Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-493-171-2010].doc
Bylos nr.: I-493-171/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-493-171/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01663-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ireną Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės atstovei Ingai Titovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė

 

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), kuriuo prašo teismo:

1.      panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-09-14 įsakymą Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iš tarnybos“;

2.      priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo dalies skundo (b. l. 73), kuriame atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Prašyme nurodė, kad atsakymo nuo skundo pasekmės jam yra žinomos.

Pareiškėjas mano, kad jis neteisėtai buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 11 punkto nuostatų, nes tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo sustabdyta, nors tikrintojui buvo žinoma, kad Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, todėl mano, kad buvo pažeistas Tvarkos 5 punktas, kadangi nebuvo tinkamai ištirta jo padaryta administracinio teisės pažeidimo subjektyvioji pusė. Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, todėl jam nepagrįstai  pritaikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pareiškėjas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jo ankstesnę tarnybą ir tuo pažeistas Tvarkos 5.2 punktas,  skundžiamame sprendime nėra nurodyta  apskundimo tvarka,  jis nepatvirtintas antspaudu, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl negalioja ir skundžiamas įsakymas. Pareiškėjas mano, kad jam buvo paskirta per griežta nuobauda.

Nurodė, kad Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad už tarnybinės transporto priemonės vairavimą išgėrus ne tarnybos metu gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Mano, kad jis nepažemino pareigūno vardo. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Taip pat buvo pažeistas Tvarkos 28 punktas, kadangi su skundžiamu įsakymu jis buvo supažindintas laikinojo nedarbingumo dėl ligos metu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-09-14 įsakymą Nr. 10-TE-456 (b.l. 74-75).

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 13–17) paaiškino, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, nes pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, kad taikant šį atleidimo pagrindą nėra svarbu, ar poelgis, žeminantis pareigūno vardą, įvyko tarnybos metu, ar ne tarnybos metu. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas dėl pareigūno vardo pažeminimo yra imperatyvus, kuriam neturi įtakos ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ar kaltės pripažinimas. Atsakovas pažymėjo, kad tai nėra tarnybinė nuobauda. Atsakovas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teigia, jog vairuodamas automobilį jis žinojo, kad yra neblaivus, be to VšĮ Elektrėnų ligoninėje jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pareiškėjas sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo teisės aktų ir moralės normų laikymąsi. Tai, kad pareiškėjas būdamas neblaivus vairavo automobilį, laikytina veiksmu, priešiningu Policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo būtina stabdyti tarnybinį patikrinimą, kadangi pareigūno vardo pažeminimas nebūtinai gali pasireikšti tik teisei priešingais veiksmais, užtenka ir veikos, priešingos tarnybinės etikos normų reikalavimams.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 74-75).

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2009-08-22 pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, įtarus, kad jis automobilį vairuoja būdamas neblaivus (b. l. 33–39). Pareiškėjui 2009-08-22 VšĮ Elektrėnų ligoninėje buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 44–45). 2009-08-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F114765 (b. l. 46), kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktus. Už tai atsakomybė nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. 2009-08-24 pareiškėjui pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-8-PR3-339 (b. l. 41) buvo pranešta, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-08-24 atliekamas tarnybinis patikrinimas, dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2009-09-14 buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų Nr. 10-7-IS-279 (b. l. 24–27), kurioje nustatyta, kad tyrimo metu surinktų faktinių duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir buvo pasiūlyta pareiškėją dėl pareigūno vardo pažeminimo atleisti iš vidaus tarnybos. Šią išvadą patvirtino Vilniaus apskrities VPK viršininkas (b. l. 24). 2009-09-14 Vilniaus apskrities VPK viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-456 (b. l. 8, 19) pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

Ginčo esmė – įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo ateistas iš užimamų pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kurioje nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju nelaikytinas tarnybine nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos, kaip tarnybinė nuobauda  yra  kitas atleidimo iš tarnybos pagrindas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą būtina nustatyti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar šia veika pareigūnas pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą buvo padaryta dėl to, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas ne tarnybos metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatą atsisakė pūsti į alkotesterį (b. l. 31–32, 35–36). Pareiškėją pristačius į VšĮ Elektrėnų ligoninę jis taip pat atisakė pasitikrinti alkotesteriu,  nesutiko duoti kraują tyrimams (b. l. 31–32, 35–36, 44–45, 51).

Pareiškėjas fakto, kad vairavo automobilį neblaivus ir padarė LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą, neneigia, būtinasis reikalingumas taip pasielgti byloje neįrodytas.

Be to Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus, kaip pareigūno vardo pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų eismo įvykio aplinkybių bei pasekmių. Šiuo atveju taip pat neturi reikšmės darbo stažas, ankstesnis pareigūno darbas, bei elgesys.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintos bendros visiems policijos pareigūnams pareigos, tarp jų: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Stodamas į tarnybą policijos pareigūnas duoda priesaiką, kuria įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 (2006-12-13 redakcija) 14 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriomis policijos pareigūnas turi vadovautis ne tarnybos metu: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, jeigu tai pakenktų policijos įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiškėjo veiksmai yra iš esmės priešingi nurodytoms įstatyminėms jo, kaip policijos pareigūno, pareigoms: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir atsisakė pasitikrinti savo blaivumą. Toks elgesys neabejotinai žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.

Faktas, kad vidaus tarnybos pareigūnas automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai įvyko kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus, kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties eismo įvykio aplinkybių bei jo pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime administracinių bylų dėl Tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

Tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, kad policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnis, 18 straipsnis), vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai darė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tokie priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeisti Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimai. Teismas pažymi, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą, nustatyta Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Tarnybinių patikrinimų atlikimo tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byla Nr. A11-129/2004)

Todėl pareiškėjo motyvai, kad atleidžiant jį iš tarnybos buvo pažeista tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka yra atmestini.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismo posėdyje pateikė prašymą (b. l. 73), kuriuo atsisakė nuo dalies skundo – t. y. reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nutraukia bylą, jeigu skundą padavęs asmuo jo atsisako ir jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d.). Pareiškėjas nuo dalies skundo atsisakė, todėl byla toje dalyje nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 d., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a

 

nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                       Irena Paulauskienė