Civilinė byla Nr. 2A-90-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17305-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 515-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovo G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 515-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 942,55 Eur skolos, 18 220 Eur dydžio netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 3 d. sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nuo 2016 m. vasario 1 d. apmokėti už suteiktas paslaugas ir kaupiamas lėšas už atsakovo naudojamas bendro naudojimo patalpas, kurių plotas sudaro 111 kv. m., esančias adresu (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad: nurodytas patalpų plotas bus skaičiuojamas iki tol, kol atsakovas atliks tikslius buto bendro ploto kadastrinius matavimus ir pateiks ieškovei tai patvirtinančius dokumentus; atsakovui laiku ir tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jis privalo mokėti ieškovei 20 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl yra skolingas ieškovei 942,55 Eur ir 18 220 Eur dydžio netesybas (skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.). Dublike nurodė, kad galimai netvarkingas namo stogas nėra priežastis nevykdyti pasirašytos Taikos sutarties ir nemokėti už faktiškai naudojamą plotą. Atsakovas faktiškai naudojasi 111 kv. m plotu ir vengia atlikti buto bendro ploto kadastrinius matavimus, pateikti ieškovei atliktus paskaičiavimus, tuo bandydamas sumažinti sumą mokėtiną už komunalines paslaugas.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad taikos sutartis nėra patvirtinta teismo. Tinkamą sutarties sąlygų įvykdymą apsunkino ieškovės neveikimas, nes šalys buvo žodžiu susitarusios, kad prieš kadastrinių matavimų atlikimą, ieškovė imsis veiksmų sutvarkyti gyvenamojo namo stogą, nes dėl nuolat bėgančio nuo stogo vandens, užliejamas atsakovo butas. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 942,55 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nes atsakovas yra apmokėjęs dalį sąskaitų. Atsakovas kiekvieną mėnesį atlikdavo mokėjimus su kuriais sutikdavo, tačiau už paskaičiuotas „kitas paslaugas“ nemokėjo kol nepateikti įrodymai apie susidariusią įmoką. Ieškovė tokių paaiškinimų nepateikė. Taip pat nesutinka su skaičiavimais už 111 kv. m plotą, kai jam priklausančio būsto bendras plotas yra 33,18 kv. m, o taip pat su paskaičiuotomis 18 220 Eur netesybomis. Teigia, kad ieškovė gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas, ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 942,55 Eur skolos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš šalių po 8,42 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovui priklauso 33,18 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovė teikia paslaugas (b. l. 87-95). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad minėto buto plotas Registrų centro duomenimis yra 33,18 kv. m. 2005 m. spalio 16 d. Kadastrinių matavimų duomenimis, plotas padidintas iki 120,78 kv. m, tačiau šie duomenys Registrų centre nepatikslinti (b. l. 52). Į bylą pateiktos sąskaitos, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 942,55 Eur už suteiktas paslaugas nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. Tarp šalių 2016 m. vasario 3 d. sudaryta taikos sutartis (b. l. 4), kuri tvirtinimui turėjo būti pateikta Kauno apylinkės teismui, tačiau nepateiktas teismo sprendimas apie minėtos sutarties patvirtinimą.
5. Teismas nurodė, jog atsakovui, kaip teiktinų paslaugų vartotojui kyla pareiga mokėti mokesčius už butui bei bendro naudojimo patalpoms suteiktas paslaugas, atitinkančias buto plotui. Nors atsakovas teigia, kad naudojasi 33,18 kv. m plotu, tačiau 2016 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas bei paties atsakovo teismo posėdžio metu plane parodytas naudojimosi plotas šiuos atsakovo teiginius paneigia. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai paslaugų apmokėjimą skaičiavo už atsakovo faktiškai naudojamą 111 kv. m. plotą. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už faktiškai suteiktas paslaugas. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, ieškinio reikalavimas dėl 942,55 Eur dydžio skolos priteisimo, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. už atsakovo butui ir bendrosios dalinės nuosavybės patalpoms suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir yra tenkinamas.
6. Teismas vertindamas netesybų pagrįstumą atkreipė dėmesį į tai, jog į bylą nepateikti įrodymai apie taikos sutarties patvirtinimą teisme, byloje nėra įrodymų tiesiogiai pagrindžiančių netesybų skaičiavimą, todėl padarė išvadą, kad ieškinys dėl netesybų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) 515 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, dalyje dėl netesybų priteisimo nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotų aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio patikrinti ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas turėjo pasisakyti ar taikos sutartis nepatvirtinta teisme yra laikytina teisėtai sudaryta, galiojanti bei turinti įstatymo galią.
7.2. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovui už suteiktas paslaugas bus skaičiuojama už 111 kv. m bendrą buto plotą. Taigi, atsakovui atsirado prievolė mokėti ieškovei už taikos sutartimi šalių sutartą 111 kv. m bendrą buto plotą. Jeigu pirmosios instancijos teismas laiko, kad taikos sutartis yra negaliojanti, nes nėra patvirtinta teisme, tokiu atveju nėra aišku, kodėl teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai paslaugų apmokėjimą skaičiavo už atsakovo faktiškai naudojamą plotą (111 kv. m). Jeigu taikos sutartis yra galiojanti, tokiu atveju atsakovas privalo mokėti taikos sutartyje numatytas netesybas.
7.3. Apeliantė teigia, kad teismas, manydamas, jog ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų dydis yra netinkamas, įstatymų nustatyta tvarka galėjo sumažinti netesybų dydį iki protingo dydžio, tačiau negalėjo nepriteisti netesybų motyvuojant tuo, kad taikos sutartis nebuvo patvirtinta teisme. Atsakovas nereiškė priešieškinio dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ar šios taikos sutarties nutraukimo. Taikos sutartis pilna apimtimi galioja ir iki šiol ieškovė skaičiuoja atsakovui skolą pagal taikos sutartį už 111 kv. m bendrą buto plotą bei netesybas pagal taikos sutartyje numatytus atsakovo įsipareigojimus.
7.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių netesybų skaičiavimą, nes ieškovė prašė priteisti iš atsakovo netesybas, kurios buvo paskaičiuotos remiantis 2016 m. vasario 3 d. taikos sutarties įsipareigojimais bei pridėtais 2018 m. liepos 30 d. paskaičiavimais. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovui laiku ir tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovas privalo mokėti ieškovei 20 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl privalo mokėti ieškovei taikos sutartyje numatytas netesybas, kurių bendra suma 18 220 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d. Bendra pradelstų dienų suma sudaro 911 dienų. Pagal ieškovės byloje pateiktus 2018 m. liepos 30 d. paskaičiavimus už 2016 m. (334 d.) atsakovui priskaičiuota 6 680 Eur netesybų, už 2017 m. (356 d.) – 7 300 Eur, už 2018 m. (212 d.) – 4 240 Eur.
8. Atsakovas (apeliantas) G. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl 942,55 Eur skolos priteisimo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies – iš atsakovo priteistą skolą sumažinti iki 504,40 Eur, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, kad ieškovės reikalavimas buvo kildinamas iš tarp šalių pasirašytos 2016 m. vasario 3 d. taikos sutarties, kurioje nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas: laiptinės apšvietimą, šiukšlių išvežimą, teritorijos valymą, laiptinės valymą, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, lifto eksploataciją, elektros energiją liftui, pastato priežiūrą ir kaupiamas lėšas. Taigi aptartas baigtinis paslaugų sąrašas, kuris neapima prievolės mokėti bendrijai už karšto vandens sistemos remontą. Pažymėjo, jog tokios sistemos remonto ir priežiūros sąvokos negali būti tapatinamos. Tuo galima įsitikinti iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės iki 2017 m. rugsėjo mėn.
8.2. Sąskaitose visose pozicijose, išskyrus Šildymo sistemų remontas nurodytas apelianto buto plotas – 111 kv. m. Ieškovės į bylą pateiktoje 2018 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. 18/13/81 nurodyta, jog aptariamų paslaugų kaina iš viso sudaro 19 436,12 Eur, apeliantui už šildymo sistemų remontą 2017 m. balandžio – rugsėjo mėn. buvo priskaičiuota 624,96 Eur. Nurodyta, jog namo plotas sudaro 3 452,10 kv. m, o kaina už vieną kv. m – 5,6302 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad centrinio šildymo sistemomis šildoma apelianto buto ploto dalis nuo pat įsigijimo 1998 m. sudaro 33,18 kv. m, už ją apeliantui proporcingai tenkanti bendrų šildymo sistemų remonto dalis sudaro 186,81 Eur, todėl apeliantui buvo be pagrindo ir savavališkai priskaičiuota perteklinė 438,15 Eur suma už daugiabučio namo šildymo sistemų remontą. Apelianto nuomone, ji turėtų būti mažintina iki 504,40 Eur.
8.3. Iš ieškovės į bylą pateiktų skaičiavimų matyti, kad 87 ir 79 butams sąskaitos už atitinkamą šildymo sistemų remontą priskaičiuotos ne pagal jų faktiškai naudojamą, o centrinio šildymo sistemomis šildomą, gerokai mažesnį, butų plotą. Toks dvigubas skaičiavimo metodikos taikymas tik papildomai įrodo, jog skolos dydis paskaičiuotas netinkamai ir iš apelianto priteistas nepagrįstai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prievolė atsiskaityti už namo šildymo sistemų remontą apeliantui atsirado ne pagal taikos sutartį, o pagal Vilniaus miesto centrinio šildymo sistemomis šildomą buto plotą, t. y. 33,18 kv. m.
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad centrinio šildymo sistemomis šildoma buto ploto dalis nuo pat įsigijimo 1998 m. sudaro 33,18 kv. m, nes kadastrinių matavimų 2005 m. spalio 26 d. duomenimis atsakovas naudojasi 120,78 kv. m plotu. Tai patvirtina 2016 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas, taip pat teismui pateiktas planas. Buto plotas padidėjo po atsakovo atliktos buto rekonstrukcijos. Atsakovas daugiau kaip trylika metų vengia įregistruoti faktiškai naudojamą buto plotą VĮ Registrų centre, taip siekdamas mokėti mažesnius mokesčius. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo naudojamo buto ploto ir atsakovo pareigos mokėti mokesčius už butui bei bendro naudojimo patalpoms suteiktas paslaugas atitinkamai buto plotui, šalys 2016 m. vasario 3 d. pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl atsiskaitymų iki kol apeliantas įregistruos padidintą buto plotą. 87 ir 79 butams sąskaitos už atitinkamą šildymo sistemų remontą priskaičiuotos pagal šių butų pateiktus dokumentus, kurie nebuvo, nėra ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovės nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės dėl 87 ir 79 butams išrašytų sąskaitų negali būti nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje, nes šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Apelianto mokėtina suma už šildymo sistemos priežiūrą ir remontą nepriklauso nuo to, kiek už tai moka kitų butų savininkai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovė teikia paslaugas (b. l. 87-95). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad minėto buto plotas VĮ Registrų centro duomenimis yra 33,18 kv. m. Kadastrinių matavimų 2005 m. spalio 26 d. duomenimis plotas padidintas iki 120,78 kv. m, tačiau šie duomenys nepatikslinti VĮ Registrų centre (b. l. 52). Ieškovė pateikė sąskaitas, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 942,55 Eur už suteiktas paslaugas nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. (b. l. 5-18). Tarp šalių 2016 m. vasario 3 d. sudaryta taikos sutartis (b. l. 4), kuria šalys susitarė, jog atsakovas mokės ieškovei už suteiktas paslaugas, laiptinės apšvietimą, šiukšlių išvežimą, teritorijos valymą, laiptinės valymą, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, lifto eksploataciją, elektros energiją liftui, pastato priežiūrą ir kaupiamas lėšas už 33,18 kv. m. ir bendrijos bendro naudojimo patalpose įrengtas asmeniniam naudojimui skirtas patalpas, kurios yra 78 kv. m, viso buto bendras plotas sudaro 111 kv. m (Taikos sutarties 1 punktas). Atsakovas privalo ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. atlikti buto bendro ploto kadastrinius matavimus ir pateikti atliktus paskaičiavimus bendrijai (Taikos sutarties 2 punktas). Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad atsakovui laiku ir tinkamai neįvykdžius šios taikos sutarties 2, 3 punktuose numatytų įsipareigojimų, atsakovas privalo mokėti bendrijai 20 Eur netesybas už kiekvieną pradelstą dieną.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo priteistos jos prašomos netesybos.
13. Byloje nustatyta, kad šalys, spręsdamos kilusį ginčą, sudarė taikos sutartį, kurioje aptarė ir nustatė prievoles, jų vykdymo būdą ir laiką. Kartu šalys nustatė ir šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – netesybas už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovė, paduodama teismui ieškinį, nurodė, kad atsakovas nevykdė šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl atsakovas privalo mokėti ieškovei 18 220 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio dalies dėl netesybų priteisimo konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad taikos sutartis buvo patvirtinta teisme, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomas netesybas. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad ieškovė pasiliko teisę prašyti teismo patvirtinti šią taikos sutartį (5 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė nepasinaudojo šia teise ir nepatvirtino taikos sutarties teisme, nereiškia, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti. Šalių susitarimams komunalinių mokesčių ir netesybų klausimais įstatymas nenumato privalomo tvirtinimo teisme. Kadangi šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
14. Ieškovė prašė priteisti 18 220 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Pažymėtina, kad tariantis dėl netesybų dydžio, kreditorius negali piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Sutartimi nustatytos netesybos gali būti mažinamos jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdęs Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, privalo ieškovei mokėti 20 Eur netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė teismui pateikė 2018 m. liepos 30 d. paskaičiavimus, kuriame nurodyta, jog už 2016 m. (334 d.) atsakovui priskaičiuota 6 680 Eur netesybų, už 2017 m. (356 d.) – 7 300 Eur netesybų, už 2018 m. (212 d.) – 4 240 Eur netesybų (b. l. 40). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra skolingas ieškovei 942,55 Eur, tuo tarpu šalių sutartos netesybos yra net 19 kartų didesnės už atsakovo skolą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikos sutartimi nustatyto dydžio netesybos, lyginant jas su skolos dydžiu bei įvertinus tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo yra akivaizdžiai per didelės. Tai vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sudaro pagrindą paskaičiuotas netesybas mažinti tiek, kad jos neviršytų atsakovo skolos dydžio, todėl ieškovės prašomos priteisti netesybos mažintinos iki 942 Eur.
16. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl netesybų priteisimo keistinas, iš atsakovo ieškovės naudai papildomai priteisiant 942 Eur netesybų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
17. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl skolos priteisimo ir prašo priteistą skolą sumažinti iki 504,40 Eur. Apeliantas nesutinka, kad už šildymo sistemos remontą skaičiuojama pagal buto plotą – 111 kv. m, nes šildoma jo buto ploto dalis sudaro 33,18 kv. m, už ją apeliantui proporcingai tenkanti bendrų šildymo sistemų remonto dalis sudaro 186,81 Eur, todėl apeliantui buvo be pagrindo ir savavališkai priskaičiuota perteklinė 438,15 Eur suma už daugiabučio namo šildymo sistemų remontą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį turiniu, su atsakovo argumentais nesutinka.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
19. Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl turi prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius už butui bei bendro naudojimo patalpoms suteiktas paslaugas, atitinkamai buto plotui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodytas aplinkybes dėl naudojamo tik 33,18 kv. m ploto, paneigia Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. kovo 18 d. raštas bei paties atsakovo teismui posėdžio metu Plane parodytas naudojamas plotas. Be to atsakovas taikos sutartyje sutarė su ieškove, kad už suteiktas paslaugas mokės už atsakovo buto bendrą plotą, kurį sudaro 111 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, kad ieškovė pagrįstai paslaugų apmokėjimą skaičiavo už atsakovo faktiškai naudojamą, bet neapmokėtą plotą, t. y. 111 kv. m.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad taikos sutartyje yra aiškiai nurodytos paslaugos už kurias atsakovas įsipareigojo mokėti, tačiau nėra nurodyta, jog jis turės mokėti bendrijai už karšto vandens sistemos remontą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Akivaizdu, jog atsakovas turi pareigą mokėti ne tik nustatytus mokesčius, bet kaip buto savininkas turi pareigą prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namo ar bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, išsaugojimui, atnaujinimui, todėl atsakovas turi mokėti ir už karšto vandens sistemos remonto darbus. Nors atsakovas teigė, jog dalį mokesčių sumokėjo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Įvertinus tai, nėra pagrindo priteistą skolą sumažinti iki 504,40 Eur.
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą už atsakovo butui ir bendrosios dalinės nuosavybės patalpoms suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, naikinti šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo paliktina nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovės 515-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti.
Papildomai priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei 515-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 124781284, 942 Eur netesybų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė