Civilinė byla Nr. 2-165-1051/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04674-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.6.3.; 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 9 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovui B. P., atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovas S. B. prašo pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį S. B. pašalinti iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių“ (toliau – skundžiamas nutarimas, ginčijamas nutarimas).

2.       Ieškinyje nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir minėtą nutarimą prašo pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Visų pirma, skundžiamas nutarimas neteisėtas dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų. Ieškovas laikosi principinės pozicijos, jog remdamasis Įstatais (4.2.8.punktu), atsakovas galėjo spręsti ieškovo pašalinimo klausimą tik iš „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio“, bet ne iš kokių nors kitų asociacijų ar organizacijų, tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, jog ieškovas šalinamas iš „Ginkūnų medžiotojų būrelio“, kuris juridine prasme netgi neegzistuoja. Priimdamas skundžiamą nutarimą atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas, numatytas Įstatų 4.2.8.punkte, dėl ko ginčijamasis nutarimas turi būti pripažįstamas neteisėtu ir dėl to negaliojančiu. Ieškovas laiko, jog atsakovas galėjo pažeisti Įstatų 4.5 punkto nuostatas ir neinformuoti visų būrelio narių apie visuotinio susirinkimo vietą ir laiką, arba padaryti tai per vėlai, kas sutrukdė į jį atvykti nemažai daliai balsavimo teisę turinčių žmonių. Įstatų 4.5 punkto nevykdymas neinformuojant visų būrelio narių apie numatomą susirinkimo darbotvarkę, tame tarpe ir ieškovo šalinimo klausimo svarstymą, apribojo dalies būrelio narių teisę išreikšti savo valią ieškovui aktualiu klausimu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visi atsakovo nariai yra lygiateisiai. Įstatų 3.1 punkte yra aptarta „asocijuoto nario“ sąvoka, kuris neturi „sprendžiamojo balso teisės visuotiniame narių susirinkime“. Analizuojant atsakovo įstatus, nurodė, jog galima daryti išvadą, jog „asocijuoti nariai“ turėjo teisę tik dalyvauti 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirikime, bet ne balsuoti, ką realiai darė. Taip pat procedūriniu įstatų pažeidimu ieškovas laiko tai, kad nutarimas buvo priimtas „slaptu balsavimu“. Atsakovo įstatuose nėra nurodyta, kokiais atvejais visuotinis narių susirinkimas balsuoja atviru, o kada slaptu balsavimu. Balsavimo rūšių taikymo kriterijai nėra nurodyti ir jokiame ieškovui žinomame teisės akte. Todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog slaptas balsavimas priimant nutarimą buvo taikytas neteisėtai, taip pažeidžiant įstatus.

3.       Taip pat ieškinyje nurodė, jog pirmuoju ir bene svarbiausiu savo motyvu dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo materialine prasme ieškovas laiko faktą, jog jį priimant buvo pažeistas konstitucinės teisės principas non bis in idem. Priimdamas ginčijamąjį (skundžiamą) nutarimą atsakovas nubaudė ieškovą už tuos pačius veiksmus ir/ar neveikimą, už kuriuos 2017 metais jau buvo taikęs poveikio priemonę „narystės ribojimą“. 2017 m. balandžio 27 d. vykusio atsakovo tarybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas „Dėl S. B. padaryto įstatų pažeidimo ir būrelio valdymo organo (pirmininko) nurodymų nevykdymo“, ir priimtas nutarimas „Apriboti S. B. narytę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.1 l. l0. p.)“. O dabar ieškovas nubaustas už „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“. Ieškovo vertinimu, 2017 metais atsakovo tarybos ir 2019 m. balandžio 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo vertinti ieškovo veiksmai ir/ar jo neveikimas, išskyrus naują kaltinimą „veikimu prieš būrelį“, savo turinio prasme yra identiški. Todėl ieškovas laikosi principinės pozicijos, jog ginčijamuoju nutarimu jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus, taip pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas už galima sakyti analogiško turinio įstatų pažeidimus taikė ginčijamajame nutarime nurodytą kraštutinę poveikio priemonę, tačiau buvusiems atsakovo pirmininkams, už asociacijos dokumentų neišsaugojimą ir/ar jų neperdavimą pasibaigus pirmininko įgaliojimas, nebuvo taikytos absoliučiai jokios poveikio priemonės. Taip pat teigė, kad jis neatliko neteisėtos veikos, t. y. veiksmų ar neveikimo prarandant (neišsaugant ir/ar sunaikinant) asociacijos dokumentus, susijusios su įstatų pažeidimu, todėl atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų priimti ginčijamąjį nutarimą taikant poveikio priemonę - pašalinimą iš asociacijos narių. Be to, skundžiamame nutarime suformuotas faktinis jo nubaudimo pagrindas yra labai abstraktus ir netikslus, o juridinis pagrindas netgi nenurodytas. Taip pat ieškovas suabejojo nutarime nurodytu jo elgesio pažeidimu „nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo ir jų neišsaugojimo“ ir nurodė, jog jo vertinimu jis visada per protingą laiko terminą atsakydavo į atsakovo primininko ar tarybos prašymus, teikė paaiškinimus visuotinių susirikimų metu. Apibendrinant nurodė, jos jis nemano pažeidęs įstatus, ir juo labiau grubiai. Jo vertinimu, jis tinkamai atliko visas pagal įstatus jo kompetencijai aiškiai priskirtas pareigas, vykdė visus būrelio valdymo organų nutarimus ir teisėtus nurodymus, o reikalavimo perduoti dokumentus neįvykdė todėl, kad paprasčiausiai negalėjo to padaryti. Jeigu jis būtų ignoravęs atsakovo pirmininko reikalavimus ar atsisakęs juos vykdyti, tai būtų kita kalba, tačiau tai reikštų nepaklusimą reikalavimams, kurie tikėtinai yra teisėti (t. 1, b. l. 1-18).

4.       Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis (toliau -  LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nutraukus ieškovo pirmininkavimą, nuo 2014 m. kovo 30 d. jis privalėjo įvykdyti visas juridinio asmens pašalinto (arba neperrinkto naujai kadencijai) vadovo pareigas, juo labiau, kad po 2015 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas liko asociacijos nariu. Jam buvo (ir yra) privalomos visos juridinio asmens dalyvio - atsakovo asociacijos LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio nario – pareigos, už kurių nevykdymą ieškovas ir buvo pašalintas iš asociacijos skundžiamuoju atsakovo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu. Atsakovo visuotinių susirinkimų, tarybos posėdžių, vykusių iki 2005 m. sausio mėn., protokolai, atsakovo nutarimai, o taip pat perduotų protokolų priedai, tarybos veiklos ataskaitos ir kiti būrelio veiklai reikalingi bei reikšmingi dokumentai perduoti nebuvo. Dėl nuolatinių konfliktų tarp ieškovo ir kitų jo narių, valdymo organų, dėl teisminių procesų ir dėl nuolatinių problemų su ieškovu, dėl jo konfliktiško elgesio kurį laiką nebuvo intensyviai raštu reikalaujama, kad ieškovas atiduotų visus būrelio dokumentus, kurie nebuvo perduoti atsakovo vadovui 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu, tikintis, kad ieškovas juos perduos vėliau gera valia ir esant pagrįstam atsakovo įsitikinimui, kad dokumentai nėra sunaikinti ar dingę, nes S. B. niekuomet neinformavo apie kokias nors aplinkybes, sudarančias pagrindą tvirtinti dokumentus dingus ar esant sunaikintiems. Tai, kad ieškovas sunaikino/sugadino dokumentus ir kitus su būrelio veikla susijus dokumentus, įrodo aplinkybės, jog ieškovas atsakydamas į 2016 m. gruodžio 15 d. atsakovo vadovo B. P. reikalavimas, ieškovas nurodė, kad el. pašto dėžutės turinį ieškovas savavališkai sunaikino, taigi atsakovo veiklos dokumentų, kurių kopijos galėjo būti išlikę el. pašto susirašinėjime, atkurti nebeįmanoma. Nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių proceso dalyvių paaiškėjo ir buvo nustatyta, kad tam tikrą laiką po ieškovo pirmininkavimo pabaigos 2014 m. kovo 30 d., ieškovas vis dar turėjo būrelio veiklos dokumentus savo dispozicijoje bei tebedisponuoja būrelio dokumentų originalais ir nėra jų perdavęs naujai išrinktiems ir šiuo metu veikiantiems būrelio valdymo organams – nei galiojančiai būrelio Tarybai, nei būrelio pirmininkui. Papildomai nurodė, jog S. B. ieškinys su reikalavimu pripažinti neteisėtu narystės sustabdymą atmestas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriame buvo nustatyta daug prejudicinių faktų, naudotinų šioje nagrinėjamoje byloje. Ieškovui buvo paskirtas narystės sustabdymas dėl dokumentų neperdavimo ir tik nagrinėjant bylą teisme, po ilgų ieškovo klaidinimų, po S. B. skirtingai nurodomų dokumentų buvimo vietų ir jų pateikimo galimybių teismo posėdžio metu galutinai paaiškėjo, jog ieškovas dokumentų ne tik neperdavė: nustatyta, kad S. B. dokumentų neišsaugojo, neaiškiomis aplinkybėmis juos prarado, sunaikino ir jų nebeturi, todėl tuo pagrindu yra priimtas skundžiamas nutarimas. Dėl ieškovo nurodyto motyvo, jog nutarimas priimtas neegzistuojančio juridinio asmens – Ginkūnų medžiotojų būrelio, nurodė, jog šis argumentas atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas ir smulkmeniškas. Ieškovas pats dalyvavo visuotiniame susirinkime, balsavo jame, pasisakė, pagaliau pateikė skundą dėl konkretaus juridinio asmens nutarimo, o tai įrodo, kad ieškovas suvokia, koks juridinis asmuo priėmė sprendimą, nepriklausomai nuo to, kad pačiame sprendime nėra nurodytas pilnas asociacijos, iš kurios pašalintas ieškovas, pavadinimas.

5.       Dėl galimų įstatų 4.5 punkto nuostatų pažeidimo, nurodė, jog ir neinformuoti visų būrelio narių apie visuotinio susirinkimo vietą ir laiką, pažymėjo, kad visi atsakovo nariai apie visuotinio susirinkimo laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai; dar daugiau – atsakovo vadovas ne tik informavo žodžiu, bet ir pateikė visuotinio susirinkimo darbotvarkę, persiuntė ją elektroninio pašto adresais. Nesant konkrečiai nurodomų pažeidimų, esant tik ieškovo prielaidai, kad „galimai“ buvo padaryti pažeidimai, prašo šio argumento nesvarstyti. Nagrinėtinu atveju atmestini ir ieškovo argumentai, susiję su asocijuotų narių statusu, kadangi ieškovas dalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, pasirašydavo atsakovo narių sąrašuose, balsavo kartu su buvusiais „asocijuotais nariais“ ir nuo 2016 m. balandžio žinojo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuota, jog atsakovo įstatai (kuriuos kūrė ir pasirašė pats ieškovas) nenumato galimybės priimti fizinio asmens asocijuotu nariu, o visuotiniame atsakovo narių susirinkime priimtas asocijuotu toks fizinis asmuo tampa atsakovo narių be jokių apribojimų. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovo nurodytas motyvas, jog slaptas balsavimas yra neteisėtas, yra nemotyvuojamas, jis yra neteisėtas ir atmestinas. Atsakovo įstatai nedraudžia nei atviro, nei slapto balsavimo, sprendžiant su atsakovo narių pašalinimu susijusius klausimus. Priešingai slaptas balsavimas yra aukščiausias, labiausiai asmenų teises apsaugantis demokratiško sprendimo priėmimo būdas, leidžiantis kiekvienam asociacijos nariui laisvai ir nevaržomai, demokratiškai pareikšti savo nuomonę, eliminuojantis bet kokio neteisėto spaudimo, poveikio, įtakos galimybę, todėl toks balsavimas geriausiai užtikrina tiek asociacijos, tiek ir nario, dėl kurio balsuojama, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

6.       Dėl skundžiamo nutarimo ginčijamu materialiuoju aspektu, jog buvo pažeistas konstitucinis non bis idem principas ir ieškovas buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus/neveikimą, atsakovas nurodė, jog su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Ieškovo narystė buvo sustabdyta už visų skundžiamame nutarime išvardintų būrelio veiklos dokumentų neperdavimą atsakovui žinant ir pagrįstai tikintis, kad ieškovas šiuos dokumentus tebeturi ir anksčiau ar vėliau perduos būreliui. Ieškovo narystė buvo sustabdyta siekiant kaip galima greičiau perimti būreliui reikalingus jo veiklos dokumentus, siekiant išsiaiškinti, kodėl ieškovas tvirtina, jog šiuos būrelio veiklos dokumentus jau yra atsakovui perdavęs: kam, kada juos perdavė, kur jie dingo po perdavimo. Pažymėjo, jog teismo sprendimu, nuo pat 2014 m. kovo 30 d., t. y. po pašalinimo iš pirmininkų, ieškovas, neturėdamas tam teisės, ilgą laiką turėjo būrelio dokumentus savo gyvenamojoje vietoje, tai matė ir kiti būrelio nariai, kurie atvykdavo pas ieškovą į namus dokumentų pasiimti; ieškovas kartas nuo karto pateikdavo tam tikrus būrelio veiklos dokumentus kitiems asmenims (ne atsakovo vadovui); ieškovas atsakovo vadovui, kitiems būrelio nariams, pagaliau net teismui trijose civilinėse bylose tvirtino, jog galbūt dokumentus tebeturi ir kad jų dar paieškos, galbūt juos ras – savaime suprantama, jog tai būtų neįmanoma, jeigu ieškovas dokumentus jau būtų buvęs perdavęs. Atsakovas, įvertinęs ieškovo elgesį, padarytų nusižengimų, pažeidimų gausą (padaryti net penki pažeidimai, kurie laikytini grubiais atsakovo įstatų pažeidimais), į ieškovo elgesį, savo veiksmų vertinimą (ieškovas net neatsiprašė būrelio narių, nepripažino padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, ir toliau teikė prieštaringus, painius ir klaidinančius, iš esmės neteisingus paaiškinimus) po teisėtos nuobaudos ieškovui skyrimo procedūros pagrįstai skyrė ieškovui griežčiausią nuobaudą - pašalinimą iš atsakovo narių. Ši nuobauda yra teisėta, teisinga, adekvati padarytiems pažeidimams. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo įstatai, be laikino narystės apribojimo, apskritai numato tik vieną drausminio poveikio priemonę - pašalinimą iš atsakovo narių, todėl ši nuobauda ieškovui skirta pagrįstai ir teisėtai. Nors ieškovas tvirtina, kad teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendime įvertino ne tik dokumentų neperdavimo, bet ir jų praradimo, neišsaugojimo, sunaikinimo reikšmę, tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti. Teismas vertino tik dokumentų neperdavimą ir su tuo susijusius šalių elgesio aspektus, tačiau nevertino dokumentų praradimo, sunaikinimo, neišsaugojimo reikšmės, nes tai nebuvo ginčo objektas. Tokiu būdu ieškovui narystė buvo apribota už dokumentų neperdavimą, atsakovui neturint patikimų duomenų ir nežinant apie dokumentų praradimą/neišsaugojimą/sunaikinimą. Paaiškėjus pastarajai aplinkybei, be to, nustačius, kad ieškovas keletą metų melavo atsakovo valdymo organams, nesiėmė jokių priemonių ieškovo žinioje po 2014 m. kovo 30 d. buvusiems dokumentams išsaugoti, atkurti, ne tik nebendradarbiavo su atsakovo valdymo organais, neteikė jiems būtinos informacijos, nevykdė kitų atsakovo nario pareigų, numatytų atsakovo įstatų 3.5 p., todėl teisėtai ir pagrįstai buvo pašalintasis atsakovo narių (t. 1, b. l. 171-196).

7.       Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovas S. B. teigė, jog  nutarimas neteisėtas, nes visus dokumentus, kuriuos valdė, jis perdavė. Pagal 2005 m. protokolus dokumentus administravo ir saugojo S. S. ir S. K.., kuris šiuo metu jau miręs. S. S. 2014 m. birželio 23 d. pagal aktą viską perdavė, dokumentus priėmė B. P.. Pas patį buvo likę keletas dokumentų: žemėlapiai. Pats asmeniškai administravo tik medžioklės lapus, t. y. panaudotus medžioklės lapus nariai grąžindavo jam. 2015 m. vasarą B. P. atvyko ir viską atidavė pagal faktą. Visus dokumentus perdavė įmonei, kuri vedė buhalterinę apskaitą, o nutraukus sutartį su buhalterine įmone, dokumentus pasiėmė būrelis. Jam pačiam tapus pirmininku buvo didžiulė dokumentų betvarkė - jam niekas nieko neperdavė, buvo tik 19 Lt kasoje. Kažkiek dokumentų grąžino, suformavo viską ir darė reformas, kurios ne visiems tiko. Būrelyje buvo reiklus sau ir kitiems būrelio nariams. Pašalino narius už brakonieriavimą. Buvo principingas, todėl daug kam neįtiko. Eilė žmonių buvo prieš jį. Būrelis siekia su juo susidoroti. Kokios bėdos atsitinka, visada kaltas jis. Būrelyje narystė buvo sustabdyta, negalėjo dalyvauti susirinkimuose, balsuoti. Narystė metams buvo sustabdyta už dokumentų neperdavimą. Dabar būrelis pasiskirstęs į dvi grupes, viena pusė supranta jo darytą reformą. Kita pusė nori medžioti. „Gal paieškosiu, gal rasiu kokius dokumentus“ – jam eilę kartų rašė raštiškai grąžinti dokumentus, todėl jis pats sakė, kad yra viską atidavęs. Teismo posėdyje nagrinėtoje civilinėje dėl jo narystės sustabdymo,  siekdamas įtikti pasakė, kad gerai, pabandysiu paieškoti, neturėjo nieko pas save, galvojo, kad kas nors yra pas S. S., bet su juo sunku susikalbėti. S. S. sakė, kad parašė, jog nėra priedų, nes jo taip paprašė, o jis nesitikėjo, kad viskas bus prieš jį (ieškovą). „Sveikas, P., dėl protokolų, jei rasiu archyve atsiųsiu“ – to laiško nepamena, o kopijų archyvas yra pas S. S.. Po šiai dienai nėra revizijos ataskaitų, komisijos ataskaitų. Protokolus ir jų priedus perdavė S. S., nes jis juos administravo. Turtą, medžioklės dokumentus, žemėlapius, puodus ir t.t. perdavė pats B. P. su aktu. Nesupranta, kodėl gavę iš S. S. dokumentus, konkrečiai jį puldinėja būrelis. Pasakė paieškosiu ir sau užsitraukė bėdą. 2005 m. gegužės 16 d. protokolu S. K. buvo atsakingas už dokumentų turėjimą ir saugojimą (t. 1, b. l. 91). S. S. dokumentų originalus laikė pas save. Pats originalų neperdavinėdavo, juos pasiimdavo. Jis paliko patiems spręsti, pas ką originalai, pas ką kopijos, nes viskas ėjo per S. S.. Visuotinių susirinkimų ir tarybos posėdžių protokolai – yra kažką perdavęs susirinkimo metu S. K., iš tikrųjų nepamena. Susirinkimus vesdavo jis, o protokoluodavo S. S., kuris atspausdindavo kiekvienam nariui po dokumentą ir pasirašydavo juos, po vieną pasilikdavo sau.

8.       Nurodė, kad tarybos posėdžių protokolai – posėdžiai būdavo kartais pas S. K., pats asmeniškai neperduodavo, juos gaudavo iš S. S.. S. S. viską vedė tvarkingai, turėjo aplankalus, jo pareiga perduoti dokumentus S. K. buvo savaime, jie susitardavo tarpusavyje. Apie tokią tvarką žinojo ir tam neprieštaravo, nes viskas buvo savaime. Pas S. S. pranešimai apie susirinkimą nariams atsirasdavo el. paštu, kas neturėdavo, pasirašydavo asmeniškai per susirinkimą. Po to viską iš rankų į rankas atiduodavo S. S., o šis viską perduodavo S. K.. Kai prasidėjo dėl asocijuotų narių ginčas, visi pradėjo ieškoti dokumento. Su S. K. buvo sutarę, kad S. S. jam viską perduos. Pats viską peržiūrėjęs ir išsivalęs, jokių dokumentų nebeturi. Buvo susikūręs savo asmeninį darbo paštą. Ten buvo jo asmeninė paskyra, susirašinėjo su būrelio nariais. Visada laikė, kad tai yra jo paskyra. Jie gali savo pašto dėžutę susikurti. Turi prieigą prie jo sukurto el. pašto, bendrauja su medžiotojais. Elektroninį paštą susikūrė dar nebūdamas pirmininku, kai tapo pirmininku jį užregistravo registrų centre, kaip kontaktinius duomenis, kad neduoti asmeninės. Kai nebebuvo pirmininku (duomenys neskelbtini) ateidavo kelios reklamos, jas persiųsdavo pirmininkui ir atrašydavo, kad tai nebėra būrelio pašto dėžutė. Visi pradėjo prašyti, tai galvojo atiduoti, bet pradėjo viską trinti ir viskas išsitrynė. Būrelio nariai reikalavo palikti jiems šį el. paštą, jiems sakė, kad tai jo asmeninė pašto dėžutė su jo asmeniniais duomenimis, nuotraukomis. Kai buvo būrelio vadovas, nepamena, kad kas jo būtų prašęs dokumentų. Pačiam buvo keista, kad S. S. atidavė visą dokumentų segtuvą su surašytais priedais, o jie po to neberado dokumentų. Protokolai, kurie buvo netinkami jiems, jie sakė, kad jų nėra ir viską vertė ant jo. Dabar yra pašalintas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių. 2005 m. gegužės 16 d. susirinkimo protokolo originalas yra pas dabartinį pirmininką, jam perdavė S. S.. Tai patvirtina aktas 2014 m. birželio 23 d.. Antspaudą, medžioklės lapus pasiėmė iš A. L.. 2005 m. protokolai buvo pas S. S.. Kai tapo pirmininkas, nebuvo jokio reikalo reikalauti iš A. L., nes viskas buvo pas S. S.. Iki A. L. buvo betvarkė, nebuvo reikalo nieko tikrinti, nes nebuvo dokumentų. Civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018, t. 2, b. l. 126, patvirtino, jog tai jo parašas. Visais laikais būrelio vadovas buvo atsakingas už būrelio dokumentų saugojimą, kol nebuvo paskirtas administratorius, administratorių paskyrė 2005 m. gegužės 16 d.. Būdamas pirmininku per neapsižiūrėjimą nuo 2008 m. priėmė žmones kaip asocijuotus narius. Pats buvo už tai, kad jie pilnateisiai būrelio nariai, tačiau turi būti atliktos procedūros, kad jie taptų tokiais nariais, o susirinkimo metu už juos niekas nebalsavo, todėl jautė pareigą padėti jiems pasiekti teisingumą. Trys žmonės nesikreipė į teismą – jie laikomi būrelio nariais neteisėtai, nes nėra priimti į būrelį, tai E. G., D. G., P. M.. 2008 m. bylinėjosi, daug originalų buvo byloje ir jų neatgavo. Kai pirmą kartą gavo pareikalavimą pateiki būrelio dokumentus – pats nieko neaiškino, parašė turto ir dokumentų aktus, S. S. paruošė aktus, ką jis turi ir viską abu perdavė. Kai praėjo 3 m. iškilo kažkokia byla ir nerado pirmininko ataskaitos. Tada jam ir pradėjo rašyti raštus ir atsakė, kad nieko neturi ir nieko neišsaugojo. Būrelis prisiėmė dokumentus ir tuo piktnaudžiauja, t. y. išima dokumentus ir sako jų neturi. A. L. už brakonieriavimą paskelbtas nepageidaujamu, bet jis B. P. draugas ir todėl sako, kad tokio protokolo neturi. Tai veikimas prieš jį.

9.       2020 m. rugsėjo 21 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas S. B. teigė, jog neatsimena, kodėl yra du 2005 m. gegužės 16 d. protokolai (t. 1, b. l. 31-32 ir t. 3, b. l. 43-44), praėjo 15 metų. Su finansininkais sutartis buvo sudaryta 2005 m., visi dokumentai būreliui buvo perduoti. Archyviniai dokumentai buvo perduoti, nes patogiau vesti buhalteriją. Papildomos sutarties nesudarė, buvo viena sutartis.

10.       Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovo S. B. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pakartotojo ieškinio argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojantį 2019 m. balandžio 30 d. vykusio susirinkimo metu priimtą susirinkimo protokolą. Jeigu yra taryba, priima sprendimą, turi aiškiai suformuoti ką iš kur šalina. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo pašalinti ieškovą iš būrelio. Ieškovas šalinamas negali būti, nes jis Ginkūnų medžiotojų būreliui nepriklauso. Dokumentai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos būrelis negali pašalinti iš būrelio ieškovo. Dėl 4.5 įstato punkto – reiškė prašymą su ieškiniu, atsakovas pateikė sąrašą, kuriame fiksuojamas būrelio narių informavimas apie 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimą. (t. 1, b. l. 144-145). Būrelyje yra 48 nariai, S. K. yra miręs (t. 1, b. l. 145). S. K. sąraše Nr. 26, į bylą pateikti dokumentai, kad nariai apie susirinkimą buvo informuoti el. paštu, tačiau devyni asmenys buvo informuoti apie susirinkimą tikriausiai žodžiu, yra jų parašai. Dalis asmenų informuotų žodžiu, galimai jie neatvyko, nes buvo informuoti, kad susirinkimas vyks 26 dieną. Reikia išsiaiškinti jų neatvykimo į susirinkimą priežastis. Balsai yra reikšmingi. Mano, kad apie susirinkimą ir darbotvarkę P. A., S. B., A. D., S. K., J. L., M. M., A. P., S. S. galėjo būti neinformuoti. Taryba yra valdymo organas ir sprendimus priima raštu. Susirinkimui pirmininkavo A. A., sekretoriavo R. Č.. Pašalinimo klausimas perduotas susirinkimui nepagrįstai.

11.       Dėl asocijuotų narių – buvo keli teismo procesiniai sprendimai. Septyni asocijuoti nariai buvo būrelyje, 4 kreipėsi į teismą kad būtų pripažinti visuotiniais būrelio nariais. Visuotinis narių susirinkimas turėjo priimti sprendimą dėl narių priėmimo. Būrelio taryba turi svarstyti klausimą, perduoti svarstyti ir priimti sprendimą. Trijų asmenų statusas ir teisė būti asocijuotais nariais nėra apibrėžta. Balsų negali patikrinti. Dėl slapto balsavimo – slapto balsavimo galimybė įstatuose nereglamentuota. Turėjo būti laikomasi būrelio nusistovėjusios tvarkos. Turėjo būti vykdomas atviras balsavimas. Dėl materialių reikalavimų – kaltinimas suformuluotas neaiškiai, abstrakčiai. Perdavimo akte nurodoma, kad aplankas su visais dokumentais, nurodyta kad nepaduoti, paskui prirašyta, kad paduoti, o dabar vėl sakoma, kad nepaduoti. Ieškovas už šį pažeidimą jau yra baustas ir dabar baudžiamas antrą kartą už šį pažeidimą, nieko naujo neįvyko. Bandoma manipuliuoti sunaikinimu, neišsaugojimu dokumentų. Neišsaugojimas, neperdavimas, sunaikinimas yra tas pats ir sukuria tas pačias teisines pasekmes. Ieškovas kaltinamas, kad neperdavė dokumentų už laikotarpį, kuriuo net nebuvo pirmininkas. Ieškovas buvo paskirtas būrelio pirmininku, buvo surašytas aktas dėl dokumentų neperdavimo, kasos iššvaistymo. Prieš ieškovą buvę pirmininkai neperdavė jam dokumentų, kasos, tačiau baudžiamas tik ieškovas. Ieškovas neturėjo teisinės pareigos saugoti dokumentus. Yra reglamentuotas dokumentų perdavimas. 2015 m. gegužės 16 d. protokolo antrame punkte nurodoma, kad originalo dokumento nėra, kopijos pas S. S. (t. 1, b. l. 31-32). 2014 m. birželio 23 d. priėmimo-perdavimo akto antrame punkte nurodyta, kad perduotas segtuvas su visais protokolais. 2017 m. birželio -12 d., po 3 metų, antru punktu nurodoma, kad priedai perduoti nebuvo. Pirmininkas nurodo, kad protokolai perduoti, bet nėra priedų. Pirmininkas deda parašą, kad originalo neturi. B. P. originalą išmetė ir teismui meluoja, kad ieškovas neperdavė, nors dokumentai rodo ką kitą. Prie ieškinio pridėti įrodymai, 2015 m. sausio 15 d. el. laiškas dėl dokumentų perdavimo (t. 1, b. l. 35). 2015 m. sausio mėn. ieškovas išsiuntė registruotą laišką. B. P. atvažiavo ir ieškovas perdavė dokumentus. Perdavimas nebuvo protokoluojamas. S. S. pasakė, kad dalį dokumentų rado pas save, tačiau taryba tų dokumentų nepriėmė (t. 2, b. l. 114). Jei taryba būtų priėmusi dokumentus, nebūtų kilę klausimai ir nebūtų galima išmesti iš būrelio narių ieškovo. Ieškovas per procesą pasakė, kad dar kartą paieškos dokumentų, teismas padarė išvadą, kad jis žioplas ir paieškos. Ieškovas jokių dokumentų neturėjo ir neturėjo ko ieškoti. Visi būrelio dokumentai sudaromi keliais egzemplioriais, juos pasirašo. Ieškovas neturėjo teisinės pareigos saugoti dokumentų, bet jis kelis juos turėjo. Po to jis jų nebenorėjo turėti ir juos atidavė. Niekur neparašyta, kiek turi būti dokumentų originalų. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis nesunaikino, neprarado dokumentų, išsaugojo tiek, kiek jų turėjo. Ieškovas šalinamas iš būrelio per būrelio veiklos istoriją buvo kiek jam yra žinoma vieną kartą. Mano, kad ieškovas narystės būrelio metu elgėsi su būrelio nariais tinkamai, bendraujant išlaikė mandagumo ribas ir nemano, kad ieškovas kitus būrelio narius vadino necenzūriniais žodžiais. Ieškovas turi pripažinti ir pripažįsta, tai kas nustatyta rezoliucinėje dalyje ir dalinai motyvuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimus.

12.       Ieškovui narystė buvo sustabdyta už tai, kad jis neturi, neišsaugojo, prarado ir neperduoda dokumentų. Teismo sprendimais grindžiame, kad ieškovas buvo nubaustas. Originalai buvo daromi daugeliu egzempliorių. Dokumentus pasiimdavo tas, kam buvo aktualu. Visuotinių susirinkimų susirinkimus protokolavo S. S.. Jei pasirašomi keliais egzemplioriais, egzempliorius pasiima kam riekia. Būrelio vadovas iš esmės atsakingas už būrelio veiklos organizavimą. Ieškovas matė, kad S. K. pasiėmė dokumentą. Ieškovas neturi rašytinių įrodymų, kad perdavė kokius nors dokumentus. Pas S. S. atsirado kiti originalų egzemplioriai. Originalai buvo sudaromi keliais egzemplioriais, vienas likdavo pas S. K., ieškovas pasiimdavo egzempliorių, kurio reikėjo vadovaujant būreliui. Ieškovas dokumentų saugojimą delegavo S. K., todėl ieškovas už tai atsakingas nebuvo. Ieškovas visus dokumentus buvo perdavęs B. P., po 2015 m. sausio mėn. B. P. atvažiavo ir pasiėmė dokumentus. Jei būtų tam sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, jis būtų pateiktas. S. K. buvo pavestos funkcijos, jei kažkas kažko nevykdė tą asmenį ir bauskit. 2014 m. ir 2017 m. aktus pasirašė S. S. ir B. P.. Ieškovas jokių dokumentų neturi ir tai parašė 2016 m. gruodžio 15 d. raštu. Ieškovas vedamas iš kantrybės ir geros širdies pasakė, kad dar paieškos dokumentų. Ieškovas 2015 m. žiemą – pavasarį perdavė dokumentus B. P.. Aktas nebuvo sudarytas. Ieškovas pripažįsta įregistruotus ir galiojančius būrelio įstatus. Ieškovas nėra ginčijęs įstatų.

13.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovo argumentai neturi pakankamo svorio, kad būtų galima naikinti priimtą sprendimą. Organo sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais. Bet kuris sprendimas gali būti naikinamas, kai pažeidimas yra esminis. Civilinėse bylose, kuriose buvo ieškovas, yra teismų procesiniai sprendimai, konstatuota, jog ieškovas replikavo A. A., būrelio narius vadino žiurkėm, kaušais, avinais, siūlė mažiau reikštis, nes gaus į snukį, vadovavosi principu skaldyk ir valdyk, siūlė į galvą, grasino susidorojimu – citatos pateiktos atsiliepime. Šie faktai charakterizuoja ieškovą. Byloje ieškovas pašalintas ne už tai, kad blogai elgėsi. Visos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame sprendime. Atsiliepime pateiki argumentai patvirtina, kad ieškovo elgesys nesikeitė po pašalinimo iš pirmininkų ir tapus eiliniu būrelio nariu. Ieškovui nuobauda skirta kaip eiliniam būrelio nariui. Išrinkus naują pirmininką liko eilinis būrelio narys ir turėjo vykdyti būrelio pareigas. Ieškovas būdamas atsakingas už visų dokumentų tvarkymą, saugojimą, organizuoti ir kontroliuoti veiklą, ieškovas šių pareigų nevykdė, neperdavė visus jo žinioje turėtus dokumentus, daiktus. Ieškovas būreliui vadovavo 8 m., nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. kovo 30 d.. Per šį laikotarpį būrelyje buvo daug veiklos, dokumentų, buvo priimami/šalinami/išstoję/mirę nariai. Būrelio veiklos dokumentai turėjo būti pas jo valdymo organą. Ieškovas žinojo visas savo teises ir pareigas ir pripažįsta, kad atsakingas būrelio pirmininkas. Ieškovas el. pašto adresą buvo sukūręs būrelio vardu. Atsakovas tikėjosi, kad ieškovas el. paštą perduos jo žinai. Po ieškovo pašalinimo atsakovas keletą kartų reikalavo perduoti būrelio el. pašto dėžutę, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Ieškovas patvirtino, kad atsisako perduoti duomenis, toliau naudosis paštu pats ir neketina atsisakyti šios paskyros. Ieškovas el. pašto dėžutės turinį savavališkai sunaikino. Dokumentai siųsti el. paštu pateko pas ieškovą. Ieškovas 2017 m. liepos 25 d. posėdyje ar gali pateikti būrelio el. pašto duomenis, nurodė, kad duomenis ištrynė ir nusprendė el. pašto neperduoti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad jam reikia paieškoti dokumentų, gal juos dar kur nors ras. Ieškovo ši pozicija nuosekli. Todėl ieškovui buvo sustabdoma narystė už neveikimą, dokumentų neperdavimą. Atsakovas manė, kad ieškovas elgiasi neteisėtai, klaidina būrelį ir neperduoda dokumentų.

14.       Ieškovas ginčija skundžiamą nutarimą, nes vyko slaptas balsavimas, o jo nuomone turėjo būti atviras balsavimas. Ieškovas turėtų teisė ginčyti atvirą balsavimą. Slaptas balsavimas užtikrino, kad visi nariai turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę. Ieškovas tvirtina, kad jam paskirta nuobauda per didelė. 2017 m. balandžio 27 d. atsakovui buvo paskirtas narystės sustabdymas, už tai, kad neperduoda būrelio dokumentų. Prašo remtis 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriame aiškiai nustatyta kokių dokumentų reikalaujama iš ieškovo. Narystė ieškovui sustabdyta už neveikimą, pašalinimas už tyčinį veikimą. Teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendime nurodyta, kad iš ieškovo elgesio atsakovas pagrįstai suprato, jog ieškovas turi būrelio dokumentus. Liudytojai byloje patvirtino, kad matė dokumentus ieškovo namuose. Atsakovas buvo visą laiką įsitikinęs, kad dokumentai yra ir ieškovas juos perduos. Ieškovas pašalintas už tai, kad dokumentų neišsaugojo/sunaikino/prarado. Narystės sustabdymas yra švelniausia priemonė. Nustatyta nagrinėjant bylą, kad ieškovas tikrai neišsaugojo dokumentų, atsakovas galutinai įsitikino, kad ieškovas dokumentų neišsaugojo ir dokumentų būrelis niekad nebeatgaus. Atsakovas negalėjo įvykdyti įpareigojimo teismui, nes ieškovas neperdavė jam dokumentų. Žalos byloje atsakovas pralaimėjo bylą, nes nebuvo perduoti dokumentai. Būreliui žala padaryta neatitaisomai. S. S. patvirtino, kad neturėjo pareigos saugoti būrelio originalų, jis jų nesaugojo. Jis taip pat patvirtino, kad S. K. neturėjo jokių dokumentų. Ieškinyje nepaminėta aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 11 d. S. S. atsinešė dokumentus į tarybos posėdį, o taryba dokumentų nepriėmė. Atsakovas šiuo pasakymu buvo šokiruotas, kaip ir kiti nariai. Jei S. S. pateiks tokius dokumentus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės. Jei ieškovas 2019 m. lapkričio mėn. sužinojo, kad gali pateikti dokumentus, turėjo dokumentų pareikalauti S. S. ir juos pateikti atsakovui. Atsakovo vadovas B. P. pareikalavo nedelsiant pateikti turimus dokumentus, iki šiol atsakovas dokumentų neturi gavęs. Pažymėjo, jog pašalinus ieškovą iš būrelio, būrelyje įsigaliojo ramybė, nariai džiaugiasi. Ieškovas nebuvo pašalintas iš būrelio už savo charakterio savybes. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas yra pateikęs 2005 m. kelis dokumentus, nors nebuvo pirmininkas, bet dokumentas išlikęs.

15.        Bylą nagrinėjant teismo posėdyje būrelio vadovas B. P. ieškinį prašė atmesti, nurodė, jog protokolai visi prarasti nuo 2005 metų iki 2014 m. kovo 30 d.. Iki 2005 m. neturi jokių protokolų. Revizijos ataskaitų nei iki 2005 m., nei po 2005 m. neturi. Finansinės atskaitomybės dokumentų nėra gavęs iki 2005 m., po 2005 m. irgi nėra gavęs. Įstatų 7.1 ir 7.3 punkte numatytų veiklos atskaitų – veiklos ataskaitą daro už metus ką veikė. Iš ieškovo yra gavęs žurnalo prašymus, bokštelio suderinimus, panaudotus medžioklės lapus, vėliavą, puodus. Dokumentų maišo nėra gavęs. S. B. būrelio pirmininku buvo 8 metus nuo 2006 metų. Be to, jis buvo ir būrelio, ir tarybos pirmininkas. Paimtas segtuvas ir visi lapai yra sužymėti, yra numeracija padaryta jo paties. Dėl S. S. prierašo ranka aplinkybių nurodė, jog jis nuvažiavo su tarybos nariu E. G. ir pašnekėjo su S. S., kuris savo ranka parašė, kad priedai perduoti nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas 

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų (t. 1, b. l. 23-32) 1.1 - 1.4 punktai)). Iš įstatų 4.1, 4.9, 4.15 punktų matyti, jog būrelio aukščiausias valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas, kitas kolegialus valdymo organas – taryba, vienasmenis būrelio valdymo organas – būrelio pirmininkas.

17.       Įstatai, už grubius įstatų ar medžioklės taisyklių pažeidimus, numato dvi nuobaudų būrelio nariams rūšis – narystės apribojimas (taiko taryba) ir nario pašalinimas (taiko visuotinis narių susirinkimas) (Įstatų 3.6, 3.7, 4.11.10 punktai).

18.       Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – LMŽD) Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo Nr. 2019 - 04 protokolo matyti, jog susirinkimą vedė būrelio pirmininkas B. P. ir 9 (devintu) darbotvarkėje įrašytu klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl poveikio priemonės S. B. už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą) skyrimo. Nutarta S. B. pašalinti iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“ (t. 1, b. l. 50-58, 146-154).

19.       Būrelio įstatų 7.1. punkte nustatyta, jog medžiotojų būrelio pirmininkas iki kiekvienų metų kovo 1 dienos parengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša, kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu būrelis turi sudaryti sąlygas savo buveinėje ar kitais būdais leisti su šia ataskaita visiems susipažinti. Ataskaita turi būti patikrinta kontrolės komisijos. Įstatų 7.3. punktas nustato, jog visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti ir kitų reikalavimų metinei veiklos ataskaitai.

20.       Iš VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 8 d. išplėstinio išrašo matyti, jog S. B. nuo 2006 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ėjo būrelio pirmininko pareigas (t. 2, b. l. 59-67).

21.       Iš 2019 m. balandžio 15 d. el. laiško matyti, jog būrelis informavo ieškovą ir kitus būrelio narius apie 2019 m. balandžio 30 d., 18.00 val., organizuojamo būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo datą, laiką ir vietą bei posėdžio darbotvarkę, tame tarpe ir dėl poveikio priemonės S. B. už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą) skyrimo. Prie el. laiško kartu pridėta 2019 m. balandžio 30 d. darbotvarkė (t. 1, b. l. 142-143). Iš informavimo apie LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo sąrašo matyti, jog iš 47 (keturiasdešimt septynių) narių 10 (dešimt) narių informuoti asmeniškai/telefonu, likusieji - informuoti internetu (t. 1, b. l. 144-145).

22.       Iš LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkės, visuotinio atskaitinio - rinkiminio susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo matyti, jog 2019 m. balandžio 30 d. vyko visuotinis narių surinkimas, kuriame, be kitų klausimų, buvo renkama būrelio revizijos komisija, tvirtinamos ataskaitos bei svarstytas klausimas dėl S. B. poveikio priemonės skyrimo. Susirinkime iš 47 (keturiasdešimt septynių)  būrelio narių dalyvavo 38 (trisdešimt aštuoni) nariai, iš jų 6 (šeši) būrelio nariai buvo atstovaujami pagal įgaliojimus (t. 1, b. l. 50-58, 146-154, 155-156, 157-168).

23.       Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-949/2016 pripažinta, kad ieškovai S. J. 2008-03-01 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. K., K. P. 2009-03-07 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, S. P. 2010-03-06 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu buvo priimti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį, šio būrelio nariais nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą. Minėtoje byloje E. G., D. G. pateikė pareiškimus dėl ieškinio atsisakymo, atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas ir byla toje dalyje buvo nutraukta (t. 2, b. l. 35-42).

24.       2016 m. balandžio 19 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovas B. P. rašte pažymėjo, jog atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą bei jame nurodytus motyvus, kurio LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis neskundė ir sprendimas yra įsiteisėjęs,  visi kiti į būrelį priimti vadinamieji asocijuoti nariai buvo priimti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendime nurodyti ieškovai, todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visi būrelio asocijuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P. laikomi LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų (t. 1, b. l. 127-128).

25.       Iš 2005 m. gegužės 16 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijos (t. 1, b. l. 31-32), kurią pateikė ieškovas, matyti, jog susirinkimo pirmininku išrinktas S. B., sekretoriumi S. S.; iš 2 punkto matyti, jog būrelis nutarė, jog būrelio dokumentai originalai saugomi pas S. K., kopijos pas S. S.; 9.1 punktu svarstyta dėl Dzidų tvenkinio nuomos; 9.2. punktu - materialinės atsakomybės sutartis su iždininku; 9.3 punktu nutarta 2005/2006 metų sezono palaukimuose medžioklės lapus išduoda grupių vadovai pagal būrelio pirmininko išduotą įgaliojimą. Pažymėtina, jog jame padarytas būrelio pirmininko B. P. prierašas „šio originalo neturiu“.

26.       Iš tos pačios dienos 2005 m. gegužės 16 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijos (t. 3, b. l. 43-44), kurią pateikė liudytojas S. S., matyti, jog susirinkimo pirmininku išrinktas A. L., sekretoriumi V. P.; iš 2 punkto matyti, jog būrelis nutarė, jog būrelio dokumentai originalai saugomi pas S. K., kopijos pas S. S.; 9.1 punktu svarstyta pirmininko pavaduotojo pareigybės įvedimas; 9.2. punktu – dėl Dzidų tvenkinio nuomos; 9.3 punktu nutarta įpareigoti būrelio pirmininką sudaryti materialinės atsakomybės sutartį su iždininku S. K..

27.       Iš 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, jog S. S. būrelio pirmininkui B. P. perdavė būrelio dokumentus: segtuvą „Prašymai 2005-2014“ su būrelio narių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymais. Pridedamas išsamus prašymų registracijos sąrašas nuo 2005 m. iki 2014 m. (6 lapai), bei segtuvą „Protokolai“ su 2005-2014 m. sausio mėn. įvykusiais visuotinių bei tarybos susirinkimų protokolais (t. 1, b. l. 33).

28.       2017 m. birželio 12 d. S. S. parašė 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto papildymą, kuriame pažymėjo, jog patikslina minėto akto Nr. bei nurodo, jog priedai prie protokolų perduoti nebuvo (t. 1, b. l. 43).

29.       2014 m. balandžio 19 d. priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė Vidsodžio medžioklės ploto vienete, 2011-2012, 2012-2013 metų medžioklės sezone panaudotus – nepanaudotus medžioklės dokumentus (115 dokumentai), (122 dokumentai) bei Aukštelkės medžioklės ploto vienete, 2011-2012, 2012-2013, 2013-2014 metų medžioklės sezone panaudotus – nepanaudotus medžioklės dokumentus (295 dokumentai) (257 dokumentai) (265 dokumentai) (t. 2, b. l. 49, 50, 51, 52, 53).

30.       2014 m. gegužės 5 d. priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė sutartį, datuotą 2010 m. balandžio 26 d. dėl sumedžiotų gyvūnų vet. Ekspertizės ir ataskaitas dėl AKM už 2014 m. vasario, kovo mėn. (4 dokumentai), taip pat antspaudą ir kitus dokumentus (t. 2, b. l. 54, 55). 2014 m. gegužės 5 d. priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė segtuvą su įvairiais dokumentais (134 vnt.) bei kitus daiktus susijusius su būrelio veikla (t. 2, b. l. 56, 57). 2014 m. liepos 10 d. priėmimo – perdavimo akte užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė diplomus, medžioklės tvarkos projektą, ir kitus dokumentus. Padarytas prierašas, jog priėmė 2015 m. vasario 12 d. (t. 2, b. l. 58).

31.       Iš 2015 m. sausio 20 d. S. B. prašymo dėl medžioklės lapų išdavimo, dokumentų pateikimo susipažinimui matyti, kad S. B. pažymėjo ne kartą į būrelio pirmininką B. P. kreipęsis raštu, el. paštu, telefonu, sms žinutėmis ir, jog būrelio pirmininkas nuo 2014 m. liepos 10 d. neatvyksta atsiimti keleto dokumentų likučių, į S. B. prašymus nereaguoja (t. 1, b. l. 34). Iš 2015 m. sausio 23 d. S. B. el. laiško matyti, jog jis pareikalavo būrelio pirmininką B. P. atvykti į S. B. namus atsiimti būrelio dokumentų likučių (t. 1, b. l. 35). Iš 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. balandžio 23 d. reikalavimų pateikti dokumentus ir duomenims matyti, jog būrelis pareikalavo ieškovą atiduoti 2005 m. - 2014 m. visuotinio narių susirinkimo, tarybos protokolų kopijas, visus kitus veiklos, buhalterinius dokumentus, būrelio dokumentus iki 2005 m., duomenis iš būrelio el. pašto (t. 1, b. l. 36, 40). Iš 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. atsakymų matyti, jog S. B. į reikalavimus pateikti dokumentus ir duomenis atsakė jokių dokumentų neturintis, nes visus perdavęs būreliui (t. 1, b. l. 37, 41). 

32.       Iš 2017 m. balandžio 23 d. reikalavimo pateikti dokumentus ir duomenis matyti, jog būrelis atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017 išsakytą jo paties poziciją pareikalavo S. B. pakartotinai perduoti būreliui visus be išimties jo turimus ir neperduotus būrelio valdymo organams neperduotus LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentus ir t. t. (t. 1, b. l. 40). Iš 2017 m. balandžio 25 d. S. B. atsakymo matyti, jog S. B. informavo būrelį, jog jokių dokumentų nebeturi, nes visus perdavė (t. 1, b. l. 41).

33.       2019 m. balandžio 3 d. reikalavimu pateikti paaiškinimą dėl prarastų (dingusių) dokumentų LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis pareikalavo S. B. išsamaus raštiško paaiškinimo, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo prarasti ar sunaikinti būrelio 2005 m. – 2014 m. kovo 30 d. laikotarpio dokumentai; nurodyti, dėl kokių priežasčių atsisakė bendradarbiauti su būrelio valdymo organais ir t. t. (t. 1, b. l. 44-47). 2019 m. balandžio 9 d. atsakymu S. B. paaiškino, jog nebeturi absoliučiai jokių būrelio dokumentų originalų ir/ar dublikatų, nes visi buvo perduoti naujai po jo išrinktam pirmininkui B. P.. Taip pat nurodė, jog absoliučiai visus būrelio dokumentų originalus saugojo S. S., nebent jis ir paimdavo kelis dokumentus esant poreikiui. Taip pat nurodė, jog jeigu S. S. prarado jam patikėtus dokumentus ar jų neperduoda, tai nėra jo atsakomybės dalykas. Pabrėžė, jog būrelyje tebegalioja tarybos priimtas sprendimas, pagal kurį atsakingu asmeniu už būrelio dokumentų saugojimą yra paskirtas S. K., o būrelio kasininkas buvo ne jis, o S. K., o buhalterinę apskaitą tvarkė profesionali buhalterinių paslaugų teikimo firma UAB „J. f.“ (t. 1, b. l. 48-49).

34.       Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties matyti, jog civilinė byla Nr. e2-966-797/2017 pagal ieškovo būrelio ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo buvo išnagrinėta įsiteisėjusiu sprendimu 2018 m. balandžio 17 d., t. y. 2018 m. balandžio 17 d. pasibaigė būrelio tarybos nutarimu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – narystės apribojimo - galiojimas (civilinės bylos Nr. 2-919-641/2018, t. 2, b. l. 83-88, 89-99).

35.       Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties matyti, jog civilinė byla Nr. 2-919-641/2018 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui LMŽD Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl pripažinimo negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos nutarimą „apriboti S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti, ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.11.10 p.)“, buvo išnagrinėta byla ir ieškinys buvo atmestas. S. B. nuobauda skirta už būrelio dokumentų negrąžinimo, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas S. B. ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina (civilinės bylos Nr. 2-919-641/2018, t. 2, b. l. 187-200, t. 3, b. l. 77-86). 

Dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo, dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų

36.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

37.       Pažymėtina, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

38.       Ieškovas skundžiamą nutarimą visų pirma skundžia tuo pagrindu, jog jis (S. B.) atsakovo yra pašalintas ne iš „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio“, bet iš „Ginkūnų medžiotojų būrelio“, kuris juridine prasme neegzistuoja.

39.       Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo kopijos matyti, jog ieškovas S. B. asmeniškai užsiregistravo ir dalyvavo konkretaus juridinio asmens (atsakovo) visuotiniame susirinkime, taip pat pateikė 3 (tris) įgaliojimus, kurių pagrindu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje atstovavo dar tris būrelio narius (pateiktuose įgaliojimuose konkrečiai yra įvardintas juridinis asmuo) (t.1, b. l. 157-158, 159-160, 163-164). Šio susirinkimo metu jis pasinaudojo balsavimo teise, dėl poveikio priemonės jam skyrimo S. B. išsakė savo nuomonę.

40.       Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, jog ieškovas suvokė, kokio konkretaus juridinio asmens susirinkime dalyvauja, koks konkrečiai juridinis asmuo priėmė skundžiamą nutarimą jo atžvilgiu, taip pat suvokė ir suprato skundžiamo nutarimo turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš minėto protokolo turinio matyti, kad juridinis asmuo - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, protokole įvardijamas kitais sutrumpinimais, pvz. „LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis“; „Ginkūnų medžiotojų būrelis“, „būrelis“, toks pats juridinio asmens trumpinys „Ginkūnų medžiotojų būrelis“ yra vartojamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatuose, pvz. 1.3. p., 1.4. p. ir kt., kurį kaip nurodė teisme apklausti liudytojai kūrė pats S. B., todėl skundžiamame nutarime nurodytas sutrumpintas juridinio asmens pavadinimas, nekeičia priimto nutarimo esmės. Pastebėtina ir tai, jog skundžiamas nutarimas yra sudėtinė tinkamai įforminto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo dalis, kuri atitinka Lietuvos CK 2.90 straipsnyje keliamus reikalavimus. Dėl aukščiau nustatytų ir aptartų aplinkybių, skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu, šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo.

41.       Visų antra, ieškovas skundžiamą nutarimą skundžia tuo pagrindu, jog atsakovas galėjo pažeisti įstatų 4.5 punkto nuostatas ir neinformuoti visų būrelio narių apie visuotinio susirinkimo vietą ir laiką, arba padaryti tai per vėlai, kas sutrukdė į jį atvykti nemažai daliai balsavimo teisę turinčių žmonių, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas minimalia balsų persvara, 19 (devyniolika) „už“, 17 (septyniolika) „prieš“, todėl net dviejų papildomų balsavimo teisę turinčių narių dalyvavimas galėjo esmingai nulemti balsavimo rezultatus.

42.       Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog priešingai, nei nurodė ieškovas, įstatų 4.5. p. nuostatos nebuvo pažeistos. Įstatų 4.5. numato, jog apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu. Liudytojas P. J. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu teigė, jog būrelyje apie visuotinio susirinkimo sušaukimą informuoja pirmininkas siųsdamas laiškus, el. laiškus, žinutes į telefoną. Iš elektroninio laiško turinio matyti, jog daugumai būrelio narių apie 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo darbotvarkę pranešta internetu, 2019 m. balandžio 15 d. išsiunčiant jiems el. laiškus (t. 1, b. l. 142-143), likusieji nariai buvo informuoti asmeniškai/telefonu, raštu (t. 1, b. l. 144-145). Taigi, pripažintina, jog visi būrelio nariai buvo tinkamai informuoti laikantis įstatų 4. 5. p. reikalavimų. Liudytojas A. P. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2019 m. balandžio 30 d. apie visuotinį susirinkimą jį informavo atvažiavęs B. P., kuris įteikė pranešimą, kad vyks susirinkimas, daugiau nei prieš 14 d., apie darbotvarkę buvo pranešta, nes viskas buvo surašyta pranešime. Nors 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. E. P. teigė, jog jam apie susirinkimą niekas nepranešė, sužinojo pats, tačiau pats šias savo nurodytas aplinkybes ir paneigė, teigdamas, jog jo elektroninio pašto adresas nesikeitė, o tuo laikotarpiu buvo sugedęs kompiuteris, todėl jį nunešė taisyti pas S. S., o šis pranešė apie susirinkimą. Tai, jog liudytojas V. E. P. neturėjo galimybės laiku pasitikrinti savo elektroninio pašto ir laiku perskaityti ir susipažinti su numatomu visuotinio ataskaitinio narių susirinkimu, jo darbotvarke, neleidžia teigti, jog buvo pažeistos įstatų 4.5. p. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas liudytojas nėra nuoseklus bei pripažino, jog nelabai gerai viską prisimena, nes viskas senai viskas buvo. Nors dar vienas, teismas apklaustas liudytoju J. L. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, jog 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime negali garantuoti ar buvo, prieš atvykstant į susirinkimą nežinojo apie ką bus kalbama susirinkime ir t. t., tačiau teismas nevertina ir nesiremia šio liudytojo teisme teiktais paaiškinimais, kadangi asmuo pripažino, jog paties atmintis nėra gera, jo nurodomos aplinkybės yra nenuoseklios, prieštaringos, keliančios daug abejonių (CPK 178, 185 straipsniai).

43.       Trečias procedūrinis aspektas, kuriuo ieškovas skundžia priimtą nutarimą, yra tas, jog 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirikime dalyvavo keletas „asocijuotų narių“, kurie turėjo teisę tik dalyvauti, bet ne balsuoti, tačiau jie realiai balsavo, tame tarpe ir dėl ieškovo pašalinimo iš LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio. Ieškovas S. B. grįsdamas savo aplinkybes, teisme teigė, jog žmonės („asocijuoti nariai“ nariai), kurie nesikreipė į teismą – laikomi būrelio nariais neteisėtai, nes nėra priimti į būrelį, tai E. G., D. G., P. M.. Ieškovo atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teisme teigė, jog asocijuoti 3 (trys) nariai pripažinti tikraisiais nariais, nors 2016 m. kovo 18 d. priimtas teismo prendimas jiems, kaip asocijuotiems nariams, atsiėmusiems ieškinį, neturi jokios įtakos. Asocijuoti nariai dalyvavo susirinkime ir balsavo, nors neturėjo tokios teisės; ir jeigu balsavime eliminavus jų balsus, ieškovo rezultatas turėtų būti kardinaliai priešingas, todėl balsavimo rezultatai tampa neteisėti.

44.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu be į būrelį priimtų būrelio narių statuso, teismas bendrai pasisakė ir dėl LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų ir jame esančio teisinio reguliavimo, bei nurodė, jog Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.9 punktas, nei aiškinant jį atskirai, nei kartu su įstatų 3.1 punktu, nesuteikia LMŽD Ginkūnų medžiotojų būreliui teisės būrelio asocijuotais nariais priimti fizinius asmenis; teismas konstatavo, kad atsakovo visuotinio narių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl asmenų priėmimo į būrelį, LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis neturėdamas teisės pagal įstatus priimti asmenis į būrelį asocijuotais nariais, visuotiniame narių susirinkime priėmęs sprendimą priimti asmenis į būrelį, ribodamas jų teisę naudotis būrelio narių teisėmis, pažeidžia būrelio įstatus, tokiu būdu neteisėtai varžo narių teises. Taip pat teismas pažymėjo, jog asmenys LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti į būrelį šio būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 2, b. l. 35-42). 

45.       Teismas, nesutikdamas su tokia ieškovo ir jo atstovo išdėstyta pozicija, pažymi, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

46.       Atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendime teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, jog Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.9 punktas, nei aiškinant jį atskirai, nei kartu su įstatų 3.1 punktu, nesuteikia LMŽD Ginkūnų medžiotojų būreliui teisės būrelio asocijuotais nariais priimti fizinius asmenis bei asmenys LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti į būrelį šio būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą, bei byloje nesant ginčo, jog E. G., D. G., P. M. į būrelį yra priimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimais, nors ir nesant konkretaus teismo sprendimo dėl minėtų asmenų pripažinimo tikraisiais nariais, jie negali būti laikytini kitokio statuso nariais, nei tie asmenys, dėl kurių statuso jau yra pasisakęs teismas (CPK 185 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

47.        LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.2.8. punktas numato, kad visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio, o įstatų 4.15.2. punktas nustato, jog medžiotojų būrelio pirmininkas tiesiogiai vadovauja būrelio veiklai <...>, bei įvertinus tai, jog įstatuose nėra nustatytas konkretus teisinis reguliavimas dėl į būrelį teisėtai priimtų narių statuso keitimo, konkrečiai, kai jie į medžiotojų būrelį yra priimti asocijuoto nario statusu, teismas vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, sprendžia, jog LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas B. P. 2016 m. balandžio 19 d. raštu dėl asocijuotų narių pripažinimo tikraisiais nariais, veikė tinkami ir teisėtai, pagal savo kompetenciją, todėl pagrįstai likusius narius, kurių atžvilgiu nėra priimtas atskiras teismo sprendimas, pripažino tikraisiais nariais, nes visi kiti į būrelį priimti vadinamieji asocijuoti nariai buvo priimti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendime nurodyti ieškovai, todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visi būrelio asociuojuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P., laikomi LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų (t. 1, b. l. 127-128). Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirikime visi dalyvavę būrelio nariai turėjo balsavimo teisę ir teisėtai šia teise pasinaudojo (CPK 185 straipsnis).

48.       Ieškovas taip pat pažymi, kad jo manymu skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dar vienu procedūriniu įstatų pažeidimu, t. y. jog skundžiamas nutarimas yra priimtas „slaptu“ balsavimu, kadangi įstatuose nėra nurodyta, kokiais atvejais visuotinis narių susirinkimas balsuoja atviru, o kada slaptu balsavimu ir šiuo klausimu atsakovo būrelyje nebuvo priimta nei visuotinio narių susirinkimo, nei tarybos sprendimas. Pritartina ieškovo pozicijai, jog atsakovo įstatuose nėra numatyta kokiais atvejais visuotinis narių susirinkimas balsuoja atviru, o kada slaptu balsavimu, todėl teismas sprendžia, jog tai, kas nėra reglamentuota, nėra ir uždrausta. Pastebėtina, jog iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo turinio matyti, jog 3 (trečiu) klausimu susirinkime buvo svarstyta susirinkimo vedimo tvarka, t. y. pasiūlyta už 9 (devintą) (dėl poveikio priemonės S. B. skyrimo) ir 14 (keturioliktą) (naujų narių priėmimas) klausimus balsuoti slaptu balsavimu, bei už tokią tvarką nariai balsavo: „už“ – 29, „prieš“ – 8, „susilaikė“ 1, todėl nutarta 9 ir 14 klausimais balsuoti slaptu balsavimu (t. 1, b. l. 51). Atsižvelgiant į būrelyje esančią ir susiklosčiusią situaciją (kai vieni būrelio nariai palaiko buvusį būrelio pirmininką S. B., kiti palaiko dabartinį pirmininką B. P.), teismas sprendžia, jog įvykęs slaptas balsavimas sudarė visiems būrelio nariams lygias sąlygas slaptai, netrukdomiems, nejaučiant kitų būrelio narių galimai neteisėto spaudimo, poveikio ar įtakos, pareikšti savo nuomonę, todėl toks balsavimas geriausiai užtikrino tiek pačios asociacijos, tiek ir kiekvieno būrelio nario, tiek ir nario, dėl kurio balsuojama, teises ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi, tai, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas „slaptu“ balsavimu, nelaikytina, kad yra priimtas neteisėtai, kadangi visi būrelio nariai dėl tokios balsavimo tvarkos buvo susitarę susirinkimo metu.

Dėl materialinio pobūdžio pažeidimų

49.       Ieškovas ginčydamas skundžiamą nutarimą materialiuoju aspektu nurodo, jog bene svarbiausias motyvas dėl skundžiamo nutarimo yra tai, jog buvo pažeistas konstitucinis non bis idem principas ir jis šiuo atveju buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus/neveikimą. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais.

50.       Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.6. punkte nustatyta, kad medžiotojų būrelis turi teisę pašalinti narius <...>; 3.7. punkte nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio (t. 1, b. l. 25-26). Ieškovo vertinimu, 2017 metais atsakovo tarybos ir 2019 m. balandžio 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo vertinti ieškovo veiksmai ir/ar jo neveikimas, išskyrus naują kaltinimą „veikimu prieš būrelį“, savo turinio prasme yra identiški, todėl ieškovas laikosi principinės pozicijos, jog ginčijamuoju nutarimu jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus, taip pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą.

51.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, teismas vertina Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokole nurodytų ieškovo padarytų pažeidimų turinį.

52.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2017 m. balandžio 27 d. vykusio Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo metu buvo priimtas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos nutarimas „apriboti S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti, ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.11.10 p.)“, kurį ieškovas ieškiniu atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl valdymo organo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, skundė, bei, kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktas galioti. Minėtu atveju LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio taryba nuobaudą ieškovui paskyrė už būrelio dokumentų negrąžinimą, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas ieškovą ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina.

53.       Tuo tarpu, iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo matyti, kad ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai įvardyti: - už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); - būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); - už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo; - už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą; - už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“ (t. 1, b. l. 50-58, 146-154).

Dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų praradimo (sunaikinimo, neišsaugojimo)

54.       Visų pirma pažymėtina, jog 2017 m. balandžio 27 d. ieškovui nuobauda buvo paskirta už būrelio dokumentų negrąžinimą, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas ieškovą ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina. Tuo tarpu po paskirtos nuobaudos ieškovui, atsakovas po civilinės bylos Nr. 2-919-641/2018 nagrinėjimo (bylos nagrinėjimo metu ieškovo atsakovas kaip vieną iš savo argumentų nurodė tai, jog viena iš galimų priežasčių, kodėl ieškovas atsakovui pagal pareikalavimą dokumentų neperdavė galėjo būti ir tai, jog ieškovas tiesiog jų neišsaugojo ir todėl nebeturi), gavęs papildomos informacijos ir galutinai įsitikinęs, jog ieškovas reikalaujamų dokumentų pas save nebeturi ir nebeperduos/nebegrąžins (2019 m. balandžio 3 d. būrelio pirmininkas B. P. raštiškai siekė iki galo išsiaiškinti aplinkybes susijusias su prarastais (dingusiais) būrelio dokumentais ir dar kartą, po ieškovui pasibaigusios nuobaudos galiojimo, prašė jo suteikti papildomos informacijos apie trūkstamus būrelio dokumentus (t. 1, b. l. 44)), nagrinėtinu atveju priėmė ieškovo atžvilgiu skundžiamą nutarimą, ir ieškovui nuobaudą paskyrė, be kitų ieškovo konstatuotų pažeidimų, už konkrečiai nutarime nurodytų dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą).

55.       Pažymėtina, jog savo prasme dokumentų negrąžinimas/neperdavimas ir dokumentų praradimas (neišsaugojimas, sunaikinimas) nėra analogiški veiksmai ir šie veiksmai sukelia skirtingas pasekmes. Dokumentų negrąžinimas/neperdavimas yra sąmoningas tęstinis veiksmas, t. y. savo žinioje turimų dokumentų negrąžinimas/neperdavimas reikalaujančiam asmeniui (nagrinėjamu atveju atsakovo valdymo organams), ir tolimesnis sąmoningas šių dokumentų laikymas pas save ar trečiuosius asmenis ir laisvas disponavimas jais. Pažymėtina ir tai, jog ieškovui paskyrus nuobaudą už dokumentų negrąžinimą/neperdavimą, ši nuobauda neatleido ieškovo nuo pareigos perduoti dokumentus reikalaujančiam asmeniui (atsakovo valdymo organams), kadangi ieškovas nebėra/nebebuvo LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas, o tiesiog būrelio narys, todėl jis neturėjo teisės savo žinioje laikyti ar disponuoti būrelio dokumentų originalais.

56.        Tuo tarpu, dokumento sunaikinimas – gali būti fizinis, cheminis, elektromagnetinis ir kitoks poveikis dokumentui, kurį padarius neįmanoma atkurti jo turinio, sugadinimas - tai veiksmas, kuriuo sunaikinama dalis dokumento, dokumento neišsaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris nustatytas saugoti dokumentus, arba kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo saugojimo. Esant atsakovo suformuluotoms ir įvardintoms skirtingoms ieškovo veiksmų prasmėms, negalima daryti išvados, jog ieškovas skundžiamu nutarimu yra nubaustas iš esmės už analogišką teisės pažeidimą ir tuo pačiu negalima daryti išvados, jog nagrinėtinu atveju yra pažeistas konstitucinis non bis in idem principas.

57.       Ieškovas tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018, tiek nagrinėjant šią bylą teigė, jog jis savo pirmininkavimo būrelyje laikotarpiu nebuvo atsakingas už Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų saugojimą ir teigė, jog remiantis 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolu Nr. 05/P-01, buvo nutarta, jog būrelio dokumentai originalai saugomi pas S. K., kopijos pas S. S.. Aiškinantis šias aplinkybes į bylą buvo pateiktos dvi Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijos, kurių turinio dalis iš esmės skiriasi, skirtingi susirinkimo pirmininkai, bei sekretoriai, skiriasi kai kurie nagrinėti klausimai ir pan. (t. 1, b. l. 31-32, t. 3, b. l. 43-44).

58.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktas; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktas). Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018). Dėl išdėstyto, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, teismas minėtų 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolų Nr. 05/P-01 iš dalies skirtingo turinio kopijų šioje byloje įrodymu nelaiko ir jomis nesivadovauja, priimdamas sprendimą. 

59.       Priešingas aplinkybes, nei užfiksuota minėtame 2005 m. gegužės 16 d. protokole, jog būrelio dokumentai originalai saugomi pas S. K., kopijos pas S. S., įrodo byloje esantys įrodymai. Nors ieškovas S. B. teismo posėdžio metu teigė, kad jis būrelio dokumentų nesaugojo, S. S. dokumentų originalus laikė pas save; visuotinių susirinkimų ir tarybos posėdžių protokolus – yra kažką perdavęs susirinkimo metu S. K., iš tikrųjų nepamena; tarybos posėdžių protokolai – posėdžiai būdavo kartais pas S. K., pats asmeniškai neperduodavo, juos gaudavo iš S. S., tačiau kiti teisme liudytojais apklausti asmenys (P. J. – 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, A. L. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, E. K. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, J. L. – 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, V. E. P. – 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiuose) patvirtino, jog S. K. būrelyje buvo iždininkas/kasininkas ir jis dokumentų niekada neturėjo, nesaugojo, arba kiti liudytojai nurodė, jog jis turėjo tik tuos būrelio dokumentus, kurie susiję su finansais, tačiau visų dokumentų originalų niekada nesaugojo ir už juos jis nebuvo atsakingas. Kiti būrelio nariai (liudytojai R. Č. – 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, A. L. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje) parodė, jog visais būrelio egzistavimo laikais už dokumentų saugojimą buvo atsakingas pirmininkas. Liudytojas E. K. 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, jog S. B. klausdavo, kur gauti tam tikrą dokumentą ir, jei reikėdavo dokumento, kreipdavosi pas pirmininką, ir jei jis pasakydavo, kad yra pas S. S., ten ir kreipdavosi. Visos šios aptartos aplinkybės paneigia faktą, jog S. K. buvo atsakingas už būrelio dokumentų originalų saugojimą ir patvirtina atsakovo argumentus, jog dokumentus saugojo būtent ieškovas, bei patvirtina aplinkybes, jog ieškovas savo būrelyje pirmininkavimo laikotarpiu disponavo būrelio dokumentais bei turėjo būti už juos atsakingas (už saugojimą, disponavimą ir pan.).

60.       LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatuose nėra konkrečiai įvardinta, kas atsakingas ir kas saugo bei archyvuoja būrelio dokumentus, tačiau sistemiškai aiškinant įstatų nuostatas (4.15. 6.2., 6.4, 7.1., 8.3 punktai) bei remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktais, kuriuose įtvirtinta, jog <..> nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės bei 2 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, teismas sprendžia, jog už LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų (neiš) saugojimą, yra atsakingas būrelio pirmininkas, taigi, ieškovo pirmininkavimo laikotarpiu, ši pareiga kilo būtent ieškovui S. B., nebesant pirmininkui, būtent ieškovui kilo pareiga visus dokumentus perduoti naujai išrinktam būrelio pirmininkui B. P..

61.       Nors teismo posėdžio metu S. B. teigė, jog, kai pirmą kartą gavo pareikalavimą pateiki būrelio dokumentus – pats nieko neaiškino, parašė turto ir dokumentų aktus, S. S. paruošė aktus, ką jis turi ir viską abu perdavė; būrelis prisiėmė dokumentus ir tuo piktnaudžiauja, t. y. išima dokumentus ir sako jų neturi ir jis turi atiduoti tai ko neturi, tačiau šių savo aplinkybių neginčytinai patvirtini jis negali. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, jog ginčo atveju, pasirašytas S. S. ir B. P. 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, kuris 2017 m. birželio 12 d. buvo papildytas prierašu, jog priedai prie protokolų perduoti nebuvo, nėra tinkamas ieškovo pareigos grąžinti atsakovui dokumentus įvykdymas ir juo labiau nelaikytinas įrodymu, jog ieškovas S. B. tinkamai saugojo, laikė ir (ar) nesunaikino būrelio dokumentų. Šias išvadas teismas daro įvertinęs tai, jog perduodant naujam būrelio pirmininkui B. P. būrelio dokumentus, nebuvo sudarytas perduodamų - priimamų dokumentų aktas ir nebuvo konkrečiai įvardyti perduotini dokumentai. Taip pat perdavimo metu nebuvo žinoma ir iki šiol nėra žinoma, kokio pobūdžio ir koks konkretus dokumentų skaičius buvo perduotas atsakovo vienam iš valdymo organų, nes nebuvo sudarytas perduodamų dokumentų sąrašas (apyrašas). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dokumentai ir kiti su būrelio veikla susiję daiktai, naujam būrelio pirmininkui buvo perduoti ne per vieną kartą, o per tam tikra laikotarpį, o tai tik dar kartą patvirtina, jog būrelio dokumentai, daiktai ir t. t., nebuvo saugomi vienoje vietoje, neužtikrinant patikimos ir saugios aplinkos. Kad nebuvo sudarytas apyrašas patvirtino ir liudytojas S. S.. Tai, kad ieškovo S. B. pirmininkavimo laikotarpiu buvo netinkamai saugojami būrelio dokumentai, patvirtino ir pats ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu, t. y. iš protokolo kopijos matyti, jog ieškovas pasisakydamas pripažino, jog aišku, kad padaryta klaidų dėl dokumentų saugojimo (t. 1, b. l. 55).

62.        Pastebėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, jog dar iki jo pirmininkavo būrelyje su būrelio dokumentų saugojimu būta problemų, būrelyje buvo betvarkė, negali niekaip patvirtinti ar paneigti šioje nagrinėtinoje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių buvimo / nebuvimo, ir jos nepaneigia nei vadovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdyti jam nustatytas/numatytas pareigas, nei fakto, kad būrelio dokumentai yra pas kitus asmenis ir, kad jie yra tinkamai išsaugoti/ nesunaikini/nesugadinti. Tai, kad ieškovas nebuvo atidus ir nelabai domėjosi bei kontroliavo dokumentų originalų surašymo, jų išsaugojimo procesu, patvirtino teisme pats ieškovas, kuris teigė, jog būrelio veiklos ataskaitas paruošdavo pats, padarydavo 10-15 kopijų, jas pasirašydavo originaliais parašais, paskaitydavo susirinkimo metu ir išdalindavo visiems, kas norėdavo, buvo skelbiama ir viešai, visi galėjo paskaityti. Jis paliko patiems spręsti, pas ką originalai, pas ką kopijos, nes viskas ėjo per S. S.. Tuo tarpu liudytojas S. S. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu prieštaringai nurodė, jog kai S. B. buvo primininkas, jis teikdavo veiklos atskaitas, jos būdavo pasirašytos, ir teigė, jog ataskaitų originalai yra pas jį, bei nurodė, jog po susirinkimo viską pasiimdavo ir kaip nereikšmingus dokumentus sekdavo į atskirą segtuvą, taip pat priedus prie protokolų nesaugodavo, segdavo segtuve, kaip jam pačiam reikšmingus, nes protokolų niekas nekvestionuodavo. Tuo pačiu pripažino, kad trūkstamų priedų B. P. neperdavė, nes įmonėje kraustė patalpas, išsivežė visus dokumentus ir jie dingo. Paneigiant S. S. nurodytas aplinkybes, teismas pastebi, jog pirmininko S. B. metinė ataskaita (os) niekaip negalėjo būti laikoma (os) kaip nereikšmingas (i) dokumentas (ai), ir turėjo būti išsaugotas (i), bei perduotas (i) kaip visuotinių susirinkimų protokolo priedas (i), kuris yra/turi būti kaip protokolo sudedamoji dalis, įrodo aplinkybės užfiksuotos pačiame protokole, kaip pvz. (2009 m. kovo 7 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, jog 4. Svarstyta: pirmininko S. B. ataskaita pranešimas, Nutarta: pirmininkas apžvelgia būrelio veiklą 2008/2009 m. (ataskaita prideda), 2010 kovo 6 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole ir t. t. (t. 1, b. l. 110, 115). 

63.       Niekas iš byloje dalyvavusių asmenų negalėjo pateikti 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 originalo, o tai tik patirtina faktą, jog dokumentas nėra išsaugotas, galimai dokumento originalas yra sunaikintas ir neperduotas LMŽD Ginkūnų medžiotojų būreliui. Liudytojas V. E. P. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nustojo būti buvo revizijos pirmininkas, kai nuvertė ieškovą, revizijos komisijos atskaitą vertindavo tik finansines ataskaitas, bei patvirtino, jog atskaita buvo rašytine forma, ją perskaitydavo susirinkime ir po to atiduodavo pirmininkui.

64.       Šios aplinkybės patvirtina, jog revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos ieškovo S. B. pirmininkavimo laikotarpiu buvo raštiškai parengtos bei perduotos pirmininkui, tačiau šiuo metu minėtų ataskaitų LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis neturi, todėl darytina išvada, jog minėti dokumentai yra prarasti(sunaikinti). Tai, kad LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio duomenys, dokumentai ir t.t., kurie buvo siųsti asociacijai į VĮ Registrų centre užregistruotą (laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 8 d.) juridinio asmens elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) prarasti (sunaikinti) ir LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis jų neturi, patvirtina S. B. rašytiniai atsakymai, kuriuose ieškovas nurodė, jog el. pašto turinio perduoti negali, kadangi duomenys sunaikinti (t. 1, b. l. 37, 38, t. 2, 59-67).

65.        Liudytojas P. J. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo pirmininkavimo laikotarpiu buhalteriją tvarkė ieškovo pažįstamos. Liudytojas R. Č. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad trūko veiklos atskaitų, sutarčių, revizijos ataskaitų, tarybos posėdžių protokolų, finansinių dokumentų; ką pasiėmė iš finansininkės pasiėmė, iki tol nieko neturi; neturėjo S. B. sutarties pasirašytos su finansininke. Šiai dienai, jis mano, kad trūksta dokumentų iki tol, kol buvo pasirašyta sutartis su finansininke. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu S. B. teigė, jog su finansininkais sutartis buvo sudaryta 2005 m., visi dokumentai būreliui buvo perduoti. Pripažino, kad archyviniai dokumentai buvo perduoti, nes patogiau vesti buhalteriją ir papildomos sutarties nesudarė, buvo viena sutartis, tačiau pagrįsti savo teiginių, jog būtent medžiotojų būrelio buhalteriniai dokumentai finansus tvarkančiai įmonei buvo perduoti, bei, kad šie buhalteriniai dokumentai yra grąžinti medžiotojų būreliui, konkrečiais įrodymais nepatvirtino ir nepateikė dokumentų perdavimo - priėmimo akto ar pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Nors būrelio organai ir tiesiogiai kreipėsi į ieškovą dėl dokumentų perdavimo, grąžinimo (tame tarpe ir buhalterinių), tačiau ieškovas nesiėmė ir toliau nesiima visų priemonių ir galimybių, kartu su būrelio organais (nariais) nuvykti į finansus tvarkančią įmonę ir sąmoningai nebandė/nebando aiškintis, kokių dokumentų trūksta, kokie nėra išlikę ir pan. Be to, iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo turinio matyti, jog susirinkimo metu toliau vykstant diskusijai dėl dokumentų (ne)buvimo, S. S. replikuoja dėl finansinių dokumentų – siūlo kreiptis į įmonę, kuri tvarko buhalteriją (t. 1, b. l. 54).

66.       Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, jog ieškovas S. B. šioje byloje neįrodė, jog, eidamas LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko pareigas ir būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą, šias pareigas vykdė tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovo S. B. neteisėto elgesio, aplaidaus požiūrio į būrelio dokumentų svarbą ir jų reikšmę, buvo prarasti (neišsaugoti, sunaikinti): dalis visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedai, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos; finansinės atskaitomybės dokumentai; metinės veiklos ataskaitos (įstatų 7.1-7.3 punktai). CK 2.90 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog juridinio asmens kolegialaus organo posėdžių (susirinkimų) protokolai turi būti saugomi ne mažiau kaip dešimt metų ir kiekvieno dalyvio ar kito jo valdymo organo nario, dalyvavusio ar turėjusio teisę dalyvauti posėdyje (susirinkime), reikalavimu turi būti išduodama kopija. Taigi, įstatymas numato minimalų laiko tarpą, per kurį turi būti saugomi, susirinkimų protokolai, tačiau nenumato kiek maksimaliai jie turi būti saugomi. Nagrinėtinu atveju, pripažinus, jog pirmininko S. B. veiklos ataskaita (os) yra protokolo sudedamoji dalis, bei atsižvelgiant į tai, kad  būrelio įstatų 4.15.1. punktas numato, jog medžiotojų būrelio pirmininkas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, atstovauja būrelį visose institucijose, visuomeninėse organizacijose; 4.15.6. punktas numato, jog medžiotojų būrelio pirmininkas teikia metines veiklos ataskaitas; 7.1. punktas nustato būrelio pirmininkui pareigą kiekvienų metų kovo 1 d. parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą; ši ataskaita yra vieša; kiekvienas fizinio ar juridinio asmens reikalavimu būrelis turi sudaryti sąlygas savo buveinėje ar kitais būdais leisti su šia ataskaita visiems susipažinti; ataskaita turi būti patikrinta kontrolės komisijos; 8.3. punkte įtvirtinta, jog kiti pranešimai ir dokumentai būrelio nariams gali būti teikiami bet kuriomis šalims priimtinomis priemonėmis; 3.4.5 punktas numato, jog būrelio nariai turi teisę susipažinti su būrelio veiklos dokumentais ir teikti valdymo organams pasiūlymus dėl būrelio veiklos, teismas sprendžia, jog dėl S. B. netinkamos veiklos/neveikimo ir nebesant išlikusių/neišsaugotų (medžiotojų būreliui nebeturint): dalies visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedų, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų; finansinės atskaitomybės dokumentų; metinės veiklos ataskaitų, tokia susiklosčiusi medžiotojų būrelyje situacija, riboja tiek LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio valdymo organų, tiek ir kitų medžiotojų būrelio narių teises bei pareigas, numatytas būrelio įstatuose. Be to, įvertinus LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio veiklą retrospektyviai (atsižvelgiant į tai, jog ši organizacija turėjo ne vieną teisminį ginčą susijusį su būrelio veikla ir būrelio nariais), teismas sprendžia, jog dokumentų nebuvimas ir jų neišsaugojimas/sugadinimas/sunaikinimas iš dalies sukelia neigiamas pasekmes, tiek dabar (pvz. 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijos nelaikytinos įrodymu, kadangi negalima patvirtinti jų tikrumo), tiek galimai ir ateityje gali sukelti medžiotojų būrelio narių nesutarimus dėl LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio veiklos, tiek gali kilti neigiamos pasekmės ir pačiam LMŽD Ginkūnų medžiotojų būreliui, kaip organizacijai dėl privalomų būrelio dokumentų neturėjimo.

Dėl ieškovo S. B. veiksmų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje

67.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nuobaudą skyrė ieškovui ne vien už atitinkamų medžiotojų būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą), bet ir už: - nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo; - už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos; - už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą; - už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį. 

68.       Įstatų 3.5.1. (2) punktas nustato, jog būrelio nariai privalo aktyviai dalyvauti būrelio veikloje; 3.5.2. - vadovautis šiais įstatais, būrelio valdymo organų sprendimais; 3.5.6. – teikti būreliui reikalingą informaciją, būtiną jo veiklos atskirų klausimų sprendimui. Teismas nesikartodamas ir vadovaudamasis prejudiciniais faktais, kurie nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018, pažymi, jog teismas nagrinėdamas ankstesnės ieškovui paskirtos nuobaudas teisėtumą nustatė, kad ieškovas įstatų 3.5.6 punkte įtvirtiną būrelio nario pareigą vykdė netinkamai, todėl teismas atsižvelgimas į konstitucinį non bis idem principą, ieškovo netinkamą veikimą/neveikimą vykdant būrelio valdymo organų reikalavimus, veikimą/neveikimą prieš medžiotojų būrelį, vertina laikotarpiu - nuo pirmos paskirtos nuobaudos pabaigos iki naujai skirtos nuobaudos, bei vertintinos tos aplinkybės, kurių nenustatinėjo bei nevertino teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018 (aplinkybės susijusias su el. pašto naudojimu ir jame buvusio turinio (ne) perdavimu).

69.       Ieškovas S. B., kaip ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018, taip ir šioje byloje nėra nuoseklus ir prieštaringai pateikia informaciją dėl būrelio dokumentų buvimo vietų, jų saugojimo ir klaidingai teikia aplinkybes susijusias su asmenimis atsakingus už dokumentų saugojimą. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas S. B. paaiškino, kad 2015 m. vasarą B. P. atvyko ir ieškovas viską atidavė pagal faktą; visus dokumentus perdavė įmonei, kuri vedė buhalterinę apskaitą, o nutraukus sutartį su buhalterine įmone, dokumentus pasiėmė būrelis; elektroninio laiško su turiniu - dėl protokolų, jei rasiu archyve atsiųsiu, nepamena, bet tuo pačiu teigė, jog kopijų archyvas yra pas S. S.; patvirtino, jog pas save archyvo neturi; pats viską peržiūrėjęs ir išsivalęs, jokių dokumentų nebeturi. Rašytiniame 2019 m. balandžio 3 d. rašte, adresuotame B. P., nurodė, jog absoliučiai visus būrelio dokumentų originalus saugojo S. S., nebent jis pasiimdavo kelis dokumentus esant poreikiui (t. 1, b. l. 48). Tai, kad ieškovas ir po paskirtos nuobaudos – narystės sustabdymo, ir toliau galimai turėjo tam tikrus dokumentus (jų kopijas), tačiau būrelio organams teigė, kad nieko nebeturi, įrodo ir iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 19 d. išsiųstas elektroninis laiškas, adresuotas kitam būreli nariui – P., kuriame S. B. priminė būrelio nariui apie būrelyje suformuotą ilgametę praktiką, bei nurodė, jog „dėl protokolų, kur nustatyta tvarka, jei rasiu kopijų archyve – atsiųsiu“ (t. 3, b. l. 42).

70.       Liudytojas S. S. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo prapuolusios ataskaitos, bet gal prieš vienus metus laiko, tvarkydamas savo įmonės archyvą, rado dokumentų segtuvą; kai rado dokumentus, jis privačiuose pokalbiuose su būrelio nariais sakė, kad dokumentai yra; S. B. taip pat sakė, kad rado dokumentus, tačiau jis (S. B.) nieko nedarė. 2019 m. kovo – balandžio mėn. informavo S. B., o jis sakė juos perduoti, bet jam atsakė, kad kai paprašys būrelis, tada perduos. Taip pat nurodė, jog yra protokolų registracijos žurnalas, kurį vedė sau ir S. B. žinojo, kad jis, S. S., tokį žurnalą veda. Tokios liudytojo S. S. nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas S. B., žinodamas, kad dar yra dokumentų, kurie medžiotojų būreliui yra neperduoti, tačiau jie egzistuoja, sąmoningai toliau nebendradarbiavo/nebendradarbiauja ir klaidino/klaidina tiek medžiotojų būrelio organus, tiek kitus būrelio narius, kategoriškai teikdamas, jog visi būrelio dokumentai yra perduoti. Teismui taip pat nustačius, jog S. K. niekada būrelyje nebuvo atsakingas už būrelio visų dokumentų originalų saugojimą (ką jau kartą buvo pasisakęs ir teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018) bei įvertinus ieškovo S. B. būrelyje užimtą poziciją ir toliau, jau ir po pirmos paskirtos nuobaudos, tvirtinant, jog kiti asmenys, o ne jis turėjo pareigą perduoti, kad ne jis buvo atsakingas už dokumentų saugojimą ir t. t., leidžia daryti išvadą, jog toks ieškovo S. B. elgesys yra nepriimtinas, S. B. nėra nuoširdus, ir leidžia teigti, jog ieškovas sąmoningai veikia prieš medžiotojų būrelį, nenori ir nebendradarbiauja su būrelio nariais ir neturi jokio suinteresuotumo dėl vieningos, tolimesnės nepertraukiamos organizacijos veiklos. 

71.       Ieškovo atstovas teisme nurodė, jog ši ieškovui skirta nuobauda yra asmeniškumo susidorojimas, nes A. S. sumušė kitą būrelio kolegą, jam buvo paskirta minimali nuobauda, J. Š. nuteistas už būrelio dokumentų klastojimą, jis buvo nuteistas, sukėlė grėsmę būrelio nariams, bet jam skyrė nuobaudą 3 metus neskirti medžioklės vadovu, o ieškovas už kur kas švelnesnius dalykus ir kurie nesukelia pasekmių yra metamas iš būrelio. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo atstovo išsakytu argumentu, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kiti būrelio nariai dėl savo netinkamo elgesio gailėjosi, kitų būrelio narių atsiprašė ir pan. (2015 m. liepos 20 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokolo 15-Nr. 8 kopijoje užfiksuota, jog J. Š. pasisakė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų (t. 3, b. l. 23)), todėl jų elgesys buvo atitinkamai įvertintas ir parenkant švelnesnes nuobaudas. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas S. B. dėl savo galimai netinkamo elgesio savo kaltės nemato ir elgiasi pagal savo nuostatas ir įsitikinimus, sąmoningai veikia ne medžiotojų būrelio naudai.

72.       Iš 2015 m. kovo 29 d. LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio narių visuotinio – ataskaitinio susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad S. B. įžeidinėja susirinkimo vedantįjį (išvadina jį asilu) (t. 2, b. l. 7).  2019 m. sausio 19 d. el. laiške, adresuotame vienam iš būrelio narių, S. B. nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisako medžiotojo būrelio pirmininko atžvilgiu, t. y. „pirmininkas B. P. piktnaudžiauja savo kaip pirmininko pareigomis (pasistatėte „kaušą“ ant savo ir visų galvos, apsvaigusį nuo valdžios)“ (t. 3, b. l. 42). Tai, kad ieškovas S. B. rodo nepagarbą būrelio nariams, aštrina jų santykius ne kartą jau yra pasisakęs ir teismas, pvz. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje e2-177-907/2015, tačiau tuomet teismas nepripažino, jog tai veikimas prieš būrelį, o tuo labiau grubus įstatų pažeidimas. Pastebėtina ir tai, jog 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. P. teigė, jog su ieškovu niekas nenori medžioti, nes ieškovas yra nepageidaujamas. Liudytojas P. J. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. susirinkimuose dalyvavo, balsavimas vyko slaptu balsavimu ir tokia praktika taikoma, nes žmonės bijo ieškovo ir pats nuo jo yra nukentėjęs; ieškovas probleminis, konfliktiškas, jis tyčiodavosi iš būrelio, neatvykdavo į posėdžius; ieškovas vadino būrelio narius durniais, avinais, viešai grasino.

73.       Teismas sprendžia, jog medžiotojams, kaip asmenims laikantiems ir nešiojantiems ginklą, skirtingai nuo kitų asmenų, turi būti ir taikomi aukštesni elgesio standartai, tačiau ir kiekvieno, paprasto, eilinio piliečio elgesys, turi būti atitinkantis elementarius elgesio standartus bei etikos normas, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas S. B. nėra linkęs šių standartų paisyti. Įvertinus tai, jog ieškovas savo elgesio nekeičia jau eilę metų nuo 2015 m. jis nesikeičia ir toliau būrelio narius įžeidinėja, apie juos atsiliepia nepagarbiai, su kitais būrelio nariais yra konfliktiškuose santykiuose, ko pasėkoje kiti būrelio nariai su juo kartu medžioti nepageidauja, jo bijo, ir tai jau trunka ilgiau nei 5 metai, todėl teismas sprendžia, jog būrelio valdymo organas nagrinėtinu atveju skirdamas pačią griežčiausią nuobaudą atsižvelgė ir į šį S. B. neetišką elgesį, kurį, nagrinėtinu atveju, galima vertinti kaip akivaizdų veikimas prieš medžiotojų būrelį.

74.       Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, taip pat pritaria atsakovo atstovės išsakytai pozicijai, kad būrelio el. pašto neperdavimas bei dokumentų ištrynimas iš minėto el. pašto (šį faktą patvirtino ir pats ieškovas S. B.), taip pat laikytinas kaip veikimas prieš būrelį, nes minėtas el. paštas VĮ Registrų centre tam tikru laikotarpiu buvo užregistruotas kaip LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio el. paštas, o liudytojas S. S. 2020 m. birelio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog el. paštą pirmininkas naudojo savo, ten buvo siunčiama daug dokumentų: protokolai, nuotraukos ir t. t.

75.       Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju ieškovo S. B. veiksmai ir elgesys laikytini įstatų 3.5.1. (2); 3.5.2. 3.5.6. punktuose numatytų būrelio nario pareigų grubiu pažeidimu bei akivaizdus veikimas prieš medžiotojų būrelį.

76.       Įvertinęs ir išsamiai išanalizavęs visą byloje medžiagą, teismas sprendžia, kad visų anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamas būrelio nutarimas buvo priimtas laikantis būrelio nario garantijų pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų, tame tarpe ir konstitucinės teisės non bis in idem principo, bei bendrųjų teisės principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, buvo proporcingas padarytam pažeidimui, drausminės nuobaudos – pašalinimas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių - procedūrinių ir materialinių pažeidimų, kurie sudarytų teisinį pagrindą pripažinti S. B. narystės nutraukimą neteisėtu, teismas nenustatė, todėl ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77.       Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovui priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis turėjo 38,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį teikiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atskirasis skundas buvo patenkintas) (t. 1, b. l. 83), 2783,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 60-65, 88). Ginčo dėl advokato atstovavimo išlaidų dydžio nėra, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatyto dydžio, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo S. B. atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui priteistinos 2821,00 Eur bylinėjimosi išlaidos: 38,00 Eur žyminis mokestis bei 2783,00 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

78.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 145,70 Eur, todėl ieškinį atmetus, jos priteistinos valstybei iš ieškovo S. B. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui, juridinio asmens kodas 193449912, 2821,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 145,70 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 70 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                           Irma Valiuškienė