Administracinė byla Nr. eI-2496-406/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00307-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjai R. S.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Laurai Vareikytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. PA_SPI-33 „Dėl R. S. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“; 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. PA_SPI-35 „Dėl R. S. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos išieškojimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir apsaugos ministerijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-1170 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“.

              Pareiškėja nurodo, jog 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesiais ji žodžiu tris kartus kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kurio darbuotojai paaiškino, kad motinystės pašalpa nenukentės, jeigu ji dirbs ir jos pajamos viršys 15 tūkst. per metus. Pareiškėja teigia žinojusi iš anksto, kad jos pajamos bus didesnės, todėl ir kreipėsi pas kompetentingus specialistus dėl įstatymų pakeitimų išaiškinimo, kad ji galėtų atitinkamai priimti sprendimus bei planuoti savo pajamas. Tik gavusi VSDFV darbuotojų žodinį patikinimą, kad jos išmokos nenukentės, išsiėmė verslo liudijimą, neskaičiuodama pajamų. Tvirtina, jog gavusi kvalifikuotą išaiškinimą, būtų priėmusi kitus sprendimus, pvz. vykdžiusi veiklą mažiau dienų ir dirbus tik 21 d. per mėnesį. Kadangi viskas vyko prieš tris metus, ją konsultavusių darbuotojų vardų, pavardžių nepamena. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad sprendimuose nurodytų aplinkybių ji neginčija ir mano, kad permoka atsirado tik dėl VSDFV darbuotojų nekvalifikuotų konsultacijų 2012 metais. Prašo skundą tenkinti.

              Atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad motinystės (tėvystės) pašalpos yra apskaičiuojamos ir mokamos LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 86 (toliau - Nuostatai), nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės,  tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo

2

pašalpoms, privalomai draudžiami LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei 3, 5 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis. LR

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 dalyje bei 3 dalyje nurodyta, jog ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms privalomai draudžiami asmenys dirbantys pagal darbo sutartis bei individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus. Pažymi, jog pareiškėja nuo 2008 m. kovo 6 d. dirbo UAB „Transcom World Wide Vilnius" bei nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimus. Kadangi teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėja įgijo dirbdama UAB „Transcom World Wide Vilnius" bei atitiko kitas teisės aktuose numatytas sąlygas motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 19, 20, 21 straipsniais ir Nuostatų 43, 48 ir 58 punktais, 2011 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 8.36-3134 paskyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. sausio 9 d. (nuo 2011-03-15 iki 2012-01-19 - 90 proc., nuo 2012-01-20 iki 2013-01-19-75 proc. pareiškėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio). Pažymi, kad LR Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių" pakeitimo" buvo pakeista iki tol galiojusi Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2.3.2 punkto redakcija. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 3.3.2 punkte buvo naujai nustatyta, jog išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį. Jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos. Vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos nuo 2012 m. gegužės  1 d. ir vėliau iš juridinių asmenų gautos pajamos. Viršijus 15 500 litų sumą, visos (visuose verslo liudijimuose nurodytų veiklos rūšių) iš juridinių asmenų gautos pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma) bei mokesčių administratoriaus (VMI)   iniciatyva  gyventojas yra  įregistruojamas mokesčių mokėtojų registre atgaline data kaip vykdantis individualią veiklą (atitinkamai už tą laikotarpį turi būti mokamos gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo j mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių" 38 punktas). Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos per mokestinį laikotarpį 2012 m. deklaravo 23 465 Lt pajamų bei pareiškėjos pajamos pagal verslo liudijimus 2012 metais viršijo 15 500 Lt sumą, dėl ko mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėja buvo užregistruota mokesčių mokėtojų registre atgaline data kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, asmenys vykdantys individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, dėl ko pareiškėjai atsirado pareiga mokėti teisės aktais pensijų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, minėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas pareiškėja sumokėjo nuo 14 440 Lt pajamų sumos, kuri vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, laikoma pareiškėjos draudžiamosiomis pajamomis. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu   socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau - Registro nuostatai), 25.11 punkto 1 dalį savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) pateikia

3

teritorinei registro tvarkymo  įstaigai  duomenis  apie  šiems  asmenims už kalendorinį  mėnesį  apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas (šių Registrų

nuostatų 20.1.4 ir 20.2.24 punktai). Duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio  15  dienos (išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus).  Pagal Registrų nuostatų 25.11  punkto 2 dalį savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimus   turinčius asmenis),  kuriems socialinio draudimo  įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal   praėjusių metų   pajamų metinę sumą, remdamiesi VMI pateiktais duomenimis, privalo pateikti  teritorinei registro tvarkymo  įstaigai  (VSDFV teritoriniam skyriui) duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos. iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Jeigu asmuo nepateikia VMI ir (ar) teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais,  teritorinė  registro  tvarkymo įstaiga remiasi VMI   duomenimis ir savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamąsias  pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio  draudimo įmokos, bei valstybinio socialinio   draudimo įmokų sumas išdėsto  mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir jo sumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Savarankiškai dirbantys asmenys šiuos duomenis turi teisę tikslinti Registro nuostatų 36 punkte nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjos deklaruotos draudžiamosios pajamos už 2012 metus nebuvo paskirstytos mėnesiais, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Registro nuostatais, 14 440 Lt draudžiamųjų pajamų sumą išdėstė mėnesiais proporcingai pareiškėjos veiklos vykdymo laikotarpiui - 2012 m. gegužės mėn. (nuo 25 d.) - 584,28 Lt, birželio mėn. - 2 504,05 Lt, liepos mėn. (iki 24 d.) - 2 003,24 Lt, rugpjūčio mėn. (nuo 28 d.) - 333,87 Lt, rugsėjo mėn. - 2 504,05 Lt, spalio mėn. - 2 504,05 Lt, lapkričio mėn. - 2 504,05 Lt per mėnesį bei gruodžio mėn. (iki 18 d.) - 1 502,41 Lt. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30) 21 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010-09-12 iki 2011-04-16) 481 punkte buvo nustatyta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų   draudžiamųjų pajamų skirtumas. Kai priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtąją motinytės (tėvystės) pašalpą, ši pašalpa nemokama (Nuostatų 55' punktas). Šios teisės aktų nuostatos taikytinos jų galiojimo metu paskirtoms socialinio draudimo pašalpoms (2010-0-02 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6,  16, 18, 19, 20 ir 21  straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-982 8  straipsnio 2 dalis). Kadangi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų  bazę  (toliau - registro duomenų bazė)  buvo  įrašyti nauji duomenys apie savarankiškai dirbančio asmens R. S. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2012-05-25  iki  2012-07-24 bei  už laikotarpį  nuo  2012-08-28  iki  2012-12-18,  vadovaujantis Registrų nuostatų 36 punktu, VSDFV Kauno skyrius 2014-11-28 sprendimu Nr. 8.A-6679 patikslino bei įrašė registro duomenų bazėje naujus duomenis apie proporcingai paskirstytas pareiškėjos draudžiamąsias pajamas bei įmokų sumas už laikotarpį nuo 2012-05-25 iki 2012-05-31, už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30, už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-07-24, už laikotarpį nuo 2012-08-28 iki 2012-08-30, už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-09-30, už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2012-10-31, už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30 bei už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2012-12-18. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi,  visos pajamos nuo kurių buvo mokamos ar  turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam    draudimui laikomos draudžiamosiomis pajamomis. Kadangi pareiškėjai laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31  buvo išmokėta 2 250,79 Lt per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, minėtais laikotarpiais pareiškėjai turėjo būti mokama ne visa motinystės (tėvystės) pašalpos suma, bet apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos ir   atitinkamą  mėnesį  turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Todėl VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, 2015-01-20 sprendimu Nr. PA_SPI-33

4

pareiškėjai už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 nustatė 2 980,31 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos, 518,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 223,33 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoką bei priėmė sprendimą Nr. PA_SPl-35 dėl 2 980,31 Eur motinystės (tėvystės)

pašalpos permokos išieškojimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad atmestinas pareiškėjos  argumentas, jo  VSDFV  Kauno  skyrius  neteisėtai  kalendoriniais mėnesiais išdėstė pareiškėjos draudžiamųjų pajamų sumas, nors ji vertėsi individualia veikla tik tam tikromis 2012 m.  gegužės - 2012 m.  gruodžio dienomis. Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog apie teisės aktų pakeitimus sužinojo tik 2014 m. lapkričio mėnesį. Apie tai, kad jos pajamos bus didesnės nei 15 000 Lt per mokestinį laikotarpį žinojo iš anksto, todėl, anot pareiškėjos, 2012 m. balandžio mėnesį kreipėsi į VSDFV teritorinio skyriaus specialistus dėl įstatymo nuostatų pakeitimo įsigaliosiančių 2012-05-01 išaiškinimo. Pareiškėja mano, jog negavo tinkamo išaiškinimo, dėl ko priėmė netinkamus sprendimus. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog iki 2014 m. lapkričio nežinojo apie nuo 2012-05-01 LR Vyriausybės 2012-07-11 nutarimu pakeistas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių" 40 - 41 punktai numato, jog kai mokesčio mokėtojo gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršija 15 500 litų sumą per mokestinį laikotarpį iš verslo liudijimo gaunamų pajamų ir mokesčio mokėtojas įregistruojamas į mokesčių mokėtojų registrą kaip vykdantis individualią veiklą apie tai mokesčių mokėtojas informuojamas tą pačią dieną mokesčių administratoriaus (VMI) nustatyta tvarka, nurodant įregistravimo į mokesčių registrą ir/ar duomenų papildymo ar pakeitimo motyvai ir priežastys, įregistravimo data, individualios ar kitos veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datos, vykdomos ar vykdytos individualios ar kitos veiklos pobūdis. Akivaizdu, kad pareiškėja turėjo žinoti, jog mokesčių administratoriaus iniciatyva buvo užregistruota mokesčių mokėtojų registre atgaline data kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Be to, jos gautos pajamos 2012 m. buvo apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma) ir atitinkamai už tą laikotarpį pareiškėja turėjo sumokėti nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas. LR Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintas konstitucinis principas skelbia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia šio asmens nuo atsakomybės. Šiuo atveju, pareiškėja buvo užregistruota mokesčių mokėtojų registre kaip vykdanti individualią veiklą pagal pažymą teisės aktų pagrindu, o visi mokesčių, socialinio draudimo įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai buvo skelbiami viešai, apie numatomus teisės aktų pakeitimus skelbė atskiros žiniasklaidos priemonės, dėl ko pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie minėtus teisės aktus. Be to, kilus neaiškumams pareiškėja taip pat galėjo kreiptis į VMI dėl jos vykdomos veiklos atitikimo minėtiems Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimams išaiškinimo bei tinkamos verslo formos parinkimo.

              Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė analogiškus motyvus.

              Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

              Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir apsaugos ministerijos sprendimų, kuriais nustatyta motinystės pašalpos permoka ir nutarta ją išieškoti. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija teisinių argumentų, kuriais remdamasis atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus. Skundo reikalavimus pareiškėja grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, nurodydama, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai į jos žodinius paklausimus suteikė klaidingą ir neteisingą informaciją, todėl ji negalėjo planuoti savo veiklos taip, kad nenukentėtų motinystės išmoka.

              Įvertinus tokius pareiškėjos argumentus galima spręsti, jog pareiškėja galimai kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus darbuotojus ir prašė atsakovo darbuotojų suteikti jai administracinę paslaugą, numatytą Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėja nurodo tik apytikslį kreipimosi žodžiu laiką, nenurodo konkrečių darbuotojų, kurie jai teikė konsultaciją, be to, nėra aišku, nei kokios konkrečiai informacijos pareiškėja prašė, nei kokią

5

konsultaciją jai suteikė VSDFV darbuotojai. Nesant byloje tokių faktinių duomenų, teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti ir nustatyti, ar pareiškėja aplamai nurodytu laikotarpiu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl konsultacijos ir ar tokia informacija buvo suteikta, o jei suteikta, tai kokia

konkrečiai ir ar ji galėjo sukelti tokias teisines pasekmes, kokias nurodo pareiškėja. Darytina išvada, kad pareiškėja šiuo aspektu neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių jos reikalavimą.

              Motinystės (tėvystės) pašalpos yra apskaičiuojamos ir mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau - Nuostatai) nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėja įgijo 2011 m. kovo 15 d., dirbdama UAB „Transcom World Wide Vilnius". VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 8.36-3134 pareiškėjai buvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. sausio 19 d., vadovaujantis Įstatymo 19, 20, 21 straipsniais ir Nuostatų 43, 48 ir 58 punktais (nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2012 m. sausio 19 d. - 90 proc, nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2013 m. sausio 19 d. - 75 proc. pareiškėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio).

Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30) 21 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010-09-12 iki 2011-04-16) 481 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Kai priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtąją motinytės (tėvystės) pašalpą, ši pašalpa nemokama (Nuostatų 551 punktas).

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos - visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Ar asmuo pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - Registras) duomenis.

VSDFV Kauno skyriui gavus patikslintus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) apie pareiškėjos, vykdančios individualią veiklą, apmokestinamųjų pajamų sumą už 2012 metus ir į Registro duomenų bazę įrašytus duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas bei socialinio draudimo įmokas už 2012 metus, buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu (nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 27 d. ir nuo 2012 rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d.) pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų. Pagal Registro duomenis, pareiškėja motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu (2012 metais) vykdė individualią veiklą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 23465 Lt pajamų sumą.

Pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos ll d. nutarimo Nr. 861 redakcija), 2.3.2 punktą, išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams; taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį. Jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos. Vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos nuo 2012 m. gegužės 1 d.              ir vėliau iš juridinių asmenų gautos pajamos. Viršijus 15 500 Lt sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma) ir mokesčių administratoriaus (VMI) iniciatyva gyventojas yra įregistruojamas atgaline data kaip vykdantis individualią veiklą.

6

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pajamos pagal verslo liudijimus 2012 metais viršijo 15500 Lt sumą, mokesčių administratoriaus (VMI) iniciatyva pareiškėja buvo atgaline data užregistruota Mokesčių mokėtojų registre kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, privalomai draudžiami pensijų ir ligos ir

motinystės socialiniu draudimu, t. y. pareiškėjai atsirado pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įmokas pareiškėja sumokėjo nuo 14440 Lt pajamų sumos.

Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 nutarimu Nr. 435 (toliau - Registro nuostatai), 25.11 punkto 2 dalį, savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis), kuriems socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą, remdamiesi VMI pateiktais duomenimis, privalo pateikti teritorinei Registro tvarkymo įstaigai (Fondo valdybos teritoriniam skyriui) duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo Įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Jeigu asmuo nepateikia VMI ir (ar) teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, teritorinė registro tvarkymo įstaiga remiasi VMI duomenimis ir savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir jo sumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Atkreiptinas dėmesys, kad savarankiškai dirbantys asmenys šiuos duomenis turi teisę tikslinti šių Nuostatų 36 punkte nustatyta tvarka.

Kadangi pareiškėjos deklaruotos draudžiamosios pajamos už 2012 metus nebuvo paskirstytos mėnesiais, Fondo valdybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Registro nuostatais, šią suma išdėstė mėnesiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui (2012 m. gegužės mėn. (nuo 25 d.) - 584,28 Lt, birželio mėn. - 2504,05 Lt, liepos mėn. (iki 24 d.) - 2003,24 Lt, rugpjūčio mėn. (nuo 28 d.) - 333,87 Lt, rugsėjo-lapkričio mėn. - po 2504,05 Lt per mėnesį bei gruodžio mėn. (iki 18 d.) - 1502,41 Lt). Pagal Nuostatų 481 punktą, savarankiškai dirbantys asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.

Suma, nuo kurios sumokėtos įmokos, laikoma draudžiamosiomis pajamomis (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), todėl, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir Nuostatų 48 punktu, pareiškėjai turėjo būti mokama ne visa motinystės (tėvystės) pašalpos suma,  bet  apskaičiuotos   motinystės (tėvystės) pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Kadangi pareiškėjai 2012 m. gegužės 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo išmokėta viso dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa (priskaičiuota 2250,79 Lt per mėnesį suma), tiek Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. PA_SPI-33 dėl 2980,31 eurų (10290,40 litų) motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo ir sprendimas Nr. PA_SPl-35 dėl šios permokos išieškojimo, tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir apsaugos ministerijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (11.1E)I-1170 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

              Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui  arba per Kauno apygardos administracinį teismą.