Administracinė byla Nr. A-543-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00999-2017-0

                        Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Registrų centro prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. A-543-415/2019 pagal pareiškėjo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Degučių sentikių religinei bendruomenei dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba (toliau – ir Taryba, pareiškėjas) patikslintame skunde teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstytą išvadą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Utenos filialą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Ministerija atsiliepime prašė bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, o bylos nenutraukus, skundą atmesti.

Atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime prašė taikyti senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Bendruomenės 2016 m. spalio 16 d. steigiamajame susirinkime Nr. 1 nutarta steigti Bendruomenę ir patvirtinti bendruomenės įstatus. Bendruomenė 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui laikinai įrašyti Bendruomenės pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. Bendruomenė 2016 m. spalio 28 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydama patvirtinti įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams, nustatytos formos prašyme surašytų dokumentų tikrumą ir perduoti dokumentus įregistravimui VĮ Registrų centre. Lietuvos sentikių religinė bendruomenė 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 16-30 kreipėsi į Ministeriją, prašydama informuoti apie bet kokių klausimų, susijusių su sentikių religijos reikalais, nagrinėjimą, o priimant sprendimus, atsižvelgti į sentikių konfesijos aukščiausiosios valdymo institucijos nuomonę. Ministerija 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-8881 atsakė Lietuvos sentikių religinei bendruomenei, kad, vertindama Bendruomenės dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus dokumentus. Ministerija 2017 m. vasario 9 d. priėmė Išvadą, kad Bendruomenės įstatai atitinka įstatymų reikalavimus, nustatytos formos prašyme surašyti duomenys yra tikri, o Bendruomenę registruoti Registre galima. Kadangi Lietuvos sentikių bažnyčia 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 17-06 kreipėsi į Ministeriją, prašydama susipažinti su Išvada ir Bendruomenės įstatais, Ministerija 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-1965 pateikė pareiškėjui prašomus dokumentus.

Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), Lietuvos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus (toliau – ir Ministerijos nuostatai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintą Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), o konkrečiai Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Sąrašo 3 punkto, Ministerijos nuostatų 8.13 punkto, Juridinių asmenų registro nuostatų 56.2, 55 punktų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ginčui aktualus Juridinių asmenų registro nuostatų ir Sąrašo teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai ir Ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir / ar jie tikri.

Teismas, išanalizavęs Išvados turinį, pažymėjo, kad Ministerija vertino pagal Sąrašo 3 punktą pateiktų dokumentų tikrumą, taip pat Bendruomenės įstatus, atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ministerija įvertino visus privalomai jai teikiamus dokumentus, aplinkybių, kurios suteiktų teisę Ministerijai vertinti religinės bendruomenės pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, teismas nenustatė. Teismas atkreipė dėmesį, kad religinės bendruomenės pavadinimo vertinimas šiuo atveju nebuvo priskirtas Ministerijos kompetencijai nei pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, Sąrašo, Įstatymo, nei pagal Ministerijos nuostatų reikalavimus. Ministerija nagrinėjamos bylos atveju neturėjo teisinio pagrindo išvada neleisti registruoti Bendruomenės, nes buvo nustatyta, kad visi Sąraše nurodyti dokumentai pateikti, juose nurodyti duomenys tikri, o Juridinių asmenų registro 2016 m. spalio 25 d. pažymoje buvo patvirtinta apie laikiną Bendruomenės pavadinimo įtraukimą į registrą. Ministerija neturėjo teisinio pagrindo, o taip pat ir teisės abejoti VĮ Registrų centro sprendimu dėl laikino pavadinimo įtraukimo į registrą, nes pavadinimo tapatumo vertinimo pareiga šiuo atveju tenka ne Ministerijai, o Registro tvarkytojui.

Teismas konstatavo, kad Ministerija neperžengė teisės aktuose jai nustatytos kompetencijos ribų ir pagal turimus duomenis pagrįstai padarė išvadą dėl galimumo registruoti Bendruomenę Registre.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo įpareigoti atlikti atitinkamus veiksmus, pagrįstumą, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38.4, 54, 56, 59, 106, 112, 128 punktais, analizavo Registro tvarkytojo kompetenciją registruojant naują religinę bendruomenę ir vertinant jos pavadinimą. Akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos nustatant tapatumą nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa, be to, yra laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo.

Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Bendruomenė 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui laikinai įrašyti Bendruomenės pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. VĮ Registrų centras 2016 m. spalio 25 d. sprendimu laikinai, t. y. iki 2017 m. balandžio 25 d., užregistravo Bendruomenės pavadinimą. Teismas akcentavo, kad sprendimas dėl nurodyto pavadinimo laikino įtraukimo į registrą yra galiojantis ir nenuginčytas. VĮ Registrų centro Utenos filialas, gavęs Ministerijos Išvadą, 2017 m. vasario 15 d. sprendimu įregistravo Bendruomenę į Juridinių asmenų registrą. Tokie atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo atlikti veiksmai atitinka Juridinių asmenų registro nuostatų reikalavimus. Teisės aktai nenumato Registro tvarkytojui pareigos tikrinti religinės bendruomenės teikiamų dokumentų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams (Juridinių asmenų registro nuostatų 59 p.), tačiau įpareigoja nustatyti ar nėra kliūčių įtraukti religinės bendruomenės pavadinimą į registrą (Juridinių asmenų registro nuostatų 122, 128 p.). Bendruomenės pavadinimo tapatumas su kitais registre jau esančiais pavadinimais nenustatytas pagrįstai, nes pavadinimas nėra tapatus, jei nesutampa bent viena pavadinimo raidė, o šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Teismas vertino, kad VĮ Registrų centro Utenos filialas pagrįstai atliko Bendruomenės registraciją, nes Ministerijos Išvadoje patvirtinta, kad bendruomenė gali būti registruojama, o Bendruomenės pavadinimo tapatumo su kitais juridinių asmenų pavadinimais šiuo atveju nenustatyta.

 Teismas darė išvadą, kad Išvada yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nenustatęs atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs Tarybos apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir priėmė naują sprendimą: panaikino Ministerijos 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstytą išvadą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo; įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Degučių sentikių religinę bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); bei įpareigojo Ministeriją iš naujo vykdyti viešojo administravimo procedūrą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės 2016 m. spalio 28 d. prašymo, atsižvelgiant į šio Sprendimo 27 punkte nurodytus teisinius argumentus.

Teismas, vadovaudamasis Ministerijos nuostatų 8.13 punkto, Juridinių asmenų registro nuostatų 56, 59 punktų normomis, nurodė, kad pareiga tikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams tenka tik ir išimtinai Teisingumo ministerijai.

Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus, yra įstatymu nustatytas reikalavimas, dėl kurio (pavadinimo tapatumo ar panašumo), kaip yra nurodoma šioje byloje, vertinimo teikdama išvadą Ministerijos nuostatų 8.13 punkto pagrindu Ministerija privalo pasisakyti.

Todėl teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti dėl neteisingo teisės aiškinimo ir taikymo ir, nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikšmingų šios bylos baigčiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstyta išvada dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo, o VĮ Registrų centras įpareigojamas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Degučių sentikių religinę bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio įpareigojimas nustatomas ne VĮ Registrų centro filialui, o VĮ, nes nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja nauja VĮ Registrų centro struktūra, pagal kurią įmonėje neliks struktūrinių teritorinių padalinių – filialų. Teisingumo ministerija įpareigojama vykdyti procedūrą iš naujo, atsižvelgdama į šiame sprendime nurodytus teisinius argumentus.

IV.

Valstybės įmonė Registrų centras pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo išaiškinimo.

VĮ Registrų centras nurodo, kad nei Nuostatuose, nei VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtintose Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklėse nėra numatyta galimybė VĮ Registrų centrui išregistruoti dar veikiantį, nelikviduotą bei kitų išregistravimo sąlygų neatitinkantį juridinį asmenį. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra iki šiol veikiantis juridinis asmuo, kuris ne tik nelikviduotas, bet taip pat neatitinka ir kitų jo išregistravimui būtinų sąlygų. Todėl būdamas viešojo administravimo subjektas ir veikdamas tik teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, VĮ Registrų centras neturi galimybės, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą tokį, koks jis šiuo metu yra. Atkreiptas dėmesys, kad teismo sprendimo išaiškinimo būtinumas šiuo atveju nulemtas tik sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo. VĮ Registrų centro teigimu, dabar teismo sprendimą galima aiškinti labai įvairiai, t. y. tiek darant prielaidą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pirmiausia turi būti likviduotas (tačiau neaišku, kas turėtų būti tas likvidatorius ir kokiu pagrindu tai turėtų būti daroma); tiek preziumuojant, kad būtina vadovautis Juridinių asmenų registro nuostatų 204–206 punktuose numatyta tvarka, t. y. religinei bendruomenei ar bendrijai nutraukus savo veiklą (tačiau tokiu atveju kartu su prašymu turėtų būti pateikta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada apie galimumą juridinį asmenį išbraukti iš registro).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016 ir kt.).

Iš VĮ Registrų centro prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą matyti, jog nėra siekiama, kad būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimas, tačiau iš esmės prašoma praplėsti teismo sprendimo motyvus. VĮ Registrų centro prašymas išaiškinti teismo sprendimą iš esmės yra susijęs su tolimesnės situacijos aiškinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, suprantama ir nedviprasmiška. Kaip minėta, naudojantis ABTĮ įtvirtintu sprendimo išaiškinimo institutu negali būti keičiamas aiškinamo sprendimo turinys, juo (institutu) negali būti naudojamasi siekiant išaiškinti tai, ko teismas toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Todėl prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą neatitinka ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės įmonės Registrų centro prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-543-415/2019 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Romanas Klišauskas

                                        Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė