Administracinė
byla Nr. I-493-171/2010
Teisminio
proceso Nr. 3-61-3-01663-2009-0
Procesinio
sprendimo kategorija 16.6
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėja Ireną Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei
Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui
advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės atstovei Ingai Titovai,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V.
skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5),
kuriuo prašo teismo:
1.
panaikinti Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-09-14 įsakymą Nr. 10-TE-456
„Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iš tarnybos“;
2.
priteisti iš Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už
priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos
(2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo
dalies skundo (b. l. 73), kuriame atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį
atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus
tarnybos (2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Prašyme nurodė, kad
atsakymo nuo skundo pasekmės jam yra žinomos.
Pareiškėjas mano, kad jis neteisėtai buvo atleistas iš
užimamų pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos
įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies
ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių
patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos
(toliau – Tvarka) 11 punkto nuostatų, nes tarnybinės nuobaudos skyrimo
procedūra nebuvo sustabdyta, nors tikrintojui buvo žinoma, kad Trakų rajono
apylinkės teisme buvo nagrinėjama pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo
byla. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, ar
pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, todėl mano, kad buvo pažeistas
Tvarkos 5 punktas, kadangi nebuvo tinkamai ištirta jo padaryta administracinio
teisės pažeidimo subjektyvioji pusė. Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmuose
nebuvo tyčios, todėl jam nepagrįstai pritaikyta griežčiausia tarnybinė
nuobauda – atleidimas iš darbo. Pareiškėjas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą,
nebuvo atsižvelgta į jo ankstesnę tarnybą ir tuo pažeistas Tvarkos 5.2 punktas,
skundžiamame sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka, jis nepatvirtintas antspaudu,
jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl negalioja
ir skundžiamas įsakymas. Pareiškėjas mano, kad jam buvo paskirta per griežta
nuobauda.
Nurodė, kad Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nenumatyta,
kad už tarnybinės transporto priemonės vairavimą išgėrus ne tarnybos metu gali
būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Mano, kad jis
nepažemino pareigūno vardo. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Taip pat buvo
pažeistas Tvarkos 28 punktas, kadangi su skundžiamu įsakymu jis buvo
supažindintas laikinojo nedarbingumo dėl ligos metu.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė
skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-09-14 įsakymą Nr.
10-TE-456 (b.l. 74-75).
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį
atmesti. Atsiliepime (b. l. 13–17) paaiškino, kad pareiškėjas buvo atleistas iš
vidaus tarnybos, nes pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, kad taikant šį
atleidimo pagrindą nėra svarbu, ar poelgis, žeminantis pareigūno vardą, įvyko
tarnybos metu, ar ne tarnybos metu. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte
nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas dėl pareigūno vardo
pažeminimo yra imperatyvus, kuriam neturi įtakos ankstesnis pareigūno darbas,
elgesys ar kaltės pripažinimas. Atsakovas pažymėjo, kad tai nėra tarnybinė
nuobauda. Atsakovas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teigia, jog vairuodamas
automobilį jis žinojo, kad yra neblaivus, be to VšĮ Elektrėnų ligoninėje jam
buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pareiškėjas sąmoningai pažeidė
teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas policijos
pareigūnas, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai
ir pareigūnams bei viešai ignoravo teisės aktų ir moralės normų laikymąsi. Tai,
kad pareiškėjas būdamas neblaivus vairavo automobilį, laikytina veiksmu,
priešiningu Policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei
uždaviniams. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo būtina stabdyti tarnybinį patikrinimą,
kadangi pareigūno vardo pažeminimas nebūtinai gali pasireikšti tik teisei
priešingais veiksmais, užtenka ir veikos, priešingos tarnybinės etikos normų
reikalavimams.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime
išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 74-75).
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas
atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė,
kad 2009-08-22 pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, įtarus, kad jis
automobilį vairuoja būdamas neblaivus (b. l. 33–39). Pareiškėjui 2009-08-22 VšĮ
Elektrėnų ligoninėje buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 44–45). 2009-08-22
buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio
teisės pažeidimo byloje Nr. F114765 (b. l. 46), kuriame užfiksuota, kad
pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsisakė
pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir tokiais veiksmai pažeidė
Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktus. Už tai atsakomybė nustatyta
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. 2009-08-24
pareiškėjui pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-8-PR3-339 (b. l. 41)
buvo pranešta, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-08-24 atliekamas
tarnybinis patikrinimas, dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio
nusižengimo. 2009-09-14 buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl
pareiškėjo veiksmų Nr. 10-7-IS-279 (b. l. 24–27), kurioje nustatyta, kad tyrimo
metu surinktų faktinių duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog
pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir buvo pasiūlyta pareiškėją dėl pareigūno
vardo pažeminimo atleisti iš vidaus tarnybos. Šią išvadą patvirtino Vilniaus
apskrities VPK viršininkas (b. l. 24). 2009-09-14 Vilniaus apskrities VPK
viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-456 (b. l. 8, 19) pareiškėją atleido iš vidaus
tarnybos.
Ginčo esmė – įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo ateistas
iš užimamų pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti,
kad pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53
straipsnio 1 dalies 7 punktu, kurioje nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš
vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7
punkte nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų
atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos
santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju nelaikytinas tarnybine
nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos, kaip tarnybinė nuobauda yra kitas
atleidimo iš tarnybos pagrindas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 53
straipsnio 1 dalies 14 punkte.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo
iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą būtina nustatyti, koks
pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar
pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar šia veika pareigūnas
pažemino pareigūno vardą.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje
nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno
veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu,
tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis
pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą buvo
padaryta dėl to, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas ne tarnybos metu vairavo
automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje esančiais įrodymais
nustatyta, kad pareiškėjas sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų policijos
komisariatą atsisakė pūsti į alkotesterį (b. l. 31–32, 35–36). Pareiškėją
pristačius į VšĮ Elektrėnų ligoninę jis taip pat atisakė pasitikrinti
alkotesteriu, nesutiko duoti kraują tyrimams (b. l. 31–32, 35–36, 44–45, 51).
Pareiškėjas fakto, kad vairavo automobilį neblaivus ir
padarė LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje
numatytą teisės pažeidimą, neneigia, būtinasis reikalingumas taip pasielgti byloje
neįrodytas.
Be to Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7
punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus,
kaip pareigūno vardo pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų eismo įvykio
aplinkybių bei pasekmių. Šiuo atveju taip pat neturi reikšmės darbo stažas,
ankstesnis pareigūno darbas, bei elgesys.
Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintos bendros visiems policijos
pareigūnams pareigos, tarp jų: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir
saugoti jo teises bei laisves; gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką
ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus įvykio liudininku, imtis
neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam
teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos
liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį,
padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei
pranešti apie tai policijos įstaigai.
Stodamas
į tarnybą policijos pareigūnas duoda priesaiką, kuria įsipareigoja būti
ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas
žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai
atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos
pareigūno vardą.
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (patvirtinta
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 (2006-12-13 redakcija) 14 punkte įtvirtintos
nuostatos, kuriomis policijos pareigūnas turi vadovautis ne tarnybos metu:
elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme,
kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal
jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; nepiktnaudžiauti
einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir
suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų
sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai
ir policijos pareigūno reputacija; vengti asmeninių santykių su asmenimis,
žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, jeigu tai pakenktų policijos
įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su
tarnybinių pareigų atlikimu; patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto
priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės
susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo
tiesioginiam vadovui.
Byloje
surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiškėjo veiksmai yra iš esmės
priešingi nurodytoms įstatyminėms jo,
kaip policijos pareigūno, pareigoms: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio ir atsisakė pasitikrinti savo blaivumą. Toks elgesys neabejotinai
žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse
bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais. Pareiškėjas, būdamas
policijos pareigūnu, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos
institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.
Faktas, kad vidaus tarnybos pareigūnas automobilį
vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai įvyko kai pareiškėjas neatliko tarnybinių
pareigų, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme
yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus, kaip pareigūno vardą
pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties eismo įvykio aplinkybių bei jo
pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03
pasitarime administracinių bylų dėl Tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose
praktikos apibendrinimas).
Tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos
apibendrinime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą,
kad policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės
pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5
straipsnis, 18 straipsnis), vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai darė
vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tokie
priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus
įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei
uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje
jis dirba.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Vidaus tarnybos statutas
nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais
atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš
vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi
teisinė pasekmė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeisti Vidaus
reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių
patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos
reikalavimai. Teismas pažymi, kad taikant atleidimo iš tarnybos
pagrindą, nustatyta Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte,
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės
taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto
53 straipsnio 1 dalies 7 punktas
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis
administracinėje byla Nr. A11-129/2004)
Todėl pareiškėjo motyvai, kad atleidžiant jį iš
tarnybos buvo pažeista tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų
skyrimo tvarka yra atmestini.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą,
kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo,
todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Pareiškėjas teismo posėdyje pateikė prašymą (b. l. 73),
kuriuo atsisakė nuo dalies skundo – t. y. reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už
priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos
(2009-09-14) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nutraukia bylą, jeigu skundą padavęs asmuo jo
atsisako ir jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės (LR administracinių bylų
teisenos įstatymo 101 str. 3 p.). Bylą nutraukus, vėl
kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu neleidžiama (LR administracinių bylų teisenos įstatymo
102 str. 3 d.). Pareiškėjas nuo dalies skundo atsisakė, todėl byla toje dalyje nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų
teisenos įstatymo 52 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 d., 127 str. 1
d. ir 129 str.,
n u s p r e n d ž i a
nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės
pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (2009-09-14) dienos iki
teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Irena Paulauskienė