Administracinė byla Nr. AS-589-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. sausio 31 d. raštą (toliau – ir VMI raštas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM) 2022 m. balandžio 6 d. raštą (toliau – ir FM raštas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 14 d. raštą (toliau – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštas), kurie yra niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento pagal faktus ir teisę, dėl anksčiau nusikalstamai aplaidžiai ir neteisėtai vykdytų teismo procesų; 4) išspręsti nusikalstamai ir neteisėtomis VMI veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 114 688,51 Eur; 5) išspręsti nusikalstamomis ir neteisėtomis FM veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 172 032,76 Eur; 6) išspręsti asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir nusikalstamai aplaidaus teisingumo nevykdymo teisėtu procesu klausimus, nepaisant faktinių duomenų ir teisės viršenybės, sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo atnaujinimo nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. 

Teismas pažymėjo, kad dėl paskutinio (šeštojo) skundo reikalavimo dėl iš esmės analogiško pareiškėjo skundo reikalavimo priimtinumo jau buvo sprendžiama (išspręsta) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3746-968/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-795-442/2018. Pareiškėjas su analogiško pobūdžio reikalavimu vėl kreipėsi 2019  m. birželio 25 d., teismai jau buvo išaiškinę pareiškėjui, kad, pagal analogišką skundo reikalavimo formuluotę, reikalavimas yra nenagrinėtinas administraciniame teisme. Minėta skundo reikalavimo formuluotė netgi neleidžia nustatyti rūšinio teismingumo, t. y. ar toks abstraktus reikalavimas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniame teisme. Teismas pasiūlė pareiškėjui nereikšti šio skundo reikalavimo tikslinant skundą. 

Teismas taip pat nurodė, kad, ketindamas skųsti VMI 2022 m. sausio 31 d. raštą, pareiškėjas turėtų teikti teismui prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir nurodyti argumentus bei pateikti įrodymus dėl svarbių termino praleidimo priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad kadangi pareiškėjas skundžia FM 2022 m. balandžio 6 d. raštą, kuriame FM nagrinėjo VMI 2022 m. kovo 18 d. rašto Nr. RNA-10227, kuriame buvo nagrinėtas jo skundo dėl 2022 m. sausio 31 d. pranešimo teisėtumas, pareiškėjas turėtų kartu skųsti ir VMI 2022 m. kovo 18 d. rašto teisėtumą bei nurodyti, kodėl minėtas raštas yra neteisėtas.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 14 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir  neskundžiamas, todėl siūlė nereikšti šio reikalavimo teikiant patikslintą skundą. Jei pareiškėjas ketintų skųsti minėtą raštą, teismas nurodė, kad turi būti pateikti duomenys apie jo įteikimo datą, tuo atveju, jei apskundimo terminas praleistas, turi būti pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai dėl svarbių termino praleidimo priežasčių.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo, aiškiai ir tiksliai patikslintame skunde nurodydamas, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, taip pat jis turėtų aiškiai apibrėžti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiama patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. 

Teismas paaiškino, kad pareiškėjas turėtų motyvuoti bei pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo sunkią padėtį, kurie sudarytų pagrindą vertinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįstumą. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo pareiškėją pateikti į bylą asmeninės banko sąskaitos išrašą už paskutinius 3 mėnesius, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjas neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, turi konkrečiai ir nuosekliai išdėstyti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, teikti tik tuos argumentus, kurie susiję su skundo pagrindą ir dalyką sudarančiomis aplinkybėmis.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, kadangi pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, kai žalą privalo atlyginti valstybė, atsakovu į bylą turėtų būti įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI ir FM.

2022 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo raštas dėl skundo trūkumų šalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad paskutinis skundo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, apima platesnį spektrą teisės klausimų, nei nurodyta teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjas tvirtino, kad iki šiol neatstatyta elektros energija jo gyvenamajam būstui. Teismas paliko šią nusikalstamai nutrauktą elektros energijos tiekimo asmens gyvenamajam butui problemą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis ir neišvengiamomis atsakomybėmis. Pareiškėjo manymu, šio teisės klausimo neišsprendimas yra jo konstitucinės teisės į teisėtą teismo procesą varžymas, ūkio ir jo priežiūros subjektų įvykdytų nusikalstamų veikų slėpimas, bendrininkavimas jas vykdant ir to slėpimas, siekiant išvengti ir savo atsakomybės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš tokių neteisėtų veikų yra kilęs ir skundžiamas VMI raštas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kuriame pateiktų nurodymų nevykdymas neturi jam jokių teisinių pasekmių, kadangi šie nurodymai yra neteisėti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis gavo VMI raštą 2022 m. vasario 8 d. ir kreipėsi ikiteismine tvarka į VMI, taip siekdamas operatyviau išspręsti klausimą. Pareiškėjas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kuriose numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Kartu su skundu VMI pareiškėjas teikė ir skundą FM. Pareiškėjo nuomone, būtent FM, kaip vadovaujančio VMI veiklai subjekto, atsakymas yra esminis rengiant skundą VAAT. Tik gavus FM raštą buvo pasinaudota teise kreiptis į teismą. Dėl to skundas pateiktas per 1 mėnesį nuo rašto iš FM gavimo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismo siūlymas teikti prašymus dėl termino atnaujinimo yra nepagrįstas.

Pareiškėjas nesutiko, kad VMI raštas yra informacinio pobūdžio, kadangi juo reikalaujama sumokėti nurodytą sumą per nurodytą terminą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiami raštai turėtų būti panaikinti vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu.

Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas teigė, kad skunde nurodytų problemų sprendimas sukėlė jam intensyvius ilgalaikius neigiamus pergyvenimus dėl patiriamos nežmoniškos neteisybės, visiško faktinių duomenų ir paaiškinimų bei elementarios logikos ignoravimo, nesiskaitymo su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, laisvėmis ir teisėtais interesais. Pareiškėjas nurodė įvairias fizines ir psichologines problemas. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad yra nusitaikyta prieš socialiai pažeidžiamą asmenį (asmenį, kuris gauną socialinę paramą). Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visuma jo nurodytų faktų ir aplinkybių akivaizdžiai patvirtina, kad egzistuoja neteisėti atsakovų veiksmai / neveikimas, vykdytas jo teisių, laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimas, tuo padarant jam didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas tvirtina, kad teisminiai procesai dėl jo teisių pažeidinėjimo tęsiasi nuo 2014 m. vasario 11 d. (procesai dėl socialinės paramos, VMS ir VMSA vadovų ir subjektų nusikalstamos veikos). Dėl visų šių procesų pareiškėjas patyrė fizinį nepriteklių, stresą, psichinę įtampą ir tiesiogines pasekmes, be kita ko, sveikatai, gyvenimo kokybei. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės yra akivaizdžios ir neįrodinėtinos. Pareiškėjas nurodė, kad žalos atlyginimu siekiama grąžinti nukentėjusįjį į buvusią prieš žalos padarymą padėtį. Dėl ilgai besitęsiančių procesų žalos paskaičiavimas yra labai sudėtingas. Jeigu teismui reikia įrodymų padarytai žalai pagrįsti, tuomet pareiškėjas prašė teismo iniciatyva išsireikalauti medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatą iš atitinkamų institucijų. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėtų galėti pats nustatyti jam padarytą žalą, kadangi, jo nuomone, ji yra akivaizdi. Pareiškėjas citavo BMJ (Britų Medicinos Žurnalo) atlikto medicininio tyrimo duomenis, kuris patvirtina patiriamo streso neigiamą įtaką sveikatai. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad ypač didelė žala jam yra daroma profesine prasme, kadangi dėl patiriamų viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų jis neturi laiko ir išteklių išlaikyti ir didinti profesinę kvalifikaciją. Anot pareiškėjo, dėl šių priežasčių jis net negali pretenduoti į darbo rinką ir gauti savo darbo pajamų. Pareiškėjas visą savo laiką ir išteklius turi skirti spręsdamas VMSA ir skunde nurodytų institucijų neteisėtomis veikomis sukeliamas problemas. Pareiškėjas paaiškino, kad bet kokios turtinės žalos padarymas taip pat sukelia ir neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, todėl nereikia nurodyti atskirų dydžių sumų. Pareiškėjas nurodė, kad jo nurodyta žalos suma, atsižvelgiant į patirtą ir išgyventą valdžios funkcijas vykdančių institucijų neteisėtomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra iš esmės minimali ir teismas ją turėtų net padidinti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad žalos dydis dar keisis, kadangi neteisėti veiksmai nėra nutraukti ir žala didėja.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pareiškėjas pažymėjo, kad skundo priede – prašyme „Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio“ – yra išsamiai nurodyti visi būtini faktai ir reikšmingos aplinkybės šiam klausimui teisėtai ir teisingai išspręsti. Pareiškėjas manė, kad teismo atsisakymas vertinti šias aplinkybės yra tiesioginis savo funkcijų nevykdymas. Pareiškėjo nuomone, teismas reikalauja perteklinių ir nebūtinų įrodymų.

Pareiškėjas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra į bylą turėtų būti traukiama atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtos institucijos nusikalstamos ir neteisėtos veikos padarytos turtinės ir neturtinės žalos (267 606,54 Eur) tikslintinas skundo reikalavimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi laikė pareiškėjo S. F. skundą nepaduotu. 

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą raštą dėl skundo trūkumų šalinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė teismo prašomų dokumentų apie jo finansinę padėtį, turimas lėšas banko sąskaitoje, t. y. banko sąskaitos išrašo už paskutinius 3 mėn., arba kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, koks pareiškėjo pinigų likutis buvo skundo pateikimo dieną. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, jog yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o žyminio mokesčio taip pat nesumokėjo, todėl teismas darė išvadą, kad nėra įvykdyta žyminio mokesčio sumokėjimo sąlyga, taip pat nėra pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino kitų esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo konkrečių reikalavimų bei tinkamai nepatikslino skundo dalyko (pagrindo). Teismas nurodė, kad pareiškėjas tikslino prašomos žalos pagrindą, tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kildiną jam padarytą žalą iš socialinės paramos (piniginės pašalpos), pareiškėjo konstitucinės teisės į socialinę apsaugą, jo teisėtų interesų pažeidimo nuo 2014 m. vasario 11 d., o skunde pareiškėjas prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš VMI (114 688,51 Eur) ir iš FM (172 032,76 Eur). Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nurodytos aplinkybės nesusijusios su atsakovų ar trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmais, aprašomais skunde, taip pat nėra aišku, kuo žala susijusi su būtent šioje byloje dalyvaujančių institucijų darbuotojų veiksmais, todėl pareiškėjo neaiškiai suformuluotas žalos kilimo pagrindas nesuteiktų galimybės minėtoms institucijoms atskirti ir ginti savo interesų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš ko kildina žalą, taip pat nekonkretizavo, kokie yra prašomi priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai.

Teismas nesutiko su pareiškėju, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas (paduoti vieną skundą skundžiant visus raštus) yra tinkamas ir kad nereikia prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir VMI ginčas nebuvo mokestinis, todėl nagrinėjamu atveju VMI raštui ginčyti nebuvo privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo procedūra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis privalėjo kreiptis į VMI ir dėl to jis nepraleido termino spendimui apskųsti, yra atmestini.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto paduoti, taip pat nepateikė jo įteikimą patvirtinančių įrodymų.

Įvertinęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį bei nutartyje aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundžiamiems raštams apskųsti, neprašė atnaujinti šį terminą, todėl šis terminas neatnaujintinas.

III.

Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pranešti prokurorui dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių, 3) teikti LVAT pirmininkei Skirgailei Žalimienei motyvuotą prašymą dėl drausminės bylos kėlimo teisėjai Rūtai Miliuvienei.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga, neteisėta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja duomenų, kurie nurodyti prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Anot pareiškėjo, tokie teisėjos veiksmai yra nusikalstami. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje teisėja privalėjo nesukčiauti, kadangi ji tiesiogiai susijusi su jos vyro V. M. procesiniais veiksmais Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, kurie tiesiogiai susiję su pareiškėjo pateiktu 2022 m. gegužės 6 d. skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai teigia, jog skunde yra nesuprantami keliami teisės klausimai, nesuformuoti konkretūs skundo reikalavimai bei tinkamai nepatikslintas skundo dalykas (pagrindas).

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo būtina atskirti turtinę žalą nuo neturtinės žalos, šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tyčia sugalvoja hipotetines prielaidas ir specialiai tyčia veikdamas nepriima skundo teisme, kad jis būtų nenagrinėjamas ir ginčai dėl teisės nebūtų išspręsti teisėtame teismo procese.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo privaloma ikiteisminė skundo nagrinėjimo procedūra, todėl jis nėra praleidęs apskundimo terminų dėl VMI rašto ir kitų išduotų su juo susijusių raštų.

Pareiškėjas pažymi, kad teisėja Rūta Miliuvienė buvo suinteresuota šios bylos baigtimi, tai jau ne kartą buvo įrodyta ankstesnėse bylose. Minėta suinteresuotumą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei šio teismo teisėjo V. M. veikla.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis, kuria, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo S. F. skundas laikytas nepaduotu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pasiūlė tikslinant skundą nebereikšti paskutiniojo (šeštojo) skundo reikalavimo, kadangi dėl jo jau pasisakė LVAT, minėtas reikalavimas yra per abstraktus, negalima nustatyti rūšinio teismingumo. Teismas taip pat pasiūlė pateikti prašymą atnaujinti terminą apskųsti VMI raštą, nurodyti argumentus ir pateikti įrodymus, dėl kokių svarbių priežasčių terminas buvo praleistas. Teismas pažymėjo, kad, kadangi pareiškėjas skundžia FM raštą, kuriame FM nagrinėjo VMI 2022 m. kovo 18 d. rašto Nr. RNA-10227, kuriame buvo nagrinėtas jo skundo dėl 2022 m. sausio 31 d. pranešimo teisėtumas, pareiškėjas turėtų kartu skųsti ir VMI 2022 m. kovo 18 d. rašto teisėtumą bei nurodyti, kodėl minėtas raštas yra neteisėtas. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 14 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir neskundžiamas, todėl siūlė nereikšti šio reikalavimo teikiant patikslintą skundą, o, nusprendus skųsti, prašė pateikti duomenis apie jo įteikimo datą. Tuo atveju, jei apskundimo terminas praleistas, teismas pasiūlė pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodyti argumentus bei pateikti įrodymus dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo. Teismas paaiškino, kad pareiškėjas turėtų motyvuoti bei pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius sunkią pareiškėjo padėtį, kurie sudarytų pagrindą vertinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįstumą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, turi konkrečiai ir nuosekliai išdėstyti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, teikti tik tuos argumentus, kurie susiję su skundo pagrindą ir dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.  

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nustatęs jo trūkumus, įpareigojo pareiškėją pateikti į bylą asmeninės banko sąskaitos išrašą už paskutinius 3 mėnesius, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjas neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį, bei būtų pagrindas vertinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįstumą.

Tiek rašte dėl trūkumų šalinimo, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad tokie teismo reikalavimai yra pertekliniai, pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio nurodytas jo prašyme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio turinį, pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvus šiuo aspektu, kitą bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo, t. y. pareiškėjas nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, taip pat ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio išdėstyti argumentai savaime suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įmonės veiklos sustabdymu bei socialinės paramos gavimu, savaime nesuponuoja išvados, kad skundo padavimo momentu pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki ir sudaro pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio. Be kita ko, šie pareiškėjo argumentai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatuoja, kad, nepašalinus šio skundo trūkumo, skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

Pažymėtina, kad, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai bei jų šalinimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirame skunde taip pat prašo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nutartį priėmusios teisėjos nusikalstamos veiklos bei inicijuoti drausminę bylą teisėjai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, savaime nesuponuoja išvados, kad jie yra neteisėti, be kita ko, turi nusikalstamos veikos ar su teisėjų etika susijusių pažeidimų požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad teisėja, sprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei priėmusi skundžiamą nutartį, vykdė teismo (teisėjų) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka. Šia teise negalima piktnaudžiauti. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik samprotavimais arba prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka arba suinteresuota bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų spręsti skundžiama nutartimi išspręsto procesinio klausimo, tokių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją panaikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                             Ernestas Spruogis

                                                                                             Arūnas Sutkevičius