Civilinė byla Nr. 2-2228/2013
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00272-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:127.6.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. įmonės „Santechma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Batera“ kreditoriaus A. G. antros eilės kreditorinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3414-302/2013.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „Batera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“ (toliau tekste – administratorius) ir nustatė 45 dienų terminą nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą UAB „Batera“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
Administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimus, tarp jų ir antrosios eilės kreditoriaus A. G. 304 757 Lt finansinį reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino administratoriaus pateiktų kreditorių reikalavimus, taip pat ir antrosios eilės kreditoriaus A. G. 304 757 Lt finansinį reikalavimą. Teismo vertinimu, administratoriaus pateikti kreditorių reikalavimai pagrįsti, todėl tvirtintini.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. Auškalnio įmonė „Santechma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas antrosios eilės kreditoriaus A. G. 304 757 Lt finansinis reikalavimas ir šioje dalyje administratoriaus reikalavimą atmesti arba šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui 2013 m. vasario 18 d. priėmus pareiškimą dėl UAB „Batera“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo A. G. valdė 50 procentų bendrovės akcijų, vadovavo įmonei ir turėjo lemiamą įtaką priimamiems bendrovėms sprendimas. A. G. nuo 2013 m. kovo 4 d. yra vienintelis RUAB „Batera“ akcininkas, todėl turi galimybę veikti savo, o ne visų kreditorių interesais. Šio kreditoriaus reikalavimas buvo įtrauktas kartu su antrosios eilės kreditorių reikalavimais, kai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau tekste – ĮRĮ) 13 straipsnio 6 dalis numato, jog įmonių dalyvių reikalavimai tenkinami trečiąja eile.
2. A. G. kreditorinis reikalavimas sudaro didžiausią kreditorinių reikalavimų dalį, tačiau nėra žinoma, ar šio kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Teismas turėjo ex officio įvertinti šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.
RUAB „Batera“ administratorius nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto kreditoriaus RUAB „Batera“ vadovo ir akcininko A. G. 304 757 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo, kuris sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą) reglamentuoja ĮRĮ. ĮRĮ 23 straipsnis reglamentuoja kreditorių tvirtinimo tvarką įmonės restruktūrizavimo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
Apelianto teigimu, pagal ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalį, įmonių dalyvių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Tuo tarpu, teismas įmonės dalyvio reikalavimą įtraukė į antrosios eilės kreditorių sąrašą. Be to, teismas turėjo ex officio įvertinti šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorius teikdamas teismui patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus nepateikė teismui visų kreditorių reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nustatęs šią aplinkybę pareikalavo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius kreditorių, kurių reikalavimų suma viršija 100 000 Lt reikalavimų pagrįstumą (1 t., 176 b. l.). Administratorius, vykdydamas šį įpareigojimą pateikė teismui prašomus dokumentus, tačiau RUAB „Batera“ dalyvio ir vadovo A. G. reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, patvirtino visų administratoriaus teikiamų kreditorių reikalavimus.
Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurios metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 4 d.), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Šis kasacinio teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai. Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-640/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas kreditoriaus A. G. finansinį reikalavimą tik tuo pagrindu, kad administratorius yra sutikrinęs kreditoriaus pateiktus dokumentus su restruktūrizuojamos įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje pateiktus įrodymus neturi galimybės bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje nėra pirminių dokumentų, įrodančių kreditoriaus A. G. finansinio reikalavimo kilmę ir jo pagrįstumą. Neįvertinus šio kreditoriaus finansinio reikalavimo kilmės ir pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat neturi galimybės spręsti dėl šio kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eilės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas naikinti skundžiamą nutarties dalį ir kreditoriaus A. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Batera“ kreditoriaus A. G. 304 757 Lt finansinis reikalavimas ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas