Civilinė byla Nr. e2A-871-340/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03235-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo  civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 2052,43 EUR draudimo išmokai kompensuoti, 106,28 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo užlietas ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė apskaičiavo 2052,43 EUR minėto buto remonto kainą ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nustatė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą. Minėto pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo atsakovė, kuri turėjo pareigą prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą ir privalėjo atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

2.         Atsakovė ieškinio nepripažino. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. gavo iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame aukšte esančių komercinių patalpų pranešimą dėl per lubas bėgančio vandens. Atsakovei patikrinus informaciją nustatyta, kad avarijos vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje vamzdyno dalyje, uždengtoje minėto buto savininko įrengta apdaila. Atsakovė pažymi, kad butui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo sukelta žala dėl prasiskverbusio vandens. Sienos išardymo darbus atliko gyventojo pasamdytas rangovas, kadangi pats gyventojas atsakovei to padaryti neleido. Atsakovė kaip administratorius neturi pareigos įrengti nuardytos apdailos ar kompensuoti įrengimo kaštus (juolab, kai gyventojas tokiems darbams pasitelkė savo rangovą), nes bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad dėl fekalinės nuotekų sistemos vamzdžio susidėvėjimo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo patalpų savininkams, įvyko avarija ir buvo sugadinta ieškovės draudėjui priklausančio buto apdaila bei sugadintas bute buvęs turtas. Žala padaryta dėl kanalizacijos stovo, kaip konstrukcijos, trūkumų. Tačiau byloje nėra ginčo dėl kanalizacijos stovo kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto statuso, taip pat kad žala padaryta ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. Todėl sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja su Jungtinės veiklos sutarties dalyviais 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytos Administravimo sutarties, registracijos Nr. MVB-SUT-20-896, pagrindu (e.b.l. 147-154, tomas 1). Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 punktu administratorius įsipareigojo laikytis sutarties Specialiojoje dalyje numatytų pareigų. Specialiosios dalies 3.1 punktu administratorius įsipareigojo vykdyti pastato apžiūrą, defektų nustatymą, rengti pasiūlymus defektams šalinti pagal STR reikalavimus, organizuoti defektų šalinimą, vykdyti daugiabučio namo kasmetines apžiūras. Administratorius, be kita ko, įsipareigojo vykdyti ir vandentiekio, kanalizacijos tinklų ir įrenginių techninę priežiūrą, profilaktiką.

6.       Iš atsakovės pateiktų statinio apžiūros aktų teismas nustatė, kad bendrojo naudojimo objektų apžiūras atsakovė vykdė pagal teisės aktų reikalavimus. UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. gruodžio 28 d. statinio apžiūros akte Nr. DA698 konstatuota, kad Buitinių nuotekų sistema – būklė patenkinama, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir priežiūros darbus (e.b.l. 155-170, tomas 1). UAB „Naujamiesčio būstas“ 2019 m. balandžio 10 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, remontuoti pagal poreikį (e.b.l. 171-174, tomas 1). UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2020 m. spalio 25 d. statinio apžiūros akte Nr. DA466370 (3.3 punktas) nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, vizualinės apžiūros metu esminių defektų nepastebėta; lietaus vandens sistemą pajungti į požeminę sistemą arba nuvesti toliau nuo pastato (e.b.l. 176-178, tomas 1).

7.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA419790 nurodyta, kad neišardžius sienos, negalima nustatyti, kurie tinklai pažeisti, juntamas nuotekų kvapas ketvirtame bute. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: drabužinės (4,5 kv. m) įmontuojamos spintos demontavimas. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, sudarytame 2021 m. rugpjūčio 30 d., nurodyta, kad apžiūrėti 4 ir 5 butai, iš kurios vietos tiksliai pilasi vanduo, nenustatyta (e.b.l. 57, tomas 1). Taigi, vizualiai nustatyti vandens prasiskverbimo priežastį buvo neįmanoma dėl to, kad bendrojo naudojimo įranga buvo uždengta buto savininko įrengta siena, duomenų apie revizinių durelių įrengimą nėra. Tik buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui išardžius sieną, kuria buvo uždengti bendrojo naudojamo vamzdžiai, administratorius nustatė, kad sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa, kuri buvo pakeista. Tai patvirtina, jog atlikti fekalinės kanalizacijos nuotekų vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovui objektyviai neįmanoma. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl vandens prasiskverbimo iš butuose esančių bendrojo naudojimo vamzdynų, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu, o ieškovo argumentas, kad atsakovas be pranešimo apie įvykį turėjo pareigą nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, kai jis šiuo atveju galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos, prieštarauja protingumo principui. Teismas padarė išvadą, jog UAB „Mano Būstas Vilnius“ susidariusioje situacijoje atliko visus jam privalomus atlikti veiksmus. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Vien atsakovės buvimas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei dėl bendrojo naudojimo objektų gedimo kilusios žalos. Toks išaiškinimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų neteisėto uždengimo, paslėpimo ar kitokių kliūčių juos tinkamai apžiūrėti sudarymo įtakos, sprendžiant klausimą dėl administratorės atsakomybės už šių konstrukcijų gedimo metu padarytą žalą taikymo ar jo dydžio, yra pateiktas apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015; 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2086-373/2015; 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-658/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-660-357/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015).

8.1.         Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė jai priskirtas pareigas, susijusias su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, tačiau tokie teismo pozicija, ieškovės vertinimu, yra nepagrįsta. Iš atsakovės į bylą teiktų dokumentų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas – nebuvo atliekami stebėjimai, fiksuojant bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę. Byloje atsakovė pateikė tik dokumentus, patvirtinančius, kad buvo rengiamos kasmetinės apžiūros, surašomi statinio apžiūros aktai, tačiau duomenų, jog buvo atliekami periodiniai stebėjimai, fiksuojama bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklė ir apie ją informuojama kita techninės priežiūros sutarties šalis, kad atsakovė būtų teikusi rekomendacijos dėl įrangos remonto arba keitimo, byloje nėra. Atitinkamų dokumentų nepateikimas į bylą įrodo, kad tokie veiksmai ir nebuvo atliekami, nors pareigą atlikti stebėjimus atsakovei numato teisės aktai. Šios pareigos nevykdymas vertintinas kaip neteisėti atsakovės veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą. Netinkamas įrodymų vertinimas bei materialinės teisės normų taikymas sąlygojo tai, kad teismas padarė priešingą išvadą, kuri yra neteisėta ir nepagrįsta.

8.2. Atsakovei, kaip savo srities profesionalei, yra taikomi griežtesni bei aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas yra 1940 m. statybos. Ieškinyje minimas įvykis įvyko 2021 m. Duomenų, kad žalos atsiradimą sąlygojęs vamzdynas per daugiau nei 80 metų laikotarpį buvo keistas, nėra. Taigi, atsakovė, žinodama, kad vamzdynas yra senas, privalėjo veikti rūpestingai, nuolat jį apžiūrėti ir teikti rekomendacijas dėl tokio vamzdyno keitimo, siekiant išvengti vamzdynų trūkimų, išlaikyti bendrosios inžinerinės įrangos funkcionalumą. Duomenų apie tokius atsakovės veiksmus byloje taipogi nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai. Teismo išvada, kad trūkęs vamzdynas buvo uždengtas ir atsakovė neturėjo galimybės jo apžiūrėti, priimta neįvertinus tos aplinkybės, kad atsakovė turėjo pareigą nustatyti vamzdyno amžių, įvertinti jo galimą susidėvėjimo laipsnį, tačiau tokių nesiėmė ir rekomendacijų neteikė. Be to, nėra duomenų, kad sutartimi atsakovė susitarusi dėl išlygų, kad jai nekyla pareiga imtis veiksmų įvertinti būklę ir tų vamzdynų, kurie yra paslėpti.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-09 sprendimo atmesti laikant nepagrįstu; priteisti atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1.         Ieškovė visiškai deklaratyviai nurodo teiginį apie neva nevykdomas atsakovei numatytas pareigas, nors byloje esantys dokumentai, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas, įrodo priešingai.

9.2.         Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų ieškovės teiginius apie neva netinkamai vykdytas atsakovei numatytas pareigas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ir ieškinį atmetė, kadangi neįrodyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų.

9.3.         Avarijos vieta buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), Vilnius bute, t. y. vamzdyno dalyje, kuri buvo uždengta draudėjo (duomenys neskelbtini), Vilnius buto savininko įrengta apdaila. (duomenys neskelbtini) butui nebuvo sukelta jokia žala dėl prasiskverbusio vandens. Atsakovė su 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu buvo pateikęs pranešimą iš vidinės atsakovės sistemos. Sienos išardymo darbus atliko paties buto savininko pasamdytas rangovas, kadangi savininkas atsakovei to padaryti neleido.

9.4.        Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 38 p. yra numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 98 įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.8], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše. Reglamentas nedetalizuoja kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas (pvz. griauti, įpareigoti savininką pašalinti apdailas, šaukti susirinkimą ir pan.), kurios yra uždengtos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų – pvz. keisti, remontuoti ir pan.

9.5.         Atsakovė neturėjo pareigos įrengti nuardytos apdailos ar kompensuoti įrengimo kaštus (juolab, kai buto savininkas tokiems darbams pasitelkė savo rangovą), nes bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Prieš remontuojant ar įrenginėjant butą, savininkai turėtų apgalvoti viską taip, kad apdaila neuždengtų bendro naudojimo vamzdynų ir būtų paliktas priėjimas bei galimybė patikrinti jų būklę ar operatyviai likviduoti inžinerinės įrangos avarijas.

10. 2024-04-22 apeliantė atsižvelgdama į atsakovės pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo:

10.1.         Apeliantė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad butų savininkams būtų pateikti pranešimai apie tai, kad vamzdžiai, kuriuos atsakovė turi pareigą prižiūrėti ir apžiūrėti, yra neva sunkiai pasiekiamoje vietoje, nematomoje vietoje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad iki įvykio atsakovas būtų apsilankęs butuose ir bandęs apžiūrėti juose esančius bendro naudojimo vamzdynus. Apeliantės manymu, tais atvejais, kai butuose esantys vamzdynai yra uždengti atsakovas turi pareigą informuoti tokių butų savininkus ir įpareigoti atidengti vamzdyną, tačiau byloje taipogi nėra duomenų, kad tokių aktyvių veiksmų atsakovas ėmėsi.

10.2.         Apeliantė teigia, kad šiuo metu yra technologinių sprendimų, kurių pagalba galima patikrinti vamzdynų būklę, net ir tais atvejais, kai jie yra sunkiai pasiekiamose vietose. Atsakovė yra savo srities profesionalė, jai tad apie tokią įrangą jai turėtų būti žinoma. Tokios įrangos įsigijimo kaštai atsakovei neturėtų būti dideli. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo galimybės tikrinti bendro naudojimo vamzdynų būklę, tačiau neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, vykdydama atitinkamo pobūdžio pareigą. Apeliantė akcentavo, kad namas, kuriame įvyko bendro naudojimo vamzdynų avarija, pastatytas 1940 metais. Pagal STR normatyvus visu šio vamzdyno trukmės naudojimo normatyvai yra senai pasibaigę. Atsakovei šios aplinkybės turėjo būti žinomos, tad savo pareigas ji turėjo vykdyti atidžiau ir intensyviau, imtis veiksmų vamzdyno keitimo darbams organizuoti ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliantės 2024-04-22 papildomų rašytinių paaiškinimų 

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovės (apeliantės) rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, teikiami atsikirtimai į atsakovės atsiliepimo argumentus. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors galimybės pateikti tokio pobūdžio dokumentą bylos civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl ieškovės (apeliantės) rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo užlietas ieškovės (apeliantės) draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė apskaičiavo 2052,43 Eur minėto buto remonto kainą ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nustatė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą. Minėto pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo atsakovė, kuri turėjo pareigą prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą ir privalėjo atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl ieškovė teigia, kad įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį – atsakovę.

16.       Teismas ieškinį atmetė; ieškovė (apeliantė) su teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą. Savo skundą apeliantė grindė tuo, kad jos vertinimu, pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui; pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę.

17.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės apdraustam turtui žala buvo padaryta dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijos, nes bendro naudojimo inžinerinė įranga buvo susidėvėjusi. Pagal byloje pateiktus rašytinius dokumentus matyti, kad atsakovei sutarties buvo pavesta bendro naudojimo inžinerinių sistemų priežiūra. Teismas, vertindamas atsakovės pareigas, netinkamai analizavo byloje surinktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą. Apeliantės vertinimu, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas – nebuvo atliekami stebėjimai, fiksuojant bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę. Byloje atsakovė pateikė tik dokumentus, patvirtinančius, kad buvo rengiamos kasmetinės apžiūros, surašomi statinio apžiūros aktai, tačiau duomenų, jog buvo atliekami periodiniai stebėjimai, fiksuojama bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklė ir apie ją informuojama kita techninės priežiūros sutarties šalis, kad atsakovė būtų teikusi rekomendacijos dėl įrangos remonto arba keitimo, byloje nėra.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis, 2021-09-04 atsakovė gavo pranešimą iš komercinių patalpų, kuriose yra įsikūręs restoranas „Fortas“ dėl vandens prabėgimo. Atsakovės darbuotojai nuvykę į apžiūrą, nustatė, kad apliejimai vyksta iš galimai viršutinio buto/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, po apdaila paslėpto stovo. UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA419790 nurodyta, kad neišardžius sienos, negalima nustatyti, kurie tinklai pažeisti, juntamas nuotekų kvapas ketvirtame bute. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: drabužinės (4,5 kv. m) įmontuojamos spintos demontavimas. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, sudarytame 2021 m. rugpjūčio 30 d., nurodyta, kad apžiūrėti 4 ir 5 butai, iš kurios vietos tiksliai pilasi vanduo, nenustatyta (e.b.l. 57, tomas 1). Šių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad vizualiai nustatyti vandens prasiskverbimo priežastį buvo neįmanoma dėl to, kad bendrojo naudojimo įranga buvo uždengta buto savininko įrengta siena, duomenų apie revizinių durelių įrengimą nėra. Tik buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui išardžius sieną, kuria buvo uždengti bendrojo naudojamo vamzdžiai, administratorius nustatė, kad sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa, kuri buvo pakeista. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atlikti fekalinės kanalizacijos nuotekų vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovui objektyviai neįmanoma. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl vandens prasiskverbimo iš butuose esančių bendrojo naudojimo vamzdynų, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. 

19.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė (apeliantė) šių faktinių aplinkybių nepaneigė.

20.        Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 38 p. yra numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 98 punkte įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.8], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše.

21.        Sutiktina su atsakovės atsikirtimo argumentu, kad Reglamentas nedetalizuoja kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas (pvz. griauti, įpareigoti savininką pašalinti apdailas, šaukti susirinkimą ir pan.), kurios yra uždengtos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų – pvz. keisti, remontuoti ir pan.; nėra detalizuota kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokių konstrukcijų (kurių nėra objektyvios galimybės vizualiai patikrinti) sukeltą žalą bei ar esant tokiai faktinei situacijai yra įžvelgtinas administratoriaus veiksmų neteisėtumas.

22.       Byloje pateikti kasmetiniai apžiūros aktai, kuriuose, jokių gedimų, neatitikimų, problemų nebuvo fiksuota; pirmosios instancijos teismas konstatavo, UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. gruodžio 28 d. statinio apžiūros akte Nr. DA698 nustatyta, kad Buitinių nuotekų sistema – būklė patenkinama, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir priežiūros darbus (e.b.l. 155-170, tomas 1). UAB „Naujamiesčio būstas“ 2019 m. balandžio 10 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, remontuoti pagal poreikį (e.b.l. 171-174, tomas 1). UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2020 m. spalio 25 d. statinio apžiūros akte Nr. DA466370 (3.3 punktas) nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, vizualinės apžiūros metu esminių defektų nepastebėta; lietaus vandens sistemą pajungti į požeminę sistemą arba nuvesti toliau nuo pastato (e.b.l. 176-178, tomas 1). Pateiktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrojo naudojimo objektų apžiūras atsakovė vykdė pagal teisės aktų reikalavimus.

23.       Apeliantė neginčija, kad kasmetinės apžiūros buvo atliekamos, tačiau teigia, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad buvo atliekami periodiniai stebėjimai, fiksuojama bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklė ir apie ją informuojama kita techninės priežiūros sutarties šalis, kad atsakovė būtų teikusi rekomendacijas dėl įrangos remonto arba keitimo, tokiu būdu atsakovė nevykdė šios pareigos, nors pareigą atlikti stebėjimus atsakovei numato teisės aktai.

24.       Apeliacinės instancijos teismas vertina apeliantės argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus; pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė faktiškai neturėjo prieigos prie namo bendro kanalizacijos vamzdyno atkarpos ieškovės draudėjo (duomenys neskelbtini), Vilnius bute ir neturėjo realios galimybės patikrinti bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklę. Bylos duomenimis avarija įvyko dėl sukorodavusios tarp aukštų esančios vamzdyno atkarpos. Apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo kaip, kokiomis teisėtomis priemonėmis atsakovė galėjo patikrinti kanalizacijos vamzdyno, paslėpto po buto savininko įrengta apdaila, būklę, kokiu pagrindu turėjo teikti rekomendacijas apie privataus savininko bute esančios namo bendro naudojimo įrangos remontą ar keitimą be šios įrangos apžiūros. 

25.       Dėl analogiškų motyvų apeliacinis instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovė, būdama savo srities profesionale ir žinodama, kad vamzdynas yra senas (namas 40 m. statybos), privalėjo veikti rūpestingai, nuolat jį apžiūrėti ir teikti rekomendacijas dėl tokio vamzdyno keitimo, siekiant išvengti vamzdynų trūkimų, išlaikyti bendrosios inžinerinės įrangos funkcionalumą, tuo pažeidė savo pareigą užtikrinti namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklės stebėjimą.

26.       Pažymėtina, kad butų ir patalpų savininkams taip pat buvo žinoma aplinkybė, jog namas pastatytas 1940 m. ir namo bendros inžinerinės sistemos galimai yra susidėvėjusios. Tokios objektyvios aplinkybės įpareigoja veikti rūpestingai ne tik atsakovę, bet ir butų bei patalpų savininkus, užtikrinant namo administratoriui prieigą prie butuose ir patalpose esančių namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų atkarpų, tikslu užtikrinti jų nuolatinį stebėjimą. Apeliantės argumentas, kad atsakovė turėjo pareigą teikti butų ir patalpų savininkams dėl bendro naudojimo inžinerinių sistemų keitimo vien dėl to, kad namas pastatytas 1940 m., vertintinas kaip subjektyvus ir deklaratyvus, todėl atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog atsakovė pažeidė rūpestingumo pareigą.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantės bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteistinos. Iš ieškovės atsakovei priteisiamos 786,50 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 nepriimti ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ 2024-04-22 rašytinių paaiškinimų; apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, įmonės kodas 121452091, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                         Tatjana Žukauskienė