Civ. b. Nr. e2A-410-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22959-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 727-osios DNSB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 727-osios DNSB ieškinį atsakovams V. S. bei R. S. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 1810,86 Eur skolą, 42,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis vykdo daugiabučių namų administravimą ir tiekia komunalines paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovas nurodė, jog 2014-12-10 ieškovas išrašė atsakovams sąskaitą 727 Nr. 000007 dėl atsakovų neapmokėto įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-10-01 (imtinai) 1609,45 Eur sumai, kuri buvo parengta vadovaujantis ieškovo visuotinai 2014-11-20 susirinkimo metu priimtu sprendimu Nr. 1, kurio tikslas buvo sutvarkyti ieškovo buhalterinę apskaitą bei išvengti gyventojams būtinų paslaugų nutraukimo, t. y. tokiu būdu buvo patvirtinta mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodika ir pagal ją gyventojams buvo apskaičiuota bei atsirado prievolė sumokėti minėtoje sąskaitoje nurodytą sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad išrašė atsakovams ir sąskaitas už einamuosius mokėjimus laikotarpiu nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų gegužės mėnesio (imtinai) 246,43 Eur sumai ir palūkanų už laikotarpį nuo 2014-10-31 iki 2015-07-01 (imtinai) buvo priskaičiuota 42,92 Eur sumai, tačiau atsakovai skolos nesumokėjo.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai ieškovui visada mokėjo nustatytas bei apskaičiuotas butų savininkų tikslines įmokas tinkamai ir laiku, todėl jokių įsiskolinimo ieškovui neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies – iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteista 201,42 Eur skolos, 42,92 Eur palūkanų, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 96 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis priteista 610 Eur už advokato pagalbą; iš atsakovų valstybei priteista lygiomis dalimis 15 Eur žyminis mokestis.
5. Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad reikalavimas priteisti 1609,45 Eur už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. yra nepagrįstas. Ieškovo visuotiniame narių susirinkime patvirtinta mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri šiuo atveju taikoma nuo 2009-01-01 (imtinai) atgaline data, viršija ieškovo narių kompetencijos ribas, numatytas tiek LR DGNSBĮ, tiek LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Ieškovas savo priimtais nutarimais negali sukurti naujų taisyklių ar nuostatų, kurios iš esmės prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Ieškovas privalėjo įrodyti atsakovų susidariusio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014 metų rugsėjo mėnesio (imtinai) skolos pagrįstumą ir teisėtumą buhalteriniais dokumentais, t. y. taip, kaip tai yra numatyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose, tačiau to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmeti ieškinio reikalavimai ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
7. Nurodė, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo ginčo aplinkybes bei bylos medžiagą, padarė netinkamas bei faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą apie tariamą ieškinio reikalavimų neįrodymą. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovai neįrodė permokos buvimo fakto, o bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog jokios atsakovų permokos nebuvo bei negalėjo būti, todėl, atsakovams neįrodžius atsiskaitymo su ieškovu fakto, pareikštas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo narių priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo normoms. Minėti sprendimai yra pagrįsti, ginčo situacijai adekvatūs, ne tik, kad jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidžia, tačiau priešingai – juos įgyvendina, kadangi užtikrina, jog bendrijos narių priskaitymai bei mokėjimai būtų vykdomi bei grindžiami buhalterinių dokumentų pagrindu bei visuotinio narių susirinkimo sprendimais, t.y. laikantis pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Priešingai nei sprendė teismas, nurodyti bendrijos narių sprendimai jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidžia, yra pagrįsti, susidariusiai situacijai adekvatūs, įgyvendinantys buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galiojantys, bendrijos nariams privalomi bei vykdytini.
8. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Pirmos instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
11. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir iš į bylą pateiktos medžiagos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamos kelios bylos susijusios su 727-osios DNSB reikalavimais priteisti iš bendrijos narių skolą nuo 2009 m. pradžios, kurie grindžiami ieškovo 2014-11-20 visuotinio susirinkimo metu priimtu sprendimu Nr. 1 patvirtinta mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodika (toliau - metodika), tiek dėl pačios metodikos. Šioje byloje skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai remiasi metodika, nes ji neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų. Kadangi dėl metodikos teisėtumo Vilniaus apygardos teismas yra pasisakęs kitoje byloje, šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, remsis ankstesniais Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais dėl metodikos.
12. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civiline byla, kurioje E. P., be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 20 d. ieškovo visuotinio susirinkimo sprendimą Nr. 1, kuriuo patvirtinta metodika. E. P. reikalavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi c. b. 2A-1867-345/2016 minėto sprendimo dalis dėl metodikos buvo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl metodikos nurodė, kad: „Kolegija pažymi, kad paskirstymo metodikos taikymo periodas nereiškia, jog dėl to savaime yra pažeidžiami bendraturčių interesai bei teisės. Kaip minėta, dėl atsakovės apskaitos netinkamo tvarkymo nėra galimybės nustatyti, ar bendraturčiai tinkamai vykdė savo prievoles, tačiau metodika turėtų padėti išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti tinkamą įsipareigojimų komunalinių paslaugų tiekėjams vykdymą. Iš metodikos turinio aišku, kad bendraturčiams, priešingai nei aiškina apeliantas, nėra užkertamas kelias reikalauti, jog jiems apskaičiuota mokėtina suma būtų mažinama susidariusia permoka. Šį klausimą reglamentuoja 2014 m. spalio 30 d. bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas, kuris ginčijamas kitoje byloje. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad metodika neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
13. Taigi, aukštesnės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi yra nurodęs, kad metodika teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Todėl šioje byloje nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl metodikos neatitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra nepagrįsti. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas turėjo teisę vadovautis ir pagrįstai vadovavosi metodika reikalaudamas iš atsakovų priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.
14. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje 727-oji DNSB prašė iš E. P. ir A. P. priteisti įsiskolinimą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Šį reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1095-275/2017 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Nors dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties yra paduotas kasacinis skundas, tačiau byla Lietuvos Aukščiausiame Teisme dar nėra išnagrinėta. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis (sprendimas) įsiteisėja nuo jos priėmimo datos (CPK 331 str. 6 d.), tol kol nėra panaikinta kasacinės instancijos teismo, tokia nutartimi ne tik galima, bet ir privaloma vadovautis. Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, vadovaujasi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1095-275/2017.
15. Kaip minėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1095-275/2017 buvo patvirtinta, kad ieškovas 727-oji DNSB pagrįstai reikalavo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Taigi, šioje byloje klausimas dėl įsiskolinimo priteisimo už minėtą laikotarpį, taip pat turi būti išspręstas analogiškai.
16. Esant net dviem to paties teismo precedentams (dėl metodikos teisėtumo, bei dėl skolos reikalavimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. pagrįstumo), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šioje byloje ieškovui iš atsakovų turi būti priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas sprendimas pakeičiamas: naikinama jo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1609,44 Eur skolą ir iš atsakovų ieškovui priteisiama 1609,44 Eur skola už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.
17. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkina pagrindinį ieškovo reikalavimą priteisti skolą, atitinkamai kaičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: ieškovui turi būti atlygintos visos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl priteistina pirmosios instancijos teismo nepriteista suma – 630 Eur, atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, iš atsakovų valstybei papildomai priteisiama 36 Eur žyminio mokesčio.
18. Apeliacinį skundą tenkinus iš atsakovų turėtų būti priteisiamos ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 968 Eur už advokato pagalbą. Pažymėtina, kad ši prašoma atstovavimo išlaidų suma viršija sumą, kuri buvo priteista už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (726 Eur). Be to, byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, todėl ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažinama iki 600 Eur (CPK 93, 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį kuria buvo atmestas ieškovo 727-osios DNSB reikalavimas dėl 1609,44 skolos ir dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovams V. S. bei R. S. iš ieškovo 727-osios DNSB lygiomis dalimis priteista 610 Eur už advokato pagalbą ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovų V. S. bei R. S. ieškovui 727-ajai DNSB solidariai 1609,44 skolos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.; priteisti iš atsakovų V. S. bei R. S. ieškovui 727-ajai DNSB po 315 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovų V. S. bei R. S. valstybei po 18 Eur žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. S. bei R. S. ieškovui 727-ajai DNSB po 300 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Virginijus Kairevičius
Rūta Petkuvienė