Civilinė byla Nr. e2A-229-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01700-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,Vichiunai Nordic AS, darbuotojų atstovas G. P., uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnų grupė“, Vichiunai Nordic AS atstovas T. S., Vichiunai Nordic AS atstovas A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnų grupė“ atstovė A. R., uždaroji akcine bendrovė „Vičiūnų grupė“ atstovas T. S. ir bankrutavusi akcinė bendrovė „Vievio paukštynas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. netiesioginiu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vievio paukščiai“ ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Valeksa“ bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) „Vievio paukštynas“ 5 431 768 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip vienas iš didžiausių BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių, netiesioginį ieškinį reiškia siekdamas apginti BAB „Vievio paukštynas“ bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teigimu, BAB „Vievio paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) ilgą laiką buvo įtakingiausių Lietuvos verslo struktūrų kovos įkaite nuo jos bankroto bylos pradžios, kai Bendrovės kreditoriai buvo pasiryžę bankroto bylą nutraukti, tačiau didžiausią reikalavimų dalį 2012 m. įsigijusios su V. M. susijusios įmonės priėmė kitokį sprendimą. Tapusi didžiausia Bendrovės kreditore, Vichiunai Nordic AS ėmėsi veiksmų, kad Bendrovės bankroto byloje priimami sprendimai būtų perkelti į Bendrovės kreditorių komitetą, kuris buvo sudarytas vien iš su Vichiunai Nordic AS verslo grupe susijusių asmenų / jų atstovų. Perėmus Bendrovėje sprendimų priėmimo kontrolę ir pasitelkus tikėtinai specialiai tam tikslui 2012 m. įsteigtą atsakovę UAB „Vievio paukščiai“, buvo nuspręsta iš Bendrovės verslą perkelti į kitą įmonę, o iki verslo perkėlimo dar ir Bendrovės kreditorių sąskaita pasipelnyti, naudojantis Bendrovės įranga, pastatais bei visu kitu turtu, pastarajai perkeliant patiriamus nuostolius, o pelną perkeliant į atsakovę UAB „Vievio paukščiai“.
3. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. įvyko Bendrovės kreditorių komiteto posėdis, kurį sudarė UAB „Vičiūnų grupė“ (2 balsai), Vichiunai Nordic AS (2 balsai) ir darbuotojų atstovas G. P., kuriame pirmu darbotvarkės klausimu nutarta, atsižvelgiant į Bendrovės turto vertinimo ataskaitas, visą jos turtą pardavinėti kaip bendrą kompleksą varžytynėse. Kreditorių komiteto posėdyje taip pat buvo nutarta, kad bendra pradinė Bendrovės turto pardavimo kaina – 19 466 567,46 Eur, nustatytas 10 000 Eur kainos kėlimo intervalas, bei nutarta, jog, neįvykus pirmosioms varžytynėms, turtas antrosiose varžytynėse bus pardavinėjamas tomis pačiomis sąlygomis ir tokia pat tvarka už 18 496 239,26 Eur bendrą kainą. Neįvykus dvejoms Bendrovės viso turto komplekso varžytynėms, 2017 m. balandžio 11 d. Bendrovės kreditorių komitetas posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė tokį nutarimą: „Atsižvelgiantį tai, kad 2017-03-31 antrosios BAB „Vievio paukštynas“ turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis bei atsižvelgiant į įkaito turėtojų atsisakymą perimti įkeistą BAB „Vievio paukštynas“ turtą už nustatytą pardavimo varžytynėse kainą, nustatyti, kad visas AB „Vievio paukštynas“ nekilnojamas ir kilnojamas turtas kaip bendras kompleksas parduodamas už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą“. 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės kreditorių komitetas posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė dar vieną nutarimą: „...pripažinti laimėjusiu 2017-04-24 UAB „Vievio paukščiai“ pasiūlymą įsigyti visą AB „Vievio paukštynas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kaip bendrą kompleksą <...> už 10 300 000 Eur <...> kainą (be PVM)“. Tai reiškia, kad visą Bendrovės turtą buvo ketinama perleisti UAB „Vievio paukščiai“ už beveik dvigubai mažesnę kainą nei nustatyta bankroto byloje pateiktose objektyviose Bendrovės turto vertinimo ataskaitose.
4. Dėl to, kad Bendrovė visą savo turto kompleksą neteisėtai perleido atsakovei UAB „Vievio paukščiai“, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Bendrovės turto perleidimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-3599-258/2018).
5. Ieškovas nurodė, kad įrodytos visos netiesioginio ieškinio sąlygos: pirma, jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Bendrovę, nes jo finansinis reikalavimas 2 252 755,58 Eur sumai yra patvirtintas bankroto byloje; antra, Bendrovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo į atsakovę UAB „Vievio paukščiai“, kurios Bendrovės bankroto administratorius sąmoningai bei piktybiškai neįgyvendina.
6. Ieškovo teigimu, Bendrovei žala buvo padaryta kreditorių komiteto nutarimais sukūrus bei įgyvendinus pinigų bei turto užvaldymo schemą, tokiam tikslui panaudojant naujai įsteigtą bendrovę – UAB „Vievio paukščiai“. Ieškovas nurodė, kad Bendrovės veiklos pelnas buvo generuojamas per naujai įsteigtą UAB „Vievio paukščiai“, o veiklos sąnaudos ir išlaidos buvo paliekamos Bendrovei, tokiu būdu Bendrovei buvo padaryta mažiausiai 5 431 768 Eur žala, kuri turėtų būti suprantama kaip UAB „Vievio paukščiai“ per visus veiklos metus gautas grynasis pelnas.
7. Ieškovo nuomone, UAB „Vievio paukščiai“ nurodyti veiksmai negalėjo būti atlikti be Bendrovės bankroto administratorės UAB „Valeksa“ pritarimo ar bent neteisėto neveikimo, galimai veikiant kartu su trečiaisiais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 2 dalis).
10. Teismo vertinimu, ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais, pagrindžiančiais visų nutarties 9 punkte nurodytų sąlygų buvimą. Ieškovas reikalavimą priteisti BAB „Vievio paukštynas“ naudai 5 431 768 Eur žalos atlyginimą, kildina iš Bendrovės negautų pajamų (pelno), kurias Bendrovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę tariamai neteisėtų atsakovių veiksmų, tačiau ieškovas neįrodė Bendrovės reikalavimo teisės į atsakoves. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad Bendrovės negautos pajamos (pelnas) yra būtent tokio dydžio, kokios buvo numatytos gauti iš anksto Bendrovės bankroto proceso metu. Teismo nuomone, vien tas faktas, kad UAB „Vievio paukščiai“ uždirbo tam tikro dydžio pelną, neįrodo, jog Bendrovė be kreditoriaus pagalbos būtų uždirbusi tokio pat dydžio pelną.
11. Teismo vertinimu, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas dar tik siekia nustatyti Bendrovės reikalavimo teisę į atsakoves, tačiau tokios reikalavimo teisės neturi, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta sąlyga dėl Bendrovės reikalavimo teisės neabejotinumo, galiojimo ir vykdytinumo.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip kreditorius, privalo įrodyti, jog egzistuoja jo kaip kreditoriaus interesų pažeidimas, tačiau ir ši sąlyga įrodinėjama tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant, kaip konkrečiai pažeidžiami paties ieškovo interesai.
13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-308-258/2019, konstatuota, jog ieškovas Bendrovės kreditoriumi tapo nuo 2018 m. liepos 26 d., o tai reiškia, kad tik nuo šio momento ieškovas įgijo teisę įgyvendinti Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje nustatytas kreditoriaus teises. Visi sandoriai, kuriais grindžiamas ieškinys, buvo atlikti iki ieškovui tampant Bendrovės kreditoriumi, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas nėra įgijęs teisės reikšti reikalavimo dėl žalos, tariamai patirtos iki tampant Bendrovės kreditoriumi, atlyginimo.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės nėra Bendrovės skolininkės ir neegzistuoja neabejotina, galiojanti bei vykdytina BAB „Vievio paukštynas“ turtinė teisė atsakovių atžvilgiu, kurios pati Bendrovė neįgyvendinta, o tai reiškia, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo atsakovių atžvilgiu reikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai apie atsakovių atliktus neteisėtus veiksmus grindžiami išimtinai prielaidomis ir subjektyviais ieškovo samprotavimais, kuriuos paneigia įsiteisėję teismų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-230-258/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4938-798/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-349-258/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-328-823/2018).
16. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Valeksa“ būtų pažeidusi savo, kaip bankroto administratorės pareigas, Bendrovės bankroto procese. Ieškovo samprotavimus apie neteisėtus Bankroto administratorės veiksmus tęsiant Bendrovės veiklą, vykdant kreditorių komiteto nutarimus dėl turto nuomos, teismo nuomone, paneigia aktualios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės.
17. Ieškovas reikalauja atlyginti žalą, kuri jo nuomone, buvo padaryta 2012 – 2015 metų laikotarpiu. Teismas vertino, kad ieškovas kaip kreditorius, perėmęs reikalavimus iš kitų kreditorių, kurie bankroto byloje dalyvavo nuo pat pradžių, neįgijo daugiau teisių nei buvę kreditoriai, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Kadangi atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį teismas atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismo atliktas bylos aplinkybių tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas. Apeliantui buvo apribota teisė rinkti įrodymus (teismas netenkino ieškovo prašymų išreikalauti papildomus duomenis, nepriėmė ieškovo pateiktų įrodymų, dubliko). Toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamai išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės.
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2019 m. kovo 25 d. ieškovo pateiktus įrodymus, iš kurių turinio matyti, kad Bendrovės bankroto administratorė vienasmeniškai priimdavo sprendimus daryti atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ itin dideles nuolaidas, viršijusias 500 000 Eur, arba atlikdavo kainų korekcijas, kurios viršydavo 700 000 Eur. Nepriėmęs ir neišanalizavęs šių įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai spręsti dėl Bendrovės bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
18.3. Ginčo dėl to, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į Bendrovę, nėra. BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ neįgyvendina Bendrovės teisių arba tai daro labai vangiai ar net priešingai pačios Bendrovės interesams, tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-328-823/2018. BAB „Vievio paukštynas“ ūkinė–komercinė veikla buvo nuostolinga viso bendradarbiavimo su UAB „Vievio paukščiai“ metu. Bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, nėra pareiškusi jokio ieškinio UAB „Vievio paukščiai“ dėl žalos atlyginimo vien dėl to, kad žala buvo daroma žinant bankroto administratorei. Darytina išvada, kad egzistuoja abi sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
18.4. Konstatuodamas, kad ieškovas Bendrovės kreditoriumi tapo tik nuo 2018 m. liepos 26 d., teismas nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-308-258/2019. Be to, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, pats teismas nurodė, kad ieškovas perėmė Bendrovės kreditorių, kurie bankroto procese dalyvavo nuo pat pradžių, teises, todėl yra saistomas ieškinio senaties terminų, neva taikytinų pradiniams kreditoriams, o tai reiškia, jog pats teismas pripažino, kad ieškovas yra įgijęs visas pradinių kreditorių teises.
18.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui ar pradiniam kreditoriui UAB „Novakopa“ buvo žinoma apie Bendrovei padarytą žalą 2012 – 2015 metų laikotarpiu, nes kreditorių susirinkimai nevyko, kadangi Bendrovės kreditorių susirinkimo teisės buvo perleistos Bendrovės kreditorių komitetui, kuris apie priimamus sprendimus kreditorių neinformavo. Be to, jei ir būtų konstatuota, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tai ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, turėtų būti atnaujinamas.
19. Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio15 d. sprendimą, atsisakyti priimti naujus rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
19.1. Ieškovas pats nevykdė pareigos rinkti ir teikti teismui įrodymus, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovo dublikas nebuvo priimtas tik dėl to, kad jis buvo pateiktas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teismo nustatyto termino pateikti dubliką, pabaigos. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus, motyvuodamas tuo, jog pats ieškovas turi pareigą rinkti ir teikti į bylą įrodymus. Taigi ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pats tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba ir vilkino bylos nagrinėjimą.
19.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 6.68 straipsnyje numatytų netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų. Bendrovė neturi kreditorinio reikalavimo teisės, kurios neįgyvendintų UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu. Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo nurodomai žalai, t. y. 5 431 769 Eur, nustatyti, kadangi nėra konstatuoti jokie neteisėti veiksmai. Dėl ieškovo keliamų klausimų dėl Bendrovės kreditorių komiteto sudėties ir jo sąsajų su UAB „Vievio paukščiai“ akcininkais, taip pat dėl Bendrovės sprendimo vykdyti ūkinę–komercinę veiklą bankroto proceso metu ir dėl Bendrovės ūkinio–komercinio komplekso pardavimo yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.
19.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio reikalavimams taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.128 straipsnyje numatyta, kad asmenų prievolės pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kito. Apeliantas tik deklaratyviai tvirtina, kad esą nei pirminiam kreditoriui, iš kurio jis perėmė reikalavimo teises į Bendrovę, nei jam nebuvo teikiama informacija apie Bendrovės veiklą, todėl nei pirminis kreditorius, nei jis negalėjo žinoti apie Bendrovei daromą žalą.
20. Trečiasis asmuo BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apelianto prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos esminius argumentus:
20.1. Apeliantas poziciją dėl tariamo bylos esmės neatskleidimo iš esmės grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus ir motyvuotas. Teismas neapribojo ieškovo galimybės rinkti įrodymus, o pats ieškovas, teismo posėdžio išvakarėse pateikdamas didelės apimties dokumentus, vilkino bylos nagrinėjimą. Ieškovas turėjo visas galimybes laiku surinkti ir pateikti teismui įrodymus.
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja netiesioginio ieškinio sąlygos. Ieškovas neįrodė Bendrovės reikalavimo teisės į UAB „Vievio paukščiai“. Ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti Bendrovės netiesioginius nuostolius, todėl jis turėjo įrodyti ne tik atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir tai, jog Bendrovė be UAB „Vievio paukščiai“ kaip kreditoriaus pagalbos, būtų uždirbusi tokį pat pelną kaip ir UAB „Vievio paukščiai“. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė be kreditoriaus UAB „Vievio paukščiai“ pagalbos apskritai būtų nutraukusi ūkinę–komercinę veiklą daug anksčiau ir tai būtų apsunkinę visų kreditorių padėtį. Vien tai, kad UAB „Vievio paukščiai“ uždirbo tam tikro dydžio pelną, neįrodo, jog Bendrovė be šio kreditoriaus pagalbos būtų gavusi tokio pat dydžio pelną. Aplinkybė, kad Bendrovė patyrė nuostolių, niekaip nereiškia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo fakto.
20.3. Ieškovas neįrodė, kad Bendrovė turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „Vievio paukščiai“. Sąlyga, kad reikalavimo teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, reiškia, jog reikalavimo teisė turi būti nustatyta jau iki ieškinio pareiškimo. Netiesioginiu ieškiniu negali būti bandoma tik įrodinėti ir įgyti reikalavimo teisę.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Valeksa“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Ieškovas pats galėjo gauti reikiamus duomenis. Pats ieškovas nepasinaudojo teise teikti dubliką į bylą. Vėlesni ieškovo prašymai buvo siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.
21.2. Ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų netiesioginaim ieškiniui pareikšti. Atsakovės nėra Bendrovės skolininkai ir neegzistuoja neabejotina bei vykdytina BAB „Vievio paukštynas“ turtinė teisė atsakovių atžvilgiu, kurios Bendrovė pati neįgyvendina. Šioje byloje ieškovas dar tik įrodinėjo žalos padarymo faktą ir dydį.
21.3. Ieškovo įvardijami atsakovių neteisėti veiksmai grindžiami tik prielaidomis, be to, ieškovo samprotavimus apie neteisėtus atsakovių veiksmus paneigia įsiteisėję teismų sprendimai. Taip pat ieškovas neįrodė ir Bendrovei tariamai padarytos žalos fakto, kurią nurodo, kaip Bendrovės negautas pajamas. Neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir neva Bendrovės patirtos žalos.
21.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas reikalauja atlyginti žalą, kuri neva padaryta 2012 – 2015 m. laikotarpiu, nors akivaizdu, kad šiems reikalavimams reikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Neįrodyta byloje, kad kreditoriai, iš kurių ieškovas įgijo reikalavimo teises, apie tariamai daromą žalą nežinojo ar negalėjo žinoti. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2018 m. vasario 14 d. ieškovas iš kreditoriaus UAB „Novakopa“ perėmė tik 4 062,98 Eur reikalavimą, o 2018 m. kovo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas iš kreditoriaus TeSo Ten ElsenGmbH& Co.KG perėmė net 2 226 505,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Šiam kreditoriui buvo žinoma, kad Bendrovė vykdo ūkinę–komercinę veiklą, taip pat buvo žinomi ir kreditorių komiteto nutarimai dėl Bendrovės turto nuomos UAB „Vievio paukščiai“, kadangi TeSo Ten ElsenGmbH& Co.KG skundė šiuos nutarimus teismui. Visi Bendrovės kreditorių komiteto protokolai buvo teikiami į Bendrovės bankroto bylą, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreditoriai UAB „Novakopa“ ir TeSo Ten ElsenGmbH& Co.KG būtų kreipęsi į bankroto administratorę su prašymu informuoti apie Bendrovės bankroto proceso eigą ir, kad bankroto administratorė būtų atsisakiusi tai padaryti.
21.5. Įrodinėjant bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta, kokias Įmonių bankroto įstatyme numatytas pareigas bankroto administratorė pažeidė, be to, turi būti nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad UAB „Valeksa“ atliko neteisėtus veiksmus. Bankroto administratorė privalėjo vykdyti Bendrovės kreditorių komiteto nutarimus tiek dėl Bendrovės ūkinės–komercinės veiklos tęsimo, tiek dėl turto nuomos, kurių teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais instacine tvarka. Nebuvo įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos bankroto administratorės atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo
24. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašė priimti prie bylos rašytinius įrodymus, ieškovo pateiktus pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 5 d., kuriuos pirmosios instncijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą. Taip pat prašė išreikalauti iš BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ visus duomenis apie sudarytus sandorius su bet kokiais asmenimis, bet kokia forma bei su tokiais sandoriais susijusius dokumentus laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2018 m. kovo 26 d.; išreikalauti iš Elektrėnų savivaldybės administracijos archyvo dokumentus, perduotus pagal 2018 m. birželio 12 d. likviduoto juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti aktą Nr. 21/01A-4 ir tenkinus šį prašymą sudaryti galimybę apeliantui susipažinti su išreikalautais dokumentais bei pateikti rašytinį prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo.
25. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
27. Atsakovės UAB „Valeksa“ ir UAB „Vievio paukščiai“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, jog prašytus išreikalauti įrodymus galėjo gauti ir pateikti teismui pats ieškovas (CPK 135 straipsnio 2 dalis), nes bankroto administratorė 2018 m. liepos 11 d. pranešimu informavo ieškovą, kad BAB „Vievio paukštynas“ dokumentai 2018 m. birželio 12 d. buvo perduoti į Elektrėnų savivaldybės administracijos archyvą ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos dar iki ieškinio pareiškimo. Be to, ieškovo prašyti išreikalauti įrodymai peržengė šioje byloje nagrinėto ginčo ribas, pats reikalavimas buvo abstraktus – išreikalauti BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ visus sudarytus sandorius laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2018 m. kovo 26 d., vėliau (2019 m. kovo 25 d.) prašė išreikalauti visus dokumentus, perduotus pagal 2018 m. birželio 12 d. likviduoto juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti aktą Nr. 21/01A-4, kuriuo į archyvą perduotos 1 537 bylos (segtuvai) BAB „Vievio paukštynas“ dokumentų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų išreikalauti ir priimti į bylą duomenų pobūdį bei jų pateikimo aplinkybes, pažymi, kad apelianto prašomi pridėti dokumentai, kuriuos apeliantas surinko apie BAB „Vievio paukštynas“ sudarytus sandorius su UAB „Vievio paukščiais“ Elektrėnų savivaldybės archyve buvo pateikti pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio išvakarėse, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu ar vėlesniais ieškovo teiktais procesiniais dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos duomenis kaip įrodymus į bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo visas galimybes laiku surinkti ir pateikti teismui dokumentus, įskaitant ir procesinį dokumentą – dubliką, tačiau jis tinkamai ir laiku nerealizavo savo teisės. Be to, prašymai išreikalauti duomenis yra pernelyg abstraktūs, nenurodomas jų ryšys su nagrinėjama byla, argumentai, kokioms faktinėms aplinkybės pagrįsti tokie duomenys reikalautini, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo dėl įrodymų priėmimo ir išreikalavimo netenkina.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu
29. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad byla yra sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir aiškinimo prasme, didelės apimties, reikalinga pašalinti eilę pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų. Todėl tinkamai ir visapusiškai byla gali būti išnagrinėta tik žodinio proceso tvarka.
30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.
31. Taigi įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos. Be to, šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios procesinuose dokumentuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
33. Apeliantas be kita ko prašo pripažinti darbuotojų atstovo G. P., Vichiunai Nordic AS atstovų T. S. ir A. R., UAB „Vičiūnų grupė“ atstovų A. R. ir T. S. dalyvavimą būtinu, tačiau nepateikė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegijai nusprendus netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkinamas ir šis prašymas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
34. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) yra BAB „Vievio paukštynas“ kreditorius, kurio turimas teismo nutartimis patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 2 252 755,58 Eur sumą.
35. BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. liepos 16 d. įvykusiame kreditorių susirinkime išrinkti penki nauji kreditorių komiteto nariai: du kreditoriaus Vichiunai Nordic AS atstovai, du UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovai bei darbuotojų atstovas G. P.. Kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių komiteto sudėties kreditoriai AB „Kauno grūdai“ ir TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG skundė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, kuris 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-362-258/2013 kreditorių skundus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2462/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. 2013 m. sausio 7 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą ir įpareigoti bankroto administratorę UAB „Valeksa“ teikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl BAB „Vievio paukštynas“ likvidavimo procedūrų atidėjimo. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-230-258/2014, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. balandžio 8 d. išnagrinėjus atskirąjį skundą apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2-570/2014. Vykdant 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, BAB „Vievio paukštynas“ toliau tęsė: pašarų veiklą; kiaušinių perdirbimo veiklą; paukščių skerdimo bei mėsos perdirbimo veiklą; vištų ir kiaušinių gavybos veiklą. 2013 m. lapkričio 26 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą dėl pašarų cecho nuomos UAB „Vievio paukščiai“. 2014 m. kovo 4 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą dėl kiaušinių perdirbimo cecho nuomos kooperatinei bendrovei „Baltic eggproduction“. Minėtus 2013 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto nutarimus kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG taip pat skundė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4938-798/2015 ieškinį atmetė (nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d.). 2014 m. gegužės 22 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą dėl skerdyklos bei mėsos perdirbimo cecho nuomos UAB „Agro mėsa“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4936-275/2015 patikrintas ir šio nutarimo teisėtumas. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-352-302/2016 atmetus atskirąjį skundą. Taigi visų nurodytų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
36. BAB „Vievio paukštynas“ 2015 m. gruodžio 2 d. kreditorių komitetas priėmė nutarimus, įpareigojančius bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl BAB „Vievio paukštynas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone bei leidimo BAB „Vievio paukštynas“ iki viso bankrutavusios įmonės turto pardavimo tęsti sudarytas veiklos sutartis, sudaryti ir nutraukti sutartis, susijusias su turto vertės išlaikymu. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-349-258/2015 pripažino BAB „Vievio paukštynas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat leido iki viso BAB „Vievio paukštynas“ turto pardavimo tęsti (vykdyti) sudarytas veiklos sutartis, sudaryti ir nutraukti įmonės turto nuomos sutartis, sudaryti ir nutraukti sutartis, susijusias su turto vertės išlaikymu. 2018 m. vasario 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 12/02/18-VP, kuria visas BAB „Vievio paukštynas“ nekilnojamasis turtas parduotas UAB „Vievio paukščiai“. Pažymėtina, kad sutartis buvo ginčijama teisme ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-559-881/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3599-258/2018 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovėms BAB „Vievio paukštynas“, UAB „Vievio paukščiai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei SEB bankui, dėl sandorio panaikinimo, paliktas nepakeistas.
37. Apelianto teigimu, žala BAB „Vievio paukštynas“ buvo padaryta bendrovės kreditorių komiteto nutarimais sukūrus bei įgyvendinus pinigų bei bendrovės turto užvaldymo schemą, tokiam tikslui panaudojant pačių kreditorių komiteto kontroliuojamą po BAB „Vievio paukštynas“ bankroto iškėlimo įsteigtą naują bendrovę – UAB „Vievio paukščiai“. BAB „Vievio paukštynas“ veiklos pelnas buvo generuojamas per naujai įsteigtą UAB „Vievio paukščiai“, o veiklos sąnaudos ir išlaidos buvo paliekamos BAB „Vievio paukštynas“, tokiu būdu BAB „Vievio paukštynas“ buvo padaryta mažiausiai 5 431 768 Eur žala, kuri turėtų būti suprantama kaip UAB „Vievio paukščiai“ per visus veiklos metus gautas grynasis pelnas.
Dėl įrodymų neišreikalavimo ir nepriėmimo pirmosios instancijos teisme
38. Apeliantas teigia, kad jam buvo apribota galimybė rinkti įrodymus (teismas netenkino ieškovo prašymų išreikalauti papildomus įrodymus, nepriėmė ieškovo pateiktų įrodymų bei dubliko) ir šiuos pažeidimus vertina kaip civilinio proceso pažeidimus.
39. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką kiekvienai šaliai turi būti suteikta protinga galimybė pristatyti savo argumentus, įskaitant įrodymus, tokiomis sąlygomis, kurios nesuteiktų joms esminės nelygybės prieš kitas bylos šalis (Dombo Beheer B. V. v. the Netherlands, Nr. 14448/88, 1993, § 33).
40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti BAB „Vievio aukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ visus sandorius, sudarytus su bet kokiais asmenimis bet kokia forma ir visus su tokiais sandoriais susijusius dokumentus už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2018 m. kovo 26 d. Vėliau (2019 m. kovo 25 d.) ieškovas prašė išreikalauti visus dokumentus, perduotus pagal 2018 m. birželio 12 d. likviduoto juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti aktą Nr. 21/01A-4, kuriuo į archyvą perduotos 1 537 bylos (segtuvai) BAB „Vievio paukštynas“ dokumentų. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymus išreikalauti įrodymus, motyvuodamas tuo, jog pats ieškovas turi pareigą rinkti ir teikti į bylą įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodydama, kad ieškovas turėjo galimybę pats kreiptis į Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos archyvą, kuriame saugoma bankrutavusios įmonės medžiaga ir su ja susipažinti, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas pateikti visų sandorių dokumentus, su bet kokiais asmenimis už beveik 6 metų laikotarpį yra pernelyg abstraktus. Nurodytina, kad įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turėti neabejotiną teisinę svarbą nagrinėjamam santykiui. Šiuo atveju vien abstraktus, niekaip nepagrįstas prašymas išreikalauti už atitinkamą laikotrapį visus sudarytos sandorius, negali būti vertinamas pagrįstu prašymu dėl duomenų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti pavėluotai ir teismo posėdžio išvakarėse pateiktą procesinį dokumentą – dubliką. Apeliantas turėjo visas galimybes laiku surinkti ir pateikti teismui dokumentus, įskaitant ir procesinį dokumentą – dubliką, tačiau jis tinkamai ir laiku nerealizavo savo teisės.
Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį
41. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015 ir kt.).
42. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis)). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 ir kt.).
43. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas V. D. pareiškė BAB „Vievio paukštynas“ vardu netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Vievio paukščiai“ ir UAB „Valeksa“, turėjo egzistuoti visos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos, inter alia (be kita ko), neabejotina, galiojanti ir vykdytina BAB „Vievio paukštynas“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti UAB „Vievio paukščiai“ ir UAB „Valeksa“ pareiga vykdyti savo prievolę BAB „Vievio paukštynas“.
44. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar BAB „Vievio paukštynas“ turi vykdytiną turtinę teisę į atsakoves, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti.
45. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nenustatė, kad, iki apeliantui pareiškiant BAB „Vievio paukštynas“ vardu netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Vievio paukščiai“ ir UAB „Valeksa“, BAB „Vievio paukštynas“ būtų turėjęs turtinę teisę, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat kad UAB „Vievio paukščiai“ ir UAB „Valeksa“ būtų turėjusios iš šios turtinės teisės kylančią pareigą vykdyti savo prievolę BAB „Vievio paukštynas“. Priešingai, byloje nustatyta, kad BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ tarpusavio prievoliniuose santykiuose kreditorė yra UAB „Vievio paukščiai“, o BAB „Vievio paukštynas“ yra skolininkė. Tuo tarpu UAB „Valeksa“ yra tik BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi.
46. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovės nėra BAB „Vievio paukštynas“ skolininkės ir neegzistuota neabejotina, galiojanti bei vykdytina BAB „Vievio paukštynas“ turtinė teisė atsakovių atžvilgiu, kurios BAB „Vievio paukštynas“ neįgyvendino. Šioje byloje apeliantas dar tik įrodinėjo, kad BAB „Vievio paukštynas“ yra padaryta tam tikro dydžio žala, vadinasi, netiesioginiu ieškiniu dar tik siekiama sukurti BAB „Vievio paukštynas“ turtinę teisę į atsakoves. Tai, kad netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti BAB „Vievio paukštynas“ turtinę teisę atsakovams nereiškia, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį (BAB „Vievio paukštynas“ turtinės reikalavimo teisės atsakovams). Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020.
47. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį (BAB „Vievio paukštynas“ turtinės reikalavimo teisės atsakovėms), todėl, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad ieškovo netiesioginis ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų ir vien šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškovo netiesioginį ieškinį atmesti.
Dėl bankroto administratorės atsakomybės
48. Apeliantas teigia, kad visi nurodyti UAB „Vievio paukščiai“ veiksmai negalėjo būti atlikti be BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ pritarimo arba neteisėto neveikimo, galimai veikiant išvien su trečiaisiais asmenimis, todėl galimai patirtą žalą kildina ir iš bankroto administratorės neteisėtų veiksmų / neveikimo.
49. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
52. Apelianto teigimu, bankroto administratorė UAB „Valeksa“ neįgyvendino BAB „Vievio paukštynas“ teisių arba tai darė vangiai ar net priešingai pačios bendrovės interesams, „aklai“ vykdydama bendrovės kreditorių komiteto nutarimus, jų nekvestionuodama.
53. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimus, susijusius su bankrutavusios (bankrutuojančios) bendrovės ūkine komercine veikla, priima įmonės kreditoriai. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kompetencija spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui ar komitetui.
54. Nagrinėjamu atveju BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetas priėmė 2013 m. sausio 7 d. nutarimą tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą, taip pat nutarimus dėl įmonės turto nuomos. Taigi, kaip teisingai savo atsiliepime teigia UAB „Valeksa“, viena vertus, BAB „Vievio paukštynas“ ūkinė komercinė veikla buvo tęsiama bei turtas nuomojamas remiantis teisėtais kreditorių komiteto nutarimais, bet ne vienašališku bankroto administratorės sprendimu. Kita vertus, bankroto administratorė turėjo pareigą vykdyti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas) kreditorių susirinkimo ir komiteto teisėtus nutarimus, kurių teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl bankroto administratorė neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti nutarties 35 punkte minėtų kreditorių komiteto nutarimų.
55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti atsakovės UAB „Valeksa“ veiksmus (neveikimą) neteisėtais. Be to, ieškovas nepagrindė ir kitų bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos faktą ir dydį, nes kitos įmonės UAB „Vievio paukščiai“ gautas pelnas neįrodo, jog BAB „Vievio paukštynas“ pati vykdydama veiklą, būtų gavusi tokio pat dydžio pelną.
Dėl ieškinio senaties
56. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui ar pradiniam kreditoriui UAB „Novakopa“ buvo žinoma apie BAB „Vilniaus paukštynas“ padarytą žalą 2012 – 2015 metais.
57. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties termino eiga prasideda, kai asmuo, kuris tiesiogiai dalyvauja ginčo materialiniame teisiniame santykyje, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kreditoriaus netiesioginiu ieškiniu įgyvendinamo materialinio teisinio reikalavimo apimtis neišsiplečia, lyginant ją su ta, kuri būtų, jeigu reikalavimą tiesiogiai įgyvendintų pats kreditoriaus skolininkas, t. y. kreditoriaus teisės skolininko skolininkui yra išvestinės iš kreditoriaus skolininko teisių, o asmuo, kuriam kreditorius pareiškia netiesioginį ieškinį, gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieš kreditoriaus skolininką (CK 6.68 straipsnio 4 dalis).
58. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas kaip kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš kitų BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių, kurie bankroto byloje dalyvavo nuo pat pradžių, neįgijo daugiau teisių nei pirminiai kreditoriai, todėl apie galimai patirtą žalą sužinojo dar 2012 – 2015 metais.
59. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instacijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi ieškinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 14 d., o paskutinis BAB „Vilniaus paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimas iš kurio ieškovas kildina neteisėtus veiksmus ir prašo priteisti žalą dėl veiklos pratęsimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-349-258/2015, kuria BAB „Vievio paukštynas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat leista iki viso BAB „Vievio paukštynas“ turto pardavimo tęsti (vykdyti) sudarytas veiklos sutartis, sudaryti ir nutraukti įmonės turto nuomos sutartis, sudaryti ir nutraukti sutartis, susijusias su turto vertės išlaikymu. Todėl apeliantas per elektroninių paslaugų portalą pasirašęs ir pateikęs ieškinį teismui 2018 m. rugsėjo 14 d., nėra praleidęs sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
60. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, iš esmės yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
61. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
62. Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ pateikė prašymą iš atsakovo V. D. priteisti 3 091,32 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovė UAB „Valeksa“ pateikė prašymą iš atsakovo V. D. priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kartu su prašymais teismui pateikti patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai – sąskaitos ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
63. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijų redakcija) nustatytais maksimaliais teisinių paslaugų dydžiais, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 261,39 Eur.
64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Visais atvejais tokios išlaidos priteisiamos įvertinant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nurodytos normos dispozicija nereiškia, kad teismas apskritai negali nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų užmokesčio dydžių, neatsižvelgiant ir nevertinant konkrečios bylos ypatumų, teisminio ginčo esmės ir svarbos, kitokių bylos išskirtinumo požymių. Teismo išlaidos, kurias turi atlyginti pralaimėjusi šalis, turi būti proporcingos. Proporcingumo principas nereiškia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtinai turi padengti visas kitos šalies patirtas išlaidas, vis dėlto bylą laimėjusi šalis turi teisę į tai, kad jai būtų atlyginta pakankamai didelė ir tinkama jos faktiškai patirtų išlaidų dalis.
65. Atsakovės UAB „Valeksa“ patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tuo tarpu, atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ prašomos priteisti išlaidos viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių argumentų apimtis, bylos sudėtingumą, mano pagrįsta ir protinga atsakovėms priteisti Rekomendacijose numatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius atitinkančias išlaidas, atitinkamai atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ iš apelianto (ieškovo) V. D. priteisti 1 261 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei UAB „Valeksa“ – 1 100 Eur, nes tokio dydžio atlyginimas būtų teisingas ir protingas atsakovių patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. D. (V. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“ (įmonės kodas 302811727) 1 261 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą), o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ (įmonės kodas 123703158) 1 100 Eur (tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė