Civilinė byla Nr. 2-4269-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21901-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.4.1.11.4.3.3; 3.4.1.11.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovo Lenkijos bendrovės „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Teismas
nustatė:
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 8450,40 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad pagal septynis pervežimo užsakymus, sudarytus nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimus užsakymuose nurodytais maršrutais. Ieškovas vežimo paslaugas atliko tinkamai, bendra atsakovės mokėtina suma už paslaugas sudaro 8450,40 Eur, tačiau atsakovė su ieškovu neatsiskaitė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 8450,40 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atsakovei atmesti. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d., t. y. dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, sumokėjo ieškovui 898,84 Eur, taigi yra iš dalies atsiskaičiusi su ieškovu. Dėl likusios skolos dalies – 7551,56 Eur – atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, gabendamas krovinį pagal pervežimo užsakymą Nr. 1010589, dalį krovinio prarado, todėl atsakovė 2021 m. kovo 19 d. pretenzija pareikalavo ieškovo atlyginti krovinio savininkės UAB „Verslo vartai“ patirtus 20 882 Eur nuostolius ir, remdamasi šalių sudarytų pervežimo užsakymų 44 punktu, sulaikė ieškovui mokėtiną likusią skolos sumą (pagal pervežimo užsakymų 44 punktą atsakovė turi teisę sustabdyti mokėjimą už pervežimą ir (arba) atidėti mokėjimo terminą, jeigu nesutariama dėl kroviniui padarytos žalos, vežėjas nesilaikė užsakymo reikalavimų, netinkamai vykdė užsakymą; šia teise atsakovė gali naudotis tol, kol bus nustatyta, dėl kieno kaltės atsirado nuostoliai, ir nustatyta tiksli nuostolių suma, o nustačius, kad dėl nuostolių kaltas yra vežėjas, nuostolių suma atsakovės sprendimu gali būti atskaitoma iš vežėjui mokamo užmokesčio už gabenimą arba iš bendros skolingos sumos).
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 6796,40 Eur nuostolių atlyginimo, įskaityti į patenkintą atsakovės reikalavimą tokio paties dydžio ieškovo reikalavimą atsakovei, o kitą ieškinio dalį atmesti; taip pat priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. pervežimo užsakymu Nr. 1010589 ieškovas įsipareigojo pervežti jam patikėtą krovinį maršrutu Lietuva – Nyderlandai, krovinio siuntėjas UAB „Verslo vartai“, krovinio gavėjas AGT B.V. Pagal paties ieškovo 2021 m. kovo 10 d. pateiktą informaciją, dalis jam patikėto ir jo žinioje buvusio krovinio – 22 vnt. televizorių – buvo prarasta, kaip ieškovas nurodė, dėl vagystės. Pristačius krovinį jo gavėjui, CMR važtaraštyje ieškovui kaip vežėjui buvo pateikta reklamacija dėl 22 vnt. krovinio trūkumo. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė gavo krovinio savininkės UAB „Verslo vartai“ pretenziją bei patikslintą pretenziją dėl 20 882 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovo draudikas atlygino krovinio savininkei UAB „Verslo vartai“ dalį žalos – 7838,95 Eur. Iš to darytina išvada, kad ieškovas ir jo draudikas pripažino ieškovo atsakomybę dėl krovinio praradimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad krovinio savininkė UAB „Verslo vartai“ buvo apdraudusi krovinį AB „Lietuvos draudimas“, kuri ėmė administruoti žalos bylą ir nustatė, jog bendras nuostolių dėl prarasto krovinio dalies dydis sudaro 14 704 Eur, todėl išmokėjo krovinio savininkei ieškovo draudiko nepadengtą nuostolio sumą. 2021 m. birželio 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė regresinį reikalavimą atsakovei, reikalaudama atlyginti 6796,40 Eur krovinio savininkei sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovė mėgino taikiai susitarti su ieškovu dėl žalos atlyginimo, taip pat informavo ieškovą, kad pagal pervežimo užsakymo 44 punktą yra sustabdžiusi mokėjimus dėl pretenzijos dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo. Nepavykus su ieškovu susitarti, atsakovė atlygino 6796,40 Eur nuostolius AB „Lietuvos draudimas“ ir įgijo regresinio reikalavimo teisę ieškovui.
5. Atsiliepimu į prieštaravimus ir į priešieškinį ieškovas prašė prieštaravimus ir priešieškinį atmesti, nurodydamas, kad atsakovė iš esmės pripažįsta ieškovo teisę gauti atlygį už įvykdytus krovinio pervežimus, o ieškovo pareiga atlyginti atsakovės nuostolius dėl prarasto krovinio pagal pervežimo užsakymą Nr. 1010589, t, y. dėl krovinio vagystės, priklauso nuo ieškovo kaltės formos, jo kaip vežėjo kaltės prezumpcijos vertinimo. Ieškovas nurodė, kad jo draudikas pripažino vagystę draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo krovinio savininkei draudimo išmoką. Vežėjas negali remtis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) normomis, nustatančiomis ribotą vežėjo atsakomybę, tik jeigu žala padaryta tyčiniais arba jiems prilygintais veiksmais. Ieškovas mano, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo, kaip vežėjo, kaltės, prilygintinos tyčiniams veiksmams, todėl reikalavimas atlyginti visus nuostolius yra nepagrįstas.
6. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus ir mano, kad jie teisėti bei pagrįsti. Trečiasis asmuo paaiškino, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ su krovinio savininke UAB „Verslo vartai“ sudarytą krovinio draudimo sutartį buvo apdraustas UAB „Verslo vartai“ krovinys. Gavusi informaciją iš draudėjos apie 2021 m. kovo 10 įvykusią dalies krovinio (22 vnt. televizorių) vagystę, draudikė įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo bei išmokėjo draudėjai draudimo išmoką. Draudikė nustatė, kad pavogto krovinio vertė yra 14 704 Eur, ieškovo draudikas atlygino 7838,95 Eur sumą, todėl AB „Lietuvos draudimas“, įvertinęs besąlyginės išskaitos dydį, draudėjai išmokėjo 6796,40 Eur. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovei, ši pretenziją patenkino ir sumokėjo 6796,40 Eur. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį yra neribota, nes žalos atsiradimą lėmė jo tyčiniai veiksmai.
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir papildomai akcentavo tai, kad vagystė įvyko Vokietijos greitkelyje, o tai reiškia, kad vežėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes Vokietijos greitkeliuose yra vykdomas vaizdo stebėjimas, egzistuoja kontrolės punktai, saugumą užtikrina specialus policijos padalinys, todėl transporto priemonės pastatymas aikštelėje greitkelio zonoje nereiškia, kad ji lieka be priežiūros ir stebėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atstovas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad transporto priemonė buvo pastatyta ne saugomoje, aptvertoje, prižiūrimoje aikštelėje. Šiuo atveju vežėjo kaltės nėra arba ji nereikšminga, todėl neribota atsakomybė netaikytina arba priteistina suma mažintina atsižvelgiant į vežėjo kaltės laipsnį. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo nesutinkantis su tuo, kad visi reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad iš ieškovo prašomos priteisti sumos už visus pervežimus 898,84 Eur atsakovė yra sumokėjusi dar iki ieškinio pareiškimo teisme (2021 m. liepos mėn.), o kitą dalį pripažįsta, tačiau įvykus krovinio vagystei ir atsiradus atsakovės teisei reikalauti nuostolių atlyginimo, mokėjimus teisėtai sustabdė pervežimo užsakymo 44 punkto pagrindu, apie tai ieškovą informavo. Atsakovės atstovė nesutiko, kad dėl krovinio vagystės nėra vežėjo kaltės, prilygintinos tyčiai, nes ieškovas buvo įsipareigojęs stovėti tik saugomose aikštelėse, be krovinio savininkės leidimo neišsikrauti, o iš ieškovo pateiktų įrodymų neaišku, dėl kokios priežasties transporto priemonė buvo sustojusi, neįrodyta, kad tai buvo saugu, apskritai neaišku, kur įvykdyta vagystė ir ar ji apskritai buvo, ieškovas nepateikė duomenų, koks buvo važiavimo režimas, kuri ir kiek transporto priemonė stovėjo. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovo kaip vežėjo veiksmai prilygintini tyčiai ir jam taikytina neribota atsakomybė. Be to, ribota vežėjo atsakomybe ieškovas negali remtis dar ir dėl to, kad sudarant pervežimo užsakymą buvo deklaruota didesnė krovinio vertė, tai yra savarankiškas pagrindas reikalauti visiško nuostolių atlyginimo.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai akcentavo, kad ieškovo civilinės atsakomybės draudikas kompensavo dalį krovinio vertės, ieškovas tokio jo sprendimo neginčijo; tai patvirtina ieškovo civilinės atsakomybės egzistavimą. Trečiojo asmens nuomone, pagrindo taikyti ribotą civilinę atsakomybę ieškovui nėra, nes ieškovas buvo informuotas apie pareigą sustoti tik saugomoje aikštelėje ir apie papildomai deklaruotą krovinio vertę, tačiau duomenų, kad pareigas vykdė tinkamai, nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimų.
10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – pervežimo užsakymų bei sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 4– 65, 68–127) nustatyta, kad:
10.1. Pagal 2021 m. kovo 2 d. pervežimo užsakymą Nr. 1006013 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Almerė (Nyderlandai) – Karmėlava (Lietuva) (įvykdymo data 2021 m. kovo 8 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/29/3/2021 1152 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. kovo 23 d.
10.2. Pagal 2021 m. kovo 8 d. pervežimo užsakymą Nr. 1010589 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Kaunas (Lietuva) – Culemborgas (Nyderlandai) (įvykdymo data 2021 m. kovo 11 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/30/3/2021 1350 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. gegužės 15 d.
10.3. Pagal 2021 m. kovo 9 d. pervežimo užsakymą Nr. 1011789 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Panevėžys (Lietuva) – Haseltas (Nyderlandai) (įvykdymo data 2021 m. kovo 18 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/100/3/2021 1280,40 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 1 d.
10.4. Pagal 2021 m. kovo 9 d. pervežimo užsakymą Nr. 1011658 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Almerė (Nyderlandai) – Karmėlava (Lietuva) (įvykdymo data 2021 m. kovo 16 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/49/3/2021 1164 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 9 d.
10.5. Pagal 2021 m. kovo 16 d. pervežimo užsakymą Nr. 1017136 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Almerė (Nyderlandai) – Karmėlava (Lietuva) (įvykdymo data 2021 m. kovo 22 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/68/3/2021 1164 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 9 d.
10.6. Pagal 2021 m. kovo 30 d. pervežimo užsakymą Nr. 1029315 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Almerė (Nyderlandai) – Karmėlava (Lietuva) (įvykdymo data 2021 m. balandžio 6 d.) ir atsakovei išrašė 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/9/4/2021 1170 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 16 d.
10.7. Pagal 2021 m. balandžio 8 d. pervežimo užsakymą Nr. 1037018 ieškovas atsakovės pavedimu atliko krovinio pervežimą užsakyme nurodytu maršrutu Gronsveldas (Nyderlandai) – Kaunas (Lietuva) ir atsakovei išrašė 2021 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FS/33/4/2021 1170 Eur sumai. Apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 23 d.
11. Iš viso pagal septynis pervežimo užsakymus ieškovas išrašė atsakovei sąskaitų už bendrą 8450,40 Eur sumą ir byloje dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu prašė priteisti šią sumą iš ieškovės. Teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 8450,40 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
12. Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad ji dar 2021 m. liepos 2 d., t. y. iki ieškovo kreipimosi į teismą, yra sumokėjusi ieškovui 898,84 Eur pagal sąskaitą Nr. FS/9/4/2021, pridėjo tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą (1 t., b. l. 132). Šio atsiskaitymo ieškovas neginčijo, todėl laikytina, kad aplinkybė, jog atsakovė yra iš dalies (898,84 Eur) atsiskaičiusi su ieškovu, yra nustatyta.
13. Atsakovė neginčijo kitų ieškovo atliktų pervežimų ir už juos pagal sąskaitas faktūras išrašytų sumų pagrįstumo, tačiau priešieškiniu pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovui dėl nuostolių, patirtų dėl to, kad ieškovas, vykdydamas pervežimą pagal pervežimo užsakymą Nr. 1010589, prarado dalį krovinio. Patenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovė prašė atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tačiau pačių reikalavimų pagrįstumo neginčijo.
14. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad, nesant ginčo dėl ieškovo atliktų krovinių pervežimų ir jo teisės už juos gauti atlyginimą pagal pervežimo užsakymų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovės priteistina 7551,56 Eur (8450,40 – 898,84) atlyginimo.
Dėl priešieškinio pareiškimo dokumentiniame procese.
15. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu išreiškė nesutikimą su tuo, kad šioje byloje po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo buvo išplėstos bylos nagrinėjimo ribos teismui priėmus ne tik atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, bet ir atsakovės priešieškinį.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas dokumentinio proceso tvarka. Teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 8450,40 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2021 m. spalio 25 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, o 2021 m. spalio 27 d. gautas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Prieštaravimai ir priešieškinis priimti 2021 m. lapkričio 3 d. teisėjos rezoliucija.
17. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakovo prieštaravimų pateikimo tvarką ir bylos nagrinėjimo ribas juos priėmus, nustatyta, kad ieškovas negali pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (4 dalis), tačiau nėra įtvirtinta draudimo atsakovui pareikšti priešieškinį.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į priešieškinio esmę ir į tai, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su tam tikromis išimtimis, kurios nurodytos CPK XXII skyriuje, savo praktikoje pripažįsta, kad atsakovo teisė dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį ieškovui po motyvuotų prieštaravimų dėl ieškinio pareiškimo arba kartu su jais, jei šie prieštaravimai yra priimami, neprieštarauja dokumentinio proceso esmei, be to, atitinka bendruosius civilinio proceso teisės principus. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovo teisė pareikšti priešieškinį dokumentiniame procese yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022).
19. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškinio reikalavimais siekė šalių abipusių reikalavimų įskaitymo, t. y. prašė, patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, įskaityti jį į ieškinio reikalavimą dėl užmokesčio už vežimo paslaugas, taigi jos pareikštas priešieškinis atitiko CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos priešieškinis priimamas, jeigu priepriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Teismas taip pat pažymi, kad nutartis priimti priešieškinį atskiruoju skundu nėra skundžiama, nes jos apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priešieškinio priėmimas ir jo nagrinėjimas vienoje byloje, nors ir pradėtoje dokumentinio proceso tvarka, savaime nepažeidžia nei proceso įstatymų reikalavimų, nei ieškovo teisėtų interesų, priešingai, taip įgyvendinami proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai, nes šalys savo priešpriešinius reikalavimus viena kitai turi galimybę pareikšti vienoje byloje, kad jie būtų išnagrinėti ne atskirtai, o visų jiems reikšmingų aplinkybių bendrame kontekste, optimaliomis šalių bei teismo (valstybės) laiko ir lėšų sąnaudomis.
20. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo 6796,40 Eur nuostolių atlyginimo ir įskaityti šį reikalavimą į atitinkamo dydžio ieškovo reikalavimą atsakovei pagal pareikštą ieškinį. Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovas, veždamas krovinį pagal pervežimo užsakymą Nr. 1010589 maršrutu Lietuva – Nyderlandai, Vokietijoje prarado dalį krovinio, taip sukeldamas nuostolius krovinio savininkei UAB „Verslo vartai“. Kadangi krovinys buvo apdraustas, nuostolius krovinio savininkei atlygino draudikė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau išmokėjusi draudimo išmoką draudikė nukreipė regresinį reikalavimą atsakovei, o ši atlygino draudikei 6796,40 Eur išmokėtą sumą, todėl įgijo teisę reikalauti šios sumos iš ieškovo, atsakingo už krovinio savininkei sukeltus nuostolius. Kadangi esminis šalių ginčas kilo būtent dėl civilinės atsakomybės ieškovui kaip vežėjui taikymo, toliau teismas analizuoja būtent šias bylos aplinkybes ir šiuos teisės klausimus.
Dėl priešieškinio reikalavimams išnagrinėti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo.
21. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad:
21.1. Iš byloje pateikto CMR krovinio važtaraščio (1 t., b. l. 168) matyti, kad ieškovas, veždamas krovinį (televizorius) pagal 2021 m. kovo 8 d. pervežimo užsakymą Nr. 1010589 maršrutu Lietuva (Kaunas) – Nyderlandai (Culemborg), prarado dalį krovinio, tai patvirtina važtaraščio 18 skiltyje įrašytos vežėjo pastabos, kad trūksta 22 vnt. krovinio (televizorių).
21.2. 2021 m. kovo 15 d. krovinio savininkė UAB „Verslo vartai“ pareiškė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad vežant krovinį iš Kauno į Olandiją kelionės metu buvo prarasti 22 vnt. televizorių, ir pareikalavo pateikti paaiškinimus bei kompensuoti nuostolius, kurių dydį įvardijo 20 882 Eur (1 t., b. l. 157, 158).
21.3. 2021 m. kovo 19 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl dingusio krovinio ieškovui, prašydama atlyginti atsakovei 20 882 Eur nuostolių, padarytų dėl dalies krovinio praradimo pervežimo metu (1 t., b. l. 166).
21.4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, su kuria krovinio savininkė UAB „Verslo vartai“ buvo sudariusi krovinio draudimo sutartį, 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu informavo krovinio savininkę, kad atliko žalos administravimą ir nustatė, jog pavogto krovinio vertė – 14 704 Eur, taip pat kad pagal jos turimą informaciją ir dokumentus vežėjo (ieškovo) draudikas atlygino krovinio savininkei 7838,95 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ nustatė krovinio savininkės nuostolio dydį – 6865,05 Eur, ir, atėmusi 10 proc. besąlyginę išskaitą pagal krovinio draudimo sutartį, priėmė sprendimą išmokėti UAB „Verslo vartai“ 6796,40 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 159). Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtina 2021 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 21203681 (1 t., b. l. 160).
21.5. AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad pagal krovinio draudimo sutartį dėl 2021 m. kovo 10 d. įvykio išmokėjo krovinio savininkei UAB „Verslo vartai“ 6796,40 Eur draudimo išmoką, ir prašė šią sumą pervesti į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą.
21.6. Atsakovės susirašinėjimas el. paštu su ieškovu patvirtina, kad atsakovė 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 22 laiškais informavo ieškovo atstovus, jog ieškovas yra kaltas dėl krovinio dalies praradimo, todėl atsakovė, remdamasi pervežimo užsakymo 44 punktu, sustabdė mokėjimus ieškovui ir siūlė dėl nuostolių atlyginimo susitarti taikiai (1 t., b. l. 167).
21.7. Iš 2021 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4107492110150359 matyti, kad atsakovė sumokėjo 6796,40 Eur trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“.
22. Teismo posėdžio metu išklausius šalių atstovų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl krovinio dalies (22 televizorių) praradimo fakto, taip pat dėl prarastos krovinio dalies vertės, nustatytos AB „Lietuvos draudimas“ (14 704 Eur), bei dėl aplinkybės, kad dalį nuostolių – 7838,95 Eur – krovinio savininkei atlygino ieškovo civilinės atsakomybės draudikas; ginčo nėra ir dėl to, kad krovinio dalis prarasta atliekant pervežimą, t. y. tuo metu, kai krovinys buvo ieškovo žinioje. Šių atsakovės pateiktais įrodymais patvirtintų aplinkybių ieškovas neginčija, t. y. pripažįsta, kad dalis krovinio buvo prarasta kroviniui esant vežėjo (ieškovo) žinioje, taip pat pripažįsta nuostolių, patirtų dėl krovinio dalies praradimo, dydį bei ieškovo civilinės atsakomybės draudiko ir krovinio draudiko išmokėtas išmokas krovinio savininkei UAB „Verslo vartai“ bei jų dydį.
23. Ieškovas iš esmės neginčija ir to, kad atsakomybė dėl krovinio dalies praradimo tenka krovinio vežėjui – ieškovui. Ginčas dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo šioje byloje iš esmės kilo dėl ieškovo, kaip vežėjo, civilinės atsakomybės už krovinio dalies praradimą apimties, t. y. ar jam, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, taikytina ribota ar neribota civilinė atsakomybė.
Dėl ieškovo kaip vežėjo ribotos atsakomybės pagal CMR konvenciją (ne)taikymo.
24. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nekilo abejonių dėl CMR konvencijos taikymo ginčo šalių santykiams. Abi šalys rėmėsi CMR konvencijos nuostatomis, krovinys buvo gabenamas kelių transporto priemone, krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta yra skirtingose valstybėse, kurios abi yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Respublikoje ir Nyderlandų karalystėje), krovinio gabenimą pagal CMR konvenciją patvirtina tiek pervežimo užsakymo Nr. 1010589 sąlygos (71 punktas ir kt.), tiek CMR važtaraštis. Taigi dėl vežėjo civilinės atsakomybės už krovinio praradimą apimties spręstina taikant CMR konvencijos nuostatas.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę bei jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012; kt.). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė asmenys, už kuriuos vežėjas atsakingas (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
26. Nagrinėjamu atveju krovinio dalies praradimo aplinkybėms patvirtinti byloje yra pateiktas vienintelis rašytinis įrodymas – Vokietijos Greitkelių policijos West policijos skyriaus 2021 m. kovo 10 d. surašytas ieškovo vairuotojo R. S. pareiškimas apie nusikaltimą, kuriame pažymėta, kad 2021 m. kovo 9 d. tarp 16.40 ir 22.45 val. Ziesar apygardoje, 2-ajame greitkelyje, 501 atkarpoje Köpernitz vietovėje, kelio dalies TR Buckautal-Nord 39,5 kilometre, dėl grupinės vagystės buvo pavogti 15 televizorių (1 t., b. l. 155–156). Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų krovinio praradimo aplinkybes, byloje nėra pateikta. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio aplinkybių dar pasiaiškins su savo atstovaujamuoju, tačiau kitų įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovas pripažino, kad aikštelė, kurioje buvo sustojusi transporto priemonė, nėra mokama, taip pat neginčijo prarastų televizorių kiekio, t. y. sutiko su CMR važtaraštyje nurodytais duomenimis, kad prarasta 22 vnt. televizorių (nors aptariamame 2021 m. kovo 10 d. Vokietijos policijos surašytame dokumente nurodyta, kad pavogta 15 televizorių. Teismas laiko, kad ginčo dėl pavogtų televizorių kiekio ir dėl to, kad transporto priemonė stovėjo nemokamoje aikštelėje, nėra.
27. Atsakovė ieškovo didelį aplaidumą, prilygintiną tyčiai, grindė tuo, kad automobilis buvo pastatytas ne saugomoje, aptvertoje, prižiūrimoje aikštelėje. Atsakovės teigimu, ieškovo atstovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių automobilis buvo sustojęs, nepateikta įrodymų, kad vagystė įvykdyta būtent toje vietoje, kuri nurodyta 2021 m. kovo 10 d. pareiškime, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad toje vietoje buvo saugu (pvz., vietovės plano), nenustatyti kalti asmenys, be to, ieškovas nepateikė duomenų, koks buvo važiavimo režimas, kur ir kiek transporto priemonė stovėjo, kokiu tikslu buvo sustojusi, nes krovinio dalis galėjo būti pavogta bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje iki 2021 m. kovo 9 d., kai buvo surašytas vairuotojo pareiškimas. Atsakovės teigimu, būtent ieškovui tenka pareiga pateikti duomenis apie krovinio dalies praradimo aplinkybes, nes tik vežėjas šias aplinkybes gali žinoti, tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vairuotojas ėmėsi reikiamų saugumo priemonių. Atsakovė akcentavo tai, kad CMR važtaraštyje buvo įrašyti siuntėjo nurodymai „Stovėti tik saugomose aikštelėse, be UAB „Verslo vartai“ leidimo neišsikrauti“, analogiški nurodymai buvo įtraukti į pervežimo užsakymo Nr. 1010589 sąlygas (19 punktas: „Poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose, gerai apšviestose automobilių stovėjimo aikštelėse ar šalia stacionarių policijos postų.“), todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad šių nurodymų buvo laikomasi, tačiau pateikti įrodymai, atsakovės teigimu, netgi nepatvirtina paties vagystės fakto, juolab kitų krovinio praradimo aplinkybių.
28. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad 2021 m. kovo 10 d. pareiškime užfiksuota aplinkybė, jog vagystė įvyko tuo metu, kai transporto priemonė stovėjo net ne greitkelio aplinkoje, o greitkelio 39,5 kilometre važiavimo juostoje, reiškia, jog ji buvo pastatyta laikantis visų saugumo reikalavimų, nes Vokietijos greitkeliai yra patikimai aprūpinti saugumo, visų pirma stebėjimo, priemonėmis, juose veikia speciali greitkelių policija, todėl, ieškovo atstovo teigimu, aplinkybė, kad greitkelio zonoje garantuojamas saugumas, turi būti pripažinta visiems žinoma ir vertintina kaip patvirtinanti, jog vairuotojas elgėsi rūpestingai ir laikėsi saugumo reikalavimų. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko.
29. Teismas pažymi, kad vertinant pateiktą rašytinį įrodymą (2021 m. kovo 10 d. pareiškimą) būtina atsižvelgti į tai, kad jis surašytas pagal vairuotojo paaiškinimus, neatlikus savarankiško ir nepriklausomo aplinkybių tyrimo, su kuo sutiko abi bylos šalys. Jokių kitų duomenų apie dalies krovinio praradimo aplinkybes nepateikta. Taigi byloje iš esmės nėra pateikta jokių įrodymų (išskyrus 2021 m. kovo 10 d. pareiškimą apie vagystę), iš kurių būtų galima nustatyti krovinio praradimo aplinkybes ir įvertinti ieškovo vairuotojo veiksmus atidumo ir rūpestingumo bei saugumo reikalavimų laikymosi požiūriu. Byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje buvo sustojusi ieškovo transporto priemonė, sustojimo laiką, priežastį ir trukmę, aplinkybes transporto priemonės saugumo požiūriu (ar tai buvo stovėjimo aikštelė, ar kelio atkarpa, ar kita vieta, ar ji buvo apšviesta, saugoma ir pan.), taip pat ar vairuotojas buvo palikęs transporto priemonę, ir pan.
30. Pažymėtina, kad nesant patikimų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti krovinio praradimo aplinkybes, vien iš pirmiau nurodyto 2021 m. kovo 10 d. pareiškimo nėra pagrindo konstatuoti, kad krovinys prarastas dėl vagystės, juolab kad šią aplinkybę kvestionavo ir atsakovė. Kita vertus, pagal teismų praktiką vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais, jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). O vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nes, priėmęs krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovui nepateikus iš esmės jokių duomenų apie krovinio praradimo aplinkybes (vienintelį įrodymą – 2021 m. kovo 10 d. pareiškimą, kuris irgi vertintinas kritiškai, pateikė atsakovė), atsakovei iš esmės buvo apsunkinta įrodinėjimo pareiga, nes ji turėjo teikti duomenis, kurių ji pati neturi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas paaiškino, kad sieks gauti papildomų įrodymų iš savo atstovaujamo asmens, tačiau jokių duomenų nepateikė ir rėmėsi tik aplinkybe, kad transporto priemonė krovinio dalies praradimo metu buvo sustojusi Vokietijos greitkelyje, kuris yra laikomas itin saugia, stebima ir specialaus policijos padalinio prižiūrima teritorija.
33. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjai CMR važtaraštyje įrašius nurodymą vežėjui stovėti tik saugomose aikštelėse ir be leidimo neišsikrauti, taip pat pervežimo užsakymo 19 punkte esant įtvirtinta sąlygai „Poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose, gerai apšviestose automobilių stovėjimo aikštelėse ar šalia stacionarių policijos postų“, ieškovui kaip vežėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis savo pareigas atliko tinkamai, laikėsi nurodymų ir ėmėsi reikiamų atsargumo bei rūpestingumo priemonių, kad krovinys (jo dalis) nebūtų prarastas. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta, ieškovas neįrodė, jog ėmėsi reikiamų veiksmų, kad būtų laikomasi siuntėjo nurodymų.
34. Tai, kad CMR konvencija pagal bendrąją taisyklę įtvirtina ribotą vežėjo atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą, nereiškia, jog vežėjas neturi teikti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis ėmėsi bent minimalių atidumo ir atsargumo priemonių užtikrinti krovinio saugumui. Sutiktina su atsakove, kad krovinio vežimo ir praradimo aplinkybes gerokai lengviau įrodinėti vežėjui, kuris yra įvykio vietoje, o ne vežimo užsakovui, todėl esant vežėjo įpareigojimui imtis konkrečiai nurodytų saugumo priemonių ir vežėjui nepateikus jokių įrodymų, kad jis dėjo bent minimalias pastangas, kad šie įpareigojimai būtų įvykdyti, konstatuotina, kad yra pagrindas vežėjo veiksmus įvertinti kaip didelį aplaidumą, kuris pagal Lietuvos teismų praktiką prilyginamas tyčiniams veiksmams. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad dėl krovinio dalies praradimo galėtų būti ir dalis krovinio siuntėjo ar gavėjo kaltės.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas (vežėjas) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl to prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 6796,40 Eur nuostolių atlyginimo, nesant ginčo dėl šių nuostolių dydžio, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
36. Teismas nesutinka su atsakove, jog aplinkybė, kad ieškovo civilinės atsakomybės draudikas išmokėjo draudimo išmoką krovinio savininkei, padengdamas dalį prarasto krovinio vertės, taip pat tai, jog ieškovas draudiko sprendimo išmokėti išmoką neginčijo, patvirtina, kad ir ieškovo draudikas, ir pats ieškovas tokiu būdu pripažino ieškovo neribotą atsakomybę už krovinio praradimą. Sutiktina su tuo, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip ieškovo atsakomybės pripažinimas, bet dėl paties atsakomybės fakto byloje ginčo ir nėra, ginčas kyla dėl atsakomybės apimties, o pirmiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovo neribotos atsakomybės už krovinio praradimą pripažinimo. Tokių įrodymų byloje nėra, priešingai, ieškovo civilinės atsakomybės draudikas išmokėjo tik dalies krovinio vertės dydžio draudimo išmoką, todėl, nesant išsamesnių duomenų, labiau tikėtina yra išvada, jog ieškovo draudikas pripažino būtent ribotą ieškovo atsakomybę. Kita vertus, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nebėra teisiškai reikšminga, todėl teismas jos plačiau neanalizuoja.
37. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė, sudarydama su ieškovu pervežimo užsakymą Nr. 1010589, CMR važtaraštyje deklaravo CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytą ribą viršijančią krovinio vertę ir sumokėjo papildomą užmokestį už vežimą (pervežimo užsakymo Nr. 1010589 42 punktas), todėl, atsakovės nuomone, tai yra savarankiškas pagrindas reikalauti iš ieškovo visiško nuostolių atlyginimo. Tačiau priešieškinis byloje pareikštas kitu pagrindu – dėl neribotos atsakomybės vežėjui taikymo pagal CMR konvencijos 29 punktą, atsakovė priešieškinio netikslino, todėl teismas, neturėdamas teisinio pagrindo peržengti priešieškiniu apibrėžtų bylos pagal atsakovės reikalavimą ieškovui nagrinėjimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), dėl šių atsakovės argumentų nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
38. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
39. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Tačiau teismas pažymi, kad tuo atveju, kai procesines palūkanas prašoma priteisti ne ieškiniu, bet priešieškiniu, nėra pagrindo palūkanas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo, nes bylos iškėlimo metu ieškovui dar nėra pareikštas reikalavimas, todėl atsakovas nėra įgijęs teisės reikalauti vadinamųjų procesinių palūkanų, taigi priešieškinio pareiškimo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo priešieškinio pareiškimo, o ne nuo bylos iškėlimo.
40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo patenkintas, atsakovė šios teismo sprendimo dalies neginčijo, tačiau galutiniu teismo sprendimu sumažinus ieškovui iš atsakovės priteistiną atlyginimą už suteiktas pervežimo paslaugas, atitinkamai mažintina ir suma, nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos, t. y. 6 proc. procesinės palūkanos priteisiamos ieškovui iš atsakovės nuo 7551,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
41. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovo 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos. Patenkinus pagrindinį priešieškinio reikalavimą dėl 6796,40 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, tenkintinas ir šalutinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų, tačiau procesinės palūkanos priteistinos ne nuo bylos iškėlimo, bet nuo priešieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d., todėl laikytina, kad šis reikalavimas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos procesinės baigties.
42. Atsakovės priešieškinio reikalavimas įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus negali būti tenkinamas, nes, pirma, ieškovui šiuo teismo sprendimu priteistas atlyginimas ne tik už vežimo paslaugas pagal pervežimo užsakymą Nr. 1010589, bet ir pagal kitus šešis pervežimo užsakymus, antra, šalys prašė priteisti procesines palūkanas už jiems priteistas sumas; procesinės palūkanos priteistos atitinkamai nuo bylos iškėlimo ir priešieškinio pareiškimo dienos. Kadangi palūkanų norma skiriasi, taip pat skiriasi jų skaičiavimo terminai, tai yra kliūtis įskaityti šiuos reikalavimus, todėl teismas galutiniu sprendimu išsprendžia atskirai dėl kiekvienos šalies pareikšto savarankiško (ieškinio ir priešieškinio) reikalavimo pagrįstumo.
43. Taigi galutiniu teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, ieškovui priteisiant 7551,56 Eur atlyginimo už atsakovei suteiktas pervežimo paslaugas pagal septynis pervežimo užsakymus ir 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą 7551,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 6796,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 6796,40 Eur sumos nuo priešieškinio pareiškimo (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
45. Iš pateiktų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad ieškovas sumokėjo 127 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Atsakovė sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 122,21 Eur už dokumentų vertimą ir 1936 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo sumokėjo 70,08 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir apmokėjo 71,45 Eur jos kelionės išlaidų. Šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme vertintina, kad yra patenkinta 89 proc. ieškinio reikalavimų ir 100 proc. priešieškinio reikalavimų (neatsižvelgtina į tai, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintas iš dalies).
46. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 113 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo – 153 Eur žyminio mokesčio, 122,21 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 863 Eur atstovavimo išlaidų (įvertinus patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad sprendimas 44,58 proc. dalimi priimtas atsakovės naudai); įskaičius priteistinas sumas, galutinai atsakovei iš ieškovo priteisiama 1025,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Trečiojo asmens, kuris dalyvavo byloje tik dalyje dėl priešieškinio reikalavimų, 141,53 Eur bylinėjimosi išlaidos, patenkinus priešieškinį, priteisiamos iš ieškovo.
48. Byloje patirta 17,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios paskirstomos šalims pagal bendrą bylos rezultatą, t. y. iš ieškovo valstybei priteisiama 7,69 Eur (44,58 proc.), o iš atsakovės valstybei priteisiama 9,57 Eur (55,42 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa, juridinio asmens kodas (REGON) 380917333, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, 7551,56 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 56 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7551,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, iš ieškovo „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa, juridinio asmens kodas (REGON) 380917333, 6796,40 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 40 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6796,40 Eur) nuo priešieškinio pareiškimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1025,21 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš ieškovo „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa, juridinio asmens kodas (REGON) 380917333, 141,53 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“
Priteisti valstybei iš ieškovo „NEW MANAGEMENT LOGISTIC“ spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią spolka komandytowa, juridinio asmens kodas (REGON) 380917333, 7,69 Eur (septynis eurus 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Sumokėjus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, 9,57 Eur (devynis eurus 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Sumokėjus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė