Civilinė byla Nr. e2-2188-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00558-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krone Scanbalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krone Scanbalt“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Integre Trans“ 801 789,00 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuotinų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-10-14, 2020-09-01, 2021-03-04, 2021-06-15 buvo sudarytos Nuomos sutartys, pagal kurias ieškovė (nuomotojas) įsipareigojo už užmokestį duoti atsakovei (nuomininkui) UAB „Integre Trans“ laikinai valdyti ir naudotis užuolaidinėmis/CS arba Mega tipo puspriekabėmis, o atsakovė įsipareigojo laiku mokėti Nuomos sutartyse numatytą nuomos mokestį ir kitus Nuomos sutartyse numatytus mokėjimus. Ieškovė Nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdžiusi laiku, tinkamai ir visiškai: yra perdavusi nuomininkui jo poreikį atitinkamą skaičių puspriekabių. Už išnuomotą turtą ieškovė pagal Nuomos sutartis išrašydavo ir nuomininkui apmokėjimui pateikdavo sąskaitas faktūras (Nuomos sutarčių Bendrųjų sąlygų 26 p.). Nuomininkas vėlavo atsiskaityti pagal sudarytas Nuomos sutartis, dėl ko atitinkamais laikotarpiais buvo susidariusi atsakovo atitinkamo dydžio skola ieškovei. Atsakovė 2024-05-16 išplatino viešą pranešimą apie savo ketinimus inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Atsakovė ir toliau naudojasi iš ieškovės išsinuomotomis puspriekabėmis, tačiau iki šios dienos nėra padengusi pagal sudarytas Nuomos sutartis susidariusio 801 789,00 Eur dydžio įsiskolinimo.
3. Atsakovė UAB „Integre Trans“ pateiktame atsiliepime pasisakė, kad nėra ginčo, jog atsakovė turi nurodyto dydžio įsiskolinimą ieškovei. Taip pat nėra ginčo, kad bendrovė negali ieškovės (ir kitų savo kreditorių) prievolių įvykdyti visa apimtimi ir iš karto dėl laikinų finansinių sunkumų. Jei atsakovė galėtų tai padaryti, tuomet bendrovės vadovė nebūtų Vilniaus apygardos teismui 2024-06-13 turėjusi teikti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovė pripažįsta skolą, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principais, siekiant nepagrįstai neužvilkinti proceso, nedidinti nei šalių bylinėjimosi išlaidų, ieškovės ieškinys nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant ir ieškinį tenkinant pilna apimtimi.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nepaisant to, ar atsakovė pripažįsta, ar nepripažįsta skolos faktą ir jos dydį, t. y. ieškinį, akivaizdu, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir tolesnė atsakovės veikla bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais priklausys būtent nuo to, kaip bus sprendžiamas atsakovės nemokumo klausimas.
6. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 4 metų (48 mėnesių) laikotarpiui. Nurodė, kad būtent tokį laikotarpį pagal JANĮ 105 str. 1 d. gali būti maksimali restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė. Atsakovė yra įsitikinusi, kad toks teismo procesinis sprendimas niekaip nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovės interesų, o priešingai, sudarytų galimybę atsakovei tinkamai atsiskaityti su ieškove.
7. Ieškovė prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos stabdymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad atsakovė teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, kurie patvirtintų pagrindą išdėstyti sprendimą. Taip pat nepateikti argumentai ir įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo finansines galimybes įvykdyti sprendimą dalimis per 4 metus, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, šalys sudarė 4 nuomos sutartis. 2019 m. spalio 14 d. Nuomos sutartimi Nr. 191014-1 ir 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuomos sutartimi Nr. 200901-1 šalys susitarė, kad ieškovė už 411,40 Eur mėnesio mokestį išnuomos atsakovei Užuolaidines/CS tipo puspriekabes atsakovei, minimaliai 120 vnt., 33 mėnesių terminui. 2021 m. kovo 4 d. Nuomos sutartis Nr., 210304-2, šalys susitarė, kad ieškovė už 459,80 Eur mėnesio mokestį išnuomos atsakovei Užuolaidines/CS tipo puspriekabes atsakovei, minimaliai 50 vnt., 33 mėnesių terminui. 2021 birželio 15 d. Nuomos sutartimi Nr. 2106-15-1, šalys susitarė, kad ieškovė už 532,40 Eur mokestį per mėnesį išnuomos atsakovei Mega tipo puspriekabes, minimalus puspriekabių kiekis 50 vnt., minimalus nuomos terminas 33 mėnesiai. Atsakovė minėtų sutarčių pagrindu įsipareigojo mokėti nuomos sutartyse numatytą nuomos mokestį nuo turto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos iki jo grąžinimo dienos (Bendrųjų sąlygų 24 punktas). Ieškovė nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė ir perdavė atsakovei jos poreikius atitinkantį skaičių puspriekabių, išrašė PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė vėlavo atsiskaityti pagal sudarytas nuomos sutartis. 2023 m. rugsėjo 8 d. šalys sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo susitarė iki 2023 m. rugsėjo 8 d. dienos susidariusį 621 325,32 Eur dydžio įsiskolinimą išdėstyti 11 mėn. laikotarpiui, su sąlyga, kad atsakovė mokės ieškovui 8 proc. dydžio metines palūkanas. 2024 m. sausio 31 d. susidarė atsakovo papildoma skola ieškovei, kurios dydis 502 504,80 Eur, todėl šalys sudarė antrą susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo susitarė papildomą įsiskolinimą išdėstyti 6 mėn. laikotarpiui, su sąlyga, kad atsakovė mokės ieškovei 10 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovė vėluoja mokėti nuomos mokesčius, taip pat nevykdo susitarimų dėl skolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo, iš viso yra skolinga ieškovei 801 789,00 Eur sumą. Ieškovė pateikė teismui PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis grindžiama prašoma priteisti suma, bei šalių susitarimus dėl skolos grąžinimo, kuriais atsakovė skolą pripažįsta.
9. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad yra skolinga ieškovei ir skolos dydžio neginčijo.
10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinį pripažįsta, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai.
Dėl skolos priteisimo
11. Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytas sutartis, pažeidė sutartinę prievolę. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino skolą ir jos dydžio neginčijo. Nors atsakovė teigia, kad sutartis pažeidė dėl kilusių finansinių sunkumų ir yra sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės reikalavimo pagrįstumui. Teismas, įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos iš atsakovės priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteistina 801 789,00 Eur skola.
Dėl palūkanų
13. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12,5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Atsakovė šio reikalavimo neginčijo.
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
15. Kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercines sutartis ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau MAPKSVPĮ) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų – ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
16. Šiuo atveju konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su ieškove pagal nuomos sutartis. Šalių sudarytos nuomos sutartys atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sutarčių požymius, jose nenurodomas palūkanos už pavėluotus mokėjimus (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 12,5 proc. palūkanas apskaičiuotas MAPKSVPĮ pagrindu. Taigi, šiuo atveju yra teisinis pagrindas tokį ieškovės reikalavimą tenkinti.
17. Atsižvelgiant į tai, kad Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 4,50 proc. (http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), šiuo atveju taikytinos 12,50 proc. dydžio (8 + 4,50) metinės palūkanos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi bei 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,50 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
18. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 594/2006). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).
22. Nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė buvo sutikusi atidėti susidariusių įsiskolinimų mokėjimus, suteikdama atsakovei lengvatinius terminus. 2023 m. rugsėjo 8 d. šalys sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo susitarė iki 2023 m. rugsėjo 8 dienos susidariusį 621 325,32 Eur dydžio įsiskolinimo padengimą išdėstyti 11 mėnesių. 2024 m. sausio 31 d. šalys pasirašė dar vieną susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo susitarė iki 2024 m. sausio 30 dienos susidariusį papildomą (502 504,80 Eur) dydžio įsiskolinimo padengimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovė susitarimų nevykdė. Teismo vertinimu, minėtų susitarimų nevykdymas pagrindžia atsakovės požiūrį ir galimybes vykdyti įsipareigojimus dėl prievolės vykdymo atidėjimo.
24. Teismas sprendžia, jog atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Ieškovės teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, būtų pažeidžiamos, juo labiau jog ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko. Iš atsakovės priteista skola ieškovei yra itin reikšmingo dydžio, kurios mokėjimo išdėstymas, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų įvykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo išdėstymą, taikymo.
25. Remiantis nurodytais argumentais ir teismų praktika, nesant duomenų, kurie pagrįstų atsakovės realias galimybes ateityje įvykdyti teismo sprendimą, atsakovės prašymas dėl sprendimo atidėjimo ar išdėstymo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 12 951 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už ieškovo pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju mokėtinas 7039 Eur žyminis mokestis, šią sumą priteisia iš atsakovės. Dėl likusios žyminio mokesčio dalies ieškovė turi teisę kreiptis su pareiškimu į teismą CPK 87 straipsnio 1 d. 1 punkto tvarka.
28. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 4 743,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos ieškinio sumą, procesinių dokumentų skaičių pripažįsta, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Pažymėtina, ir tai, kad atstovavimo išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 4743,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krone Scanbalt“ (j. a. k. 110805437) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ (j. a. k. 301888546) 801 789,00 Eur (aštuonis šimtus vieną tūkstantį ir septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eur) skolos, 12,50 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7039 Eur (septynis tūkstančius trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 4743,20 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus ir 20 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ (j. a. k. 301888546) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Braždienė