Administracinė byla Nr. TA-409-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00299-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

        NUTARTIS        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. buvo atvežtas į Šiaulių TI, ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai jį paskyrė į 105 kamerą. 2022 m. vasario 21 ir 22 d. jis ėjo pas Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, nes norėjo persikelti į kitą kamerą, kadangi nesutarė su kitais nuteistaisiais ir bijojo dėl savo gyvybės, bijojo patirti sužalojimus, negalėjo ramiai jaustis kameroje. Po antrojo apsilankymo pas pareigūnus, sužinojęs, kad nebus perkeltas į kitą kamerą, pareiškėjas atsisakė grįžti į kamerą Nr. 105, tada pareigūnai pavartojo prieš jį fizinį smurtą, laužė rankas, išsuko petį, trenkė į pilvą ir kojas, buvo suduota daug smūgių, po to jis buvo įmestas atgal į 105 kamerą. Tada, norėdamas atkreipti pareigūnų dėmesį, pareiškėjas susižalojo (duomenys neskelbtini) ir buvo iškeltas į kitą kamerą. Pareiškėjas turėjo save žaloti, norėdamas saugiai jaustis, be to, dėl pareigūnų smurto patyrė fizinius sužalojimus, kurie sunkiai gijo, patyrė emocinį sukrėtimą, kreipėsi į psichologus. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų, kadangi nebuvo perkeltas į kitą kamerą, ir iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų jį prievarta (panaudojant fizinį smurtą) įvedant į kamerą. Pareiškėjas nurodė skundo dėl pareigūnų veiksmų nerašęs, nes buvo skubiai išvežtas iš Šiaulių TI. Paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis nuobaudos nepanaikino. Nuvestas pas medikus apie pareigūnų vartotą smurtą pasakė, jam buvo peršviestas petys.

3.       Atsakovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.       Už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris, įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019 m. spalio 1 d. reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį bei už tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas būtent į kamerą Nr. 105. 

3.2.       Asmenų perkėlimas iš vienos kameros į kitą vykdomas griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatomis, taip pat pagal Šiaulių TI direktoriaus nustatytą tvarką, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o ne pagal suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimus. Remiantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu gauta informacija, pareiškėjas jokių konkrečių faktų ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų saugiai būti kalinamas kameroje Nr. 105, bei kurias būtų galima objektyviai įvertinti ar patikrinti, nenurodė. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skirdami suimtuosius į gyvenamąsias kameras, organizuoja aiškinamąjį bei tiriamąjį pokalbį, tačiau duomenų, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 105 kalintys asmenys darytų pareiškėjui neigiamą įtaką arba būtų nustatyti kiti neigiami veiksniai, kurie pažeistų suėmimo vykdymo tvarką, gauta nebuvo. Vien pareiškėjo noras būti laikomam kitoje kameroje negali būti pagrindu tenkinti jo skundą.

3.3.       G. P. 2022 m. vasario 22 d. 16.10 val. iš kameros Nr. 105 buvo išvestas pokalbiui pas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį tyrėją. Po pokalbio pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į kamerą, todėl, paėmus jį už rankų, pareigūnų buvo įvestas į kamerą, įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriais, tačiau, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtintu Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašu, vaizdo įrašai, pasibaigus saugojimo laikotarpiui, sunaikinti. Pareiškėjas atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, jokių duomenų apie jam galimai gresiantį pavojų kameroje nenurodė, taip pat nenurodytos aplinkybės dėl tariamo pareigūnų smurto naudojimo.

3.4.       Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje, be visų teisės aktų, reglamentuojančių jų tarnybą, vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. 2022 m. vasario 22 d. 17.20 val. G. P. kameroje Nr. 105 pastebėtas susižalojęs ranką, jis nuvestas pas medikus, jam suteikta pagalba. Nors pareiškėjas nurodė, kad žalojosi dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų, iš sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos matyti, kad pareiškėjas susižalojimo aplinkybių medikams nenurodė.

