Administracinė byla Nr. eA-1062-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01464-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. R. įmonė „Broliai juodvarniai“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijami sprendimai, kuriais draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini), yra nelogiški, prieštaraujantys įstatymams, diskriminaciniai ir visiškai nepagrįsti, priimti nesilaikant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ).
3. Taryba, priimdama individualaus taikymo aktus Nr. T-414, T-416 ir T-417, nesilaikė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų normų, neleido adresatui išsakyti savo pozicijos, neinformavo adresato apie ketinamą jo veiklos apribojimą. Pareiškėjui išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 0.00 val. iki 24.00 val. yra galiojančios, neapribotos ir nepanaikintos. Prekybos vietose esančios patalpos priklauso nuosavybės teise pareiškėjui, todėl ginčijamais sprendimais apribojama nuosavybės teisė ir tai yra savininko teisių pažeidimas. Nei viena iš Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų sąlygų nenustatyta, todėl toks prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas yra visiškai be jokio teisinio pagrindo. Ginčijami sprendimai nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis (faktais), juose tik nurodyta, kad jie priimti remiantis seniūnijų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštais, tačiau sprendimuose nėra aptarta ir motyvuota, kas konkrečiai paminėtuose raštuose nurodyta, kaip ta informacija yra susijusi būtent su pareiškėjui priklausančiomis kavinėmis, nėra paaiškinta ir motyvuota, kodėl buvo pritaikytas būtent toks prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas ir pan. Faktą, kad ginčijami sprendimai nėra motyvuoti ir pagrįsti patvirtina tai, jog parengtuose ginčijamų sprendimų projektuose prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val., dėl ko nėra aišku, kodėl galutiniais sprendimais prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimų projektuose. Be to, ginčijamų sprendimų projektai parengti tą pačią dieną, kai atsakovas gavo seniūnijų raštus dėl gyventojų tariamų skundų, kas tik patvirtina, jog sprendimai buvo ruošiami iš anksto, dar neturint jokių konkrečių raštų apie skundus. Pareiškėjui priklausančios kavinės, kuriose apribota prekyba alkoholiu, yra vietose, kurios niekaip neišsiskiria didesniu viešosios tvarkos pažeidimų skaičiumi ar savo pavojingumu visuomenės saugumui. Šalia pareiškėjo kavinių gyvenantys kaimynai neturi jokių pretenzijų pareiškėjui ir nepatiria jokių nepatogumų dėl jo vykdomos veiklos - prekybos maistu ir alkoholiu.
4. Pareiškėjas laikosi visų imperatyvių Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Toks veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daroma labai didelė ekonominė žala, vedanti prie bankroto, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, pastatanti įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, taip iškreipiant bei pažeidžiant sąžiningą konkurenciją.
5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovo nuomone, skundžiamuose sprendimuose nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi.
7. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų pateiktą informaciją. Atsakovas, siekdamas viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Pareiškėjo valdomose prekybos vietose nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika ir prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tokių prekybos vietų tiesiog negalima priskirti nei prie kavinių ar valgyklų, juose praktiškai nevyksta maisto gamyba, jos funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui (pradarytoje taroje) dėka. Ginčo prekybos vietos yra miesto dalyje, kurioje yra gyvenamasis kvartalas, todėl vertintinos kaip nesaugumo židiniai. Pareiškėjui priklausančių barų veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijų pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų.
8. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.
II.
9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val.
11. Teismas išanalizavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nurodė, kad vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Alkoholio kontrolės įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų.
12. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai buvo priimti nesilaikant VAĮ nustatytų objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamus individualius administracinius aktus pripažinti motyvuotais.
13. Teismas, išanalizavęs teismų praktiką dėl gero administravimo principo, nurodė, kad Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiose kavinėse (baruose) nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, svarstymas. Be to svarbu pažymėti, kad atsakovo parengtuose ginčijamų sprendimų projektuose, kurie buvo pateikti Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengti 2017 m. liepos 4 d. Aiškinamieji raštai Nr. 27-1943 ir Nr. 27-19-42 bei 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamasis raštas Nr. 27-19-50 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo Pareiškėjo baruose, kuriais buvo motyvuojami parengtų sprendimų projektai dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Ir tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val. (iš esmės be jokių motyvų), Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamus sprendimus su pakeitimais.
15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju priimant pareiškėjui nepalankius sprendimus, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimų priėmimui. Teismas kritiškai vertino atsakovo veiksmus, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo (pagal byloje pateiktus duomenis pajamos iš prekybos alkoholiu sudaro daugiau nei pusę visų gaunamų pareiškėjo pajamų) be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.
16. Teismo vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymo - apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas ginčijamų sprendimų projektų turinys, vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., buvo priimtas sprendimas dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.), paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Šie siūlymai turėjo būti vertinami kaip sprendimų projektai, alternatyvūs į posėdžio darbotvarkę įrašytiems sprendimų projektams. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Teismas vertino, kad ginčijami sprendimai priimti nesilaikant jų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti motyvuotais ir pagrįstais, nes visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamų sprendimų projektuose. Iš Tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųstų savivaldybės tarybos sprendimų motyvų. Teismas pažymėjo, kad net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 22-13-33, kuris adresuotas atsakovui, prašoma riboti prekybos laiką nuo 18 val. iki 8 val. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 16-12-44, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat prašoma riboti prekybos laiką nakties metu. Tuo tarpu ginčijamuose sprendimuose atsiranda visiškai kitoks, sprendimų projektų esmę keičiantis ribojimas (paliekama galimybė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 val. iki 14 val.), kuris yra visiškai niekuo nemotyvuotas, neprotingas ir neproporcingas. Atsižvelgęs į tai, kad nei ginčijamuose sprendimuose nei ginčo sprendimus lydinčiuose dokumentuose motyvacijos, dėl ko priimti sprendimai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val., nėra, šias aplinkybes teismas pripažino esminėmis, vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Dėl atsakovo argumentų, kad sprendimai buvo priimti, atsižvelgus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) raštuose nurodytus faktus ir Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų prašymus. Teismas nurodė, kad iš Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau konkrečiu laiku nuo 14 val. iki 10 val. Be to, net ir pripažinus, kad visi policijos iškvietimai yra susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, matyti, jog iškvietimų mastas nėra didelis, ar kuo nors ypatingai išsiskiriantis iš bendros kriminogeninės situacijos Kaune (iškvietimai policijoje vidutiniškai buvo registruoti mažiau nei vieną kartą per mėnesį ((duomenys neskelbtini), Kaunas – 0,78 karto, adresu (duomenys neskelbtini), - 0,55 karto), o adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas viso 0,66 karto per tris mėnesius). Dėl Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų raštų teismas nurodė, kad jie iš esmės yra nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Iš Kauno AVPK 2017 m. liepos 7 d. rašto Nr. 20-S-74612(1.16E) matyti, kad vykdant prevencines priemones dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui viešojo maitinimo įmonėse prevencijos ir užkardymo, 2017 m. birželio 27 d. pažeidimai nustatyti P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“ adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2017-07-05 – P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“ adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šis Kauno AVPK raštas yra mažai informatyvus, iš jo turinio negalima nustatyti, kokie pažeidimai ir dėl kokių bei kieno veiksmų, jie buvo nustatyti. Šiame rašte išdėstyta informacija, negali pagrįsti pažeidimų darymą minėtose vietose, o tuo pačiu jų sąsajas su pareiškėjo vykdoma veikla prekiaujant alkoholiu bei būti pagrindu priimant sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.
18. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti iš esmės neturint jokių objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus jokių konkrečių nusiskundimų. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinių veiklos ir joje vykdomos prekybos alkoholiu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) ir pareiškėjo darbuotojai buvo bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų gavęs kokias nors pretenzijas ar skundus dėl prekybos alkoholiu ar su tuo susijusiais pažeidimais, todėl daryti išvadas, jog įmonės veikla sukelia pavojų aplinkiniams gyventojams, nėra visiškai jokio pagrindo.
19. Dėl atsakovo papildomai pateikto Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. rašto teismas pažymėjo, kad tai patvirtina faktą, jog objektyvių duomenų, kad pareiškėjo kavinių veikla (tame tarpe ir prekyba alkoholiniais gėrimais) yra susijusi su bloga kriminogenine situacija Šilainių bei Vilijampolės mikrorajonuose, nėra, kadangi iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjo kavinės dirbo įprastiniu laiku (t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais ir nakties metu).
20. Teismas vertino, kad ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi, ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas. Teismo nuomone, faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių.
21. Teismas vertino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimai Nr. T-414, T-416 ir T-4172013-11-14 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti nesilaikant jų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuoti (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas. Įvertinus tai, kad nustatyti individualių administracinių aktų trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, atsakovo priimti ginčijami sprendimai, negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - VAĮ 8 straipsniui.
22. Teismas pabrėžė, kad teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus VAĮ, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.
III.
23. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
24. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Taryba nurodo, kad byloje esantys įrodymai jų įvairovė apie pareiškėjui priklausančiose baruose ir jų prieigose prekybos alkoholiniais gėrimais užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką, patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. raštas patvirtina, kad dominuoja pakankamai sunkūs nusikaltimai dėl kūno sužalojimo (dėl prekybos vietos adresu (duomenys neskelbtini) Kaune policijoje buvo gauti 17 iškvietimų, iš jų 14 dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla), tai reiškia, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Dėl prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo užregistruoti 5 iškvietimai, iš jų 4 dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla. Dėl prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo užregistruoti 14 iškvietimų, iš jų 10 dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla. Atsakovo nuomone, teismas nevertino surinktų įrodymų visumos, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus. Vilijampolės seniūnija 2017 m. liepos 3 d. raštu informavo atsakovą, kad gaunami daugiabučių namų gyventojų nusiskundimai dėl parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini) gyventojai skundžiasi dideliu triukšmu bei girtuokliavimu po daugiabučių langais, todėl prašo riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Šilainių seniūnija 2017 m. liepos 5 d. raštu informavo atsakovą, kad baro, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, veikla bei jo klientai trikdo vietinių gyventojų ramybę bei kelia grėsmę saugiai aplinkai, nes vartojamas alkoholis aplinkinių namų kiemuose, laiptinėse, pasitaiko agresyvaus elgesio atvejų.
25. Priimti sprendimai nepažeidžia VAĮ reikalavimų. Sprendimai buvo priimti išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes. Visuomenės atstovų kreipimasis ir policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.
26. VAĮ neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Be to, teismas nenurodė konkrečios teisės akto normos, dėl kurio pažeidimo Tarybos sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsniu, informavo pareiškėją apie priimtą individualų administracinį aktą, buvo nurodytos nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka.
27. Taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sprendimais buvo iš esmės apribota pareiškėjo veikla. Ginčijamais sprendimais buvo sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje laikas.
28. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų siūlymas nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Frakcijų siūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė sprendimo esmės. Reglamento 96 punktas numato galimybę papildyti darbotvarkę likus 24 val. iki posėdžio, todėl frakcijų pasiūlytos pataisos apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. negali būti laikomos pateiktomis pažeidžiant Reglamente nustatytas procedūras.
29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyta, kokiais faktiniais duomenimis remiantis, buvo nuspręsta apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad motyvų dėl pritaikytų poveikio priemonių neatskleidimas, yra esminis sprendimo trūkumas.
31. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, argumentų ir paaiškinimų, kodėl pareiškėjo kavinių darbo laikas buvo apribotas būtent tokiu laiku, t. y. nuo 14 val. iki 10 val. Atsakovas teigia, kad buvo gauti gyventojų skundai dėl pareiškėjo kavinių veiklos, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nėra aišku, kokie konkrečiai gyventojai, kada ir dėl kokių prekybos vietų gyventojai skundėsi.
32. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu pareiškėjui priklausančio kavinėse nagrinėjimą, jam nesuteikta galimybė pasisakyti dėl gresiančių ribojimų. Tokiu būdu pažeistas gero administravimo principas.
33. Ginčijami sprendimai buvo priimti neturint jokių objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus jokių konkrečių nusiskundimų.
34. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, kad ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę.
35. Palyginus su kitais Kauno barais, aplink Pareiškėjo kavines užfiksuota žymiai mažiau įvykių nei kituose Kauno baruose.
36. Iš Tarybos posėdžio įrašo matyti, kad Tarybos nariai diskutavo apie du skirtingus pasiūlymus t. y. alternatyvius – siūlant laiką riboti nuo 22 val. iki 10 val. (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto siūlymas) bei nuo 14 val. iki 10 val. (Frakcijų siūlymas), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad frakcijų siūlymas yra tik pirminių projektų pataisa.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimų Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais draudžiama pareiškėjui priklausančiose kavinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., pagrįstumo ir teisėtumo.
38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendimai priimti nesilaikant jų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuoti (juose) neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio reikalavimai.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pritaikytų teisės normų aiškinimu ir prašo jį panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
41. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
42. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamų sprendimų priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
43. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
44. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016; 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019) .
45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymi, kad įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog visuma sprendimus lydinčių dokumentų (seniūnijų ir policijos raštai) leidžia suprasti sprendimų priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, todėl motyvų nenurodymas pačiuose sprendimuose nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, abejoti sprendimų pagrįstumu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei sprendimų įžanginėje dalyje, nei juos lydinčiuose dokumentuose nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui priklausančiose kavinėse prekybos alkoholiniais gėrimais būtent tokį laiko apribojimą, t. y. nuo 14 val. iki 10 val. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 4 d. Aiškinamuosiuose raštuose Nr. 27-19-42 ir Nr. 27-19-43 bei 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-50, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė sprendimus, šio siūlymo nemotyvavus bei nepagrindus. Pabrėžtina, kad sprendimus lydinčiuose dokumentuose yra iš esmės nurodyti faktai ir aprašyta faktinė situacija pareiškėjui priklausančių prekybos vietų teritorijose, tačiau atsakovas šiuo atveju nenurodė jokios individualizuotos informacijos apie pareiškėjo, prekiaujant alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. šia veikla pažeidžiamą viešąjį interesą, t. y. nenurodė motyvų, kurie pagrįstų pasirinktą laiko intervalą (sprendimų aiškinamuose raštuose siūlomas laiko intervalas yra nuo 22 val. iki 8 val.). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo veiklai.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad sprendimai priimti nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuoti (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti VAĮ reikalavimai, o nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai bei pakankami, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti bei naikinami kaip neteisėti iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Tokios pozicijos pačios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan