Civilinė byla Nr. e2-187-584/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15907-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 12 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė,
sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas ir Ko“ atstovui A. B., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių servisas ir Ko“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž. K., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, J. S..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2523,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, 69,68 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. l. 1–4).
Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra tinkama, nes atsakovė vykdė krovinio kėlimo darbus. Kokiu būdu automobilis dėl priverstinio nuvežimo bus transportuojamas, savininkas negalėjo spręsti, jo veiksmai žalos kilimo neįtakojo. Atsakovė turėjo vertinti automobilio stovį ir parinkti tinkamą transportavimo būdą bei imtis kitų atsargumo priemonių dėl aplinkiniams grėsmės nekėlimo, šiuo atveju policijos automobiliui. Savininko veiksmai, dėl kurių buvo taikomas priverstinis nuvežimas yra per daug nutolę nuo žalos priežasčių. Policijos veiksmuose nemato kaltės dėl įvykio. Atsakovė turi įsivertinti, kaip ji teiks paslaugą. Pati atsakovė turi aiškintis su draudimo bendrove, todėl įtraukti į bylą atsakove draudimo bendrovės nėra pagrindo, ieškovė gali pasirinkti, kurį solidarų atsakovą traukti į bylą. Kad įvykis pripažintas nedraudiminiu, daro išvadą iš trečiojo asmens draudimo bendrovės atsiliepimo. Atsakovė traukdama automobilį, turėjo būti rūpestingesnė. Policijos atžvilgiu jokių pasekmių nekils, nes žalos tyrimo metu, jokių kaltų policijos veiksmų nebuvo nustatyta, draudėjo veiksmai neįtakojo žalos atsiradimo, jie negali duoti jokių nurodymų atsakovei dėl automobilio nuvežimo būdų parinkimo. Net kai kablys nutrūko, automobilis vis tiek buvo pakrautas ir transportuotas, tai reiškia, kad yra įvairių būdų automobilį užkelti ant keltuvo. Pagal sutarties 10.1 p. atsakovė įsipareigojo dėl saugaus ir kokybiško transporto priemonės nuvežimo. Policija neįsipareigojo užtverti teritorijos, riboti eismą ar imtis kitų veiksmų. Transporto priemonės užtempimas ant keltuvo yra techninis veiksmas. Atsakovės draudimas yra savanoriškas. Tai, kad atsakovės draudimo bendrovė nepripažino įvykio draudiminiu, nereiškia, kad žala nekilo ir atsakovės atsakomybė neegzistuoja. Policija nutraukė ikiteisminį tyrimą, tai reiškia, kad nenustatė baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tai nereiškia, kad neatsirado civilinė atsakomybė. Byloje nėra įrodymų, kad policijos automobilis stovėjo nesaugiu atstumu nuo kraunamo automobilio.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t. bl.l.47-53).
Atsakovės atstovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos 16 lapas patvirtina, kad traukiamo automobilio gamyklinis kablys yra surūdijęs, todėl trūko. Atsakovas netinkamas, nes įvykio priežastis yra dėl trečiojo asmens Ž. K. kaltės surūdijęs kablys. Savininkas privalo užtikrinti, kad eisme dalyvautų techniškai tvarkinga priemonė. Kablys turi būti tvarkingas ir atlaikyti bet kokį techninį krūvį. Jų praktikoje toks įvykis yra pirmas, vairuotojas tokių aplinkybių, kad kablys gali trūkti, negalėjo numatyti, nes nėra ekspertas. Atsakovė neatliko kitų veiksmų dėl įvykio priežasties nustatymo, viską darė policija.
Policijos patruliai iškvietė atsakovę dėl automobilio nuvežimo, todėl policijos pareigūnai privalėjo tinkamai organizuoti transporto priemonės pakrovimą, jie privalo numatyti rizikas, jei reikia, liepia pasitraukti pašaliniams, aptverti teritoriją, patraukti savo automobilį saugiu atstumu ir kt. Mano, kad dėl įvykio yra policijos pareigūnų kaltė, nes nepasišalino iš krovimo vietos saugiu atstumu, o vairuotojas jiems nurodymų duoti negali. Atsakovės automobilis buvo tvarkingas, vairuotojas išklausęs tam tikrus kursus. Atsakovės atstovas atvažiuoja ir vykdo darbus, kaip su techniškai tvarkingu automobiliu. Atvažiavus vairuotojui, policijos pareigūnai pasako dėl ko automobilis yra sulaikytas, šiuo atveju aplinkybių, kad jis techniškai netvarkingas, nebuvo nurodyta. Policijos pareigūnai po įvykio tyrimą atliko labai detaliai, paėmė kraują iš atsakovės vairuotojo, pasiėmė kablį. Kai kablys nutrūko, automobilis buvo užkeltas ant keltuvo su dviem kabliais ir grandine, užkabinant už važiuoklės skersinio balkio ertmių. Transporto priemonė gali būti transportuojama tik traukiant už gamyklinės kablio, kai parenkamos kitos priemonės, tai atsakovė prisiima sau riziką, nes gali būti kas nors sulankstyta ar pažeista. Gamintojas numatęs kablį, apskaičiuoja automobilio svorį, apkrovas. Ginčo automobilis buvo konfiskuotas, niekas nenustatinėjo ar buvo padaryta jam kokia kita žala dėl jo pakrovimo. Kai policija surašo priverstinį transporto priemonės nuvežimo aktą, tada jie gali pradėti krovimo darbus. Vairuotojas neturi galimybių vertinti automobilio techninį stovį, tą daro Regitros darbuotojai.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko (1t., bl.l.88-90), teismo posėdžio metu atstovė prašė ieškinį atmesti. Draudimas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes nenustatė jokių pažeidimų iš atsakovės pusės. Trūko kraunamo automobilio surūdijęs kablys, o ne draudėjo koks nors mechanizmas. Visus veiksmus atsakovė atliko teisingai, nebuvo jokių autovežio vairuotojo veiksmų neteisėtumo, tai nedraudiminis įvykis. Atsakovė numatė, kad besalyginė išskaita yra 1450 Eur , todėl žalą atlyginant, šį dydį turi pasidengti pati atsakovė. Policijos pareigūnai privalėjo apžiūrėti automobilį ir galėjo ir turėjo numatyti rizikas, kad automobilyje gali kas nutrūkti ir jis gali nuriedėti. Policijos pareigūnai elgėsi neatsargiai ir neapdairiai.
Trečiasis asmuo Ž. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinį prašė tenkinti (2t. bl.l. 59-63), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos.
Trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos.
Trečiasis asmuo J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Šalių paaiškinimais, civilinės bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Šančių servisas ir Ko“ ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-IL-1584 dėl sulaikytų automobilių transportavimo (t. 1, e. b. l. 56-60). 2016 m. liepos 10 d. Servitutų g. 32, Kaunas, Kauno AVPK Kauno PK pareigūnams įforminus eismo įvykį (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6236-358/2016, 2 tomas) ir atsakovės UAB „Šančių servisas ir Ko“ įmonės darbuotojui J. S. ant tralo MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tempiant konfiskuotą automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. K. (automobilio techninė apžiūra įvykio metu galiojo), trūko rūdžių pažeistas automobilio M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Kauno miesto savivaldybės administracijai, perduotą Kauno AVPK Kauno PK patikėjimo teise valdyti ir naudoti (1 t., e. b. l. 19-27, 34; 2 t. e. b. l. 53-56, 20-24, 17, 28, 65). Gavus 2016 m. liepos 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-35328 dėl tarnybinio automobilio apgadinimo, Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau nutarimu atsisakyta jį pradėti nesant nusikaltimo sudėties (2 t., e. b. l. 2-11, 18-23). Tarnybinis policijos automobilis D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju (1 t., e. b. l. 6-8, 11-13, 35). Autoservisas UAB „Sostena“ Kauno vyriausiajam policijos komisariatui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 2523,19 Eur už tarnybinio policijos automobilio D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (1 t., e. b. l. 14-29). Kauno AVPK nurodymu 2016 m. rugpjūčio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo autoservisui UAB „Sostena“ draudimo išmoką (1 t., e. b. l. 33, 37-38; 2 t. e. b. l. 31). Atsakovė UAB „Šančių servisas ir Ko“ 2015 m. spalio 12 d. yra sudariusi draudimo polisą Nr. BCAD 010518 su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (1 t., e. b. l. 63-67). 2018 m. kovo 7 d. rašte „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. BCAD/17/000177“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje draudėjai UAB „Šančių servisas ir Ko“ nurodė, jog žala padaryta ne dėl draudėjo kaltės, todėl draudimo išmoka nebus išmokama (2 t., e. b. l. 146-147).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovė teikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo) paslaugas. Šių paslaugų teikimui atsakovė įsipareigojo naudoti hidraulinius įrenginius (kranus), skirtus saugiai iškelti ir užkelti vežamą transporto priemonę ant vilkiko platformos (Paslaugų teikimo sutarties 10.1.1. punktas). Teismo vertinimu, atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokią veiklą išlieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamą didesnio pavojaus šaltinio sampratą.
Taigi, nustačius didesnio pavojaus šaltinio egzistavimą atsakovės vykdomoje veikloje bei tarp šalių nekylant ginčui dėl padarytos žalos fakto bei dydžio (2523,19 Eur), svarbu įvertinti, ar nėra aplinkybių, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę. Kaip nurodyta anksčiau, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų, t. y. policijos pareigūnų tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumą nulėmusį žalos atsiradimą. Atsakovė policijos pareigūnų didelį neatsargumą įrodinėjo teiginiais apie jų pastatytos transporto priemonės nesaugų atstumą nuo atsakovės transporto priemonės ir kraunamo automobilio, tačiau juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumą. Šiuo atveju atsakovei neįsitikinus, akivaizdžiai pakankamai senos transporto priemonės M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) technine būkle, traukimas lynu užkabinus tik už traukiamos transporto priemonės priekinio kablio ir nesiėmus jokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių (papildomų lynų ar tempimo diržų pritvirtinimo, teritorijos aptvėrimo ar kitokių judėjimą toje zonoje ribojančių priemonių taikymo), neleidžia konstatuoti žalos atsiradimo dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustato atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių.
CK 6.270 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju jeigu žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai.
Įstatyme yra įtvirtinta, kad valdoma transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalis). Trečiasis asmuo Ž. K. nuosavybės teise valdydamas transporto priemonę M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neužtikrino techniškai tvarkingos automobilio traukimo kablio būklės, dėl ko atsakovei į techninės pagalbos vežtuvą tempiant transporto priemonę ant vilkiko MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) platformos, šis ištrūko, o transporto priemonė M. G. atsitrenkė į kitą automobilį D. D., dėl ko pastarasis buvo apgadintas. Teismo vertinimu, atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio – įrenginio valdytojos ir trečiojo asmens kaip transporto priemonės M. G., kuri taip pat yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams asmenims, valdytojo, veiksmai ir tam tikrų veiksmų neatlikimas (nepriežiūra) sąlygojo žalos atsiradimą transporto priemonei D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu atveju abiejų didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 4 dalis).
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju kreditorė – ieškovė, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką bei perėmusi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš solidariai atsakingų už padarytą žalą asmenų (atsakovės ir trečiojo asmens Ž. K.), ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė tik vienam iš šių solidarių skolininkų – atsakovei, todėl iš jos priteistina 2523,19 Eur turtinė žala (CK 6.38 str., 6.59 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina ieškovei 69,68 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteisiamos 513,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 58 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 5), 455,58 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 31, 36). Trečiasis asmuo Ž. K. buvo ieškovės pusėje, patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2t. bl.l.67-69), kurios priteistinos iš atsakovės trečiajam asmeniui (CPK 88 straipsnio 1 d. 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovei sumokėjus per daug žyminio mokesčio, jai grąžintina 1 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteisiamos 8,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 2523,19 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 19 ct) turtinės žalos atlyginimą, 69,68 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 68 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2592,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 513,58 Eur (penkių šimtų trylikos eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, 8,42 Eur (aštuonių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.