Civilinė byla Nr. e2S-312-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19238-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo ir trečiųjų asmenų G. M. bei M. C. savarankiškus reikalavimus dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 23 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės (toliau – UAB) „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo ir trečiųjų asmenų G. M. bei M. C. savarankiškus reikalavimus dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

2.       Kauno apylinkės teismas, esant trečiųjų asmenų prašymui dėl baudos paskyrimo atsakovei už netinkamą procesinį elgesį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ paskyrė 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskirstydamas ieškovei (500 Eur) ir tretiesiems asmenims (po 1 000 Eur). Teismas atsakovei paskyrė maksimalią CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą, konstatavęs, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu apriboti galimybę kuo didesniam vartotojų skaičiui galbūt įgyvendinti jų teisę į kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 gavimą. Teismo manymu, bylos, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su viešuoju interesu, nagrinėjimas beveik metus laiko užsitęsė būtent dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, t. y. atsakovė, prašiusi taikyti Airijos teisę, būdama įpareigota pateikti papildomus įrodymus dėl Airijos teisės turinio, elgėsi pasyviai: neskundė teismo nutarčių, neteikė atsiliepimų į ieškovės ir trečiųjų asmenų atskiruosius skundus, neišreiškė savo pozicijos net apeliacinės instancijos teismui nutraukus procesą pagal atskiruosius skundus. Teismas konstatavo, kad atsakovė kardinaliai pakeitė savo poziciją po to, kai teismas antrą kartą įpareigojo ją pateikti papildomus įrodymus dėl prašomos taikyti Airijos teisės turinio. Atsakovė nurodė, kad ginčas neteismingas Lietuvos teismams bei 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą pratęsti terminą įrodymų pateikimui iki 2019 m. lapkričio 25 d., nenurodydama priežasčių, dėl kurių žinodama nuo 2019 m. birželio 18 d. teismo nutarties priėmimo, kad turi pateikti tokius įrodymus, nepadavė jų iki pat šios nutarties surašymo. Be to, atsakovės atstovas, nesant svarbių priežasčių, neatvyko į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį.

3.       Kauno apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas atsakovės prašymas panaikinti paskirtą baudą. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog pats teismas laiku neiškėlė klausimo dėl byloje taikytinos teisės, bei dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmų; byloje sprendžiami klausimai yra sudėtingi. Atsakovė įvykdė teismo įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus iki 2019 m. spalio 30 d. Trečiųjų asmenų prašymas dėl baudos paskyrimo buvo patenkintas kitais nei nurodė tretieji asmenys motyvais. Atsakovė, neteikdama į bylą papildomų įrodymų dėl byloje taikytinos teisės turinio, nepiktnaudžiavo savo teise, bet laukė apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dėl 2019 m. birželio 18 d. nutarties. Visos teismo nustatytos aplinkybės, buvusios pagrindu paskirti atsakovei baudą, yra susijusios su galimai netinkamu atsakovės atstovo elgesiu, bet ne atsakovės. Be to, atsakovės nuomone, paskirtos baudos dydis yra neproporcingas, neteisingas ir neatitinka teismų praktikos panašiais atvejais.

4.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, G. M. bei M. C. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame prašo netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad atsakovas yra suinteresuotas vilkinti procesą, nes ne visi vartotojai žino, kaip ir kur kreiptis dėl kompensacijų išmokėjimo, ne visi gali tai padaryti patys, o atsakovės taisyklės riboja vartotojų teises naudotis advokatų bei tokių įmonių kaip ieškovė paslaugomis, todėl vartotojai tiesiog nesikreipia dėl kompensacijų išmokėjimo. Iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji melavo ne tik teismui ir proceso šalims, bet ir savo atstovui. Todėl teismas pagrįstai skyrė baudą būtent atsakovei, o ne jos atstovui. Juridinio asmens procesiniai veiksmai visada pasireiškia per atstovą, bet tai nereiškia, kad juridiniam asmeniui niekada negali būti skiriama bauda už netinkamą procesinį elgesį.

5.       Ieškovė pateikė byloje atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodo, kad sutinka su trečiųjų asmenų atsiliepimu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“ prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

7.       Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą iš esmės, paklausė atsakovės atstovo, ar jis neginčija to, kad byloje turi būti taikoma Lietuvos teisė. 2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad byloje turi būti taikoma Lietuvos teisė. Išėjus į procesinio sprendimo priėmimo kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl to, kad byloje keliami klausimai gali būti išnagrinėti vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos teise. Todėl teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis pateikti papildomus paaiškinimus dėl byloje taikytinos teisės. Teismui priėmus tokią nutartį, atsakovė elgėsi pasyviai (t. y. nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų), ir 2019 m. birželio 14 d. posėdžio metu teismui antrą kartą paklausus atsakovės atstovo, kokia teisė turi būti taikoma po ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktų paaiškinimų, atsakovės atstovas paprašė taikyti Airijos teisę. Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. prašyme nurodė, kad ginčas neteismingas Lietuvos teismams, prašė pratęsti terminą įrodymų pateikimui iki 2019 m. lapkričio 25 d. Tačiau, pateikusi prašymą dėl procesinio termino įrodymams pateikti pratęsimo, 2019 m. spalio 30 d. prieš darbo pabaigą (prašymas įregistruotas teisme 2019 m. spalio 30 d. 16:34 val.) per EPP pateikė įrodymus (2019 m. balandžio 8 d. P. L. ir A. K. išvada) dėl Airijos teisės turinio.

8.       Teismo vertinimu, atsakovės procesinis elgesys be reikalo apsunkino procesą, nes, kaip paaiškėjo, atsakovė turėjo įrodymus dėl Airijos teisės turinio dar 2019 m. balandžio mėn., kuriuos teismas reikalavo nuo 2019 m. birželio mėn., o likus savaitei iki 2019 m. spalio 31 d. posėdžio pateikė prašymą pratęsti terminą jau turimiems įrodymams pateikti. Vėliau, teismui rašytinio proceso tvarka dieną prieš posėdį sprendžiant procesinio termino pratęsimo klausimą, darbo dienos pabaigoje pateikė įrodymus, kuriuos turėjo nuo 2019 m. balandžio mėn. Anot teismo, toks nenuoseklus atsakovės procesinis elgesys (kai iš pradžių prašoma pratęsti terminą įrodymams pateikti, o paskui jie pateikiami laiku) taip pat yra vertinamas kaip netinkamas ir nesąžiningas.

9.       Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti baudą atsakovės atstovui, kadangi byloje pateikti įrodymai apie tai, jog atstovas informavo atsakovę dėl papildomų įrodymų pateikimo poreikio. Atsakovė, žinodama apie papildomų įrodymų poreikį iš atstovo T. Vilčinsko elektroninio laiško, elektroniniu paštu pateikė vieno sakinio atsakymą, kuris neturi jokios įrodomosios reikšmės šiam ginčui, t. y. kad Bendrosios vežimo sąlygos atitinka Airijos ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Tačiau šios bylos ginčo esmė ir yra tai, ar atsakovės Bendrosios vežimo taisyklės atitinka Europos Sąjungos ir Airijos teisės reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tokį būtent atsakovės darbuotojų, bet ne šios bylos atstovo elgesį, padarė išvadą, kad būtent atsakovė, o ne jos atstovas šioje byloje, galintis įgyvendinti teismo įpareigojimus priklausomai nuo atsakovės veiksmų, piktnaudžiavo procesu, nepateikdama atstovui visų įrodymų ir išsamių paaiškinimų.

