Civilinė byla Nr. e3K-3-320-611/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01562-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir lėšų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, R. B., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“, draudimo bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolės pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sutartį pabaigą fizinio asmens bankroto byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas prievolę, kilusią iš sutarties, kurią su atsakove 2014 m. lapkričio 10 d. trečiojo asmens R. B. vardu sudarė daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą) organizuojanti atstovė UAB „Paslaugos būstui“, pripažinti pasibaigusia ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui visas be pagrindo išskaičiuotas lėšas, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, atstovaudama šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, 2014 m. lapkričio 10 d. sudarė kredito sutartį Nr. VL-ST-14-8564 (toliau – kredito sutartis), kuria šalys susitarė dėl paskolos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų suteikimo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti). Sutartis buvo sudaryta ir kreditas suteiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu. Bendra kredito suma pagal sutartį – 487 517,38 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2034 m. spalio 20 d. Pagal kredito sutarties 1 priedą, buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savininkui trečiajam asmeniui R. B. tenkanti kredito dalis sudarė 11 098,44 Eur.
5. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3174-965/2016 trečiajam asmeniui R. B. ir jo sutuoktinei G. B. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Atenegro“. Teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto proceso metu trečiajam asmeniui R. B. nuosavybės teise priklausantis butas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 pagrindu buvo parduotas ieškovui. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovą apie kredito sutartį, nurodydama, jog rašto parengimo dieną ieškovui išmokėta ir dar negrąžinta kredito dalis su 3 proc. dydžio palūkanomis sudarė 7005,42 Eur. Kartu su raštu atsakovė pateikė kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką ir nurodė, kad visos mokėtinos sumos bus nurašomos iš ieškovo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke.
6. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis jokių prievolių atsakovei neturi ir prievoliniai teisiniai santykiai jo su atsakove nesieja, taip pat kad jokio sandorio su atsakove nesudarė, o baigus trečiojo asmens R. B. ir jo sutuoktinės G. B. bankroto bylą prievolė atsakovei pagal kredito sutartį pasibaigė. Teismas, remdamasis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsniu, 8 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ yra subjektas, turintis teisę sudaryti kredito sutartį, o grąžinti kreditą yra butų savininkų prievolė, vykdytina jų lėšomis.
7. Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties 12.1.2 punkte nustatyta, jog kredito gavėjo bendraskolio, kurio butas yra perleidžiamas kitam asmeniui, neįvykdytos prievolės, kylančios iš sutarties, kiek tai susiję su kredito gavėjui tenkančia kredito dalimi, yra perkeliamos naujajam buto (patalpos) savininkui.
8. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad apie pastato modernizavimą ir banko kreditą jam nebuvo žinoma, kadangi nustatė, jog kredito sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, butą ieškovas įsigijo iš savo sūnaus, todėl jau įsigydamas butą turėjo žinoti apie banko suteiktą kreditą daugiabučiam namui modernizuoti.
9. Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 19 straipsnio, kuriame nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, taikymo, nurodė, kad atsakovės pareikštas finansinis reikalavimas trečiajam asmeniui R. B. bankroto byloje nereiškia, jog pati prievolė apskritai pasibaigė, o tai tik pagrindžia, kad atsakovė pastarajam turėjo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad butas ieškovui buvo parduotas 2016 m. rugpjūčio 8 d., o 2017 m. vasario 6 d. sudarytas susitarimas Nr. VL-ST-14-8564-3 dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo pakeistas kredito sutarties 1 priedas dėl buto Nr. 33 ir kredito gavėju nurodytas ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovas, 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijęs butą, perėmė ir buto prievoles, todėl įmokas pagal kredito sutartį nuo buto įsigijimo turi mokėti ieškovas, nes tokia pareiga kyla iš įstatymo nuostatų. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad visos teisės ir pareigos iš kredito sutarties, pagal kurią suteiktas kreditas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atnaujinti (modernizuoti), yra susijusios su buvusiu nekilnojamojo turto savininku.