4.       Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1.       Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skirdami Šiaulių TI suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168, bei Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu ir atsižvelgia į tuo metu įstaigos užpildymą bei kriminogeninę būklę.

4.2.       Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas 2022 m. vasario 22 d. bendravo su pareiškėju dėl jo paskyrimo iš gyvenamosios kameros Nr. 105 į kitą gyvenamąją kamerą. Pareiškėjas pokalbio su pareigūnu metu nurodė, kad kreipėsi dėl paskyrimo į kitą gyvenamąją kamerą, nes kameroje Nr. 105 jam tiesiog nepatinka būti, konkretesnių aplinkybių ir / ar priežasčių pareiškėjas nenurodė, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kameroje Nr. 105 kiti buvę nuteistieji kelia ar keltų grėsmę jo sveikatai ir / ar gyvybei.

4.3.       Pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2022 m. sausio 31 d. ir paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 105, nuo atvykimo dienos pareiškėjas nei karto nesikreipė į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl bausmės atlikimo kameroje Nr. 105. Pareiškėjas dėl perkėlimo į kitą kamerą kreipėsi tik vieną kartą, tačiau nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kodėl pareiškėjas kameroje negali atlikti tolesnio bausmės laiko, dėl paties pareiškėjo nenoro konkrečiai įvardinti priežastis. Pokalbio su pareiškėju metu nebuvo užfiksuoti jokie nesutarimai tarp pareiškėjo ir pareigūno, pats pareiškėjas nepateikė jokių raštiškų nusiskundimų dėl neva panaudoto smurto.

4.4.       Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturinę žalą, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Šiaulių TI viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

5.       Liudytojas R. R. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. liepos 20 d., metu paaiškino, kad dirba kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos vyr. specialistu. 2022 m. vasario 22 d. nuteistasis G. P. buvo iškviestas pokalbiui pagal jo žodinį prašymą. Nuteistasis pareiškė, kad nenori būti laikomas kameroje Nr. 105, bet jokių objektyvių priežasčių nenurodė, nesakė, kad kameroje su juo norima susidoroti, todėl buvo priimtas sprendimas palikti jį toje pačioje kameroje, padarytas įrašas žurnale.

6.       Liudytojas R. M., dirbantis Šiaulių TI specialistu, paaiškino, kad pareiškėjas buvo išvestas iš kameros pokalbiui su Kriminalinės žvalgybos pareigūnu, po pokalbio atsisakė eiti į kamerą, todėl buvo į ją palydėtas už parankės. Nepamena, ar jis vienas įvedė pareiškėją, ar buvo daugiau pareigūnų, tačiau smurto nenaudojo.

7.       Liudytojas L. A., dirbantis Šiaulių TI jaunesniuoju specialistu, paaiškino, kad 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą, todėl pasikvietė kolegas – R. M. ir dar kažką, tiksliai nepamena, o tada pareikalavus žodžiu pareiškėjas pats įėjo į kamerą, jokia prievarta jo atžvilgiu nebuvo naudojama, joks fizinis poveikis nebuvo daromas.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2022 m. sausio 31 d. atvykęs į Šiaulių TI, buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 105. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. žodžiu kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių dėl pokalbio, kurio metu Kriminalinės žvalgybos pareigūnui R. R. išreiškė prašymą būti perkeltas į kitą kamerą, „nes nepatinka“, jam buvo paaiškinta perkėlimo tvarka. Po pokalbio, apie 16.10 val., pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 105, todėl į kamerą jis buvo įvestas, įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Dėl šio įvykio pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, nurodė, kad nieko nerašys. Tą pačią dieną apie 17.20 val. pareiškėjas kameroje Nr. 105 pastebėtas su sužalota ranka ir nuvestas į sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam suteikta pirmoji pagalba, o paklaustas, kaip susižalojo, paaiškino, jog susižalojo pats dėl „KŽS veiksmų“. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodytas sužalojimų pobūdis – (duomenys neskelbtini), sužalojimo aplinkybių pareiškėjas medikams nepasakė, kitų nusiskundimų neužfiksuota. Dėl atsisakymo eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą pareiškėjas buvo nubaustas papeikimu.

11.       Teismas byloje vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 13 punkto, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), 11, 12, 16, 17 punktų reikalavimais, aktualia teismų praktika.

12.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pokalbio su Kriminalinės žvalgybos pareigūnu metu nenurodė jokių realių grėsmių jo gyvybei ar sveikatai, kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti perkeltas į kitą kamerą, todėl kriminalinės žvalgybos pareigūnas pagrįstai nepriėmė sprendimo jį perkelti į kitą kamerą. Kadangi pareiškėjas be pagrindo atsisakė eiti į savo gyvenamąją kamerą, Šiaulių TI pareigūnai turėjo teisę jį į kamerą įvesti, kas ir buvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Šiaulių TI pareigūnai, įvesdami pareiškėją į kamerą, panaudojo perteklinę fizinę jėgą ir specialiuosius veiksmus.

13.       Teismas pažymėjo, kad pagal Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43, vaizdo registratoriuose įrašyta vaizdo medžiaga saugoma 10 darbo dienų, o negavus informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – sunaikinama. Pareiškėjui Šiaulių TI administracijai nepateikus prašymo išsaugoti vaizdo registratoriumi įrašytą vaizdo medžiagą, vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas pareiškėjo įvedimo į kamerą faktas, buvo pagrįstai sunaikintas. Pareiškėjas neteikė jokio skundo ir dėl galimai perteklinių pareigūnų veiksmų, įvedant jį į kamerą, todėl Šiaulių TI nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl jam inkriminuojamo bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo. Pareiškėjas teismui neskundė ir Kalėjimų departamento 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Iš byloje esančių medicininių dokumentų teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjas buvo atvestas į gydytojo kabinetą dėl (duomenys neskelbtini), kitų nusiskundimų neišreiškė, o 2022 m. kovo 23 d. medicinos dokumentų išraše – siuntime bei atsakyme į siuntimą nurodyta, kad pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje diagnozuota (duomenys neskelbtini), pacientas skundžiasi (duomenys neskelbtini) skausmu, traumas neigia, atlikus rentgeno tyrimą nustatyta (duomenys neskelbtini), taigi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI pareigūnų veiksmais būtų (duomenys neskelbtini), kaip nurodo jis pats, ar jis būtų kitaip sužalotas, byloje nėra.

14.       Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai veikė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jų veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, todėl nenustačius neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilna apimtimi.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

16.2.       Atsakovas Šiaulių TI turėjo užtikrinti tinkamas pareiškėjo kalinimo sąlygas, tačiau to nebuvo padaryta, ką liudija įvykęs konfliktas. Pareiškėjas teigia du kartus prašęs būti perkeltas į kitą kamerą, nurodęs priežastis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nesutinka, kad jis turėjo įvardinti jam pavojų keliančius asmenis bei nurodo, kad dėl to jam būtų kilusi grėsmė visą kalinimo laikotarpį. Dėl pareigūnų neveikimo pareiškėjas buvo priverstas žalotis.

16.3.       Pareiškėjas nurodo savo ribotas galimybes teikti įrodymus bei pažymi, jog aplinkybė, kad vaizdo registratoriaus įrašai buvo sunaikinti laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, turi būti vertintina pareiškėjo naudai, be to, vaizdai, patvirtinantys pareigūnų naudotą smurtą, turi būti saugomi ilgesnį laiką.

16.4.       Pareiškėjas nesutinka, kad jis nenurodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ir pažymi, jog Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams tinkamai atlikus savo pareigas ir perkėlus pareiškėją į kitą kamerą, pareiškėjas nebūtų patyręs pareigūnų smurto bei nebūtų kilęs poreikis save žaloti. Būtent dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – buvo padaryta žala pareiškėjo dvasinėms vertybėms, kurią pareiškėjas vertina 20 000 Eur, bei nurodo, kad neturtinė žala pareiškėjui buvo padaryta dėl dviejų institucijų pareigūnų veiksmų.

16.5.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog jis nesikreipė su skundais į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įvykusio incidento, pažymi, jog ši aplinkybė nepaneigia neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, bei nurodo abejojantis dėl įkalinimo įstaigos administracijos objektyvumo.

17.       Atsakovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1.       Pareiškėjas, patirtą neturtinę žalą kildindamas iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), 2022 m. vasario 22 d. neperkeliant jo į kitą kamerą, bei iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų prievarta grąžinant jį į kamerą Nr. 105, niekaip nepagrindė, kad pareiškėjo paskyrimas, esant turimiems duomenims, buvo neteisėtas, taip pat neįrodyta, kad Šiaulių TI prieš pareiškėją naudojo fizinį smurtą.

17.2.       Teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitų paskirstymo įstaigos viduje segmentų, tačiau nuteistasis dėl svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo. Šiuo atveju jokių duomenų apie galimą pavojų pareiškėjo sveikatai ar gyvybei nei Šiaulių TI, nei Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturėjo, jokių objektyvių duomenų, dėl ko kiltų toks pavojus, nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareigūnai pagrįstai atsisakė įgyvendinti pareiškėjo prašymą, o jam nepagrįstai atsisakius eiti į kamerą, Šiaulių TI pareigūnai turėjo teisę į kamerą jį įvesti. Pareiškėjo įvedimas į kamerą nereiškia, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, tokios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai ir kt., o pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnų veiksmų būtų sutrikdyta pareiškėjo sveikata.

17.3.       Atsakovas nesutinka, kad vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti incidentai, saugomi ilgiau, ir pažymi, jog pareiškėjo atsisakymas eiti į kamerą nėra laikomas ypatingu įvykiu (dėl savo pavojingumo lygio ir pan.), be to, pareiškėjas skundus ir priekaištus dėl Šiaulių TI pareigūnų ėmė reikšti vėliau, t. y. praėjus 10 dienų nuo įvykio, kai įrašai jau buvo sunaikinti.

18.       Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 20 000 Eur neturtinę žalą dėl neteisėtų Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų veiksmų.  

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai veikė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jų veiksmų pripažinti neteisėtais.

21.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovo atstovai neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

22.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A822-1321/2013 ir kt.).

24.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas teisingai aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų ir suimtųjų asmenų paskyrimą į konkrečias kameras, taip pat nuostatas, susijusias su nuteistųjų pareigomis.

25.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų bylos aplinkybių, apklausė pareiškėjo nurodytus liudytojus, išreikalavo papildomus įrodymus, juos išanalizavo, pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

27.       Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinę žalą kildina iš atsakovo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), 2022 m. vasario 22 d. netenkinus pareiškėjo prašymo perkelti jį į kitą kamerą, bei iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) po minėto pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu lydint pareiškėją į jo gyvenamąją kamerą Nr. 105.

28.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29.       Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

30.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog ir atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė motyvuoto ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįsto prašymo dėl jo perkėlimo į kitą kamerą, pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo tikslas, sąlygos ir tvarka. Vienas iš nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (BVK 70 str. 1 d. 3 p.). Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.).

31.       Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad Šiaulių TI suimtasis (nuteistasis) į kitą kamerą gali būti perkeliamas: esant pagrįstam žodiniam ar rašytiniam suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės būklės; atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto reikalavimus; suimtajam (nuteistajam) pažeidinėjant nustatytus režimo reikalavimus; užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus; pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal kurias suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų teisės aktų reikalavimus; gavus informaciją apie asmenis, darančius neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), užkardant konfliktinę situaciją; atsižvelgiant į asmenų, laikomų įstaigoje, skaičių, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas; siekiant užkirsti suimtojo (nuteistojo) neteisėtus veiksmus, darančius neigiamą įtaką įstaigos kriminogeninei būklei; kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę. Pagal Aprašo 17 punktą, suimtasis (nuteistasis) perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu.

32.       Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog pareiškėjas nei Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui, nei skunde teismui, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje nenurodė konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti perkeltas į kitą kamerą t. y. neįvardijo asmenų, kėlusių grėsmę pareiškėjo saugumui, nenurodė, kokios konkrečios grėsmės jam kilo, kokie duomenys, aplinkybės, įvykiai tą patvirtina ir pan., todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu nenustačius jokių realių grėsmių pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti perkeltas į kitą kamerą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pagrįstai nepriėmė sprendimo jį perkelti, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų buvo priverstas susižaloti, pažymėtina, jog medicininiuose dokumentuose tokios aplinkybės nėra užfiksuotos, taip pat nėra jokių pareiškėjo rašytinių paaiškinimų dėl šių aplinkybių.

34.       Pareiškėjas, teikdamas, jog 2022 m. vasario 22 d., po pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu pareiškėjui atsisakius grįžti į kamerą Nr. 105, Šiaulių TI pareigūnai per prievartą jį grąžino į minėtą kamerą, panaudodami fizinį smurtą, (duomenys neskelbtini), nurodo, jog šis įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi, todėl neišsaugojus šio įvykio vaizdo įrašų, ši aplinkybė turi būti vertinama pareiškėjo naudai.

35.       Pagal Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 (toliau – ir Registratorių naudojimo aprašas), 16 punktą, vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą atsakingas pareigūnas saugo 10  arbo dienų, o negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Registratorių naudojimo aprašo 17 punktas nustato, kad užfiksavus ypatingus įvykius (riaušes, suimtųjų (nuteistųjų) grupinį pasipriešinimą pataisos pareigūnams, suimtojo (nuteistojo) pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo (nuteistojo) padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą. Tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas reikalingas tyrimui, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui. Pagal Registratorių naudojimo aprašo 18 punktą, jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui.

36.       Atsakovas byloje paaiškino, jog, nenustačius Registratorių naudojimo aprašo 17-18 punktuose nurodytų aplinkybių, 2022 m. vasario 22 d. Šiaulių TI pareigūnų vaizdo registratorių medžiaga, fiksavusi pareiškėjo nuvedimą į kamerą Nr. 105, buvo sunaikinta pasibaigus teisės aktuose nustatytam 10 darbo dienų saugojimo terminui. Teisėjų kolegija pažymi, jog, siekiant nustatyti šio įvykio aplinkybes, kaip liudytojai buvo apklausti Šiaulių TI pareigūnai, kurie nurodė prieš pareiškėją nenaudoję fizinio smurto, jo nesužaloję. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjui teikiant medicininę pagalbą dėl jo paties susižalojimo, pareiškėjas nesiskundė patyręs kitokių sužalojimų ar buvę sumuštas, šio įvykio aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nagrinėjant jo drausminio nusižengimo bylą dėl atsisakymo eiti į kamerą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantis 2022 m. kovo 23 d. medicinos dokumentų išrašas (I t., b. l. 8-9) patvirtina, jog pareiškėjas neigė patyręs traumą, o atlikus tyrimus jam buvo diagnozuoti lėtiniai susirgimai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog net ir nesant minėtus 2022 m. vasario 22 d. įvykius užfiksavusių Šiaulių TI pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašų, kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų paaiškinimai, medicininiai dokumentai) nepatvirtina pareiškėjo skundo aplinkybių dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, kurio metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini), padaryti kiti sužalojimai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų bei nustatytos tvarkos. 

37.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovų Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų nenustatė ir teismas, ištyręs bylos medžiagą. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje. 

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė