Civilinė byla Nr. e2-11312-618/2017

Proceso Nr. 2-06-3-08825-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Violetai Žalienei, Agnei Jakulytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei V. K. – B.,

atsakovei Z. N., atsakovių N. N. ir Z. N. atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K., A. R., S. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. N. ir Z. N. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., M. P., A. K., A. R., V. G., S. N., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių po 478,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-613. Atsakovėms nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir už šias paslaugas pateikė sąskaitas gyventojams. Ieškovė nurodė, kad atsakovės už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31 liko skolingos ieškovei 956,88 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2015-04-14 daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimo metu ieškovei buvo pavesta atlikti namo remonto darbus. Minėtus darbus namo gyventojai susitarė atlikti iš kaupiamųjų lėšų, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad darbų apimtis yra pakankamai didelė, todėl kaupiamųjų lėšų tam nepakaks ir likusią dalį turės apmokėti butų savininkai. Ieškovė rangovų atranką atliko apklausos būdu. Laimėtoja buvo pripažinta UAB „Professional masters group“, kuri pasiūlė mažiausią kainą. Nurodė, kad gyventojams apie rangovą, lokalinę sąmatą, rangos darbų kainą buvo pranešta skelbimų lentoje ir ieškovės informacinėje sistemoje, todėl butų savininkai, pageidaujantys susipažinti su dokumentais galėjo atvykti pas ieškovę. Butų savininkai pretenzijų dėl pasirinkto rangovo ar rangos darbų kainos ieškovei nereiškė.

Atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jos sutinka ir neprieštarauja mokėti mokesčius už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą ir šią pareigą tinkamai vykdė ir vykdo iki šiol, tačiau iš prie ieškinio pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį yra priskaičiuojama po 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą. Prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu yra skaičiuojama ši suma. 2015-04-14 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 243A buvo nutarta pavesti ieškovei atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus už juos apmokant iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė minėtus darbus 2012-10-10 ilgalaikės rangos darbų sutarties Nr. DB-SUT-045 pagrindu pavedė atlikti rangovui UAB „Professional Masters Gruop“. Atsakovės nurodė, kad remonto darbų kaina, kuri yra 59 688,54 Eur, su gyvenamojo namo butų/patalpų savininkais nederinta, darbai yra atlikti su trūkumais, apie kuriuos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra pranešę UAB „Danės būstas“ ir pateikę jai pretenziją. Pažymi, jog ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovių apmokėti už darbus ne iš kaupiamųjų lėšų, bet iš jų asmeninių lėšų. Be to, protokole nėra nustatytas išsimokėjimo terminas, todėl ieškovė nepagrįstai, nesant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų sprendimo, vienašališkai nustatė išsimokėjimo terminą per 36 mėn. Tai reiškia, jog atsakovės už fasado ir gerbūvio remonto darbus turi atsiskaityti ne pagal ieškovės nustatytą tvarką - po 180,48 Eur kas mėnesį per 36 mėn. laikotarpį nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki 2019 metų rugsėjo, bet pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų 2015-04-14 susirinkimo sprendimą. Teismo posėdžio metu atsakovė Z. N. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2015-04-14 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad remonto darbai bus apmokami iš kaupiamųjų lėšų, kadangi būtų savininkai 5-6 metus kaupė pinigines lėšas. Dalis šių piniginių lėšų buvo panaudota anksčiau atliktam stogo remontui, o kita dalis turėjo būti panaudota darbams, kuriuos nuspręsta atlikti 2015-04-14 susirinkimo metu. Atsakovė paaiškino, jog 2015-04-14 susirinkimo metu namo gyventojams nebuvo pranešta, jog neužteks kaupiamųjų lėšų ir už remonto darbus reikės mokėti papildomai. Pažymėjo, kad ieškovė jokios informacijos skelbimų lentoje nebuvo iškabinusi, o apie tai, kad už remonto darbus reikės mokėti papildomai, jai tapo žinoma gavus sąskaitą, kurioje buvo įtrauktas mokėjimas už šiuos darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2015-04-14 susirinkimo metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai susitarė, kad už remonto darbus bus apmokama iš kaupiamųjų lėšų, tačiau šio susirinkimo metu nebuvo kalbama apie darbų kainą, mokėjimo terminus ir pan. Ieškovė sprendimus dėl darbų kainos, apmokėjimo terminų priėmė vienašališkai, nepasitarusi su namo gyventojais. 

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., A. R., S. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-04-14 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 243A buvo nutarta pavesti ieškovei atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus už juos apmokant iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė minėtus darbus 2012-10-10 ilgalaikės rangos darbų sutarties Nr. DB-SUT-045 pagrindu pavedė atlikti rangovui UAB „Professional Masters Gruop“. Remonto darbų kaina, kuri yra 59 688,54 Eur, su gyvenamojo namo butų/patalpų savininkais nederinta, darbai yra atlikti su trūkumais, apie kuriuos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra pranešę UAB „Danės būstas“ ir pateikę jai pretenziją. Pažymi, jog ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovių apmokėti už darbus ne iš kaupiamųjų lėšų, bet iš atsakovių asmeninių lėšų. Be to, protokole nėra nustatytas išsimokėjimo terminas, todėl ieškovė nepagrįstai, nesant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų sprendimo, vienašališkai nustatė išsimokėjimo terminą per 36 mėn. Tai reiškia, jog atsakovės už fasado ir gerbūvio remonto darbus turi atsiskaityti ne pagal ieškovės nustatytą tvarką - po 180,48 Eur kas mėnesį per 36 mėn. laikotarpį nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki 2019 metų rugsėjo, bet pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų 2015-04-14 susirinkimo sprendimą – tik iš kaupiamųjų lėšų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš trejus metus iš savo giminaičio. Įsigyjant butą jam buvo žinoma, kad namo butų savininkai rinko kaupiamąsias lėšas. Kai namo gyventojai sutarė daryti remontą, manė, jog darbai bus atliekami iš kaupiamųjų lėšų. Gavęs sąskaitas jis suprato, kad už remonto darbus reikės mokėti papildomai, todėl kartu su keliais kitais butų savininkais nuvyko pas namo vadybininką G. K., kad šis paaiškintų susidariusią situaciją. Tačiau pastarasis tiesiog nurodė, kad jie už atliktus darbus privalės sumokėti butų ir kitų patalpų savininkai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji pati su pateiktomis sąskaitomis už remonto darbus nesutinka, tačiau už atliktus darbus moka, kadangi bijo, jog ieškovė gali kreiptis dėl skolos išieškojimo į teismą, o vėliau – į antstolius. Nurodė, kad 2015-04-14 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susirinkimo metu buvo nutarta atlikti namo remonto darbus ir už juos apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pranešta, kad šių lėšų nepakaks ir reikės mokėti papildomai. Apie tai, kad reikės mokėti papildomai, jai tapo žinoma gavus ieškovės pateiktą sąskaitą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007 metų gegužės mėnesį. Jau tuomet iš butų savininkų buvo renkamos kaupiamosios lėšos po 3,00 Lt/m2. Šios lėšos buvo renkamos apie 5-6 metus. Nurodė, kad ji nežinojo, kad už remonto darbus reikės mokėti papildomai, manė, jog užteks kaupiamųjų lėšų. 2015-04-14 susirinkimo metu butų savininkams apie kaupiamųjų lėšų likutį nebuvo pranešta, nebuvo kalbama, kaip bus vykdomas apmokėjimas už darbus, jeigu nepakaks kaupiamųjų lėšų. Pažymėjo, kad skelbimų lentoje jokios informacijos ieškovė nepatalpino. Apie tai, jog už atliktus remonto darbus jai reikės mokėti papildomai, tapo žinoma gavus sąskaitas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovėms nuo 2000-07-20 bendrąja daline nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-613 ieškovė paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Pagal ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą, atsakovių skolą už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 sudaro iš viso 956,88 Eur.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovių po 478,44 Eur skolą. Atsakovės su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog pripažįsta savo pareigą mokėti už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau šiuo atveju skola yra susidariusi už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal butų/patalpų savininkų 2015-04-14 susirinkimo protokolą. Pagal minėtą protokolą butų savininkai nutarė, jog namo remonto darbai bus apmokami iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė atlikusi rangovų atranką, nepranešė atsakovėms apie rangos darbų kainą bei apie tai, kad kaupiamųjų lėšų darbams apmokėti nepakaks, todėl atsakovės, kaip ir kiti butų savininkai, už darbus turės mokėti papildomai. Ieškovė rangos sutartį sudarė savo nuožiūra, negavusi butų savininkų sutikimo dėl darbų kainos ir apmokėjimo, todėl atsakovės neturi prievolės mokėti už minėtus darbus. Taigi, šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės turi prievolę mokėti skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30, dalį už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rangos darbus, atliktus pagal 2016-06-28 priedą Nr. 24 prie 2012-10-10 sutarties Nr. DB-SUT-12-045, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsisakyti mokėti išlaidas galima dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir, kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2015-04-14 susirinkimo protokolo Nr. 243A (toliau – 2015-04-14 susirinkimo protokolas) ir 2016-06-28 priedo Nr. 24 prie 2012-10-10 sutarties Nr. DB-SUT-12-045 pagrindu atlikti rangos darbai yra nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-14 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimo metu nuspręsta atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atlikti remonto darbai priskirtini prie paprastojo remonto. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad dirba UAB „Danės būstas, yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vadybininkas. Paaiškino, kad 2015-04-14 susirinkimas vyko tiek jo, kaip namo vadybininko, tiek namo gyventojų iniciatyva. Susirinkimo metu namo gyventojai išreiškė norą atlikti namo remontą. Remonto darbų apimtis buvo suderinta bendru sutarimu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo remonto darbai buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų sprendimo pagrindu, siekiant pagerinti jų gerbūvį, ir nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Reglamente. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės davė sutikimą dėl nurodytų gyvenamojo namo remonto darbų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė nurodo, jog atsakovės pritarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams, buvo tinkamai informuotos apie minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų likutį, todėl žinojo, jog, atsižvelgus į remonto darbų, kuriuos 2015-04-14 susirinkimo metu buvo nuspręsta atlikti, apimtį, šių kaupiamųjų lėšų nepakaks ir už darbus reikės mokėti papildomai. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-14 vyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus. Visus projektinius, administracinius bei organizacinius darbus pavesta atlikti ieškovei UAB „Danės būstas“. Susirinkime dalyvavo devyni butų/patalpų savininkai, kurie vienbalsiai pritarė minėtų remonto darbų atlikimui. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės žinojo apie 2015-04-14 susirinkimą, jame dalyvavo, susirinkime priimtam sprendimui pritarė ir jo neginčijo.

Vis dėlto, šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė sudarydama 2016-06-28 priedą Nr. 24 prie 2012-10-10 sutarties Nr. DB-SUT-12-045 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų informavo namo bendraturčius dėl rangos darbų kainos, mokėjimo sąlygų bei gavo jų sutikimą. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie kaupiamųjų lėšų likutį, rangos darbų kainą, mokėjimo sąlygas ir nebuvo gautas tinkamas sutikimas dėl šių darbų atlikimo. Visų pirma, 2015-04-14 susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, jog butų/patalpų savininkai už protokole nurodytus remonto darbus nusprendė apmokėti iš kaupiamųjų lėšų. Apie tai, jog susirinkime buvo aptarta, koks yra kaupiamųjų lėšų likutis, bei tai, jog susirinkimo dalyviai nesant pakankamai kaupiamųjų lėšų sutiko už remonto darbus mokėti papildomai, duomenų nėra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vadybininkas G. K. paaiškino, jog 2015-04-14 susirinkimo metu susirinkimo dalyviams buvo pranešta apie kaupiamųjų lėšų likutį ir apie tai, kad, atsižvelgus į planuojamų atlikti darbų apimtį, butų ir kitų patalpų savininkams už remonto darbus reikės mokėti papildomai, namo gyventojai su šiomis sąlygomis sutiko. Liudytojas nurodė, jog namo gyventojai išreiškė pageidavimą, kad pasirinktas rangovas suteiktų ne mažesnį kaip 24 mėnesių išsimokėjimo terminą. Pažymėjo, jog susirinkimo metu nebuvo žinoma tiksli darbų atlikimo kaina, todėl protokole nebuvo įrašyta nuostata dėl sutikimo papildomai sumokėti už darbų kainą, kuri viršys kaupiamųjų lėšų likutį. Vis dėlto, tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys A. M., A. R., S. N. pateiktais atsiliepimais į ieškinį bei paaiškinimais teismo posėdžio metu su nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, jog apie kaupiamųjų lėšų likutį 2015-04-14 susirinkimo metu nebuvo informuoti, manė, jog šių lėšų remonto darbams atlikti pakaks, o apie tai, kad už rangos darbus reikės mokėti papildomai, jiems tapo žinoma gavus ieškovės pateiktas sąskaitas.

Antra, nors ieškovė nurodo, jog namo gyventojai turėjo bei galėjo suprasti, jog kaupiamųjų lėšų 2015-04-14 susirinkime numatytiems darbams atlikti nepakaks, kadangi dalis kaupiamųjų lėšų jau buvo panaudotos namo remontui, tačiau teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2007-04-05 balsavimo raštu protokolu Nr. 32 ir ieškovės 2007-04-05 įsakymu Nr. 14 laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2011-06-30 iš butų ir kitų patalpų savininkų buvo renkamos kaupiamosios lėšos po 3,00 Lt/m2. 2009-08-31 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti stogo remonto darbai už 19 479,63 Lt. Taigi, nors sutiktina su ieškove, jog butų ir kitų patalpų savininkai turėjo žinoti, kad anksčiau rinktų kaupiamųjų lėšų dalis buvo panaudota stogo remonto darbams, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog butų ir kitų patalpų savininkai žinojo apie šių lėšų likutį, kadangi nėra aišku, ar stogo remonto darbų atlikimo metu jie žinojo apie surinktą kaupiamųjų lėšų sumą ir tokiu būdu galėjo apskaičiuoti jų likutį po remonto darbų. Be to, kaupiamosios lėšos buvo renkamos dar beveik dvejus metus po stogo remonto darbų, t.y. iki 2011-06-30, o 2015 metų gegužės mėnesį jos buvo pradėtos rinkti iš naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimo Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu, todėl butų ir kitų patalpų savininkai galėjo nežinoti tikslios kaupiamųjų lėšų sumos, kuri buvo sukaupta iki 2015-04-14 susirinkimo.

Trečia, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė paskelbė konkursą projektavimo darbams atlikti. 2015-04-27 gautų pasiūlymų vertinimo protokolu konkurso dėl daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), fasado remonto projekto rangos darbų laimėtoja pripažinta UAB „Sunsolis“. 2015-05-05 tarp ieškovės ir UAB „Sunsolis“ sudaryta projektavimo darbų sutartis, pagal kurią UAB „Sunsolis“ įsipareigojo parengti projektą fasado remonto darbams pagal 2015-04-15 apžiūros aktą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), už 1 400,00 Eur, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. 2015-08-27 tarp ieškovės ir UAB „Sunsolis“ sudarytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. 2015-09-28 ieškovės internetinės svetainės savitarnos sistemoje buvo paskelbta informacija apie tai, jog buvo atlikti projektavimo darbai už 1 190,00 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog kartu su minėta informacija butų ir kitų patalpų savininkams būtų pateikti duomenys apie kaupiamąsias lėšas, likusias ieškovei sumokėjus už projektavimo darbus.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant to, ar namo gyventojai 2015-04-14 susirinkime žinojo apie kaupiamųjų lėšų likutį, teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog minėto susirinkimo metu nebuvo žinoma darbų kaina. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-22 ieškovė paskelbė kainų apklausą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rangos darbams atlikti. 2016-03-31 gautų pasiūlymų vertinimo protokolu Nr. 024 konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Professional masters group“. 2016-06-28 tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“ sudarytas priedas Nr. 24 prie 2012-10-10 sutarties Nr. DB-SUT-12-045, pagal kurią UAB „Professional masters group“ įsipareigojo iki 2016-09-28 atlikti daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus už 59 688,54 Eur, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, pačiai ieškovei daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina tapo žinoma tik gavus rangovų pasiūlymus dėl remonto darbų atlikimo ir 2016-03-31 išrinkus konkurso laimėtoją, todėl akivaizdu, kad 2015-04-14 susirinkimo metu atsakovės ir tretieji asmenys apie planuojamų remonto darbų kainą nežinojo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju rangovo UAB „Professional masters group“ pasiūlyta 59 688,54 Eur kaina turėjo būti paskirstyta devynių butų ir kitų patalpų savininkams, todėl akivaizdu, jog kiekvienam iš jų tenkanti suma buvo pakankamai didelė ir turėjo esminės reikšmės jų apsisprendimui dėl remonto darbų atlikimo. Be to, iš 2016-03-31 gautų pasiūlymų vertinimo protokolų Nr. 024 matyti, jog rangovo UAB „Professional masters group“ pasiūlyta kaina buvo 59 688,54 Eur, o rangovo UAB „Klaibuta“ – 71 586,82 Eur, t.y. pasiūlymų kaina skyrėsi 11 898,28 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2015-04-14 susirinkime daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai negalėjo tinkamai numatyti ir įvertinti būsimų remonto darbų kainos, juolab kai skirtingų rangovų siūlomos kainos už analogiškus darbus skiriasi gana ženkliai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punkte numatyta, kad administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekdama veikti rūpestingai ir apdairiai bei užtikrinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus 2016-03-31 išrinkus konkurso dėl rangos darbų atlikimo laimėtoją turėjo kreiptis į butų ir kitų patalpų savininkus dėl jų sutikimo sudaryti rangos sutartį su konkurso laimėtoja už jos pasiūlytą kainą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės paskelbto konkurso laimėtoja buvo išrinka 2016-03-31, o sutartis su ja sudaryta 2016-06-28, t.y. praėjus trejiems mėnesiams nuo laimėtojos išrinkimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko kreiptis į atsakoves bei trečiuosius asmenis dėl sutikimo sudaryti rangos sutartį su UAB „Professional masters group“, tačiau ieškovė šių veiksmų neatliko. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie UAB „Professional masters group“ pasiūlytą rangos darbų kainą galėjo sužinoti prisijungę prie savo paskyros internetinėje svetainėje, tačiau, kaip nurodė pati ieškovė, teisės aktai tokios pareigos bendraturčiams nenumato. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-26 tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“ sudarytas atliktų darbų aktas, o informacija apie rangos darbų kainą buvo paskelbta 2016-09-28, t.y. jau po rangos darbų atlikimo. Aplinkybę, jog butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo informuoti apie rangos darbų kainą ir apmokėjimo sąlygas patvirtina ir tai, kad 2016-07-07 ieškovė užregistravo prašymą suteikti informaciją apie name vykdomus renovacijos darbus ir jų finansavimą, t.y. ieškovė minėtą užklausą gavo netrukus po rangos sutarties sudarymo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pateikusi atsakymą į paklausimą, nėra. Informacijos apie tai, kad 2016-03-31 UAB „Professional masters group“ su pasiūlyta 59 688,54 Eur kaina buvo paskelbta konkurso dėl rangos darbų atlikimo laimėtoja, ieškovė nepateikė ir atsakovėms bei tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2016 metų spalio mėnesio, t.y. nuo konkurso laimėtojos išrinkimo iki rangos darbų atlikimo, siunčiamose sąskaitose. Be to, nors ieškovė ir liudytojas G. K. nurodė, jog visa informacija, susijusi su remonto darbais, buvo skelbiama namo skelbimų lentoje, tačiau atsakovės ir tretieji asmenys A. R., S. N. ir A. K. su šiomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, jog skelbimų lentoje jokia informacija nebuvo skelbiama. Byloje kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nėra. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai nepranešė atsakovėms ir tretiesiems asmenims apie rangos darbų kainą. Dėl šios priežasties, net ir esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad butų ir kitų patalpų savininkai sutiko už namo remonto darbus mokėti ne tik iš kaupiamųjų lėšų, tačiau ir papildomai, toks sutikimas, išreikštas nežinant visų esminių susitarimo sąlygų – šiuo atveju kainos – negali būti laikomas tinkamu.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).

Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 478,44 Eur skolos priteisimo iš kiekvienos iš atsakovių už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimo už paslaugas iki 2016 metų lapkričio mėnesio neturėjo. Pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą atsakovės už 2016 metų lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas turi mokėti iš viso 196,82 Eur, t.y. 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą ir 16,34 Eur už kitas paslaugas; už 2016 metų gruodžio mėnesį – 195,96 Eur, t.y. 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą ir 15,48 Eur už kitas paslaugas; už 2017 metų sausio mėnesį – 196,57 Eur, t.y. 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą ir 16,09 Eur už kitas paslaugas, už 2017 metų vasario mėnesį – 195,96 Eur, t.y. 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą ir 15,48 Eur už kitas paslaugas; už 2017 metų kovo mėnesį – 196,21 Eur, t.y. 180,48 Eur už remontą, keitimą, montavimą ir 15,73 Eur už kitas paslaugas. Atsižvelgus į tai, kad 2015-04-14 susirinkimo metu buvo nutarta atlikti remonto darbus, sumokant už juos iš kaupiamųjų lėšų, o atsakovės nebuvo davusios sutikimo dėl papildomo apmokėjimo už atliktus darbus, joms apie UAB „Professional masters group“ pasiūlytą rangos darbų kainą pranešta nebuvo, prieš darbų atlikimą sutikimo dėl šios kainos ieškovė gavusi nebuvo, konstatuotina, jog atsakovės šiuo pagrindu neturi prievolės mokėti už remonto darbus papildomai, t.y. sumokėti sumą, kuri viršija jų sukauptas kaupiamąsias lėšas. Taigi, atsakovės už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31 turi sumokėti ieškovei iš viso 79,12 Eur (16,34 Eur + 15,48 Eur + 16,09 Eur + 15,48 Eur + 15,73 Eur). Šiuo atveju ieškovė taip pat skaičiavo atsakovėms 5 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą mokėti sumą. Vadovaujantis ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita, ieškovės taip pat turi mokėti: 2017 m. sausio mėnesį – 0,07 Eur palūkanas (16,34 Eur x 5 proc./365 d. x 31 d.); 2017 m. vasario mėnesį – 0,14 Eur palūkanas ((16,34 Eur + 15,48 Eur) x 5 proc./365 d. x 31 d.); 2017 m. kovo mėnesį – 0,18 Eur palūkanų ((16,34 Eur + 15,48 Eur + 16,09 Eur) x 5 proc./365 d. x 28 d.). Taigi, atsakovės iš viso už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31 turėjo sumokėti atsakovei 79,51 Eur (79,12 Eur + 0,07 Eur + 0,14 Eur + 0,18 Eur). 2017-03-29 atsakovės sumokėjo ieškovei 13,23 Eur.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovėms iš atsakovių priteistina 66,28 Eur (79,51 Eur - 13,23 Eur) skola už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-03-31, t.y. iš kiekvienos iš atsakovių po 33,14 Eur.

Ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 72,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 2,52 Eur už Gyventojų registro departamento duomenų paieškas ir 54,45 Eur už teisinę pagalbą. Patenkinus 7 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 5,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 2,55 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos iš atsakovių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsakovės prašo priteisti iš ieškovės 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, t.y. kiekvienai iš atsakovių po 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovėms turi būti įvertinta tai, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, nereikalaujanti specialių žinių bei didelių laiko sąnaudų. Be to, atsiliepimas yra parengtas abiejų atsakovių vardu, tačiau bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą yra skaičiuojamos kiekvienai atsakovei atskirai. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės patyrė iš viso 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, t.y. po 250,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 2 044,00 Eur (817,60 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 3 val. 21 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 3 val x 0,1 x 817,60 Eur, t.y. 245,28 Eur. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės patyrė iš viso 100,00 Eur išlaidų už pasirengimą, bei atstovavimą teisme.

Taigi, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio. Teismas pažymi, jog nors ieškovės atstovė prašo sumažinti atsakovėms priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei tris kartus mažesnės už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šias išlaidas mažinti. Be to, nors ieškovės atstovė nurodė, kad atsiliepimas yra parengtas abiejų atsakovių vardu, o bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą yra skaičiuojamos kiekvienai atsakovei atskirai, tačiau, kaip jau minėta, bendras atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra gerokai mažesnis už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, o įstatymas nedraudžia atsakovėms šias išlaidas padalinti lygiomis dalimis ir apmokėti atskirai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atmetus 93 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovėms iš ieškovės priteistina 558,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. kiekvienai atsakovei po 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovėms iš ieškovės priteistina 552,90 Eur (558,00 Eur - 5,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t.y. kiekvienai atsakovei po 276,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M. ir A. R. patyrė po 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Teismas pažymi, jog ieškovės atstovė nurodė, kad trečiųjų asmenų pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra iš esmės analogiškas atsakovių pateiktam atsiliepimui į ieškinį. Be to, atsiliepimas yra parengtas abiejų trečiųjų asmenų vardu, tačiau bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą yra skaičiuojamos kiekvienam iš jų atskirai. Vis dėlto, teismas pažymi, jog nors trečiųjų asmenų pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra panašus į atsakovių pateiktą atsiliepimą į ieškinį, tačiau minėti procesiniai dokumentai nėra identiški, juos parengė skirtingi atstovai. Be to, bendras trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra tris kartus mažesnis už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, o įstatymas nedraudžia tretiesiems asmenims šias išlaidas padalinti lygiomis dalimis ir apmokėti atskirai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atmetus 93 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. ir A. R. iš ieškovės priteistina po 316,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 16,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 7 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistina 1,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvienos iš atsakovių po 0,56 Eur. Atmetus 93 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 15,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. N. 33,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“.

Priteisti iš atsakovės Z. N. 33,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 276,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. N..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 276,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. N..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 316,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. R..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 316,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ į valstybės biudžetą 15,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės N. N. į valstybės biudžetą 0,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės Z. N. į valstybės biudžetą 0,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Larisa Šimanskienė