Administracinė byla Nr. eA-3775-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03418-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 59.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gilsta“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (O. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00830/171-598 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą patenkinti jo 2018 m. gegužės 10 prašymą dėl leidimo išdavimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes Departamento išvada apie apsimestinę uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gilsta“ (toliau – ir Bendrovė) veiklą neatitinka tikrovės, ji pagrįsta tendencingai traktuojamomis bendrovės įkūrimo aplinkybėmis, atskirų faktų pavertimu sistema, tariamai nustatytų faktinių aplinkybių pagrindimų „gretimos gatvės gyventojos paaiškinimu“ ir panašiomis aplinkybėmis, iškraipančiomis tikrąją Bendrovės veiklą. Sprendime Departamentas neigiamai akcentuoja ypač tamprų ryšį tarp UAB „Gilsta“ ir UAB „Deneca“, tačiau toks ryšys neturi jokios neleistinos veiklos požymių, nes dvi nuolat bendradarbiaujančios statybos bendrovės, kai UAB „Gilsta“ atlieka faktiškai subrangos darbus, todėl jų interesai labai susiję ir pagrįsti bendradarbiavimu bei abipuse pagalba. Todėl tarp bendrovių vyksta atsiskaitymai už atliktus darbus, jų buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai, UAB „Gilsta“ darbuotojų darbo apskaita ir apmokėjimas vykdomas pačios Bendrovės.
3. Pareiškėjas teigė, kad visos skunde nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko Sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas faktiškai dirba ne UAB „Gilsta“, o UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį, kontroliuoja jų darbus statybų vietose.
6. Atsakovas teigė, kad UAB „Gilsta“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) nepateikė tikslių Bendrovės statybos darbų vykdymo adresų Lietuvos Respublikoje (nors ne kartą buvo prašoma tokius duomenis pateikti), o Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus Bendrovės vyriausiosios buhalterės nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), įdarbintų užsieniečių rasti nepavyko, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl realaus Bendrovės įdarbinamų užsieniečių darbo. Todėl Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima, nes jokių statybos objektų, kuriuose atlieka darbus neturi, jai šiems darbams atlikti tam tikros kvalifikacijos darbuotojai nereikalingi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimą Departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti pastatų apšiltintojo pareigose Lietuvos Respublikoje, Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi minėtas užsienietis pateikė kelionės dokumentą, Bendrovės tarpininkavimo raštą, dokumentą, patvirtinantį turimą kvalifikaciją, darbo knygelę ir kitus dokumentus. Departamentas 2018 m. gegužės 16 d. gavo minėto užsieniečio prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Departamentas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-00830/171-598 atsisakė išduoti Ukrainos piliečiui O. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003492917. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas Lietuvos Respublikoje yra darbas pastatų apšiltintojo pareigose UAB „Gilsta“, tačiau Bendrovės deklaruojami tikslai neatitinka minėto užsieniečio veiklos pobūdžio. Bendrovės steigėjas yra UAB „US Baltic“, kuri Departamentui žinoma kaip užsiimanti steigimu Lietuvos Respublikoje įmonių, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių daugumos tikslas yra tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, Bendrovės registracijos adresas iki 2018 m. vasario 5 d. buvo: K. B. g. 34, Dusetų m., Zarasų r. sav., o nuo 2018 m. vasario 5 d. yra Laisvės pr. 60, Vilnius. Departamentui šis adresas gerai žinomas, nes minėtu adresu įmonių veikla nėra vykdoma. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuo 2015 m. birželio 22 d. taip pat yra UAB „US Baltic“ direktorius. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Bendrovės direktoriumi buvo Ukrainos pilietis, kuriam priklauso 95 iš 100 bendrovės paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų, o nuo 2018 m. kovo 8 d. Bendrovės direktoriumi tapo Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam priklauso 5 Bendrovės paprastosios vardinės 25 Eur nominalios vertės akcijos. Bendrovės darbuotojams atlyginimai mokami grynaisiais pinigais, o darbo užmokesčio pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį buhalterė perduoda Bendrovės paslaugų užsakovui UAB „Deneca“ direktoriui, kuris susitinka su darbuotojais ir išmoka jiems darbo užmokestį. Departamentas pažymėjo, kad tai kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo, o faktinė aplinkybė, jog Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį išmoka kitos įmonės direktorius, patvirtina, kad faktiškai Bendrovės įdarbinami darbuotojai dirba ne Bendrovėje, bet kitoje įmonėje. Departamentas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „Gilsta“ statybos veiklos sektoriuje, kaip to buvo prašoma. Apklaustas Bendrovės administravimo direktorius V. K. paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu, bendrovės adresas – Laisvės pr. 60, Vilnius, tačiau negali nurodyti kabineto, pastato aukšto, ar yra įrengtos darbo vietos, nes ten nėra buvęs. Pagrindinė Bendrovės veiklos sritis yra statybos darbai, dirba tokio profilio darbuotojai, kaip tinkuotojai, mūrininkai, elektrikai ir santechnikai. Tačiau jis negalėjo nurodyti Bendrovės statybos objektų, nes į juos nevažinėja, Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“. Bendrovės vyriausioji buhalterė S. K. paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu; darbo užmokesčiui skirtus pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda užsakovo UAB „Deneca“ direktoriui, kuris susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį, o jai grąžina darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį su darbuotojų parašais; Bendrovė yra subrangovas, o UAB „Deneca“ yra užsakovas. Departamentas padarė išvadą, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybos sektoriuje, pareiškėjui negali būti taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis, Bendrovė turi kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl minėto užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos poreikiams įvertinimo. Tačiau Departamento turimais duomenimis, Bendrovė į teritorinę darbo biržą nesikreipė, o Lietuvos darbo birža nėra priėmusi sprendimo dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka visų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, nes Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima, t. y. jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, Bendrovė neturi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte yra nustatytos aiškios sąlygos, kokie užsieniečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, t. y. kokiems užsieniečiams yra netaikomas darbo rinkos poreikio vertinimas ir todėl jiems gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi be sprendimo dėl užsieniečio atitikimo Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo 62 straipsnyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, o darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
11. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog Bendrovė vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o jis realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, o tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne nurodytoje prašymą Bendrovėje, bet UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį, kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Tai reiškia, kad UAB „Gilsta“ jokia statybų veikla neužsiima, jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, Bendrovė neturi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo prie skundo pateiktas statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas faktūras bei darbų atlikimo aktus, nes jie nebuvo pateikti nei su prašymu dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nei patikrinimo metu, todėl nevertino kaip įrodymus, patvirtinančius Bendrovės realiai vykdomą veiklą.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad viza buvo išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o atsakovui atsisakius jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sprendė, jog viza vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu panaikinta pagrįstai.
13. Atlikęs byloje pateiktų įrodymų ir ginčo klausimą reglamentuojančių teisės aktų analizę, teismas sprendė, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
III.
14. Pareiškėjas O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą, arba įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, prieštaraujantys net paties teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Nei viena iš Departamento nustatytų aplinkybių apie UAB „Gilsta“ steigimą, buveinę, steigėjus, vadovus ir kt., išvardytų Sprendimo 5.1 punkte, nėra teisiškai pagrįsta kaip suteikianti teisėtą pagrindą nepripažinti UAB „Gilsta“ kaip statybos srityje dirbančio ūkio subjekto. Pažymi, kad teismas netiesiogiai sutiko su pareiškėjo skundo motyvu, jog Bendrovės įstatuose esantis veiklos aprašymas, su įrašu „ Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams“, leidžia šiai Bendrovei užsiimti statybos ūkine veikla.
16. Dėl Departamento išvados apie darbus statybos objektuose pareiškėjas vertina, kad konkretaus subrangovo (organizacijos) darbuotojų nebuvimas kažkuriuo metu statybos objekte, net ir Rangos sutartyje nurodytu darbų atlikimo terminu, negali būti aiškinamas, kaip Rangos sutarties apsimestinis pobūdis ir subrangovo realiai nevykdoma statybos veikla. Teismo sprendime atkartojant atsakovo argumentaciją ir netinkamą faktų interpretaciją, atskiri ir epizodiniai generalinio rangovo UAB „Deneca“ ir jos vadovo santykiai su subrangovu UAB „Gilsta“ ir jos vadovu nepagrįstai sureikšminti ir padaryta neteisinga išvada, jog UAD „Deneca“ vadovas vadovauja statybos darbams objektuose ir jis asmeniškai nuolat moka darbo užmokestį UAB „Gilsta“ darbuotojams, kas reiškia, kad UAB „Gilsta“ darbuotojai faktiškai dirba UAB „Deneca“. Aplinkybė, kad UAB „Deneca“ vadovas statybos objekte nurodo subrangovo UAB „Gilsta“ darbuotojams kur, kada ir kokius darbus būtina atlikti, jokių būdu negali būti vertinama, kaip šių darbuotojų perėjimas į UAB „Deneca“ jurisdikcija darbo teisės prasme. Aplinkybė, kad generalinio rangovo vadovas subrangovo vadovo pavedimu išmoka subrangovo darbuotojams atlyginimą iš subrangovo skirtų pinigų pagal subrangovo buhalterio paruoštą mokėjimo dokumentą, taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo išvadai, jog subrangovo darbuotojai tampa genrangovo darbuotojais.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismo atliktas pareiškėjo pateiktų statybos rangos sutarčių ir kitų dokumentų vertinimas yra akivaizdžiai prieštaringas ir neatitinkantis įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas nepateikė jokių teisinių argumentų ir nepagrindė, kad rangos sutartys yra tariami sandoriai. Taigi teismas neturėjo teisės nepripažinti rangos sutartyse nurodytų šalių teisių ir pareigų, kaip realių dviejų savarankiškų ūkio subjektų tarpusavio įsipareigojimų statybos ūkinėje veikloje, ir visiškai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Gilsta“ statybos veikla neužsiima.
18. Dėl pareiškėjo paduoto prašymo Departamentui vertinimo pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo kaip taikytiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. eA-4826-502/2018, nes šių dviejų bylų sąsaja yra vien ta, jog yra tas pats atsakovas – Departamentas, tačiau faktinės bylos aplinkybės bei teisinio ginčo pagrindas yra visiškai skirtingi. Be to, visiškai nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui su trūkumais, nepateikdamas duomenų, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą, o pats pareiškėjas realiai ketina dirbti Bendrovėje mūrininku. Teigia, kad pareiškėjas ir jam tarpininkaujanti UAB „Gilsta“ užpildė nustatytos formos dokumentus ir pateikė juose nurodytus duomenis bei dokumentus. Abu dokumentai buvo patikrinti Departamento darbuotojo ir priimti nagrinėjimui be jokių pastabų dėl jų trūkumų. Departamentas dėl papildomos informacijos apie veiklą kreipėsi į tarpininką – UAB „Gilsta“, o ne į pareiškėją. Pažymi, kad atsakovo inicijuotas papildomos informacijos ir dokumentų rinkimas buvo perteklinis veiksmas, o trečiojo asmens laiku nepateiktų dokumentų faktas negali būti aiškinamas kaip pareiškėjo netinkamas savo prašymo pagrindimas ir trečiojo asmens realiai vykdomos statybos veiklos neįrodymas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas asmeniškai nedisponavo ir negalėjo disponuoti savo būsimo darbdavio komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais.
19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo ne kartą buvo prašoma pateikti statybos veiklos įrodymus, vykdomų statybų adresus, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Įvertinus duomenų visumą, padaryta pagrįsta išvada, kad Bendrovė statybų veikla neužsiima (t. y. jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, Bendrovė neturi), o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje. Taigi Sprendimas buvo priimtas įvertinus tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tuos duomenis, kurie buvo gauti, surinkti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pažymi, kad vadovaujantis protingumo principu, Bendrovės vykdomos veiklos dokumentų buvo prašoma Bendrovės, o ne pareiškėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovei buvo sudaryta galimybė pateikti dokumentus dėl veiklos vykdymo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, tačiau šia galimybe Bendrovė nesinaudojo.
21. Atsakovas teigia, kad nauji su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste. Pareiškėjas skunde teismui rėmėsi atsakovo neištirtais duomenimis. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiktos Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo fondo valdybos pažymos neįrodo veiklos vykdymo statybų sektoriuje. Vien ta aplinkybė, kad su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, jiems mokamas darbo užmokestis ir už juos mokamos socialinio draudimo įmokos neįrodo, jog minėti darbuotojai realiai dirbo šioje Bendrovėje, neįrodo, kad Bendrovė užsiima statybų veikla. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5515-438/2018, teigia, kad šiuo atveju surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neketina dirbti pas darbdavį, nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, kurio veikla priskiriama statybos sektoriui, pastatų apšiltintoju. Departamento nuomone, atvejai, kai užsieniečiai faktiškai dirba pas laikinojo darbo naudotoją (pastarajam prižiūrint ir vadovaujant), o ne pas konkretų darbdavį, nurodytą užsieniečio prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, neatitinka Įstatymo užsieniečiams nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui O. B. (Ukrainos piliečiui) atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų nenuoseklumu, išvadų prieštaravimu byloje nustatytoms aplinkybėms ir netinkamu įrodymu vertinimu.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų jo teisių pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovo ir teismo išvados apie UAB „Gilsta“ nevykdomą statybos veiklą ir jos darbuotojų darbą kitoje statybos įmonėje neatitinka faktinių aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų, yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas O. B. (Ukrainos pilietis) Migracijos valdybai 2018 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Gilsta“ pagal profesiją pastatų apšiltintoju, t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
27. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nes užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir Įstatymo 19 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai nacionalinė viza panaikinama asmeniui, neatitinkančiam Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.
28. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punktą (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Įstatymo (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
29. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.
30. Apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, kad nurodytas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai patvirtina, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje aptariamu pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5515-438/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2992-525/2019).
31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino jo pateiktų papildomų įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes dėl UAB „Gilsta“ vykdytos veiklos statybų sektoriuje. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias proceso taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jiems pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
32. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas realiai dirbo Bendrovėje ir ar ji faktiškai vykdė tokią ūkinę-komercinę veiklą, kuriai būtini pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos specialistai (t. y. pastatų apšiltintojai). Remiantis byloje nustatytais duomenimis, Bendrovė yra registruota Laisvės pr. 60, Vilnius, bendrovės deklaruojami tikslai neatitinka minėto užsieniečio veiklos pobūdžio. Bendrovės „Gilsta“ steigėjas yra UAB „US Baltic“, kuri Departamentui yra žinoma kaip užsiimanti steigimu Lietuvos Respublikoje įmonių, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių daugumos tikslas yra tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Bendrovės registracijos adresas iki 2018 m. vasario 5 d. buvo: K. B. g. 34, Dusetų m., Zarasų r. sav., o nuo 2018 m. vasario 5 d. yra Laisvės pr. 60, Vilnius. Pažymėtina, kad byloje nustatyta ir nepaneigta, jog šis adresas Departamentui gerai žinomas, nes juo nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės, juo ne kartą daryti įmonių veiklos patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad minėtu adresu įmonių veikla nėra vykdoma. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuo 2015 m. birželio 22 d. taip pat yra UAB „US Baltic“ direktorius. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Bendrovės direktoriumi buvo Ukrainos pilietis, kuriam priklauso 95 iš 100 bendrovės paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų, o nuo 2018 m. kovo 8 d. bendrovės direktoriumi tapo Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam priklauso 5 bendrovės paprastosios vardinės 25 Eur nominalios vertės akcijos. Bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pabrėžtina, kad pagal pareiškėjo teismui pateiktą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, nurodyto laikotarpio Bendrovės pelnas – 17628 Eur, praeitų finansinių metų rezultatas – 2 500 Eur nuostolių. Be to, byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog UAB „Gilsta“ (rangovas) įsipareigoja atlikti UAB „Deneca“ įvairaus pobūdžio statybos darbus. Statybos rangos sutartyse nurodytos šios darbų atlikimo vietos: ((duomenys neskelbtini). Statybos rangos sutartyse įtvirtinta, kad Užsakovas (UAB „Deneca“) aprūpina Rangovą (UAB „Gilsta“) reikalingomis ir būtinomis statybinėmis medžiagomis, vykdo Rangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (3.1.7. ir 3.1.8. papunkčiai). Statybos rangos sutarčių įvykdymui patvirtinti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pirkėjui UAB „Deneca“, ir atliktų darbų aktai.
33. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Gilsta“ steigėja UAB „US Baltic“ Migracijos departamentui yra žinoma kaip bendrovė, užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“ direktorius A. U., kuris kontroliuoja ir darbą statybose. UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K. paaiškinime Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nurodė, kad darbo užmokesčiui skirtus pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda A. U., kuris susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį. Pabrėžtina, kad iki nustatyto termino jokie įrodymai apie Bendrovės veiklą statybos sektoriuje, vykdomus statybos darbus atsakovui nebuvo pateikti.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento surinktą medžiagą kitų rašytinių įrodymų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu jis galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia Departamento išvados, kad UAB „Gilsta“ pareiškėją įdarbino turėdama tikslą jo darbo funkcijas nukreipti ne UAB „Gilsta“, kaip statybų veiklą vykdančio ir pelno siekiančio ūkio subjekto, naudai, o kitos bendrovės, t. y. UAB „Deneca“, vykdomos statybų veiklos naudai, t. y. aprūpino užsienietį darbu pagal turimą kvalifikaciją kitoje įmonėje.
35. Aplinkybė, kad byloje esančius įrodymus teismas vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad teismas jų nevertino ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
36. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus dėl UAB „Gilsta“ veiklos, teismas pagrįstai atsisakė juos vertinti, nes šiuo atveju atsakovas 2018 m. liepos 17 d. rašte Nr. (15/4-20) 10K-29038 buvo nurodęs Bendrovei iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objektų pavadinimus ir adresus, kuriuose bendrovė vykdo statybos darbus, tačiau Bendrovė iki nustatyto termino jokių įrodymų atsakovui nepateikė. Pareiškėjas minėtos aplinkybės neginčijo ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti atsakovui. Taigi atsakovui priimant Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjo skunde nurodyti duomenys nebuvo vertinami, todėl jie nevertintini ir teisme tikrinant skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3743-629/2019).
37. Taigi pagal byloje esančius duomenis šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė pati vykdo tokio pobūdžio veiklą, kurią vykdant būtų reikalinga pareiškėjo turima profesinė kvalifikacija. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui netaikytina Įstatyme numatyta lengvata ir turėjo būti pateiktas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtas sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Kadangi toks sprendimas atsakovui nebuvo pateiktas, priimant Sprendimą padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas