Civilinė byla Nr. e3K-3-3-403/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17159-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovams R. P., A. G. (A. G.) ir M. L. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl be pagrindo sumokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. T., A. T., J. K. ir L. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su stogo, ant kurio įrengta terasa, priežiūra ir remontu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. L. 359,45 Eur skolą, iš atsakovo A. G. – 171,01 Eur skolą, iš atsakovės R. P. – 530,62 Eur skolą, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Mano Būstas NPC“ (anksčiau – UAB Namų priežiūros centras) teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Minėtame name 2018 m. balandžio mėn. buvo atlikti stogo (terasos) remonto darbai, jų apmokėjimas namo gyventojams buvo paskirstytas iki 2020 m. kovo mėn., tačiau po 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio gyventojų susirinkimo buvo nuspręsta pakeisti namo administratorę UAB Namų priežiūros centrą į UAB „Rasų valda“, todėl nuo 2018 m. spalio 1 d. pasibaigė ieškovės bendrojo naudojimo patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini), administravimas. Dėl minėtos priežasties namo (duomenys neskelbtini) gyventojams buvo pateiktos rugsėjo mėnesio PVM sąskaitos faktūros, kuriose buvo apskaičiuotas likutis už atliktus remonto darbus bei kitus komunalinius mokesčius su prašymu apmokėti sąskaitas iki 2018 m. spalio 31 d. Atsakovas M. L. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas A. G. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, o atsakovė R. P. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovai sąskaitų už remonto darbus neapmokėjo, todėl susidariusi skola iš jų turėtų būti priteista ieškovei.
4. Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės be teisinio pagrindo sumokėtus 290,70 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovas A. G. nurodė, kad ne kartą reikalavo, jog ieškovė pateiktų dokumentus, pagrindžiančius remonto darbų atlikimo būtinumą, darbų atlikimo faktą, administratorės patirtų išlaidų dydį ir pan., tačiau ieškovė vengė tai padaryti. Susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, paaiškėjo, kad buvo atlikti ne stogo, o terasų remonto ar įrengimo darbai. Šių darbų atlikimas nebuvo būtinas. Darbai atlikti tik dviejų butų savininkų, turinčių išėjimus ant stogo (terasos), interesais. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai neturi pareigos mokėti už terasos remontą ar įrengimą. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo priimti sprendimai laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nors gyventojų pasirinkimui suteiktas prioritetas, tačiau jokie rangovų pasiūlymai su gyventojais nebuvo derinami, apie pasiūlymus jie nebuvo informuojami. Be to, terasa nėra bendrojo naudojimo objektas. Ieškovė nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., nesant tam teisėto pagrindo, pateikė atsakovui sąskaitas, kuriose nurodyta prievolė mokėti už „stogo / terasos remonto darbus“, šių darbų bendra suma 410,41 Eur. Atsakovas atliko 290,70 Eur mokėjimus. Taigi ieškovė privalo grąžinti atsakovui be pagrindo gautus 290,70 Eur, nes stogo remonto darbai nebuvo atlikti, darbai nebuvo privalomi, o terasų danga nėra bendrojo naudojimo objektas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas NPC“ iš atsakovo M. L. 359,45 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1190,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė ieškovei iš atsakovo A. G. 171,01 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1601,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė ieškovei iš atsakovės R. P. 530,62 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1190,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. teikė namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas M. L. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovas A. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovė R. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
8. Name (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio mėn. buvo atlikti 16 956 Eur vertės terasos remonto darbai, šių darbų apmokėjimas namo gyventojams buvo paskirstytas iki 2020 m. kovo mėn. Remonto darbus atliko UAB „Rakursas“. Remonto metu buvo keičiama sutrūkinėjusi terasos betoninė danga ir terasos apsauginė tvorelė. Po 2018 m. rugpjūčio 3 d. namo (duomenys neskelbtini) gyventojams nusprendus pakeisti namo administratorę UAB Namų priežiūros centrą į UAB „Rasų valda“, namo gyventojams buvo pateiktos rugsėjo mėn. PVM sąskaitos faktūros, į kurias buvo įtrauktas likutis už minėtus remonto darbus bei kitus komunalinius mokesčius. Atsakovai minėtose sąskaitose nurodytų sumų už remontą neapmokėjo.
9. Teismas taip pat nustatė, kad namo (duomenys neskelbtini) stogo tipas – plokščiasis, stogo danga – ruloninė. Virš namo antros laiptinės ant stogo įrengta betono dangos terasa. Ginčo terasa naudojasi tretieji asmenys – butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Nekilnojamojo turto registre minėti butai įregistruoti su terasomis.
10. Teismas nurodė, kad, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išvardyti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
11. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 punktą, stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punkte terasa apibrėžiama kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Tai reiškia, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu teismas nusprendė, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti.
12. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).
13. Teismas padarė išvadą, kad plokščiasis stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga, įskaitant apsauginę tvorelę, yra butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir atsakovų, bendroji dalinė nuosavybė. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju remonto metu iš esmės buvo remontuojama tik terasos danga ir jos apsauginė tvorelė, terasai ir apsauginei tvorelei esant bendrąja daline nuosavybe, jeigu egzistuoja kitos šio sprendimo 21 punkte nurodytos sąlygos, už remontą sumokėti turi visi namo patalpų savininkai.
14. Teismas nurodė, kad tuo metu, kai atliekant apžiūrą buvo nustatyti stogo (terasos) dangos defektai ir kai buvo ruošiamas remonto projektas, privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – STR 1.12.05:2010). Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
15. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (STR 1.12.05:2010 7.1 punktas).
16. Teismo vertinimu, tai, kad pagal namo projektą terasa virš antros namo laiptinės nebuvo nurodyta, nereiškia, kad faktiškai statytojas jos neįrengė ir kad namo stogas nėra eksploatuojamas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo, namas neatitinka ir daugiau projekto sprendinių (name nėra katilinės patalpos, patekimas į terasą yra iš dviejų butų ir per liuką iš laiptinės). Kaip minėta, butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti su terasomis. Patekimas į terasą yra įrengtas iš minėtų butų per stiklines duris. Minėtų butų savininkai teismo posėdžio metu nurodė, kad butus pirko su jau įrengta terasa. Pažymėtina, kad viena iš buto (duomenys neskelbtini) savininkių L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad bute gyvena nuo jo pastatymo, ir betono dangos terasa ant stogo buvo įrengta nuo pat namo pastatymo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo terasa buvo įrengta nelegaliai, savavališkai, todėl nėra pagrindo teigti, kad, ant stogo esant įrengtai terasai, terasos tvorelė galėjo neatitikti teisės aktuose eksploatuojamam stogui keliamų saugumo reikalavimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje esančios terasos, dėl kurios egzistavimo ir teisėtumo ginčo byloje nėra, nuotraukos patvirtina, kad visame name, neatsižvelgiant į tai, ar stogas pagal projektą yra eksploatuojamas, buvo įrengtos vienodos apsauginės tvorelės, todėl vien faktas, kad ginčo stogo dalyje tvorelės aukštis buvo mažesnis nei 1,2 m, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent toks tvorelės aukštis namo statytojo buvo parinktas būtent dėl to, kad namo stogas turėjo būti neeksploatuojamas. Terasų aptvarai yra priskirtini bendrojo naudojimo objektams, taigi nustatęs, kad terasos tvorelė neatitiko jai keliamo privalomojo saugos reikalavimo, teismas padarė išvadą, kad prie tvorelės pakeitimo išlaidų privalo prisidėti visi namo patalpų savininkai.
17. Dėl pačios terasos dangos remonto teismas pažymėjo, kad pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja ne tik kaip atvira aikštelė buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti, bet ir kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
18. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 22 d. trečiasis asmuo J. K., kuris yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, informavo namo administratorių, kad terasos-stogo danga yra sutrūkinėjusi, ir prašė spręsti susidariusią problemą. Atlikus nuolatinę namo (duomenys neskelbtini) apžiūrą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektų akte Nr. DA49729, pasirašytame UAB Namų priežiūros centro techninės priežiūros inžinieriaus, pastatų administravimo vadybininko ir vyr. pastatų administravimo vadybininkės, nustatyta, kad terasos išlyginamasis betono sluoksnis yra pažeistas (suaižėjęs, ištrupėjęs, išsiskyrę karbonatai), terasa nuo eksploatacijos pradžios neturi viršutinės dangos. Terasos įlajos užsikimšusios kalcio karbonatų druskomis. Akte nurodyta, kad apžiūrėjus sutapdintą stogą pastebėta, jog terasoje yra sutrūkinėjusi stogo danga. Prapjovus terasos viršutinį betono sluoksnį nustatyta, kad betono sluoksnis 4 cm storio, be armatūrinio tinklo po juo – ruloninė hidroizoliacija. Rekomenduota kreiptis į projektuotojus, kad šie pasiūlytų galimus defektų pašalinimo sprendimus. Parengus projektą, atlikti projekte nurodytus remonto darbus. Minėtame akte komisija konstatavo, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos, todėl komisija rekomenduoja nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą ir pašalinti užfiksuotus defektus. 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta kasmetinė atskirų namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 18 d. Statinio apžiūros akto Nr. NPCK-AA-0015, namo stogo būklė konstatuota kaip patenkinama, nurodant, kad terasoje yra sutrūkinėjusi stogo danga, rekomenduota atlikti terasos remontą. UAB „2L architektai“ 2016 m. rugsėjo mėn. parengė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą, kurio tikslas – apsaugoti pastato terasą nuo pirmalaikio nusidėvėjimo, pašalinti pažeidimus, atsiradusius nuo ilgalaikių atmosferos poveikių. Projektu siekiama panaikinti defektus, užfiksuotus pastato kasmetiniuose apžiūros aktuose. Projekte nurodoma, kad pagrindinė problema – terasos danga, kuri yra sutrūkinėjusi. Taigi Projekte buvo numatoma remontuoti terasos dangą, kuri neužtikrina kokybiškų ir būtinų eksploatavimo sąlygų. Projektuotojai pateikė du sutvarkymo sprendimus, iš jų ieškovė pasirinko technologiniu pažiūriu ir darbų apimtimi sudėtingesnį ir brangesnį variantą, pagal kurį turėjo būti demontuota esama terasos betoninė danga ir virš jos įrengti prilydomos hidroizoliacijos, plėvelės, keramzito, geotekstilės, smulkiagrūdžio betono ir klinkerio plytelių sluoksniai. Kaip matyti iš projekto, projektuotojai atliko statybinius tyrinėjimus ir pateikė išvadas, kad terasos danga yra pažeista ilgalaikio eksploatacinio ir atmosferinių veiksnių poveikio, matomi įvairaus pločio įtrūkimai, kai kuriuose iš jų kaupiasi drėgmė, tokiu būdu toliau irsta betono danga; gyventojų nusiskundimų dėl vandens pratekėjimų į žemiau esančias gyvenamąsias patalpas nėra, todėl manoma, jog prilydomos hidroizoliacijos sluoksnis, esantis po 4 cm nearmuoto betono terasos danga, yra nepažeistas. Remonto projekte, be kita ko, nurodyta, kad terasos būklė neatitinka esminių šioms konstrukcijoms keliamų reikalavimų, nustatytų statybos techniniuose reglamentuose STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“.
19. Nurodytų aplinkybių ir įrodymų visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad terasa, kartu būdama ir stogo dalimi, neatitiko jai keliamų reikalavimų, todėl atlikti remonto darbai priskirtini prie privalomųjų, kadangi jais buvo siekiama ne pagerinti turtą, o apsaugoti jį nuo tolesnio blogėjimo, kuris turėtų esminę reikšmę eksploatuojant pastato konstrukcijas. Ta aplinkybė, kad realus pratekėjimas pro stogą į žemiau esančius butus galimai dar nebuvo įvykęs, nereiškia, kad remonto darbai nepriskirtini privalomiesiems, nes privalomiesiems darbams priskirtini ir tokie remonto darbai, kurie užkerta kelią galimai žalai atsirasti. Administratorius neprivalo laukti, kol bendrojo naudojimo objektas taps avarinės būklės ar kol namo butų savininkų turtui bus padaryta faktinė žala. Teismas konstatavo, kad atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už terasos remonto darbus, įskaitant terasos apsauginės tvorelės pakeitimą, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovų skolą už atliktus remonto darbus tenkintini visiškai, o atsakovo A. G. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės jo sumokėtą 290,70 Eur sumą už minėtus remonto darbus atmetamas kaip nepagrįstas.
20. Teismas nustatė, kad ieškovės išlaidos už atstovavimą sudaro 5642,23 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nusprendė, kad ieškovė turi teisę į 3983,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2023 m. birželio 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo A. G. priešieškinį patenkino visiškai – priteisė iš ieškovės atsakovui A. G. 290,70 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (290,70 Eur) nuo 2020 m. gegužės 14 d. (nuo priešieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6355 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
22. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai laikė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), plokščiasis stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga, įskaitant apsauginę tvorelę, yra butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir atsakovų, bendroji dalinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytas išvadas, iš esmės rėmėsi tik butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų V. ir A. T., J. ir L. K. parodymais, kad jie butus pirko su jau įrengta terasa ir kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad bute gyvena nuo jo pastatymo ir kad betono dangos terasa ant stogo buvo įrengta nuo pat namo pastatymo. Kolegija pažymėjo, kad nurodyti minėtų asmenų paaiškinimai prieštarauja didesnę įrodomąją reikšmę turintiems rašytiniams įrodymams, t. y. projektinei dokumentacijai. Namo techninio projekto architektūrinės dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad namo stogas rengiamas sutapdintas, dengtas rulonine bitumine danga (mazgas Nr. 8), ir jame nėra duomenų apie ant stogo suprojektuotą sudedamąją stogo dalį – terasą, atliekančią stogo funkciją, taip pat nėra duomenų, kad, namą atiduodant eksploatuoti, virš antros laiptinės stogo terasa buvo įrengta.
23. Kolegija nurodė, kad namo techninio projekto brėžinyje Mazgas „8“ parodytas stogo konstrukcijos pjūvis patvirtina, jog jis iš apačios į viršų yra gelžbetoninė (g/b) plokštė, garo izoliacija, putų polistirolas, armuotas betono sluoksnis, nuolydį formuojantis sluoksnis, hidroizoliacija ir jame nėra suprojektuoti grindų įrengimo darbai, kurie buvo privalomi projektuojant ir įrengiant eksploatuojamus stogus ir atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 patvirtinto techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – STR 2.05.02:2001) 69 punkte nustatytus plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimus bei 76 punkte nustatytus grindų sluoksnio įrengimo, esant plokštiems eksploatuojamiems stogams, reikalavimus.
24. Kolegija sutiko su atsakovų argumentu, kad šiuo atveju remonto darbams buvo parengtas terasos paprastojo remonto projektas, nors, pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą, siekiant pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kuri yra ir namo stogas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan., turėjo būti parengtas kapitalinio remonto projektinis sprendinys.
25. Kolegija nusprendė, kad stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, namo stogas turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, jis atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Tai, kad ant neeksploatuojamo stogo vėliau faktiškai buvo įrengta terasa, nekeičia stogo ir terasos konstrukcinių ypatumų, o pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.34 punktą, terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo, gali būti įrengta ir kaip atskiras statinys virš stogo konstrukcijų, kaip kad, kolegijos vertinimu, yra šio ginčo atveju. Kadangi terasa ginčo atveju atlieka tik konkrečių butų savininkų buitinių poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją, ji neskirta žemiau esančioms patalpoms apsaugoti nuo atmosferos poveikio, nėra pagrindo pripažinti, jog ant neeksploatuojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo papildomai įrengta terasa su išorinėmis jos konstrukcijomis, skirtomis jai eksploatuoti ir tarnauti, yra visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Atitinkamai pagal teisinį reglamentavimą jos remonto išlaidų nėra pagrindo vertinti kaip būtinųjų ir už jas, nesant sutikimo, visi namo butų ir patalpų savininkai proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti neturi. Ginčo darbai, už kuriuos atsakovai atsisako sumokėti, nėra darbai, kuriais buvo taisomi pastato stogo, kaip bendros pastato konstrukcijos, defektai.
26. Kolegija nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog terasų įrengimas projektuose nebuvo nurodytas, todėl pareiga įrodyti aplinkybę, susijusią su terasų įrengimu (pateikti terasų įrengimo projektus ir t. t.), teko ieškovei ir kitiems proceso dalyviams, esantiems ieškovės pusėje, bet ne atsakovams. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo proceso normas, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes, tai turėjo įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 329 straipsnio 1 dalis).
27. Kolegija pritarė atsakovų argumentams, jog byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad stogo būklė buvo avarinė, kad buvo avarija ar stichinė nelaimė, kitoks nenugalimos jėgos poveikis, kuriam esant stogo remonto darbai turėjo būti atlikti nedelsiant. Statinio techninės priežiūros 2015 m. rugsėjo 18 d. statinio apžiūros akto Nr. NPCK-AA-000155 1.2 punkte nurodoma, kad terasoje yra sutrūkinėjusi danga ir rekomenduojama atlikti remonto darbus. UAB „2L architektai“ paprastojo remonto projekto Nr. 2L-2016-13-SP dalyje „Statybinių tyrinėjimų išvados, terasos remonto būtinumas“ yra konstatuota, kad terasos danga yra pažeista, matomi įtrūkimai ir „gyventojų nusiskundimų dėl vandens pratekėjimų į žemiau esančias gyvenamąsias patalpas nėra, todėl manoma, kad prilydomosios hidroizoliacijos sluoksnis, esantis po 4 cm nearmuota betono danga, yra nepažeistas“. UAB „2L architektai“ 2021 m. vasario 3 d. atsakyme į paklausimą, paaiškindama savo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto Nr. 2L-2016-13-SP sprendinius, aiškiai nurodė, kad projektas skirtas terasos, bet ne stogo remonto darbams vykdyti, kad nebuvo jokių duomenų, jog daugiabučio gyvenamojo namo stogas neatitiktų privalomųjų reikalavimų, būtų netinkamas eksploatuoti ar reikalautų remonto. Projektu buvo siekiama panaikinti defektus, užfiksuotus pastato kasmetiniuose apžiūros aktuose. Projekto 1 dalies skyriuje „Remonto privalomumas“ yra aiškiai nurodoma, jog techninių reikalavimų neatitinka terasos būklė. Projektu buvo siekiama panaikinti defektus, užfiksuotus kasmetiniuose apžiūros aktuose, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad stogas neatitinka privalomųjų reikalavimų ir yra netinkamas eksploatuoti.
28. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie terasos konstrukcijų priklausomybę visiems daugiabučio namo savininkams grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-634-248/2015 pateiktais išaiškinimais, tačiau, kolegijos vertinimu, ši kasacinio teismo nutartis nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios.
29. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas A. G. už terasos remonto darbus ieškovei pervedė 290,70 Eur nesant tam teisinio pagrindo.
III. Kasacinio skundo, atsiliepimo į jį ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai
30. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir pakeisti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015 ir 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016. Kasacinis teismas nurodytose bylose yra išaiškinęs, kad pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuojant terasos teisinį režimą, nėra reikšminga aplinkybė, ar namo stogas yra eksploatuojamas. Atsakovai byloje neįrodinėjo, kad ant stogo terasinės dangos buvo įrengtas papildomas (ne namo statytojo) viršutinis sluoksnis (pvz., plytelės, terasinės lentos ir pan.) (pačių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkų), kurio remontas galėtų būti vertinamas kaip asmeninės nuosavybės remontas. Be to, byloje nebuvo nustatyta, jog terasos trūkumai galėjo atsirasti dėl namo savininkų veiksmų (terasos naudotojų). Aplinkybė, jog terasa ant namo stogo nebuvo suprojektuota, neturi reikšmės, nes butai yra įregistruoti su terasomis.
30.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.12 ir 4.13 straipsnius, nes nepagrįstai nusprendė, kad ant namo stogo įrengta terasa yra savarankiškas teisinių santykių objektas. Terasa yra įrengta ir pritaikyta būtent konkretaus namo stogui. Tai reiškia, kad terasa neturi tokių naudingų savybių ar paskirties, jog ji būtų atskirai naudojama civilinėje apyvartoje, nes, atskirta nuo stogo (demontuota), ji taptų statybinėmis medžiagomis ir (ar) atliekomis. Byloje pateikta ginčo namo stogo konstrukcijos schema patvirtina, kad objektyviai nėra įmanoma atskirti stogo nuo terasos, nes, demontavus nors vieną stogo konstrukcijos elementą (pvz., betoninę hidroizoliaciją), jis netektų savo naudingumo (stogas be terasos negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį), todėl terasa yra stogo sudedamoji dalis ir ji atitinka antraeiliam daiktui keliamus reikalavimus.
31. Tretieji asmenys L. K. ir J. K. atsiliepimu į kasacinį skundą, kuris laikomas prisidėjimu prie kasacinio skundo, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
32. Atsakovai A. G., R. P. ir M. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
32.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-123/2009 aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl terasinio stogo inžinerinės sistemos defektų padarytos žalos atlyginimo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015 kasacinis teismas padarė išvadas, kad plokščiasis eksploatuojamas stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tokios pat išvados padarytos ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, terasų įrengimas projektuose nebuvo nurodytas. Taigi, nėra pagrindo ir išvadai, kad terasos virš antros laiptinės funkcinė paskirtis yra atvirkštinis eksploatuojamas stogas. Todėl ieškovės nurodytose nutartyse suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negali būti vertinama kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Pagal registro duomenis negalima identifikuoti terasų ploto bei ribų. Be to, terasos šiuo atveju neatlieka stogo funkcijos, t. y. terasos danga nesaugo pastato vidaus nuo atmosferos poveikio. Byloje nustatyta, kad namo stogas turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų.
32.2. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad terasa, įrengta ant namo stogo, laikoma savarankišku teisinių santykių objektu. Ginčo namas suprojektuotas, pastatytas ir atiduotas naudoti be terasų, jos, kaip savarankiškos konstrukcijos, įrengtos vėliau. Todėl terasų architektūrinės detalės, išorinės konstrukcijos ar kitos dalys nesudaro pastato (namo) bendrųjų konstrukcijų CK 4.82 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Šiuo atveju tik stogas, ant kurio įrengta terasa, yra bendroji dalinė nuosavybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų
33. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai.
34. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
35. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 27 punktą).
37. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės–techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).
38. Kadangi daugiabučiai namai yra skirtingi, objektų, kurie butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, rūšis ir kiekį lemia pastatų konstrukciniai ypatumai, kurie atsispindi jų projektiniuose sprendiniuose ir yra įgyvendinami vykdant teisėtą (be kita ko, nenukrypstant nuo projektų) pastatų statybą.
39. CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, įtvirtintos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.
40. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, kurie butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, išskyrus retas išimtis, yra taip tiesiogiai susiję su butais ir kitomis patalpomis, kad be jų (pvz., pagrindinių namo konstrukcijų) apskritai nebūtų sukurti butai ir kitos patalpos ir (arba) butai ir kitos patalpos negalėtų būti visavertiškai naudojami pagal paskirtį.
Dėl daugiabučio namo butų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su stogo, ant kurio įrengta terasa, priežiūra ir remontu
41. Byloje keliamas klausimas, ar ginčo terasa, įrengta ant daugiabučio namo stogo, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio remonto išlaidas proporcingai butų plotui privalo atlyginti visų butų savininkai.
42. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, bendrosioms pastato konstrukcijoms priskiriama, be kita ko, stogas, terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).
44. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė, jeigu terasos įrengimą ant plokščiojo stogo nulemia pastato konstrukcija ir terasos konstrukcijos yra stogo, t. y. pagrindinės namo konstrukcijos, saugančios pastato vidų nuo atmosferos poveikio, dalis. Tokiu atveju stogo ir ant stogo įrengtos terasos, kuri drauge su kitais stogo konstrukciniais elementais saugo pastato vidų nuo atmosferos poveikio, santykis yra kaip pagrindinio ir antraeilio daikto. Tokia terasa yra esminė pagrindinio daikto, t. y. stogo dalis.
45. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ant neeksploatuojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo papildomai įrengta terasa su išorinėmis jos konstrukcijomis, skirtomis terasai eksploatuoti ir tarnauti, yra visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kadangi terasa ginčo atveju atlieka tik konkretaus buto savininkų buitinių poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją (nėra ginčo, kad ja naudojasi tik butų, prie kurių registruotos terasos, savininkai), ji neskirta žemiau esančioms patalpoms apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Teismas nurodė, kad pagal nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, jog stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, namo stogas turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, jis atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Tai, kad ant neeksploatuojamo stogo vėliau faktiškai buvo įrengta terasa, nekeičia stogo ir terasos konstrukcinių ypatumų.
46. Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.12 ir 4.13 straipsnius, nes nepagrįstai nusprendė, kad ant namo stogo įrengta terasa yra savarankiškas teisinių santykių objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime tik konstatuota, kad ne terasa, bet stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija. Atsakovai atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, jog terasa, įrengta ant namo stogo, laikoma savarankišku teisinių santykių objektu.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, jog byloje pateikta ginčo namo stogo konstrukcijos schema patvirtina, kad objektyviai nėra įmanoma atskirti stogo nuo terasos, nes, demontavus nors vieną stogo konstrukcijos elementą (pvz., betoninę hidroizoliaciją), jis netektų savo naudingumo (stogas be terasos negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį), todėl terasa yra stogo sudedamoji dalis ir ji atitinka antraeiliam daiktui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog namo stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, jis turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, terasa neatitinka antraeiliam daiktui keliamų reikalavimų, kadangi ji nėra esminė stogo, kaip pagrindinio daikto, dalis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė terasos viršutinį betono sluoksnį nepagrįstai vertina kaip hidroizoliacinį sluoksnį. Byloje nustatyta, kad terasos viršutinis 4 cm storio betono sluoksnis buvo sutrūkinėjęs nuo ilgalaikio atmosferos poveikio, o prilydomos hidroizoliacijos sluoksnis yra po betono terasos danga, ir jis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, yra stogo konstrukcijos sudėtinė dalis.
48. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015 ir 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016.
49. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu, kadangi nurodytose nutartyse teisės aiškinimai pateikti bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).
50. Visose nurodytose nutartyse teisės aiškinimai pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas per stogą, ant kurio įrengta terasa. Nė vienoje byloje, kurių nutartys, ieškovės teigimu, nagrinėjamoje byloje turi precedento galią, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nenustatyta, kad stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, turinti visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, kad atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Priešingai, 2009 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009, nurodoma, kad gyvenamojo namo architektūrinėje dokumentacijoje penkto aukšto stogas vadinamas „eksploatuojamu stogu“, o dėl „terasinio stogo“ sampratos nurodoma, kad tai tokia konstrukcija, kuri pagal savo esmę yra stogas. 2016 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016, nurodoma, kad terasa padengta grindų plytelėmis, joje yra hidroizoliacinis sluoksnis. 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, formuodamas teismų praktiką dėl teisių ir pareigų, susijusių su ant pastato plokščiojo stogo įrengtos terasos priežiūra ir remontu, kasacinis teismas nurodė, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį, be kita ko, ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Vadinasi, toje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su terasa, kuri pagal pastato konstrukciją (projekto sprendinius) buvo plokščiojo stogo konstrukcijų dalis.
51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su stogo, ant kurio įrengta terasa, priežiūra ir remontu. Kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti jį nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
54. Netenkinus kasacinio skundo, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas A. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – jis patyrė 2000 Eur išlaidų. Ši suma neviršija pagal Rekomendacijas maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio advokato teisines paslaugas, todėl atsakovui A. G. iš ieškovės ji priteistina visa (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
55. Kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (j. a. k. 125596783) atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (dviejų tūkstančių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas