Administracinė byla Nr. I-529-243/2011
Proceso Nr. 3-63-3-00312-2011-5
Teismo procesinio sprendimo kategorija 14.3, 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos V. M. atstovui V. P., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovams Petrui Kaminskui ir Ramunei Balsytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2011-08-03 sprendimo Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja V. M. patikslintu skundu nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijai 2011-06-15 padavė prašymą leisti rengti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą ir suformuoti 26 žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovė 2011-08-03 sprendimu Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 atsisakė prašymą dėl to, kad žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į K2 nagrinėjamą rajoną, kuriam nėra patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendinių, neišspręstas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų klausimas, nesuplanuotas privažiavimas prie sklypo, o Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 1.1 skyriuje nurodyta, kad pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Atsakovė atsisakydama leisti rengti žemės sklypo planą nurodė, kad pradėtas rengti K2 teritorijos detalusis planas ir kad tik patvirtinus detaliojo plano koncepciją bus galima teikti prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl leidimo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėja argumentuoja, jog pagal Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintą Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 8 punktą žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai, kurie prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai. Pagal Aprašo 14 punktą prašymas privalo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų ir per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, o struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Apraše, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Argumentuoja, jog pagal šias Aprašo nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą organizuoti žemės sklypo plano rengimą, jeigu privačios žemės savininkai parodė iniciatyvą ir pateikė prašymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o prašyme nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teigia, jog plano rengimo tikslas yra žemės sklypo padalijimas į 26 sklypus ir prašomu leisti rengti žemės sklypo planu nenustatomas teritorijos naudojimo ar tvarkymo režimas, todėl nepažeidžiamos Bendrojo plano nuostatos, jog pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimą Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 ir per teisės aktų nustatytą terminą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių patenkinti 2011-06-15 prašymą ir priimti sprendimą leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 punkte (b.l. 5, 33).
Pareiškėjos V. M. atstovas prašo patikslintą skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Argumentuoja, jog atsakovas neturi įgaliojimų leisti ar neleisti rengti pareiškėjos nuosavybės teise turimo žemės sklypo plano, o turėjo veikti pagal Aprašo nuostatas. Pažymi, jog atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė atsisakymo leisti rengti klypo planą teisinio pagrindo.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindžia tuo, jog žemės sklypo planai yra rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Nurodo, jog prieš pradedant rengti žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, turi būti įvertinami Aprašo 15-16 punktų reikalavimai. Argumentuoja, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į nagrinėjamą K2 rajoną, apimantį apie 105 ha plotą. Palangos bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1 nuostatose nurodyta, jog Palangos bendrojo plano sprendiniuose atskiri sklypai nenagrinėjami. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai (leistinas pastatų aukštis metrais, leistinas užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kt.) nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Nurodo, jog rengiamas Palangos miesto bendrajame plane nurodytų teritorijų K1 ir K2 detalusis planas. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-01-20 įsakymu Nr. (4.1)-A1-28 patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane nenustatyti žemės sklypo architektūriniai – urbanistiniai apribojimai, ryšių, elektros, vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekių, šiluminių trasų apsaugos zonos, ir pagal galiojantį Palangos bendrąjį planą negali nustatyti ir įvertinti pareiškėjos žemės sklypo plano rengimo reikalavimų, nurodytų Aprašo 15 ir 16 punktuose. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, siekdama Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto teritorijų planavimo tikslo - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, šiuo metu atlieka procedūras, susijusias su K2 rajono teritorijos, į kurią patenka pareiškėjos sklypas, detaliojo plano rengimu. Šios teritorijos detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, išsprendžiant inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų ir visuomeninių teritorijų plėtrą (b.l. 89-90).
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja V. M. ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimą Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo neleista pradėti rengti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 13).
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams, teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Pareiškėja V. M. 2011-06-15, vadovaudamasi Aprašo 8 punktu, inicijavo jai priklausančio 4,06 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą (b.l. 10). Aprašo 3 punkte nurodyta, jog žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Iš pareiškėjos prašymo turinio ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja siekia jai priklausantį 4,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti į 26 žemės sklypus, t.y. atlikti veiksmus, numatytus Aprašo 4.2.1 punkte (b.l. 14-15, 16). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žemės sklypai neformuojami (ir Aprašo nuostatos netaikomos): prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (5.1 punktas) ir prie elektros linijų stulpų ir kitų inžinerinės infrastruktūros objektų, kuriems aptarnauti reikia ne didesnio kaip 0,01 ha žemės ploto; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi pagal teisės aktus (5.2 punktas). Be šių nuostatų Apraše daugiau nėra įtvirtinta normų, draudžiančių pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus.
Aprašo 14 punkte numatyta, jog prašymus leisti pradėti rengti žemės sklypo planą administracijos direktorius turi išnagrinėti per 20 darbo dienų. Per šį terminą administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15-16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Iš šių teisės normų turinio matyti, jog administracijos direktoriaus įgaliojimai šioje srityje yra suvaržyti ir jis turi priimti konkretų sprendimą. Iš ginčijamo 2011-08-03 sprendimo Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 turinio matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, t.y. tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-29 įsakymu Nr. A1-313 vykdomas teritorijos, į kurią patenka pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, detalusis planavimas, ir tik patvirtinus detaliojo plano koncepciją bus galima teikti prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl rengimo žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tokia sprendimo motyvacija vertintina taip, jog pareiškėjos V. M. prašymas iš esmės net nebuvo nagrinėjamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A622-3091/2011 konstatavo, jog nors teritorijų planavimo dokumento koncepcijoje nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai ir išduodant žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir jo priedą (preliminarią žemės sklypo ribų schemą) į ją turi būti atsižvelgiama, tačiau vien tik koncepcijoje numatyti sprendiniai nėra pakankamas juridinis pagrindas neigiamam sprendimui priimti. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas teisės taikymo nuostatas, konstatuotina, jog konceptualioji detaliojo plano dalis laikytina rekomendacinio pobūdžio dokumentu. Koncepcija nėra savarankiškas teritorijų planavimo dokumentas, o tik jo rengimo etapo antroji stadija. Detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos metu parengti sprendiniai gali būti detalizuojami atskiromis kvartalo dalimis, žemės sklypo ar jų grupių detaliaisiais planais. Pažymėtina ir tai, jog minėta, kad pareiškėjos siekis yra padalinti žemės sklypą į 26 sklypus, todėl jos prašomas leidimas žemės sklypo planui rengti nepažeistų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1 nuostatų, pagal kurias pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai (leistinas pastatų aukštis metrais, leistinas užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kt.) nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose.
Pagal Aprašo 16.3 punktą, siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkamai naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Kiekvienu konkrečiu taip pat ir nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar suformuotas žemės sklypas atitiks Aprašo 16.3 punkto reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (b.l. 14. Nustatyta, jog atsakovė nevertino pareiškėjos pateiktą projektinį pasiūlymą (b.l. 16).
Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimas Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ laikytinas individualiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu. Jame yra išreikšta institucijos valia, sukelianti pareiškėjai teisines pasekmes – atsisakymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas, kuris inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą. Nagrinėjamu atveju, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimas Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jame nurodytos tik atsisakymo tenkinti prašymą priežastys, kurios, nustatyta, neatitinka teisinio reguliavimo, bet sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimas Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjos V. M. patikslintas skundas šioje dalyje tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Pareiškėja prašo per teisės aktų nustatytą terminą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių patenkinti jos 2011-06-15 prašymą ir priimti sprendimą leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 punkte. Konstatavus, jog pareiškėjos 2011-06-15 prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas laikantis Aprašo reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes tai yra institucijos prerogatyva išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą laikantis nustatytų procedūrų. Pareiškėjos V. M. patikslintas skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas dėl abiejų pareikštų reikalavimų. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.
Pareiškėja V. M. 2011-08-30 įgaliojimu Nr. JD-1693 įgaliojo UAB „Almontus“ direktorių V. P. atstovauti ją administraciniame teisme su visomis įstatymu suteiktomis teisėmis pareiškėjui (b.l. 7-8). Iš bylos duomenų matyti, jog skundą ir patikslintą skundą pareiškėjos vardu pasirašė ir teismui padavė jos įgaliotas atstovas, kuris taip pat dalyvavo ir ją atstovavo teismo posėdžiuose 2011-10-11 ir 2011-11-15 (b.l. 5, 33, 75). Sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas ir kasos pajamų orderį pareiškėjai išrašė UAB „Almontus“ direktorius V. P. ir pareiškėjos vardu padavė teismui prašymą dėl išlaidų atskaičiavimo su jų detalizavimu (b. l. 17, 95). Nėra paneigtas faktas, kad UAB „Almontus“ pareiškėjai suteikė teisines ir atstovavimo paslaugas, kurių atlyginimo pareiškėja siekia.
ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi; kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir CPK nustatyta tvarka. Aiškindamas nurodytas teisės nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ tiesiogiai nukreipia į CPK tik dėl kitų atstovų įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Tiesioginės nuorodos į CPK sprendžiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedimą administracinėse bylose, ABTĮ nėra. ABTĮ įstatymas nenumato ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir CPK nustatyta tvarka. CPK nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą, administraciniame procese netaikytinos (2008-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-566/2011). Įvertinus tai, jog ABTĮ nenustato ribojimų, kas gali asmenį atstovauti administracinėje byloje, o CPK nuostatos, sprendžiant, ar UAB „Almontus“ gali būti laikomas atstovu pagal pavedimą, netaikomos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos atstovavimas yra teisėtas. V. P. pareiškėją V. M. atstovauja kaip UAB „Almontus“ atstovas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėja turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą.
Iš prašymo dėl išlaidų atlyginimo ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog pareiškėja V. M. UAB „Almontus“ už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1000 Lt, t.y. 626,45 Lt ir PVM už skundo surašymą, dokumentų paruošimą ir surinkimą bei 200 Lt ir PVM už atstovavimą teisme. Vertindamas nurodytų sumų pagrįstumą teismas pagal analogiją remiasi Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt (2007-12-17 nutarimas Nr. 1368), todėl išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Almontus“ direktorius V. P. nėra advokatas, priteistina maksimali suma mažintina atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punkte nurodytą išlaidų dydžio mažinimą iki 80 procentų, kai teisines paslaugas teikia advokato padėjėjas.
Pagal Rekomendacijų 8 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai (koeficientais) yra:
8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 3;
8.18. už vieną atstovavimo valandą teisme - 0.15.
Pareiškėjai už skundo surašymą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą galima priteisti maksimali išlaidų atlyginimo suma 2400 litų (800 x 3 = 2400 litų), kurios 80 procentų sudaro 1920 Lt. Pareiškėjai už skundo ir patikslintų skundų surašymą prašant priteisti 626,45 Lt ir PVM, t.y. 758 Lt, konstatuotina, jog nurodyta suma laikytina protinga ir ne per didelė, atitinkanti Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus. Maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme valandą, įvertinus Rekomendacijų 5 punkte nurodytą išlaidų dydžio mažinimą, yra 96 Lt. Pareiškėja prašo priteisti 200 Lt ir PVM, t.y. 242 Lt. Iš 2011-10-11 teismo posėdžio protokolo matyti, jog bylos nagrinėjimas teisme šią dieną vyko nuo 11.10 val. iki 11.30 val., o 2011-11-15 teismo posėdis truko nuo 8.35 val. iki 9.20 val. Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas, o jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamoje byloje tai sudaro 65 min., t.y. 1 valandą. Galima maksimali atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 96 Lt, kuri priteistina pareiškėjai už atstovavimą.
Pareiškėjos atstovas 2011-08-30 sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už pareiškėją ir šias išlaidas pagrindžia mokėjimo kvitas AB Swedbank (b.l. 6), todėl pareiškėjai priteistinos šios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
patenkinti iš dalies pareiškėjos V. M. patikslintą skundą,
panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 sprendimą Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“,
įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių išnagrinėti iš naujo per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. M. 2011-06-15 prašymą dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,
patenkinti iš dalies pareiškėjos V. M. prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir V. M. priteisti 954 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus) iš Palangos miesto savivaldybės administracijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Vida Stonkuvienė
Irena Stulpinienė
Remigijus Arminas