Civilinė byla Nr. 2-30391-996/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24663-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4;
3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
vertėjaujant Natalijai Reut,
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Edmundui Luotei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Airarat“ dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 2–10) uždarajai akcinei bendrovei „Airarat“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo nuspręsta išieškoti jai iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą, ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su Darbo ginčo komisijos sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir prašo priteisti jai iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vietoje Darbo ginčų komisijos nurodytos išieškoti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad su įmonės vadovu G. K. yra sudariusi santuoką, jie yra susilaukę dviejų sūnų, santuokos metu, be kito turto, jie įgijo 100 vardinių paprastųjų įmonės akcijų, jos sutuoktinis G. K. tapo įmonės direktoriumi, o ji pagal 2005 m. birželio 2 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančioje kavinėje „Airarat“ (duomenys neskelbtini), darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos, paskutiniu pakeitimu nuo 2020 m. sausio 1 d. jos darbo vieta buvo nustatyta atsakovei priklausančiame restorane „Plento Grill & Wine“ (duomenys neskelbtini). Teigė, kad reikalavimą priteisti neturtinę žalą reiškia už jos žeminimą kitų darbuotojų ir restorano lankytojų akivaizdoje – įmonės vadovas G. K. 2020 m. birželio 25 d. be jokios priežasties darbo vietoje (restorano patalpose) girdint kitiems įmonės darbuotojams (restorano šefui ir kitiems darbuotojams) bei restorano lankytojams, jų akivaizdoje ją išvadino žeminančiais, necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, šmeižė, spjaudėsi, virtuvės šefui bandant įsiterpti, nuraminti, įmonės vadovas į tai nekreipė dėmesio ir toliau ją užgauliojo visų akivaizdoje. Pažymėjo, kad ji konflikto nepalaikė, neprovokavo, nei vienu žodžiu/veiksmu įmonės vadovo neįžeidė, priešingai, bandė įmonės vadovą nuraminti, prašė liautis, verkė. Ieškovės teigimu, atsakovės vadovo elgesys pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad dėl atsakovės vadovo veiksmų, užgaulių, nemalonių, neetiškų, įžeidžiančių bei tikrovės neatitinkančių žodžių patyrė didelį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, ji buvo pažeminta kaip žmogus, darbuotoja, bendraturtė, moteris, po įvykio pablogėjo jos sveikata, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to, 2020 m. liepos 22 d. apie 13.26 val. restorane „Plento Grill & Wine“ įmonės vadovas ją sumušė, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, ieškovės įsitikinimu, teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti 3 000 Eur dydžio.
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad 2020 m. birželio 25 d. buvo ne pirmas kartas, kai įmonės vadovas ją žemino kitų darbuotojų akivaizdoje, ji nuolat patirdavo fizinį ir moralinį spaudimą iš įmonės vadovo kitų darbuotojų akivaizdoje, 2020 m. birželio 25 d. prieš išvykdama į namus po darbo priėjo prie baro, kur turėjo pasirašyti žurnale, kad išvyksta, ėmė daryti garso įrašą, nes žinojo, kad kitaip ilgai besitęsiančio įmonės vadovo žeminimo neįrodys, įmonės vadovo visi bijo, jis gąsdina darbuotojus, daug darbuotojų išėjo iš darbo, po 2020 m. birželio 25 d. įvykio jautėsi labai blogai, (duomenys neskelbtini), jau 4 mėnuo jai (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini), lankosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo įmonės vadovas jos nebežemina kitų darbuotojų akivaizdoje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad 2020 m. birželio 25 d. įmonės vadovas ieškovę žemino apie 30 min. kitų darbuotojų akivaizdoje, tuo metu ieškovė buvo priėjusi prie baro, kur buvo laikomas žiniaraštis, kuriame ji turėjo pasirašyti baigusi darbą, pats baras yra restorano salėje, kur yra lankytojai, įmonės vadovas pažeidė lygias teises, ieškovės žeminimas iš atsakovės vadovo pusės buvo tęsiamas sistemingai, tačiau ieškovė pirmą kartą tą dieną tai užfiksavo garso įrašo pagalba, atsakovės vadovas taip elgėsi siekdamas, kad ji išeitų iš darbo, po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atsakovės vadovas atviro konflikto ėmė vengti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 105–107).
Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijai įmonė pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog būtent pati ieškovė pažeidė darbo etiką bei atliko kitus veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti darbo metu. Paaiškino, kad ieškovė įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta ir pobūdis griežtai apibrėžti – (duomenys neskelbtini), be to, šiuo laikotarpiu, esant šalyje COVID-19 pandemijai, maisto ruošimui ir klientų aptarnavimui keliamos ypatingos sąlygos, tuo tarpu ieškovė atvirai nepaisė administracijos reikalavimų būti darbo vietoje, tokiu būdu pažeisdama įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles. Teigė, kad iš vaizdo įrašo matyti kaip ieškovė ateina iš virtuvės į klientų aptarnavimo salę, sukelia viešą skandalą, įžeidinėja direktorių ir pašalinius valgančius asmenis, ji isteriškai šaukia, naudoja necenzūrinius žodžius, ant kliento išverčia jo užsakyto maisto turinį, kas žemina įmonės prestižą ir reputaciją. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti teiginiai yra jos pačios atliktų neadekvačių veiksmų padarinys, o ne įmonės neteisėtų veiksmų rezultatas, konfliktas tarp ieškovės ir direktoriaus kilo išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, (duomenys neskelbtini), pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pabrėžė, kad įmonės direktorius privalėjo reaguoti, jog įmonės darbuotojai klientų aptarnavimo salėje elgtųsi kaip pridera, ieškovė buvo nuraminta tik virtuvės vadovo pastangomis.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė darbo sutarties pagrindu nuo 2005 m. birželio 3 d. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 1 d. pareigas eina restorane, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 52–55), ieškovė 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu (t. I, b. l. 44–51), kuri sprendimu jos prašymą patenkinto iš dalies, be kita ko, nurodydama išieškoti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyinimą (t. I, b. l. 95–98).
Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 24 straipsnio 2 dalį, darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pagal DK 24 straipsnio 5 dalį, kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Pagal DK 24 straipsnio 6 dalį, jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.
Pagal DK 30 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).
Įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą 2020 m. birželio 25 d. įvykio garso įrašą (t. I, b. l. 19–23), aplinkybę, kad atsakovė neginčija, jog garso įraše girdimas tarp ieškovės ir atsakovės vadovo konfliktas kilo restorano, kuriame dirbo ieškovė (duomenys neskelbtini), viešose patalpose – stebint restorano klientams ir kitiems įmonės darbuotojams, teismas konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog įmonės vadovas apie 30 min. viešai – girdint restorano lankytojams ir įmonės darbuotojams – necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, juos sistemingai kartodamas, spaudydamasis peržengė tiek padoraus žmogaus elgesio ribas, tiek dalykinio įmonės vadovo elgesio ribas, elgėsi taip kaip nedera elgtis įmonės vadovui, būtent jis pats, o ne ieškovė, kaip kad atsiliepime į ieškinį teigė atsakovė, menkino įmonės reputaciją, nes, būdamas vadovu ir turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojų gerovę, darbo santykių darnų vystymąsi, psichologiškai pozityvią aplinką darbuotojams, tiek restorano klientų, tiek kitų darbuotojų akivaizdoje akivaizdžiai siekdamas pažeminti, sumenkinti ieškovę tiek žodžiais (necenzūriniais, įžeidžiančiais), tiek veiksmais (spajaudydamasis), perkeldamas šeimos problemas į darbo vietą, pokalbio dalykiškai nenutraukė, jį vystė, kartodamas įžeidžiančius ieškovę žodžius, taip jis pats konfliktą gilino, siekdamas sumenkinti ieškovės garbę ir orumą. Nors atsakovė nurodė, kad pati ieškovė atitinkamą įmonės vadovo elgesį išprovokavo, tačiau, pastebėtina, įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti dalykinį bendravimą įmonėje, negali leisti sau vartoti necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, privalo susilaikyti nuo neadekvataus elgesio, pastabas, jei tokios reikalingos, darbuotojams išsakyti laikantis dalykinio bendravimo principų, vadovautis DK nuostatomis. Tuo labiau, nagrinėjamu atveju garso įrašas patvirtina, kad ieškovė atsakovės vadovui ją sistemingai įžeidinėjant girdinčiųjų ne kartą klausė, ar gali direktorius taip sau leisti kalbėti, ją pravardžiuoti, ieškovė nuolat verkė. Visa tai neginčijamai patvirtina, jog atsakovės vadovas savo veiksmais – girdint kitiems įmonės darbuotojams, restorano lankytojams, apie 30 min. ieškovę įžeidinėjo, žemino, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi neetiškai, siekė sumenkinti ieškovę, pažeidė DK 24, 30 straipsnių nuostatas, taip jis sukėlė ieškovei dvasines kančias, pažeminimą, dėl ko ieškovei iškilo (duomenys neskelbtini) poreikis (t. I, b. l. 104), be to, bylos medžiaga patvirtina, kad tokio pobūdžio atsakovės vadovo elgesys su ieškove ne pirmas (t. I, b. l. 16–17), atsakovė neginčijo ieškovės teiginių apie pasikartojantį atsakovės vadovo panašų elgesį darbo vietoje su ieškove, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl, teismo vertinimu, visiškai pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas darbuotojos apskųstoje teismui dalyje, kurioje buvo nurodyta išieškoti darbuotojai iš darbdavės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi grąžino ieškovei jos sumokėtą 10 Eur žyminį mokestį, kadangi darbuotoja nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 90 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Teismas šioje byloje patyrė 7,18 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės A. K. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (į. k. 142142797) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 dalyje, kurioje nurodyta išieškoti ieškovei A. K. iš atsakovės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (į. k. 142142797) 90 Eur (devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė