Administracinio nusižengimo byla

Nr. A14.-2759-716/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02448-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija) atstovui Gediminui Černiauskui,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Pauliui Bružui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.30 val. nustatyta, kad A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo kultūros vertybių apsaugos zonoje, vadinamoje (duomenys neskelbtini)), vykdė pastato rekonstravimo darbus (didinamas užstatymo plotas, keičiamas stogą, keičiami ir įrengiami nauji pastato fasado elementai) neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teisme Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teigė, kad šių metų pavasarį, gegužės mėnesį buvo gautas pilietės skundas, kuriame buvo prašoma išsiaiškinti, ar vykdomi statybos ir remonto darbai (duomenys neskelbtini), nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Teritorija, kurioje vykdomi darbai, yra senamiesčio apsaugos zonoje, vadinamoje (duomenys neskelbtini). Tuo metu dar galiojo vyriausybės nutarimas dėl karantino režimo, todėl patikrinimai nebuvo vykdomi iki birželio mėnesio. Pasibaigus karantino laikui jie nuvyko į vietą, kur buvo atliktas patikrinimas. Šio metu buvo nustatyta, jog vykdomi namo rekonstravimo darbai. Išsiaiškinta, kad statybos leidimo žmogus šiems darbams vykdyti neturėjo. Kalbant su A. A., kuris valdo dalį rekonstruojamojo namo, šis pasakė, kad nežinojo dėl leidimas tokiems darbams reikalingumo. Jis minėjo, jog bendraturčių sutikimą turi. Buvo atliktos procedūros, numatytos įstatymuose - surašyti savavališkos statybos aktai ir administracinių nusižengimų protokolas.

A. A. paaiškinime tyrimo metu nurodoma, kad remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), atliko dėl to, kad patalpos buvo avarinės būklės. Jis pakeitė stogo dangą, langus. Projekto neturi, nes nežinojo, kad jo reikia. Darbus jis vykdė pats asmeniškai (b. l. 6).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytame savavališkos statybos akte matyti, kad aktas A. A. buvo surašytas dėl statinio – neypatingo gyvenamosios (vieno buto pastatas) paskirties namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statinio rekonstrukcijos nesuformuotame žemės sklype. Akte nurodyta, jog vykdomi statybos rekonstravimo darbai neturint teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (galiojusį iki 2016-12-31), Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nustatyto pažeidimo padarymo laikas yra 2020 m. sausio mėn. (b. l. 28-29).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad buvo patikrintas remontuojamas ūkio paskirties pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Akte pažymima, kad patikrinimo metu vyko statybos darbai. Vykdomi pastato apdailos darbai: glaistomos sienos, vykdomi elektros instaliacijos ir kiti darbai. Nurodoma jog ūkio pastatui galimai pakeista stogo danga (metalinės čerpės), pakeisti langai, durys, fasado apdaila (b. l. 7-8).

 Iš patikrinimo vietoje padarytų nuotraukų ir pridėtos schemos Nr.1 matyti namo rekonstravimo darbai, bei pertvarkytos gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vietos (b. l. 9–16).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme surašyta, kad A. A. privalo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę. Nugriauti gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas dalis, kurios užfiksuotos pridedamoje schemoje Nr. 1: dalį statinio (1,50x1,4 m.), pietinėje statinio dalyje: demontuoti penkis langus ir vienerias duris, atstatyti statinį į padėtį užfiksuotą 2000 m. rugsėjo 28 d. kadastrinių matavimų byloje (b. l. 17-18).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) savininkai yra V. K., N. A. ir A. A., A. A. individuali įmonė (b. l. 23–26).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Teismas nustatė, kad A. A. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas Nekilnojamo kultūros vertybių apsaugos zonoje, vykdė pastato rekonstravimo ir remonto darbus neturėdamas tokiems darbams privalomo statybą leidžiančio dokumento. A. A. tyrimo metu kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad projekto bei leidimo neturėjo dėl nežinojimo, kad šie yra privalomi. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nurodytoje vietoje buvo vykdomi statybos remonto darbai, o schemoje Nr.1 (b. l. 16) matyti, kad pietinėje pastato dalyje (kampe) keičiami statinio išorės matmenys, didinamas pastato užstatymo plotas. Remiantis Statybos įstatymo nuostatomis (2 str. 53 p., 72 p.) tokia veikla yra statyba ir atitinka statinio kapitalinio remonto, kurio tikslas pertvarkyti statinį, ir statinio rekonstravimo, kurio tikslas perstatyti statinį, sąvokas. Jau minėtos Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos numato, kad statinio rekonstravimo darbai kultūros apsaugos zonoje leidžiami tik turint nustatyta tvarka įgaliotų institucijų išduotą leidimą, o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra draudžiama.

A. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys kiti duomenys, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie rekonstruojamo statinio savininkus. 

Minėtų duomenų kaip tinkamai gautų ir pakankamų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra nustatyti visi Administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, veika kvalifikuota teisingai, A. A. pagrįstai kaip tinkamas pažeidimo subjektas yra patrauktas atsakomybėn.

A. A. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaip ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – byloje nenustatyta.

Skirdamas A. A. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. A. nusižengė statybų tvarkai, yra brandaus amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas ir neteistas, kaltę pripažino. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis pažeidėjui nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Visgi teismas įvertinęs padaryto pažeidimo turinį, A. A. kaltės turinį, kuri atitinka neapdairų elgesį be piktavališkų ar įžūlių paskatų. Dėl to teismas mato pagrindą pažeidėjui skirti minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato išimtį, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Taigi pagal teismų praktiką minėtos nuostatos taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, esant tik išskirtinėms aplinkybėms, jų visumai.

Įvertinus minėtas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, šioje bylojke teismas neturi pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, nes išnagrinėjus bylą nebuvo nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, jas pagrindžiančių duomenų, kurie būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dėl to administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. jau minėtą sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

n u t a r i a :

A. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.