Administracinė byla Nr. I-1335-535/2019

                                                                                            Proceso Nr. 3-61-3-04192-2018-0

   Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.7, 3.21

 (S)

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič , dalyvaujant pareiškėjui V. P. (V. P.), atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo 

teismas

N u s t a t ė :

 Pareiškėjas V. P. (V. P.) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė : panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018-10-06 įsakymą Nr.10-TE-2046 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui V. P. (V. P.)“ ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą baigti. Pareiškėjas nurodo, kad  Vilniaus aps. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 06 d. įsakymu Nr. 10-TE-2046 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui V. P. (V. P.)“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. ir 15 str. 1 d. 6 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo ir šios sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo (toliau,- Aprašas) 8.4.2. p., 8.4.3. p., 8.4.4 p. bei Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (V. P.) 6.2. p. reikalavimų pažeidimus.

Tarnybinė nuobauda, vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-123, pareiškėjui buvo skirta už tai, kad aš eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, atlikdamas man paskirtų įvykių apdorojimą „nepagrįstai“ Policijos registruojamų įvykių registre (toliau - PRĮR) keitė įvykio tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ (toliau - SAA) į „Konfliktas“, bei neatliko pakartotinio aplinkybių patikrinimo dėl SAA bei nepavedė pavaldiems pareigūnams pakartotinai patikrinti pranešimų dėl Smurto artimoje aplinkoje, o būtent aštuoniuose aprašytuose įvykiuose (ROIK: 0118000421510, 0118000432288, 0118000444203, 0118000459757, 0118000451764, 0118000460553, 0118000461213, 0118000445541) priėmė sprendimą nurašyti nurodytus įvykius į bylą, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 patvirtinto Aprašo 8.4.2. p., 8.4.3. p. ir 8.4.4. p. nuostatų bei pažeidė savo pareigybių aprašymo 6.2. p. reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad per savo 23 tarnybos metus vidaus reikalų sistemoje jokių tarnybinių nuobaudų neturėjo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, per visą savo tarnybos laikotarpį buvo skatintas 26 kartus, tačiau į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgta ir nutarta skirti jam tarnybinę nuobaudą. Su Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jis nesutinka.

Nurodo, kad aukščiau išvardintų ROIK  tipai iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ buvo pakeisti į „Konfliktas“: 0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541, kadangi susipažinęs su jam paskirtais nagrinėti įvykiais, nustatė, kad gauti pranešimai apie įvykusius yra buitinio pobūdžio konfliktai, o ne SAA. Dėl |visų gautų iškvietimų pranešėjai visais atvejais skambindami ir besikreipdami į Bendrąjį pagailas centrą (toliau - BPC), siekė išspręsti šeimyninius (buitinius) konfliktus, o ne dėl patirto SAA. Smurto ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvokos apibrėžtos 2011-05-26 Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo Smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatyme (Nr. XI-1425), kuriame nurodyta, kad Smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. O smurtą patyręs asmuo - asmuo prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Susipažinęs su Policijos registruojamų įvykių registre (toliau - Registras)jam aukščiau adresuotais įvykiais, jų aprašymu bei pirminio patikrinimo rezultatais, tokių smurtą apibūdinančių požymių ir sudėties elementų bei nuo SAA galėjusių nukentėti asmenų (pranešėjų, besikreipiančių į policiją), kuriems būtų padarytas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, ar dėl kurio asmuo patyrė fizinę, materialinę ar neturtinę žalą, nenustatė. Papildomai susipažinęs su vaizdinėmis medžiagomis (padarytomis pareigūnų, reagavusių į įvykius), kurios po aptarnautų iškvietimų buvo įkeltos į Registrą prie kiekvieno registruoto ROIK įvykio, priėmė sprendimą šių įvykių patikrinimą baigti, neatliekant papildomo patikrinimo. Mano, kad pareigūnai registravę pirminius pranešimus apie įvykusius konfliktus bei juos suvesdami į Registrą , neteisingai kvalifikavo gautus pranešimus ir vietoje įvykio tipo „Konfliktas“, Registre pasirinko įvykio tipą „Smurtas artimoje aplinkoje“, todėl susipažinęs su gautų pranešimų turiniu bei su kiekvieno ROIK įvykio, įkeltu vaizdo įrašu, priėmė sprendimą pakeisti šių įvykių tipus iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, kadangi jie neatitiko SAA aukščiau aprašytų požymių, kadangi juose nebuvo jokių duomenų dėl pranešėjams, besikreipiantiems į policiją apie jiems padarytą tyčinę fizinę, psichinę, seksualinę, ekonominę ar kitokio poveikio žalą. ROIK 0118000459757 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad neblaivus pranešėjos sugyventinis L. M. konfliktuoja, triukšmauja, vaikų nėra. Pirminėje informacijoje jokių duomenų apie SAA nėra. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pranešėja V. M. pareigūnams paaiškino, kad jos vyras iki policijos atvykimo išėjo ir policijos pagalba nereikalinga. Be to, siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-03 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, o tarp pranešėjos ir sugyventinio buvo žodinis konfliktas. Pranešėja su sugyventiniu susitaikė, pretenzijų neturi, su pareiškimu nesikreips, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti jo ankščiau priimto sprendimo. ROIK 0118000451764 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad 2018-08-20 22.27 val. namuose konfliktuoja neblaivus sūnus. Pirminėje informacijoje jokių duomenų apie SAA nėra. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad pranešėja G. Z. SAA nepatyrė, nuo pareiškimo rašymo atsisakė. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja paaiškino, kad pati šiek tiek pavartojusi alkoholio, pareigūnų akivaizdoje sūnus nuėjo miegoti. Pareigūnai pranešėjai rekomendavo užsirakinti ir eiti miegoti. 2018-08-21 07.25 val. Vilniaus m. 2 PK II VS viršininkas I. P. PRĮR perdavė jam šį įvykį, nurodydamas „Patikslinti įvykio aplinkybes“. 2018-08-21 darbo pradžioje žodžiu pavedė vyresniajam tyrėjui A. M. nuvykti nurodytu adresu ir patikrinti gautą informaciją, tačiau iš A. M. gavo informaciją, kad jam nuvykus nurodytu adresu buto durų niekas neatidarė, šalia gyvenantys kaimynai apie įvykį nieko nežinojo. Bandant skambinti ir susisiekti su pranešėja, jos telefonas buvo išjungtas. Papildomai peržiūrėjęs patrulių filmuotą medžiagą, įkeltą į „Patikrinimo skyriuje“ grafoje „Failai“ galutinai įvertinęs visą informaciją 09.14 val. grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ atžymėjo, kad su pranešėja susisiekti nepavyko, telefonas išjungtas, durų neatidarė bei priėmė sprendimą medžiagos patikrinimą baigti, kadangi nebuvo jokių duomenų dėl SAA. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, nustatyta, kad po įvykusio žodinio konflikto santykiai tarp pranešėjos ir jos sūnaus pagerėjo, pretenzijų niekam neturi, informacija apie SAA nepasitvirtino, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo. ROIK  0118000461213 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad vyksta žodinis konfliktas tarp pranešėjos ir neblaivaus anūko. Pirminėje informacijoje jokių duomenų apie SAA nėra. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad įvyko žodinis konfliktas, kadangi anūkas dažnai ateina girtas ir viską garsiai daro. Tačiau pareigūnų akivaizdoje pranešėja nurodė, kad niekam pretenzijų neturi. Peržiūrėjęs patrulių filmuotą medžiagą, įkeltą į PRĮR „Patikrinimo skyriuje“ grafoje „Failai“ ir galutinai įvertinęs visą informaciją, priėmė sprendimą šio įvykio patikrinimą baigti, kadangi pranešėja kreipėsi dėl triukšmingai besielgiančio anūko, tačiau pareigūnų akivaizdoje viešosios rimties faktas nustatytas nebuvo, pareiškimo pareiškėja nerašė, todėl nebuvo nustatyta jokių duomenų apie SAA. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, o įvyko žodinis konfliktas. Šiuo metu santykiai tarp abiejų  pusių yra geri, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo. ROIK 0118000445541 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad pranešėjo žmona konfliktuoja, vaikų nėra. Pirminėje informacijoje jokių duomenų apie SAA nėra. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad policiją kvietė I. K., kuris pareigūnams paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas su žmona. Žmonos nebuvo, pretenzijų neturi. Peržiūrėjęs patrulių filmuotą medžiagą įkeltą į PRĮR „Patikrinimo skyriuje“ grafoje „Failai“ ir galutinai įvertinęs visą informaciją priėmiau sprendimą šio įvykio patikrinimą baigti, kadangi girtas pranešėjas I. K. kreipėsi į policiją dėl įvykusio žodinio konflikto su žmona, kuri nenorėjo jo įleisti į namus. Duomenų apie naudotą smurtą nėra. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo. Nustatyta, kad policiją kvietė I. K., kadangi įvyko žodinis konfliktas su žmona ir pastaroji nenorėjo įleisti išgėrusio pranešėjo į namus. I. K. nurodė, kad SAA nebuvo, o įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau buvo išspręstas taikiai, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo. ROIK 0118000421510 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad namuose neblaivus pranešėjos vyras konfliktuoja, mušasi, tačiau atvykus policijos patruliui įvykio vietoje pasitiko I. K., kuris paaiškino, kad muštynių nebuvo, su pranešėja susisiekti nepavyko. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo. Nustatyta, kad nei I. K., nei jo žmona T. K. nepatyrė SAA, todėl informacija apie SAA nepasitvirtino, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti anksčiau priimto sprendimo. ROIK 0118000432288 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad neblaivi žmona sužalojo vyrą akies srityje. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad SAA nepasitvirtino, atvykusiems pareigūnams S. Č. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl vestuvinių nuotraukų, kabančių ant sienos, kadangi žmona išdavė pareiškėją, todėl jis norėjo nukabinti nuotrauką, žmona su vaiku iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino iš buto. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, pranešėjui fizinis skausmas sukeltas nebuvo, o įvyko tik žodinis konfliktas, todėl informacija apie SAA nepasitvirtino, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo. ROIK 0118000444203 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad neblaivus sūnus puola muštis, konfliktuoja. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad SAA nebuvo, o tarp motinos D. R. ir jos sūnaus T. R. įvyko žodinis konfliktas, kurį pareigūnai išsprendė vietoje, abi pusės blaivios, sūnus žadėjo išsikraustyti. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, nustatyta, o konfliktų priežastimi dažnai būną sūnaus besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas, todėl informacija apie SAA nepasitvirtino, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo. ROIK 0118000460553 „Aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad pranešėją iš namų varo vyras. „Papildomoje informacijos apie patikrinimą grafoje“ nurodyta, kad SAA nepasitvirtino, o tarp abiejų sugyventinių įvyko žodinis konfliktas. Peržiūrėjęs patrulių filmuotą medžiagą, įkeltą į PRĮR „Patikrinimo skyriuje“ grafoje „Failai“ ir galutinai įvertinęs visą informaciją, priėmė sprendimą šio įvykio patikrinimą baigti, kadangi pranešėja nurodė, kad jos vyras nesmurtavo, o tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Siekiant nustatyti tarnybinio patikrinimo metu aprašytą situaciją, nedelsiant pavedė savo pavaldiniams patikrinti gautą pranešimą. 2018-10-01 papildomo patikrinimo metu nustatyta, kad SAA nebuvo, o įvyko žodinis konfliktas. Pranešėja su sugyventiniu susitaikė, jis dėl savo elgesio atsiprašė, pretenzijų jam neturi, su pareiškimu nesikreips, todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti ankščiau priimto sprendimo.

Visais aukščiau aprašytais atvejais, susipažinęs su tarnybinį patikrinimą inicijavusios pareigūnės tarnybiniu pranešimu bei siekiant pakartotinai patikrinti jame nurodytą informaciją, 2018-10-01 nedelsiant buvo organizuotas pakartotinis išvardintų ROIK patikrinimas. Dokumentų valdymo sistemoje savo pavaldiems pareigūnams nedelsiant suformavo užduotis Nr. 56396671; 56397484; 56397900; 56400706, įpareigojant patikrinti kiekvieną atvejį individualiai. Pakartotinai patikrinus aukščiau nurodytus ROIK, informacija apie SAA nepasitvirtino, todėl pareiškėjo pirminiai sprendimai buvo palikti nepakeiti. Atlikus tarnybinį patikrinimą, jis nebuvo įpareigotas pakeisti sprendimų ankščiau aprašytais atvejais, kadangi mano kad jie yra objektyvūs, teisėti ir teisingi. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl gautų iškvietimų pranešėjai visais atvejais kreipėsi į BPC, siekdami išspręsti šeimyninius (buitinius) konfliktus, o ne dėl patirto SAA. Be to, visi aprašyti atvejai buvo išspręsti jau po pirminio policijos apsilankymo ir jokių pasekmių nesukėlė. Policijos pareigūnų veiksmai nepasitvirtinus pranešimui apie SAA reglamentuoti 2018-07- 02 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-611,, Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo ir šios sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kadangi šis įsakymas įsigaliojo palyginus neseniai -  nuo 2018-07-02, o nuo 2018-07-06 iki 2018-08-03 pareiškėjas atostogavo, be to, dėl šio įsakymo įgyvendinimo nebuvo atlikti jokie tarnybiniai mokymai, todėl grįžęs po atostogų, nepilnai įsigilinęs į šios instrukcijos reikalavimus atliko įvykio tipų keitimus. Tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad įvykio tipų keitimus atliko vadovaudamasis Policijos registruojamų įvykių registro vadovu patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dokumentas įkeltas Policijos informacinėje sistemoje skyriuje „Pagalba ir mokomoji medžiaga“) 4.7 p. „Registro duomenų keitimas“, kuriame nurodyta, kad „Policijos registruojamu įvykių registre vartotojas gali koreguoti duomenis apie įvykį: papildyti neišsamius arba pakeisti neteisingus duomenis apie įvykį, įvesti duomenis apie ikiteisminį tyrimą, jo eigą arba atsisakymą...“ ir 2007-12-28 LPGK įsakymu Nr. 5-V-850 ir jo 2009- 06-30 vėlesnė redakcija Nr. 5-V-464 „Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių“ 3.2 p., kur nurodyta, kad jeigu patikrinus pranešimą, nustatoma, kad pagal pirminę pranešėjo informaciją priskirtas įvykio tipas neatitinka Taisyklių 1 priede numatyto atitinkamo įvykio tipo paaiškinimo, jis gali būti keičiamas tinkamu įvykio tipu, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo policijos įstaigoje.“ Pažymėjo, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė ir neturėjo tyčios daryti jokių pažeidimų, nes yra  doras ir sąžiningas pareigūnas. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo formaliai apsiribota Aprašo ir pareigybių aprašymo (blanketinės teisės normos) reikalavimų nesilaikymu, tačiau visiškai neįsigilinta į tai, kad aprašyti, kaip teigiama apelianto „veiksmai“ ir „neveikimas“ nesukėlė jokių pasekmių ir niekam nepadarė jokios žalos, kas nesukėlė neigiamo poveikio bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai. Tarnybinio nusižengimo padariniai (pasekmės) yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas, kas suformuota teismų praktikoje nagrinėjant drausminio pobūdžio nusižengimo atvejus teismuose. Kiekvienu konkrečiu atveju, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė), t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Nurodo, kad sužinojęs, jog jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nedelsiant ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, siekiant objektyviai ir visapusiškai pakartotinai patikrinti, ar gautose įvykiuose, kurie buvo adresuoti jam, yra SAA požymiai, tačiau pakartotinių tikrinimų metų SAA atvejų nenustatyta. Pakartotinai patikrinus visus aukščiau aprašytus įvykius buvo nustatyta, kad dėl gautų iškvietimų pranešėjai visais atvejais kreipėsi į BPC kviesdami policiją, siekdami išspręsti šeimyninius (buitinius) konfliktus, o ne dėl patirto SAA. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovas – Vilniaus apskrities VPK – su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. (V. P.) nepagrįstai keitė įvykio tipą PRĮR iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“ bei pavaldiems pareigūnams nepavedė atlikti pakartotinio pranešimų dėl SAA aplinkybių patikrinimo, o priėmė sprendimą nurašyti į bylą. Visais ištirtais atvejais vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, matyti, kad pareiškėjas, užimdamas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m, 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti. Konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. (V. P.) pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. ir 15 str. 1 d. 6 p., Aprašo 8.4.2. p., 8.4.3. p., 8.4.4. p. bei Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (V. P.) 6.2. p. reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą. 2018-11-06 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 2046 komisarui V. P. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. 

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2- ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. keitė išvardintų ROIK (0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541) tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“. Pats pareiškėjas šio fakto neginčija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 8.4.2. p. nustato, kad „Policijos komisariato atsakingas pareigūnas, gavęs informaciją apie įvykį, nedelsdamas paveda teritorijos, kurioje buvo įvykis, vyresniajam veiklos padalinio pareigūnui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikinimą,  8.4.3. p. (patikrinimą atliekantis pareigūnas pakartotinio patikrinimo metu, tiesiogiai (ne telefonu) bendraudamas su visais įvykio dalyviais, papildomai įvertina visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Nustatęs bet kokį teisės pažeidimą, priima sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tai pažymi PRĮR užregistruoto įvykio lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“. Jei po pakartotinio patikrinimo nenustatoma smurto artimoje aplinkoje požymių ir kitų teisės pažeidimų, pakartotinį patikrinimą atlikęs pareigūnas PRĮR užregistruoto įvykio lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“ pažymi, kas buvo nustatyta, pakartotinai patikrinus įvykio aplinkybes, dėl kokiu priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, privalomai nurodant papildomo patikrinimo datą), 8.4.4. p. (veiklos padalinio vyresnysis pareigūnas, atsižvelgdamas į informaciją apie pakartotinį patikrinimą, PRĮR užregistruoto įvykio informacijoje apie sprendimus iš klasifikatoriaus „Sprendimas“ pasirenka atitinkamą reikšmę, lange „Papildoma informacija apie priimtą sprendimą “ trumpai nurodo su sprendimu susijusią informaciją ir lange „Patikrinimo pabaigos data“ - sprendimo priėmimo datą. Neatsižvelgiant į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nenustatoma smurto artimoje aplinkoje požymių, įvykio tipas PRĮR nekeičiamas)“.Bendrojo pagalbos centro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąveikos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sąveikos sutarties Nr. F11 -26/5-1L-3890 1 priedo „Policijos kompetencijai priklausančių įvykių tipų klasifikatorius, skirtas bendrojo pagalbos centro operatoriams“ (toliau - Sutarties 1 priedas) 5.3. p. („Smurtas artimoje aplinkoje“) nustatyta, kad įvykio tipas - smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas B kategorijai. Taip pat pateikiamas šio įvykio tipo paaiškinimas: ..triukšmas, konfliktas (buitinis konfliktas, barnis tarp asmenų, siejamų arba praeityje sietu santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, tam kartu gyve­nančiu ir tvarkančių bendrą ūkį asmenų, pasireiškiantis pagalbos šauksmais, riksmais, indų dužimu ar baldų laužymu, kitais garsais, fizinio smurto panaudojimu. įtarimu, kad naudojamas fizinis smur­tas ar jis tuojau bus panaudotas, kad daromas tyčinis psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas po­veikis. dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Taip pat kai yra žinoma, jog vienam iš konfliktuojančių asmenų yra skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo“ (pažymėtina. jog Sutarties 5.3. p. vertinimas leidžia vienareikšmiškai teigtu jog visais atvejais. kai gaunama informaciją apie konfliktą tarp artimos aplinkos subjektų, šios rūšies informaciją BPC priskiria SAA įvykio tipui). Nurodo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą yra būtini 2 elementai kuriais siekiama apsaugoti galimai smurtą patyrusį asmenį: visais atvejais, kai gaunama informaciją apie konfliktą tarp artimos aplinkos subjektų, šios rūšies informaciją BPC priskiria SAA įvykio tipui;  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuojamas pakartotinis aplinkybių patikrinimas. Šios reglamentavimo nuostatos orientuotos į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų interesų apsaugą ir SAA prevenciją. Esamu atveju pareiškėjas tiesiog formaliai pažiūrėjo į galimai SAA patyrusių asmenų teisių ir saugumo užtikrinimą bei prevenciją ir siekdamas kuo greičiau nurašyti paskirtas užduotis neatliko būtinų ir norminių aktų reikalaujamų procedūrų. Tai, kad pakartotinis patikrinimas buvo reikalingas, patvirtina ir paties pareiškėjo teiginiai, kad 2018-10-01 nedelsiant organizavo pakartotinį įvykių patikrinimą. Pareiškėjo teiginiai, kad BPC neteisingai kvalifikavo gautus pranešimus, atmestinas kaip prieštaraujantis Sutarties 1 priedo 5.3. p.,  reikalaujančiam visais atvejais, kai gaunama informaciją apie konfliktą tarp artimos aplinkos subjektų, šios rūšies informaciją BPC priskiria SAA įvykio tipui. Pareiškėjo teiginiai, kad grįžęs po atostogų, nepilnai įsigilino į instrukcijos reikalavimus, nelaikytinas pateisinančiu. Pareiškėjas su aprašu susipažino 2018-07-04, t. y. dar prieš išeidamas atostogų, be to jei po atostogų pakartotinai su norminiu aktu susipažino dar kartą, tai iš tiesų turėjo tinkamai įsigilinti į tiesioginę veiklą reglamentuojančio teisės akto reikalavimus. Pareiškėjo pareigos reikalauja ne tik aukštos kompetencijos pavestų funkcijų vykdyme, bet ir įpareigoja vadovauti kitiems pareigūnams teikiant jiems užduotis, todėl šiuo atveju pareiškėjo motyvas liudija apie netinkamą įsigilinimą į pavestų funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo įpareigotas pakeisti sprendimų, neturi reikšmės tarnybi­nės atsakomybės taikymui, kadangi iki tarnybinio patikrinimo pareiškėjas atliko būtinus ir galimai SAA patyrusių asmenų teisių užtikrinimą įgyvendinančius veiksmus (pakartotinius patikrinimus) siekdamas ištaisyti savo padarytas klaidas, o baigus norminiuose aktuose nustatytas reikalaujamas procedūras, dar kartą keisti įvykio tipą nebebuvo prasmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti.

                    Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas

         Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK 2018-10-06 Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - pagrįstumo ir teisėtumo. 

Byloje nustatyta, kad  pareiškėjui 2018-11-06 atsakovo Įsakymu (b.l.4., t1) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį VTĮ 15str.1d.4p. ir 15str. 1d. 6p., Aprašo 8.4.2.p., 8.4.3.p., 8.4.4. p. bei Vilniaus m. 2PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (V. P.) 6.2p. reikalavimų pažeidimais. Pastaba pareiškėjui paskirta, atsižvelgiant į atsakovo 2018-10-29 Tarnybinio patikrinimo Išvadą (b.l.5-12, t1).Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas keitė ROIK (0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541) tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, atsižvelgiant į Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos patarėjos J. K. 2018-09-27 tarnybiniame pranešime Nr.10-PR2-40277 nurodytas aplinkybes (b.l.44-56, t1). Minėtame tarnybiniame pranešime atkreiptas dėmesys į Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. sistemingai daromus pažeidimus. Nurodyta, kad minėtas pareigūnas nepagrįstai PRĮR keitė įvykio tipą iš SAA į „Konfliktas“, neatliko pakartotinio aplinkybių patikrinimo dėl SAA, todėl buvo patikrinti visi 2018m. rugpjūčio mėn. PRĮR registruoti įvykiai, kurių tipas „Konfliktas“ ir kuriuose sprendimą priėmė pareiškėjas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-07-02 įsakymu Nr.5-V-611 (b.l.62, t.1) patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo  (b.l.63-75, 76-77, t1) 8.4.2p., 8.4.3p., 8.4.4p. nuostatų. Aprašo 8.4.2p. nustatyta, kad policijos komisariato atsakingas pareigūnas, gavęs informaciją apie įvykį, nedelsdamas paveda teritorijos, kurioje buvo įvykis, vyresniajam veiklos padalinio pareigūnui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikrinimą. Aprašo 8.4.3p. numatyta, kad patikrinimą atliekantis pareigūnas pakartotinio patikrinimo metu, tiesiogiai (ne telefonu) bendraudamas su visais įvykio dalyviais, papildomai įvertina visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Nustatęs bet kokį teisės pažeidimą, priima sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tai pažymi PRĮR užregistruoto įvykio lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“. Jei po pakartotinio patikrinimo nenustatoma smurto artimoje aplinkoje požymių ir kitų teisės pažeidimų, pakartotinį patikrinimą atlikęs pareigūnas PRĮR užregistruoto įvykio lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“ pažymi, kas buvo nustatyta, pakartotinai patikrinus įvykio aplinkybes, dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, privalomai nurodant papildomo patikrinimo datą. Aprašo 8.4.4.p. nurodyta, kad veiklos padalinio vyresnysis pareigūnas, atsižvelgdamas į informaciją apie pakartotinį patikrinimą, PRĮR užregistruoto įvykio informacijoje apie sprendimus iš klasifikatoriaus „Sprendimas“ pasirenka atitinkamą reikšmę, lange „Papildoma informacija apie priimtą sprendimą“ trumpai nurodo su sprendimu susijusią informaciją ir lange „Patikrinimo pabaigos data“ – sprendimo priėmimo datą. Neatsižvelgiant į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nenustatoma smurto artimoje aplinkoje požymių, įvykio tipas PRĮR nekeičiamas.

Vilniaus AVPK viršininko 2017-05-02 įsakymu Nr.10-V-336 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2p. nustato, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, teikia jiems informaciją, atlieka patikslinimus ir priima procesinius sprendimus , baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais atvejais vykdo prokurorų, teisėjų ir teismų pavedimus (b.l.157-159, t1).

Pareiškėjui atsakomybė atsiranda, jam neatliekant teisės aktais nustatytų veiksmų, jis neveikė taip, kaip teisės aktais buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti. Ta aplinkybė, jog grįžęs po atostogų ( atostogavo nuo 2018-07-06 iki 2018-08-03) įvykio tipo keitimus PRĮR atliko nepilnai įsigilinęs į Aprašo reikalavimus , vertinama kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi su minėtu Aprašu jis susipažino 2018-07-04.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas teigė, jog įvykių keitimus atliko , vadovaudamasis PRĮR vadovu ir Policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymo Nr.5-V-850 vėlesnės redakcijos (2009-06-30 Nr.5-V-464) 3.2p., kuriame nurodyta, kad jeigu patikrinus pranešimą nustatoma, kad pagal pirminę pranešėjo informaciją priskirtas įvykio tipas neatitinka Taisyklių 1 priede numatyto atitinkamo įvykio tipo paaiškinimo, jis gali būti keičiamas tinkamu įvykio tipu, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo policijos įstaigoje, tačiau Policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymo Nr.5-V-850 galiojanti redakcija yra 2016-01-29 (Nr.5-V-80), kurios 3.2p. numato, kad patikrinus pranešimą, įvykio tipas nekeičiamas. Tokiu būdu pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybinę veiklą, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu. Pareiškėjo teiginiai, kad BPC neteisingai kvalifikavo gautus pranešimus atmestinas, kadangi jis prieštarauja BPC ir Policijos departamento prie VRM 2017-08-03 sąveikos sutarties Nr.F11-26/5-IL-3890 1 priedo „Policijos kompetencijai priklausančių įvykių klasifikatorius, skirtas bendrojo pagalbos centro operatoriams“ 5.3p.nuostatoms, reikalaujančioms visais atvejais, kai gaunama informacija apie konfliktą tarp artimos aplinkos subjektų,, šios rūšies informaciją BPC priskirti SAA įvykio tipui. Sutarties 5.3p. („Smurtas artimoje aplinkoje“) nustatyta, kad įvykio tipas – smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas B kategorijai. Taip pat pateikiamas šio įvykio tipo paaiškinimas, iš kurio seka, kad visais atvejais, kai gaunama informacija apie konfliktą tarp artimos aplinkos subjektų, šios rūšies informaciją BPC priskiria SAA įvykių tipui ; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuojamas pakartotinis aplinkybių patikrinimas. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas formaliai pažiūrėjo į galimai SAA patyrusių asmenų teisių ir saugumo užtikrinimą bei prevenciją ir siekdamas kuo greičiau nurašyti paskirtas užduotis neatliko būtinų norminių aktų reikalaujamų procedūrų. Tai, kad pakartotinis patikrinimas buvo reikalingas, patvirtina ir pats pareiškėjas, kuris 2018-10-01 organizavo pakartotinį įvykių patikrinimą. Vertinant subjektyvų pagrindą – valstybės tarnautojo kaltę, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dalyje dėl VTĮ 15str.1d.4p. ir 15str.1d.6p., Aprašo 8.4.2p. ir 8.4.3.p. bei Pareigybės aprašymo 6.2p. padarytų pažeidimų tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu (netiesiogine tyčia), o dalyje dėl Aprašo 8.4.4.p. padaryto pažeidimo – veikimu (tiesioginė tyčia). Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33str.1d. nuostatomis paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atsakovas nenustatė. Pareiškėjas  per tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo daug kartų skatintas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą , todėl panaikinti atsakovo 2018-10-06Įsakymoi nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

N u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                              Jūratė Gaidytė-Lavrinovič