10.       Teismo nuomone, atsakovė yra stambi įmonė, užsiimanti pervežimais oru veikla, todėl jos turtinė padėtis, labiau tikėtina, leidžia sumokėti jai 5 000 Eur baudą, kuri nagrinėjamu atveju nepablogins atsakovės turtinės padėties, bet paskatins ją elgtis procesiškai tinkamai bei bus adekvati satisfakcija kitiems proceso dalyviams dėl užtrukusio proceso. Kadangi bauda paskirta CPK 95 straipsnio nurodytose ribose, todėl, įvertinus šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad bauda yra neteisėta ir neproporcinga.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu atsakovė Airijos įmonė „Ryanair DAC“, atstovaujama advokatės Linos Šikšniūtės-Vaitiekūnienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl baudos paskyrimo bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį dėl prašymo panaikinti baudą atmetimo panaikinti ir priimi nutartį – panaikinti atsakovei skirtą baudą. Teismui nusprendus baudos nepanaikinti, ją sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Atsakovė neturėjo jokio tikslo vilkinti procesą ir to visiškai nesiekė, procesas užtruko dėl ieškovo pozicijos keitimo byloje bei trečiųjų asmenų ieškinio byloje, nepagrįstų skundų dėl taikytinos teisės bei gausybės ieškovo ir trečiųjų asmenų nepagrįstų procesinių dokumentų byloje, o taip pat dėl to, kad teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės po to, kai byla buvo išnagrinėta;

1.2.                      Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovei pareigą nustatyti bylos teismingumą ir visiškai nepagristai paskyrė baudą už tai, kad atsakovė pateikė nuomonę (2019 m. birželio 14 d. teismui iškėlus klausimą dėl taikytinos teisės, atsakovės atstovas nurodė, kad klausimą palieka teismo nuožiūrai, tačiau, jo manymu, klausimui dėl Bendrųjų atsakovės taisyklių panaikinimo, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, turėtų būti taikoma Airijos teisė) dėl jurisdikcijos, įgyvendindama savo procesines teises ir siekdama teisingo bylos išsprendimo;

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalims ilgą laiką nepavyksta pateikti užsienio teisės turinio įrodymų, turėjo teisę taikyti Lietuvos teisę, tačiau teismas be jokio pagrindo paskyrė baudą atsakovei, nors jos veiksmai neįtakojo užsitęsusio bylos proceso;

1.4.                      Atsakovės atstovas neatvyko į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį ir pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi reikėjo papildomai laiko susipažinti su trečiųjų asmenų 2019 m. spalio 7 d. pateiktais dokumentais byloje, taigi, bylos atidėjimą sąlygojo trečiųjų asmenų elgesys, nes jie prieš pat posėdį pateikė procesinius dokumentus, nors galėjo juos pateikti anksčiau. Kita vertus, teismas už atstovo neatvykimą, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę skirti baudą atstovui, taip pat priimti sprendimą už akių arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles;

1.5.                      Maksimali bauda paskirta be pagrindo, jos dydis neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat teismų praktikos tokiomis aplinkybėmis, todėl yra naikintina.

12.       Ieškovė UAB „Skycop.com“, atstovaujama advokato Nerijaus Zalecko, atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškė dar tuomet, kai į savo Bendrąsias vežimo sąlygas ji įtraukė nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas, netgi tokias, kaip pvz. dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos, kurios jau seniai yra laikomos nesąžiningomis tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu. Prasidėjus bylos nagrinėjimui atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, ignoravo teismo nurodymus jau nuo pat pirmų procesinių veiksmų. Jau pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, nes savo atsiliepime rėmėsi Didžiosios Britanijos teismo sprendimu, kurį pridėjo prie atsiliepimo, bet kurio vertimo į lietuvių kalbą taip niekada ir nepateikė. Vėlesnis melagingų paaiškinimų teikimas, teismo klaidinimas, teismo įpareigojimų nevykdymas ir įrodymų neteikimas juos turint, pozicijos keitimas ir besibaigiant bylos nagrinėjimui akivaizdžiai nepagrįsto prašymo teikimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu neva dėl to, kad jis neteismingas teismui, tik parodo, kad atsakovė bet kokiomis įmanomomis priemonėmis siekė vilkinti šios bylos nagrinėjimą. O atsakovės atstovo neatvykimas į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį dėl nesuprantamų priežasčių tik dar labiau patvirtina poziciją dėl atsakovės suinteresuotumo vilkinti procesą, nes jai tai naudinga finansine prasme.