10. Nenustatęs pagrindo prievolę, kilusią iš kredito sutarties, pagal kurią suteiktas kreditas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atnaujinti (modernizuoti), pripažinti pasibaigusia, teismas konstatavo nesant ir pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai išskaičiuotas sumas už kredito grąžinimą.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino, pripažino prievolę, kilusią iš kredito sutarties, kurią su atsakove 2014 m. lapkričio 10 d. trečiojo asmens R. B. vardu sudarė daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą) organizuojanti atstovė UAB „Paslaugos būstui“, pasibaigusia ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui visas be pagrindo išskaičiuotas lėšas, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo daugiabučio namo bendraturtis, o butą jis įsigijo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d., sudarydamas buto pirkimo–pardavimo sandorį fizinių asmenų (pardavėjų) bankroto procese. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje byloje teisinius santykius reglamentuoja ne tik išimtinai Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, bet ir FABĮ.
13. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Atsižvelgdama į tai, kad prievolė pagal kredito sutartį atsirado iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kolegija laikėsi pozicijos, jog, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi iškėlus trečiajam asmeniui R. B. ir jo sutuoktinei G. B. bankroto bylą, šios nutarties įsiteisėjimo dieną (2015 m. balandžio 8 d.) suėjo ir bankrutuojančių asmenų prievolės atsakovei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį mokėjimo terminas.
14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovės finansinis reikalavimas, atsiradęs iš kredito sutarties, buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4220-965/2015 (naujas bylos Nr. e2FB-3174-965/2016), t. y. išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat kolegija nurodė, kad šis reikalavimas buvo tenkinamas FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. prievolę kreditoriui privalėjo vykdyti bankrutuojantys asmenys teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovu, kad jis nuosavybės teisę į butą įgijo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę, o jis nuosavybės teisę įgijo pagal sandorį, kuris sudarytas laikantis teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytos tvarkos.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neaiškino ir netaikė FABĮ nuostatų, kurios turėjo būti taikomos sprendžiant šį ginčą. Atsižvelgdama į tai, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento buto savininko įsiskolinimą pagal kredito sutartį sudarė visa negrąžinto kredito dalis, kuri kaip finansinis reikalavimas buvo patvirtinta fizinio asmens bankroto byloje, kolegija konstatavo, jog, 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jokių neišspręstų, vykdytinų prievolių nebebuvo.
16. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsniu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui visas be pagrindo išskaičiuotas lėšas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo sprendimo argumentų ir nenurodė, kodėl šioje byloje kilęs ginčas sprendžiamas pagal FABĮ ir kodėl šio klausimo nereguliuoja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas arba nuo kokio momento šio įstatymo normos nebetaikytinos, sprendžiant klausimą dėl suteikto kredito pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sutartį. Teismas nesiaiškino, kokie buvo įstatymų leidėjo ketinimai ir tikslai priimant Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir jo 6 straipsnio 3 dalį. Teismas neatsakė į klausimą, koks yra ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų sisteminis ryšys, o tik lakoniškai nurodė, kad pritaria ieškovui ir kad šis ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant išimtinai FABĮ nuostatas.
17.2. Neginčytinas faktas, kad atsakovės finansinis reikalavimas buvo išspręstas įsiteisėjusia nutartimi, tačiau nesutiktina, kad teismo patvirtintas finansinis reikalavimas yra absoliutus.
17.3. FABĮ reglamentuojama tiek turto pardavimo, tiek prievolių kreditoriams vykdymo tvarka. Tačiau FABĮ nėra draudimo tretiesiems asmenims perimti bankrutuojančio asmens skolas, ypač tas, kurias reglamentuoja specialūs teisės aktai. Vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo.
17.4. FABĮ iš esmės reglamentuoja tik bankrutuojančio asmens (skolininko) ir jo kreditorių santykius. Bankrutuojančio asmens turto pirkėjas nėra bankroto proceso dalyvis, jis nėra įtraukiamas į kreditorių sąrašą, todėl pirkėjo pareigos bankroto procese yra gana siauros ir apsiriboja tik pinigų už perkamą daiktą įnešimu laiku. Pirkėją iš esmės domina turto būklė, kaina ir kiti su perkamu turtu susiję dalykai, pavyzdžiui, perkamo turto apsunkinimai. Šiuos klausimus pirkėjas aiškinasi prieš pirkdamas turtą. Nagrinėjamu atveju pirkėją surado pats bankrutuojantis asmuo. Pirkėją ir pardavėją sieja giminystės ryšiai (tėvas ir sūnus). Pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartyje pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti perkamą turtą, taip pat kad susipažino su perkamo turto nuosavybės dokumentais. Kadangi informacija apie tai, kad butas yra apsunkintas 2014 m. lapkričio 10 d. kredito sutartimi, buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, todėl ieškovas turėjo žinoti ir negalėjo nežinoti apie esamą kreditą.
17.5. Ieškovui butas perleistas ir įsipareigojimas kreditorei perkeltas dar nepasibaigus fizinių asmenų R. B. ir G. B. bankroto procesui, todėl jokių kliūčių atlikti šiuos sandorius nebuvo. Iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą jo finansiniai įsipareigojimai pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito sutartį reguliuojami FABĮ iki to momento, kol nėra parduotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, apsunkintas kreditu, suteiktu pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Kai bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantis turtas parduodamas trečiajam asmeniui, dalis minėto finansinio įsipareigojimo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu pereina naujajam turto savininkui.
17.6. Skola ir skolos mokėjimo termino pabaigos samprata, reglamentuojamos FABĮ 19 straipsnyje, nėra tapati įsiskolinimo sampratai pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalį. Skolos mokėjimo termino pabaiga nereiškia, kad prievolė pasibaigė, o atsižvelgiant į tai, kad FABĮ nedraudžia bankrutuojančio asmens skolų perkelti trečiajam asmeniui, ieškovui, įsigijusiam bankrutuojančio asmens turtą, visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo perkelta negrąžinto kredito dalis (vykdytina prievolė).
17.7. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas yra specialusis teisės aktas, turintis specifinį reguliavimo dalyką ir visuomet taikomas nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams, kai perleidžiamas turtas yra apsunkintas negrąžintu kreditu, suteiktu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkantį savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu. Kai parduodamas ar perkamas turtas yra apsunkintas kreditu, suteiktu pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, yra visiškai nesvarbu, kad parduodamas turtas priklauso bankrutuojančiam asmeniui ar kad jis parduodamas bankroto proceso metu ir bankroto proceso tvarka. Pagrindinis tikslas, kurio yra siekiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, – kad lėšos, paskolintos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet kokiu atveju būtų grąžinamos.
17.8. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, Daugiabučių namų modernizavimo programos tikslams, taip pat neatitinka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimto sprendimo, pagal kurį paimtas kreditas padalytas tarp atnaujinto (modernizuoto) namo savininkų (nesvarbu, esančių ar vėliau tapsiančių).
17.9. Taip pat apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.85 straipsnio 6 dalį, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai mokėti visas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šios normos sistemiškai aiškintinos su Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, 7 ir 8 straipsniais. Todėl, nepriklausomai nuo turto perleidimo būdo, aplinkybių ir sąlygų, naujasis turto savininkas privalo prisidėti prie bendro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų mokėtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti. Šiuo atveju bankroto bylos pirminiam turto savininkui iškėlimas neturi jokios reikšmės dėl mokėtinų sumų, išskyrus tai, kad bankroto byloje bus nustatytas įsiskolinimo, t. y. naujajam buto savininkui tenkančios mokėti sumos, dydis.
17.10. FABĮ nėra specialus teisės aktas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo atžvilgiu. Jis nereglamentuoja valstybės paramos teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat savivaldybių programų įgyvendinimo sąlygų ir tvarkų administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, o Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nereglamentuoja fizinių asmenų bankroto procesų. Šie teisės aktai nekonkuruoja tarpusavyje, nes reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Kai du įstatymai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, jie objektyviai negali būti vertinami kaip bendrasis ir specialusis teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė šių principų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad FABĮ Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo atžvilgiu yra aukštesnės galios teisės aktas, kuriuo privalu vadovautis sprendžiant byloje kilusį ginčą.
17.11. Visų šių, taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, dėl jų atskirai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik ieškovo pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų įvertinimu, dėl to neatskleidė bylos esmės.
18. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė iš esmės siekia neteisėto teismo išaiškinimo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstos ir pasibaigusios bankrutavusio fizinio asmens prievolės būtų nepagrįstai ir neteisėtai perkeltos ieškovui, t. y. asmeniui, kuris FABĮ nustatyta tvarka įsigijo bankrutavusio asmens turtą.
18.2. FABĮ 19 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė pagal kredito sutartį atsirado iki bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, laikytina, kad, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi iškėlus fizinių asmenų bankroto bylą, šios nutarties įsiteisėjimo dieną (2015 m. balandžio 8 d.) suėjo bankrutuojančių asmenų prievolės pagal kredito sutartį mokėjimo terminas.
18.3. FABĮ aiškiai nustato momentą, kada laikoma, kad skolininko prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, šis terminas sutampa su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu (FABĮ 19 straipsnis). Taip pat FABĮ nustato, kad bankrutuojančių asmenų turtu disponuoja bankroto administratorius, kuris laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos parduoda bankrutuojančių asmenų turtą (FABĮ 27 straipsnis). Tuo tarpu Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nereglamentuoja buto pardavimo tvarkos ir prievolių įvykdymo, kai buto savininkui yra iškeliama bankroto byla, o turtas parduodamas FABĮ nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja teisės spraga, kurią teismas turėtų užpildyti.
18.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad FABĮ nuostatos taikomos tik iki turto pardavimo fizinio asmens bankroto procese momento, o pardavus turtą taikomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Atsakovės nurodoma Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio redakcija įsigaliojo tik 2017 m. birželio 22 d. ir ginčo buto perleidimo metu negaliojo. Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2016 m. rugpjūčio 8 d.) galiojusioje Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo ir modernizavimo projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pagal kredito sutartį trečiojo asmens R. B. prievolių įvykdymo terminas buvo suėjęs, t. y. įsiskolinimą sudarė visas skolininkui suteikto kredito likutis, o vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas nebūtų suėjęs, skolininkas neturėjo. Sudarius pirkimo–pardavimo visa turto pardavimo kaina buvo pervesta atsakovei, t. y. prievolės įvykdytos FABĮ nustatyta tvarka.
18.5. Teisės doktrinoje įtvirtinta taisyklė, kad, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji teisės norma. FABĮ yra specialusis įstatymas, skirtas teisiniams santykiams fizinių asmenų bankroto procese reglamentuoti. Jame reglamentuojama prievolių įvykdymo terminų pabaiga, neįvykdytų prievolių vykdymo tvarka, taip pat turto pardavimo tvarka ir kiti klausimai.
18.6. Atsakovė ignoruoja faktą, kad buvusiam buto savininkui kredito grąžinimo terminas turėjo sueiti 2034 m. spalio 20 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui R. B. buvo iškelta bankroto byla, mokėjimo terminai būtent trečiajam asmeniui pagal kredito sutartį baigėsi 2015 m. balandžio 8 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovui, kaip buto savininkui bei daugiabučio namo bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie kitų įmokų mokėjimo, t. y. grąžinti paimtą kreditą, skirtą daugiabučiam namui modernizuoti (atnaujinti). Buvęs buto savininkas trečiasis asmuo, kaip daugiabučio namo bendraturtis, savo pareigą mokėti jam tenkančią kredito dalį yra įvykdęs, t. y. atsakovės visas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje ir įmokos kreditorei buvo mokamos mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Tačiau, pabaigus fizinio asmens bankroto bylą ir nurašius atsakovės finansinį reikalavimą, prievolė ieškovui nebegalėjo būti perkelta. Šiuo atveju prievolė pagal kredito sutartį yra pasibaigusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
18.7. Atsakovė siekia, kad Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnis būtų aiškinamas taip, kaip jis taikomas esant įprastiems civiliniams teisiniams santykiams, t. y., parduodant ar kitaip perleidžiant būstą, naujasis būsto įgijėjas privalo vykdyti įsipareigojimus, kurių vykdymo terminai nėra suėję, nuo to momento, kai tampa naujuoju būsto savininku. Tačiau ši įstatymo nuostata negali būti taip aiškinama, kai būsto pardavimo sandoris sudaromas fizinių asmenų bankroto procese, kurį reglamentuoja specialus teisės aktas – FABĮ, kuriame aiškiai nurodyta, kad iškėlus bankroto bylą laikoma, jog skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Priešingas aiškinimas iškreiptų teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumo ir teisinio saugumo principus.
18.8. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė FABĮ ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Be to, pati atsakovė fizinio asmens bankroto byloje aiškiai išreiškė savo valią pateikdama prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, ir šis buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4220-965/2015 (naujas bylos Nr. e2FB-3174-965/2016).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prievolės pagal daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sutartį pabaigos fizinio asmens bankroto byloje
19. Pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Šiuo metu Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Tiek nagrinėjamoje byloje minimos kredito daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) sutarties sudarymo metu, bankroto bylos trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei iškėlimo metu galiojusio Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, tiek šiuo metu galiojančio minėto įstatymo 6 straipsnio 6 dalis iš esmės vienodai reglamentuoja teisinę situaciją dėl prievolių pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus perėjimo naujam buto ar kitų patalpų savininkui šių buto ar patalpų perleidimo (išskyrus paveldėjimo būdu) atveju, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), taip pat pasisako ir dėl šiuo metu galiojančios redakcijos 6 straipsnio 6 dalies normos aiškinimo ir taikymo, išskyrus paveldėjimo atvejus.
20. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar minėtos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio normoje nustatytos prievolės pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, atsiradusios pagal šiam tikslui sudarytą kredito sutartį, pereina buto ar kitos patalpos įgijėjui, jeigu jis šias patalpas įgijo fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka.
21. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
22. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų. Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (FABĮ 19 straipsnis). Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 23 straipsnio 6 dalį kreditorių pareikštus reikalavimus tvirtina teismas. Mokumo atkūrimo plane, kurį tvirtina kreditoriai ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, privalo būti nurodyti numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu, taip pat kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
24. Iš aptartų FABĮ normų darytina išvada, kad, teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse, ir tokios skolos yra dengiamos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Mokumo atkūrimo plane nustatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, yra nurašomi, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto procese likusių nepadengtų prievolių nurašymas reiškia fizinio asmens prievolės pabaigą dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 16 punktas). Tai reiškia, kad, užbaigus fizinio asmens bankroto procesą, bankrutavęs fizinis asmuo nebėra atsakingas pagal nurašomus kreditorių finansinius reikalavimus ir prievolė nepereina kitiems asmenims, kadangi teismo nurašyta fizinio asmens prievolė laikoma pasibaigusia dėl bankroto. Toks aiškinimas atitinka ir šios nutarties 21 punkte nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šio įstatymo tikslą.
26. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo taikymo apimtį prievolėms pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektą fizinio asmens bankroto atveju apibrėžia FABĮ 1 straipsnis. FABĮ 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
27. Taigi, vadovaujantis FABĮ 1 straipsnio 6 dalies norma, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio norma dėl prievolių pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą vykdymo gali būti taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja FABĮ normoms. Remiantis FABĮ 19 straipsniu, fizinio asmens prievolės pagal kredito sutartį pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą vykdymo terminas laikytinas pasibaigusiu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, toks reikalavimas turi būti traukiamas į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto byloje ir, įgyvendinus mokumo atkūrimo planą, kiek jis liko nepadengtas įgyvendinant mokumo atkūrimo planą, turi būti nurašomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį pagal FABĮ 29 straipsnį nepriskiriama prie nenurašomų skolų. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnis FABĮ kontekste turi būti aiškinamas taip, jog visa bankrutuojančio fizinio asmens prievolė pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudarytą kredito sutartį turi būti vertinama kaip įsiskolinimas, buvęs buto ar kitų patalpų perleidimo metu.
28. Kaip minėta, remiantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, įsiskolinimai pagal atnaujinimo projektus (šiems projektams įgyvendinti sudarytas kredito sutartis), perleidžiant butą ar kitas patalpas, turi būti padengiami iki buto ar kitų patalpų perleidimo buvusio savininko. Kadangi iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą jo prievolės vykdymo terminas pagal atnaujinimo projektą laikomas pasibaigusiu, tai pagal atnaujinimo projektui įgyvendinti sudarytą kredito sutartį visa pagal atnaujinimo projektą mokėtina skola turi būti mokama bankrutuojančio fizinio asmens, o jo buto ar kitų patalpų įgijėjui prievolės nepereina.
29. Apibendrindama pirmiau aptartus motyvus ir jais remdamasi, teisėjų kolegija išaiškina, kad, iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. – 6 straipsnio 6 dalies) norma dėl prievolių pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus vykdymo taikoma atsižvelgiant į FABĮ 19 ir 29 straipsnių normas, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą laikoma, kad visos fizinio asmens prievolės pagal atnaujinimo projektą, sudarytos vykdant kredito sutartį, vykdymo terminas yra pasibaigęs ir tokia prievolė visa apimtimi tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, o naujajam buto ar kitų patalpų įgijėjui, šias patalpas įgijusiam fizinio asmens bankroto procese, nepereina.
30. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovė AB „Swedbank“ ir trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, sudarė kredito sutartį dėl paskolos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų suteikimo minėtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), bendra kredito suma – 487 517,38 Eur, o trečiajam asmeniui R. B. tenkanti dalis sudarė 11 098,44 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi trečiajam asmeniui R. B. ir jo sutuoktinei G. B. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, joje teismo nutartimi buvo patvirtintas minėtas atsakovės finansinis reikalavimas, atsiradęs iš minėtos kredito sutarties ir tenkantis trečiajam asmeniui R. B. Bankroto proceso metu R. B. priklausantis butas minėtame daugiabučiame name buvo parduotas ieškovui 2016 m. rugpjūčio 8 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi trečiojo asmens R. B. ir jo sutuoktinės G. B. bankroto byla baigta, patvirtinti nepatenkinti ir nurašomi kreditorių reikalavimai, įskaitant atsakovės nepatenkintą reikalavimo dalį, be kita ko, ir iš pirmiau aptartos kredito sutarties.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir teismų nustatytas aplinkybes, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimas, kilęs iš kredito sutarties dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), visa apimtimi turi būti tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka trečiojo asmens R. B. ir jo sutuoktinės G. B. bankroto byloje ir kad, šią skolą bankroto byloje nurašius, nebeliko vykdytinų prievolių, padaryta tinkamai aiškinant ir taikant FABĮ ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normas.
32. Atsakovės kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.85 straipsnio 6 dalį, yra teisiškai nepagrįsti. Pagal aptartas normas buto ar kitų patalpų daugiabučiame name savininkas vykdo šiose normose nurodomas prievoles, susidariusias tuo metu, kai buvo buto ar kitų patalpų savininkas, ir buto ar kitų patalpų įgijėjui jos nėra perduodamos, nebent buto ar kitų patalpų perleidimo sutartyje yra susitarta kitaip. Šios normos nepaneigia FABĮ įtvirtinto reglamentavimo dėl skolų, susidariusių iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tenkinimo FABĮ nustatyta tvarka. Kadangi prievolės iš kredito sutarties pagal kredito sutartį pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu ir tokia prievolė turi būti vertinama kaip bankrutuojančio fizinio asmens buto ar kitų patalpų savininko įsiskolinimas, kasaciniame skunde aptartos CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio 6 dalies normos nesudaro pagrindo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir FABĮ nuostatas aiškinti kitaip, nei išaiškinta šios nutarties 29 punkte.
33. Kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme teisingai išnagrinėti, teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingo ir pagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovės kasacinio skundo laikytina, kad priimtas sprendimas ieškovo naudai.
35. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė Išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų, taip pat 2021 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1098062, kuris patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais, trečiojo asmens prašomas priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus galimo priteisti dydžio (2591,14 Eur), todėl šių faktiškai patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).
36. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai sudaro 9,15 Eur. Šiuo atveju jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės AB „Swedbank“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) valstybės naudai 9,15 Eur (devynis Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas