Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-730-227/2013
Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04358-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.1; 121.14; 122.3; 122.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė išnagrinėtoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5506-589/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. D., išvadą teisianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus E. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius vienerius metus, viso 9600 Lt. Kadangi atsakovas metai laiko visiškai neskiria lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iki teismo sprendimo priėmimo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-02 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nutarė išieškoti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų nuo ieškinio priėmimo dienos (2013-07-02) iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo išieškojimo. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovė, atsakovas gera valia materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, o duomenų apie tai, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečiui sūnui gera valia, prie pateikiamo ieškinio nėra, todėl teismas ieškovės prašymą tenkino. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko teisių ir interesų apsaugą. Orientacinis kriterijus, nustatant priteisto išlaikymo dydį, yra Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), todėl sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti šią nutartį sumažinant priteistą laikiną išlaikymą iki 200 Lt/mėn. Nurodo, kad priteistino išlaikymo dydis turi būti siejamas su faktine abiejų tėvų turtine padėtimi. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, nes jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, šiuo metu neturi jokių pajamų ir santaupų, nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, todėl objektyviai neturi galimybės nepilnamečiui sūnuis kas mėnesį teikti 500 lt išlaikymą. Teigia, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas (CK 3.192 str. 2 ir 3 d.), priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Ieškovė atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tai, kad atsakovas, turėdamas pajamų, gana ilgą laikotarpį neteikė jokio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas. Sužinojęs apie ieškinį, sąmoningai, blogindamas savo finansinę padėtį, savo noru išėjo iš darbo tačiau turi pakankamai pajamų samdomo advokato pajamoms apmokėti.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno vaiko tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimas, gali tęstis tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą- po 500 Lt/mėn iki teismo sprendimo priėmimo dienos būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus E. D. poreikiams tenkinti.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nagrinėjamoje byloje tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti kasdieninius nepilnamečio vaiko poreikius iki bus išspręstas šalių ginčas.
Apeliantas teiginį, kad nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, grindžia su skundu pateikta Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus 2013-07-29 pažyma, iš kurios matyti, kad R. D. darbo biržoje įregistruotas nuo 2013-07-24 ir per laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-07-29 , t.y. per 3 dienas, jam pasiūlymai darbui nebuvo teikti (b. l. 40). Iš Sodros pažymos apie asmens įmokas matyti, kad jis dirbo ir gaudavo pastovias pajamas. Nuo 2013-07-01 iki 2013-07-16 jo užmokesčio suma buvo 2444,76 Lt, laikotarpyje nuo 2013-02-01 iki 2013-06-30 jo vidutinis darbo užmokestis buvo 1442,62 Lt (b. l. 50). Tuo pačiu laikotarpiu jis dar gavo ir ligos pašalpas, iš viso laikotarpyje nuo 2013-04-24 iki 2013-05-31 jis gavo 1059,48 Lt ligos pašalpų sumą (b. l. 54-55). Atsakovas atskirajame skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių jis išėjo iš darbo UAB „Dominari“, tačiau iš pateiktų duomenų galima daryti prielaidą, kad jis iš darbo išėjo savo noru. Tai leidžia manyti, jog tokiu būdu jis tyčia blogina savo turtinę padėtį, siekdamas savo asmeninės naudos- kad būtų kuo mažesnio dydžio priteisiamas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas, tvirtindamas, kad jo turtinė padėtis bloga, nes neturi kitų pajamų ir santaupų, pateikė neišsamius įrodymus apie turtinę padėtį ( išrašų iš banko sąskaitų ir pan).
Darytina išvada, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis neturi nekilnojamojo turto, nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi kitų pajamų ir santaupų, nesudaro pagrindo pakeisti priteisto iš jo laikino išlaikymo dydį iki jo prašomos 200 Lt/mėn sumos.
Pabrėžtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau tiek priteisiant išlaikymą, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą. Atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją, ginčydamas priteisto laikino išlaikymo dydį, su skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir kad proporcingai ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai ieškovė gali teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, nenurodė vaiko poreikių.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai. Atsakovas yra jauno amžiaus ir privalo stengtis, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai. Išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos atskirtajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmiau aptartais argumentais atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str.1 d. 1 p).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Dzelzienė