Civilinė byla Nr. 2-5-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02576-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų pareiškimus, civilinėje byloje Nr. 2-748-567/2019, pradėtoje pagal ieškovų E. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos ir neturtinės žalos priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui T. Z. 261 377,45 Eur draudimo išmoką už sudegusį namą, ieškovui E. Z. 83 816,04 Eur draudimo išmoką už sudegusio namo daiktus, 150 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė teismo įvertinti atsakovo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, o nustačius, kad atsakovo taisyklės nesąžiningos, konstatuoti tai ir panaikinti jų galiojimą ex officio.
2. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2019 m. birželio 6 d., ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovo atstovo įgaliojimo neteisėtumo. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. pasikeitė atsakovo vadovybė, kuri buvo išdavusi M. K. 2018 m. sausio 18 d. įgaliojimą atstovauti atsakovą teisme (nuo 2018 m. kovo 28 d. atsakovo valdybos narys S. J. ir valdybos pirmininkas K. B., buvo pakeisti kitais valdybos nariais), tačiau naujas įgaliojimas neišduotas, todėl M. K. nuo 2018 m. lapkričio 2 d. neturėjo teisės procese atstovauti atsakovo bei veikti jo vardu. Nepaisant pasibaigusių įgaliojimų, M. K. toliau atstovavo atsakovą ir taip bandė apgauti teismą ir kitus proceso dalyvius, todėl teismas turėtų spręsti dėl poreikio pranešti prokuratūrai apie neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareiškimus kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.
4. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nurodė, kad pateiktuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo veiksmais, pagal kompetenciją tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos arba prokuratūra, nes teismas neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijų ir civilinio proceso tvarka nenagrinėja pateiktų pareiškimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas T. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir pripažinti, kad M. K. procesinis veiksnumas pasibaigė 2018 m. lapkričio 2 d.
6. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad 2018 m. lapkričio 2 d. pasikeitė atsakovo vadovybė, kuri buvo išdavusi M. K. įgaliojimą atstovauti atsakovą teisme (nuo 2018 m. kovo 28 d. atsakovo valdybos narys S. J. ir valdybos pirmininkas K. B., buvo pakeisti kitais valdybos nariais), tačiau naujas įgaliojimas neišduotas, todėl M. K. nuo 2018 m. lapkričio 2 d. neturėjo teisės procese atstovauti atsakovo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Ieškovai civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymus pripažinti, kad atsakovo atstovo įgaliojimai veikti atstovaujamojo vardu yra pasibaigę ir visi jo atlikti veiksmai yra neteisėti, bei informuoti apie tokių neteisėtų veiksmų atlikimą prokuratūrą. Teismas atsisakė priimti tokį ieškovų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Atskiruoju skundu apeliantai prašo įvertinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
8. Prieš atliekant apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą instancine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovo atstovo įgaliojimų procese išsprendė netinkama procesine forma. Pirmosios instancijos teismas atskirą procesinį klausimą, kuris turi būti sprendžiamas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu, išsprendė vadovaudamasis teisės normomis (CPK 137 straipsnis), reglamentuojančiomis procesinių dokumentų, kuriais inicijuojamas savarankiškas procesas, kuriame keliami materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, priėmimo klausimą ir dėl šios priežasties netinkamai nusprendė, kad tokia nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
9. Teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, neužkertantys kelio tolimesnei bylos eigai, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikimą su atskirais bylą nagrinėjusio teismo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie negali būti savarankišku apeliacijos objektu, bylos šalys turi teisę nurodyti teikiamame apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo.
10. Teismas taip pat pažymi, jog net ir tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas ieškovų pareiškimą kvalifikavo kaip prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl, ieškovų teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nutartis, kuria išsprendžiamas toks klausimas taip pat nepatenka į nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiruoju skundu sąrašą.
11. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, tačiau tokie prašymai teismui nėra privalomi. CPK nuostatos nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atmetamas byloje dalyvaujančio asmens prašymas priimti atskirąją nutartį informuojant prokurorą apie tam tikrus pažeidimus. Tokia nutartimi neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalies prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas informuojant jas apie galimai neteisėtus šalies, ar jos atstovo veiksmus, todėl jos apskundimas atskiruoju skundu negalimas (CPK 334 straipsnis).
12. Esant aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato, kad apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas atsakovo atstovo tinkamumo klausimas ir atsisakyta priimti ieškovų prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo atstovo veiksmų, turėjo būti atsisakyta priimti, kadangi tokia nutartis nėra apeliacijos objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, nutraukti.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė