083 Eur (šios nutarties 50 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas 2022 m., įkeisto kilnojamojo turto – 2022 ir 2023 m., o neįkeisto kilnojamojo turto vertė nustatyta remiantis jo balansine (likutine) verte ją padidinus 25 proc. 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metu turtinį kompleksą nutarta parduoti iš pirmųjų varžytynių už bendrą kainą – 2 738 083 Eur + PVM (tuo atveju, jeigu PVM taikomas); antrosiose varžytynėse numatyta, kad pradinė turto pardavimo kaina būtų 20 proc. mažesnė nei pirmųjų varžytynių pradinė kaina, t. y. 2 190 466 Eur + PVM (tuo atveju, jeigu PVM taikomas) (t. 9, b. l. 8–9).

69.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės1 teiginiais, kad vien tai, jog nekilnojamojo ir įkeisto kilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas 2022–2023 metais, o neįkeisto kilnojamojo turto profesionalus vertinimas nebuvo atliktas (jo vertė nustatyta pagal likutinę vertę), savaime lemia tai, kad kreditorių daugumos patvirtinta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra nepagrįsta ir (ar) neteisinga. Apeliantė1 to objektyviais duomenimis nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

70.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas, vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika, tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti ginčijamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020, 27 punktas). Paminėtina tai, kad JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 70 punktas).

71.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad motyvuotu kreditoriaus prieštaravimu gali būti laikomas toks nesutikimas su siūloma bendrovės turto pardavimo tvarka, kai pateikiama konkrečių argumentų, kodėl siūloma tvarka neužtikrina geriausio rezultato, be to, kai nurodoma galima alternatyva, pateikiama konkrečių duomenų, jog, parduodant kitokia galima tvarka, realu tikėtis gauti didesnę naudą. Argumentuotu prieštaravimu siūlomai pradinei turto pardavimo kainai laikytinas toks nesutikimas, kai konkrečiais argumentais pagrindžiama, kodėl siūloma kaina nėra optimali, įvardijama tam tikrų kriterijų ir (ar) pateikiama konkrečių duomenų kitokiai nei siūloma pradinei pardavimo kainai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-527-910/2023, 38 punktas).

72.       Bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorius, teikdamas nutarimo dėl įkeisto nekilnojamojo turto, įkeisto ir neįkeisto kilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo projektą kreditorių susirinkimui, paaiškino, kaip buvo apskaičiuota sąraše nurodyto turto pardavimo kaina. Nors nustatyta, kad apeliantė1 pateikė kreditorių susirinkimui pastabas dėl turto vertės, teigdama, jog po 2022 m. nekilnojamojo turto kainos rinkoje augo, taip pat abejones dėl turto kainos kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vis dėlto jokių patikimų duomenų dėl galimai šiuo metu pasikeitusios nekilnojamojo turto kainos nei kreditorių susirinkimui, nei teismui taip ir nepateikė (pavyzdžiui, duomenų apie analogiškų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainą, naują ginčo turto vertinimo ataskaitą, etc.). Apeliantė1, teigdama, kad turto vertinimas 2022–2023 m. buvo atliktas ne pardavimo, o įkeitimo tikslu, nepagrindė kokią įtaką ši aplinkybė turi nustatytai turto kainai, kaip ir to, jog turto vertinimą atlikus pardavimo tikslu, ši kaina neabejotinai būtų kitokia.  

73.       Taigi apeliantė iš esmės neįrodinėjo galimos nekilnojamojo turto pardavimo kainos, tik abstrakčiai teigė, kad nekilnojamojo turto kaina pasikeitė (padidėjo). Apeliantė1 netgi neprašė nustatyti, kad nekilnojamasis turtas turi būti parduotas kažkokia konkrečia kaina, tiesiog laikėsi pozicijos, jog būtina kreiptis į profesionalų turto vertintoją, siekiant atlikti pakartotinį turto vertinimą. Pažymėtina, kad duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kreditorių susirinkimo nustatyta nekilnojamojo turto kaina (pasiremiant jau atliktais turto vertinimais) yra akivaizdžiai neprotinga, prieštaraujanti ekonomiškumo principui, apeliantė1 nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią galimybę turėjo, kadangi jai neabejotinai buvo žinomas skundžiamas nutarties turinys ir teismo motyvai, kurių pagrindu jos argumentai, susiję su turto kaina, buvo atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

74.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neįkeisto kilnojamojo turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šio turto likutinę vertę, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Priešingai nei teigia apeliantė1, toks turto vertės nustatymo būdas yra galimas, t. y. nemokumo administratorius galėjo remtis balansine turto verte ir neprivalėjo šio turto vertei nustatyti būtinai pasitelkti profesionalų turto vertintoją. Kodėl aptariamu būdu nustatyta turto vertė negali būti laikoma pagrįsta, apeliantė1 atskirajame skunde nepagrindžia, taip pat nepateikia jokių pagrįstų duomenų dėl galimai kitokios šio turto vertės. Be to, apeliantė teigdama, kad kilnojamojo turto vertei nustatyti turėjo būti pasitelktas kvalifikuotas turto vertintojas, neatsižvelgia ne tik į aplinkybę, jog dėl papildomo turto vertinimo (kurio būtinumas neįrodytas) užsitęstų bankroto procedūros, tačiau ir į tai, kad tokiu būdu būtų padidintos administravimo išlaidos, o tai turėtų neigiamos įtakos kreditorių, taigi ir pačios apeliantės1, galimybėms kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimus.

75.       Nagrinėjamu atveju bendrovei priklausantį turtinį kompleksą (nekilnojamąjį turtą, įkeistą ir neįkeistą kilnojamąjį turtą) nuspręsta parduoti varžytynėse (JANĮ 90 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad varžytynių dalyviams konkuruojant, pradinė turto kaina gali pakilti, todėl nustatyta pradinė kaina nebūtinai yra galutinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-798/2018). Varžytynės paprastai laikomos vienu veiksmingiausių turto pardavimo būdų, nes viešai varžantis galima tikėtis, kad skolininko turtas bus parduotas už kainą, labiausiai atitinkančią rinkos vertę. Atitinkamai, varžytynių metu nustatyta kaina atspindi realią turto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-685/2020). Taigi tikroji bendrovei priklausančio turto kaina bus aiški potencialiems pirkėjams varžantis dėl parduodamo turto: paklausaus ir vertingo turto kaina bus didinama (didės), o jeigu potencialūs pirkėjai varžytynėse nedalyvaus, tai indikuos apie nustatytą per didelę turto kainą, kuri turės būti mažinama. Be to, ginčijamame nutarime kreditoriai numatė, kad nepardavus turto varžytynėse, bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas dėl naujos turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, taigi kreditoriai tokiu atveju turėtų galimybę iš naujo pasisakyti dėl parduodamo turto kainos.

76.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė1 nepaneigė kreditorių susirinkimo 11-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl įkeisto nekilnojamojo turto, įkeisto ir neįkeisto kilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės1 skundą dėl šio nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu

77.       Apeliantė2 ir apeliantė3 (toliau kartu – ir apeliantės) atskiruosiuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės turto nuomą iki kol jis bus parduotas, vertino kaip juridinio asmens bankroto proceso metu vykdomą ūkinę komercinę veiklą, numatytą JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje. Pasak apeliančių, nemokumo administratorius detaliai pristatė turto nuomos sąlygas, kurios yra naudingos bendrovei, kadangi sudaro sąlygas gauti pajamų ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Apeliantės taip pat akcentuoja, kad teismas, nusprendęs, jog nemokumo administratorius nepateikė kreditorių susirinkimui visos reikalingos informacijos sprendimui priimti, nepagrįstai nepanaikino ginčijamo nutarimo ir negrąžino šio klausimo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliančių poziciją laiko iš dalies pagrįsta.

78.       JANĮ 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad ūkinė komercinė veikla – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad šiuo metu bendrovė nevykdo iki bankroto bylos iškėlimo jos vykdytos įprastinės ūkinės komercinės veiklos – medinių langų ir durų gamybos. Tačiau pažymi, kad bendrovei priklausančio turto nuoma – turto perdavimas trečiajam asmeniui naudoti ir valdyti už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis), priešingai nei vertina apeliantės, patenka į ūkinės komercinės veiklos apibrėžtį, numatytą JANĮ 2 straipsnio 21 punkte, kadangi tokia veikla generuoja pajamas (už turto nuomą yra mokamas nuomos mokestis), kurios gali būti skiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. 

79.       Juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto proceso metu reglamentuoja JANĮ 63 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis). 

80.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių teiginiais, kad ginčo atveju JANĮ 63 straipsnis netaikytinas ir pažymi, jog apeliantės tokią savo poziciją grįsdamos tuo, kad nėra siekiama, jog bendrovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą vietoje jos turto pardavimo, netinkamai aiškina JANĮ 63 straipsnį ir nepagrįstai susiaurina jo taikymo apimtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu iš esmės yra ribotos apimties; teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nukreipta tik į kuo greitesnę juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir efektyvesnį turto pardavimą (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis); likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022). Taigi juridinio asmens bankroto procesas yra nukreiptas į šio asmens turto realizavimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą, o ne komercinės ūkinės veiklos vykdymą (tęsimą), teisė vykdyti šią veiklą laiko atžvilgiu yra ribota, o tai reiškia, kad turto pardavimas ir ūkinės komercinės veiklos vykdymas tarpusavyje nekonkuruoja ir nėra vienas kito alternatyva. Todėl, priešingai nei teigia apeliantės, bendrovei nusprendus vykdyti (tęsti) ūkinę komercinę veiklą iki turto pardavimo, tokios veiklos vykdymo pagrįstumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į JANĮ 63 straipsnio nuostatas.

81.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020 išaiškino, kad, remiantis JANĮ 63 straipsnio 1 dalimi, pagrindimą, jog juridinio asmens veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, turėtų pateikti nemokumo administratorius. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą siūlymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais būdais. Kadangi nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklą, finansiniais duomenimis, be to, bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtent jis gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimas bendrovės kreditoriams būtų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas.

82.       Pažymėtina, kad JANĮ nėra išvardyta konkrečių duomenų, kuriuos nemokumo administratorius turėtų pateikti kreditorių susirinkimui, sprendžiančiam dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024, 61 punktas).

83.       Nagrinėjamu atveju apeliantės, prašydamos pirmosios instancijos teismo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, taip pat kreditorė AB „Mano bankas“, pateikdama atsikirtimus į apeliančių skundus, dėstė eilę argumentų, susijusių su bendrovės ūkinės komercinės veiklos (turto nuoma) vykdymo (ne)naudingumu, (ne)pagrįstumu, pasisakė dėl galimų pajamų, išlaidų (einamųjų mokėjimų, turto nuvertėjimo, etc.), teikė savo poziciją šiais klausimais, kvestionavo nemokumo administratoriaus veiksmus, nesuteikiant kreditoriams pakankamai informacijos sprendimui dėl ūkinės komercinės veiklos (ne)vykdymo priimti. Tiek apeliantės, tiek kreditorė AB „Mano bankas“, nors ir skirtingai vertindamos kai kurias aplinkybes, sutiko, kad tiek ūkinės komercinės veiklos vykdymo, tiek jos nevykdymo atveju bendrovė vis dėlto patirtų išlaidų (skirtųsi tik jų pobūdis), tačiau nesutarė dėl to, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymo atveju bendrovės gaunamos pajamos šias išlaidas atsvertų, ar tokia veikla yra ekonomiškai naudinga ir atitinka JANĮ 63 straipsnio sąlygas.

84.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad: i) nemokumo administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė pagrindimo, jog ūkinės komercinės veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas, t. y. kad nuomoti turtą yra naudingiau nei jo nenuomoti; ii) kreditorių susirinkimui pateiktame sprendimo dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo projekte nėra nurodytas konkretus išnuomojamas bendrovės turtas, todėl nėra aišku, kokį bendrovės turtą siekiama išnuomoti; iii) nemokumo administratorius nepateikė jokių skaičiavimų, susijusių išlaidomis, taip pat duomenų, jog gaunamų pajamų pakaks tokioms išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tai, kad nemokumo administratorius neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos, apeliančių skundus, kuriais jos prašė panaikinti ginčijamą nutarimą, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

85.       Jau minėta, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis). Kreditorių kompetencijai priskirtas klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra ekonominio pobūdžio, todėl tam, kad kreditoriai turėtų galimybę nuspręsti dėl tokios veiklos vykdymo ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo, jie turi disponuoti visa tokiam sprendimui priimti būtina informacija. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad sprendimui dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priimti kreditoriai reikšmingos ir išsamios informacijos neturėjo, nes nemokumo administratorius, turėdamas tokią pareigą, jos kreditoriams nepateikė (be kita ko, nepateikė apskaičiavimų dėl gautinų pajamų ir patirtinų išlaidų, jų santykio), nepagrįstai dėl to kilusias neigiamas pasekmes perkėlė kreditoriams.

86.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai faktiškai negalėjo tinkamai įgyvendinti jiems įstatymo numatytos funkcijos (priimti visapusiškos situacijos įvertinimu pagrįsto sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo) dėl to, jog nedisponavo reikalinga informacija, turėjo ne atmesti apeliančių skundus kaip nepagrįstus, tačiau panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus, inter alia (be kita ko) išaiškindamas nemokumo administratoriui jo pareigą pateikti kreditorių susirinkimui JANĮ 63 straipsnio sąlygas atitinkantį bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo pagrindimą. Akivaizdu, kad tik turėdami visą informaciją, reikalingą apsispręsti dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo perspektyvų, kreditoriai turės galimybę pareikšti savo poziciją, grįstą ne išimtinai kiekvieno jų subjektyviu įsitikinimu, o objektyviais duomenimis, būtinais tinkamam JANĮ 63 straipsnio 1 dalies taikymui.

87.       Nustačius, kad bendrovės kreditoriams nebuvo suteikta išsami ir JANĮ 63 straipsnio sąlygas atitinkanti informacija dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo, yra pagrindas ginčijamą nutarimą panaikinti ir klausimą perduoti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Dėl kitų apeliančių ir kreditorės AB „Mano bankas“ procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, susijusių su bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ekonominio (ne)naudingumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų, kaip nekeičiančių teisinio rezultato, nevertina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

88.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai nustatė ir įvertino 2024 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų ir ginčijamų nutarimų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės1 skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, susijusius su bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarka ir kaina, todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista, o apeliantės1 atskirasis skundas atmetamas. Skundžiamos nutarties dalis, kuria atmesti apeliantės2 ir apeliantės3 skundai, priimta netinkamai taikius ir aiškinus nemokumo administratoriaus pareigos pateikti kreditorių susirinkimui reikšmingą informaciją sprendimui dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo priimti (JANĮ 63 straipsnis), neįvykdymo teisines pasekmes, todėl yra pagrindas apeliantės2 ir apeliantės3 atskiruosius skundus patenkinti, šią nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2024 m. spalio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą kreditorių susirinkimui perduoti spręsti iš naujo.

89.       Kadangi apeliantės2 ir apeliantės3 atskirieji skundai patenkinti, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą. 

90.       Atmetus apeliantės1 atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsikertant į šios apeliantės atskirojo skundo argumentus, atlyginimą turi kreditorė AB „Mano bankas“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi apeliantės2 ir apeliantės3 atskirieji skundai iš esmės patenkinti – panaikinta nutarties dalis, kuria jų skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo buvo atmesti ir klausimas išspręstas iš esmės – ginčijamas nutarimas panaikintas ir klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, konstatuotina, kad apeliantė2 ir apeliantė3 įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš kreditorės AB „Mano bankas“, veikusios ne apeliančių pusėje. Kreditorės AB „Mano bankas“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos atsikertant į šių apeliančių atskiruosius skundus, neatlyginamos.

91.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės2 ir apeliantės3 skundus, priteisė iš jų kreditorei AB „Mano bankas“ po 1 010,33 Eur išlaidas už atsiliepimo į skundus parengimą. Patenkinus apeliančių atskiruosius skundus, šios išlaidos kreditorei AB „Mano bankas“ iš apeliančių nepriteisiamos; ši skundžiamos nutarties dalis naikinama.

92.       Apeliantė2 pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420 Eur išlaidas už skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo parengimą ir 847 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Apeliantė3 duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė.

93.       Apeliantė2 pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą, taip pat sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį. Apeliantė3 už atskirąjį skundą sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį, duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbas išlaidas nepateikė. Kreditorė AB „Mano bankas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 146 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliančių atskiruosius skundus parengimą, t. y. 1 573 Eur už atsiliepimo į apeliantės1 atskirąjį skundą parengimą ir 1 573 Eur už atsiliepimo į apeliantės2 bei apeliantės3 atskiruosius skundus parengimą.

94.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

95.       Apeliantės2 teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme patirtos 2024 m. IV ketvirtį (parengtas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo) ir 2025 m. I ketvirtį (parengti rašytiniai paaiškinimai). Apeliantės2 ir kreditorės AB „Mano bankas“ teisinės pagalbos išlaidos (už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme patirtos 2025 m. I ketvirtį,

96.       Nagrinėjamu atveju Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 m. II ir III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis atitinkamai buvo 2 196,40 Eur ir 2 237,90 Eur. Už skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo parengimą taikytinas Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, o už rašytinių paaiškinimų, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčiuose numatytas 0,4 koeficientas. Taigi už skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti – 5,491 Eur (2,5 x 2 196,40 Eur), o už rašytinių paaiškinimų, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur).

97.       Apeliantės2 pirmosios instancijos teisme patirtos 3 267 Eur (2 420 Eur + 847 Eur) išlaidos už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą atitinka Rekomendacijų maksimalius dydžius, jų neviršija, yra protingos ir būtinos, todėl jos, patenkinus jos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, priteistinos apeliantei2 iš kreditorės AB „Mano bankas“, veikusios ne apeliantės2 pusėje.

98.       Apeliantės2 ir kreditorės AB „Mano bankas“ prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos (atitinkamai 1 452 Eur ir 1 573 Eur), patirtos apeliacinės instancijos teisme, viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.15 ir 8.16 papunkčius apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą.

99.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantei2 ir kreditorei AB „Mano bankas“ būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo ir atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, taip pat įvertinęs galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, nusprendžia, jog yra pagrindas apeliantės2 ir kreditorės AB „Mano bankas“ bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki protingos ir pagrįstos, rekomenduojamą maksimalų dydį atitinkančios sumos – 895,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliantei2 iš kreditorės AB „Mano bankas“ priteistinos 895,16 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą, o kreditorei AB „Mano bankas“ iš apeliantės1 – 895,16 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliantės1 atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

100.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 3 dalimi, apeliantei2 ir apeliantei3 grąžinamas už atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis (kiekvienai po 56 Eur), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Dažų kodas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Lam“ skundai dėl 2024 m. spalio 28 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Wooden Windows“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2024 m. spalio 28 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Wooden Windows“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą bendrovės kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria kreditorei akcinei bendrovei „Mano bankas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Dažų kodas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Lam“ priteista po 1 010,33 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Lam“, juridinio asmens kodas 133070459, iš kreditorės akcinės bendrovės „Mano bankas“, juridinio asmens kodas 112043081, 3 267 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitas Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Lam“, juridinio asmens kodas 133070459, iš kreditorės akcinės bendrovės „Mano bankas“, juridinio asmens kodas 112043081, 895,16 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti kreditorei akcinei bendrovei „Mano bankas“, juridinio asmens kodas 112043081, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UHB SERVICE“, juridinio asmens kodas 303402021, 895,16 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Lam“, juridinio asmens kodas 133070459, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 717, „Swedbank“, akcinė bendrovė, žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZO14393. 

Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Dažų kodas“, juridinio asmens kodas 305609175, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 14 d. (įskaitymo data – 2025 m. vasario 17 d.), „Perlas“ terminale, žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZO14394.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teisėja                                                            Giedrė Čėsnienė