13.       Tretieji asmenys G. M. ir M. C., atstovaujami to paties advokato Nerijaus Zalecko kaip ir ieškovė, atsiliepime atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.                      Atsakovė melavo apie jai nepalankų Nyderlandų Karalystės teismo sprendimą, kuriame teismas sprendė ir nagrinėjamoje byloje aktualius klausimus, kas tik patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinės teisėmis bei siekį vilkinti bylos nagrinėjimą;

3.2.                      Pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, nes savo atsiliepime rėmėsi Didžiosios Britanijos teismo sprendimu, kurį pridėjo prie atsiliepimo, bet kurio vertimo į lietuvių kalbą taip niekada ir nepateikė;

3.3.                      Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi paprašius pateikti paaiškinimus dėl taikytinos teisės bei įrodymus apie trečiųjų asmenų įprastą gyvenamąją vietą, tretieji asmenys pateikė savo paaiškinimus ir įrodymus, tuo tarpu atsakovė ignoravo minėtą teismo nutartį, jokių paaiškinimų ir įrodymų neteikė, o vėliau neskundė ir 2019 m. birželio 18 d. teismo nutarties. Taigi, atsakovė keitė savo poziciją dėl taikytinos teisės, o ją pakeitusi, neteikė teismui įrodymų, ignoravo teismo nurodymus ir vilkino procesą;

3.4.                      Panašių bylų jurisdikcijos ir teismingumo klausimas jau buvo ne kartą išspręstas, todėl visiškai nesuprantamas atsakovės bandymas kelti argumentą dėl taikytinos teisės;

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

15.       Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“ prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       CPK

17.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei bauda buvo paskirta konstatavus, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu apriboti galimybę kuo didesniam vartotojų skaičiui galbūt įgyvendinti jų teisę į kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004, nustatantį bendro kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, gavimą. Anot teismo, atsakovė, prašiusi taikyti Airijos teisę, būdama įpareigota pateikti papildomus įrodymus dėl Airijos teisės turinio, elgėsi pasyviai: neskundė teismo nutarčių, neteikė atsiliepimų į ieškovės ir trečiųjų asmenų atskiruosius skundus, neišreiškė savo pozicijos net apeliacinės instancijos teismui nutraukus procesą pagal atskiruosius skundus. O 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą pratęsti terminą įrodymų, patvirtinančių, kad ginčas neteismingas Lietuvos teismams, pateikimui iki 2019 m. lapkričio 25 d. Be to, atsakovės atstovas, nesant svarbių priežasčių, neatvyko į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį. Taigi, teismo nuomone, atsakovės sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nagrinėjamu atveju pasireiškė atsakovės pasyviu elgesiu sprendžiant dėl byloje taikytinos teisės ir atsakovės atstovo nedalyvavimu viename teismo posėdyje.

18.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 19 d. buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinį dėl 800 Eur dydžio kompensacijos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės Airijos įmonės „Ryanair DAC“. Ieškiniu taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančiais atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8, 15.4 punktus, tačiau pastarojo reikalavimo ieškovė atsisakė 2019 m. spalio 7 d.; Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė. Pažymėtina, kad tretieji asmenys G. M. ir M. C. 2019 m. kovo 25 d. apylinkės teismui pateikė pareiškimą (savarankiškus reikalavimus), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8, 15.4 punktus, ir kurį teismas priėmė 2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismas, 2019 m. balandžio 25 d. išnagrinėjęs bylą iš esmės, išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimą, kurį nurodė, paskelbsiąs 2019 m. gegužės 15 d., tačiau, įvertinęs byloje nagrinėjamų tarptautinių teisės aktų (tarp jų – Europos Sąjungos teisės aktų) reguliuojamų santykių sudėtingumą, terminą procesinio dokumento priėmimui ir paskelbimui pratęsė iki 2019 m. gegužės 24 d. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 24 d. teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2785-1070/2019 nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl šalių ir trečiųjų asmenų santykiams (reikalavimo perleidimo sutartims, vežimo sutartims) taikytinos teisės bei pateikti įrodymus apie trečiųjų asmenų įprastą gyvenamąją vietą. 2019 m. birželio 14 d. teisme buvo gautas trečiųjų asmenų G. M. ir M. C. rašytiniai paaiškinimai dėl taikytinos Lietuvos Respublikos teisės ir įrodymai apie jų gyvenamąsias vietas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. priėmė nutartį, įpareigojančią šalis iki 2019 m. liepos 18 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės „Ryanair DAC“ Bendrųjų vežimo sąlygų 15.2.2, 15.2.3, 15.2.8, 15.4 punktų atitikties Airijos teisės aktų reikalavimams ir, kad pagal Airijos teisę ieškovei (ne)gali būti priteista šioje byloje prašoma 800 Eur kompensacija. Nesutikdami su šia teismo nutartimi, ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, pateikė atskiruosius skundus, pagal kuriuos Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, konstatavęs, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis yra neskundžiama. Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. garso įrašo ir informacinės pažymos matyti, kad į minėtos dienos teismo posėdį, pradėtą 9.35 min., neatvyko atsakovo atstovas advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas. Teismas šio posėdžio metu nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui; įpareigoti atsakovo atstovą iki 2019 m. spalio 11 d. pateikti informaciją apie tai ar Nyderlandų Karalystėje buvo priimtas sprendimas; kreiptis į Airijos kompetentingą instituciją dėl užsienio teisės turinio; suteikti proceso dalyviams teisę iki 2019 m. spalio 11 d. pateikti teismui klausimus, kurie turi būti užduoti siekiant nustatyti šioje byloje taikytinos teisės turinį. Teismas, 2019 m. spalio 8 d. 9.45 val. per EPP gavęs advokato padėjėjo prašymą atidėti teismo posėdį, nutarė atšaukti savo nutartį dėl kreipimosi į kompetentingą Airijos instituciją dėl užsienio teisės turinio išaiškinimo. Atsakovė per EPP 2019 m. spalio 11 d. pateikė teismui Nyderlandų Karalystėje 2019 m. rugpjūčio 8 d. priimtą sprendimą originalo kalba ir nurodė, kad šio sprendimo vertimą pateiks iki spalio 16 dienos. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nusprendė kreiptis į kompetentingą Airijos instituciją dėl Airijos teisės turinio išaiškinimo 1968 m. Europos konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę nustatyta tvarka bei pasiūlė tretiesiems asmenims M. C. ir G. M. bei atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ iki 2019 m. spalio 18 d. pateikti teismui kompetentingai Airijos institucijai užduotinus klausimus dėl Airijos teisės nuostatų, aktualių šio ginčo teisingam išsprendimui, turinio. 2019 m. spalio 18 d. teisme gautas trečiųjų asmenų prašymas tęsti bylos nagrinėjimą, įpareigojant atsakovą iki 2019 m. spalio 31 d. numatyto teismo posėdžio pateikti teismui savo poziciją ar ginčijamos standartinės ir pačios atsakovės numatytos Bendrųjų vežimo sąlygų nuostatos (15.2.2, 15.2.3, 15.2.8, 15.4 p.) atspindi įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas ir tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės ar Bendrija, nuostatas ar principus, dėl ko negali būti taikoma Direktyva Nr. 93/13 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2284 straipsnis (jeigu taip, nurodyti teismui tokių įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas ir tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės ar Bendrija, nuostatas ar principus bei pateikti jų išaiškinimą); spręsti dėl konkrečių teisės normų turinio išsiaiškinimo, jeigu atsakovė nurodys teismui, kad remsis atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų konkrečiomis privalomosiomis nuostatomis ir tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės ar Bendrija, nuostatomis ar principais, bet dėl objektyvių priežasčių negali pateikti jų išaiškinimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi iš dalies patenkino trečiųjų asmenų M. C. ir G. M. prašymą, t. y. įpareigojo atsakovę Airijos įmonę „Ryanair DAC“ iki 2019 m. spalio 30 d. pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su Airijos teisės normų, patvirtinančių trečiųjų asmenų M. C. ir G. M. savarankiškų reikalavimų nepagrįstumą, turiniu (Airijos teisės aktų nuostatas, jų oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną) arba motyvuotą prašymą dėl teismo pagalbos surinkti informaciją apie taikytiną Airijos teisę (normas ir jų oficialų aiškinimą, taikymą praktiką ir doktriną). Teismas, nustatęs atsakovei terminą papildomiems įrodymams ar prašymui dėl pagalbos aiškinantis Airijos teisės turinį pateikti, ta pačia nutartimi nutarė nesikreipti į kompetentingą Airijos instituciją dėl taikytinos teisės turinio nustatymo. Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą anksčiausiai iki 2019 m. lapkričio 25 d. 2019 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytam įpareigojimui įvykdyti. Tretieji asmenys 2019 m. spalio 29 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, be kita ko, prašydami atsisakyti priimti atsakovės motyvus dėl bylos teismingumo; nepratęsti termino atsakovės paaiškinimams pateikti; svarstyti pagrindus dėl baudos skyrimo atsakovei. Teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, atsakovei paskyrė 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskirstydamas ieškovei (500 Eur) ir tretiesiems asmenims (po 1 000 Eur).

19.       Pažymėtina, kad užsienio teisė civiliniams santykiams taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.12 straipsnio 3 dalis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CPK 808 straipsnyje. Kita vertus, CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje užsienio teisės taikymo klausimais, išaiškinta, kad užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis iure novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). Taigi teisės taikymo klausimai priklauso teismo kompetencijai.

20.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs teismo motyvus dėl baudos paskyrimo, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pats pareigą spręsti teisės taikymo klausimą, nepagrįstai pripažino, kad atsakovė nesąžiningai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Visiškai sutiktina su apeliante, kad teismas, nustatęs, jog šalims ilgą laiką nepavyksta pateikti užsienio teisės turinio įrodymų, turėjo teisę taikyti Lietuvos teisę. Taigi, vien tai, kad atsakovas nepateikė teismui užsienio teisės taikymą patvirtinančių įrodymų, negali būti pripažįstama sąmoningu bylos vilkinimu. Juolab, kad klausimas dėl taikytinos teisės teismo iniciatyva buvo iškeltas praėjus pusei metų nuo ieškinio priėmimo dienos. Be to, teismo argumentai, kad atsakovė elgėsi pasyviai neskųsdama teismo nutarčių, neteikdama atsiliepimų į ieškovės ir trečiųjų asmenų atskiruosius skundus, neišreikšdama savo pozicijos apeliacinės instancijos teismui nutraukus procesą pagal atskiruosius skundus, apskritai negali būti vertinami kaip atsakovės siekis sąmoningai vilkinti bylos procesą, nes būtent ieškovė ir tretieji asmenys teisė atskiruosius skundus dėl neskundžiamos teismo nutarties, kas sąlygojo teismo proceso užsitęsimą trims mėnesiams (atskirieji skundai pateikti 2019 m. birželio 25 d., o Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti apeliacinį procesą paskelbta 2019 m. spalio 1 d.).

21.       Nesutiktina ir su teismo argumentu, kad atsakovės sąmoningą siekį vilkinti bylos nagrinėjimo procesą patvirtina ir atsakovės atstovo neatvykimas į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, nustatęs, kad atsakovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Be to, pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas (jo atstovas), kuriam yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, nagrinėjamu atveju iki teismo posėdžio pradžios nesant atsakovės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (prašymas gautas posėdžio metu), teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad, atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį sudarė sąlygas vilkinti procesą, už ką gali būti skiriama maksimali CPK 95 straipsnyje numatyta bauda. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų taikymo pagrindus, todėl skundžiama 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta 5 000 Eur bauda panaikinama (CPK 95 straipsnis, 107 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovei Airijos įmonei „Ryanair DAC“ paskirtą 5 000 Eur baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas