Civilinė byla Nr. e2-295-861/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27891-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7.; 2.6.8.12.; 2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14

 (S)

2.2.2.12; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.5

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Linai Šikšniūtei Vaitiekūnienei,

atsakovo UAB „Amber Food“ atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,

atsakovo UAB „15 min“ atstovei advokatei Astai Jakei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Alėjos projektas“, UAB „Big Doner“, UAB „Panoramos projektas“, UAB „Gedimino projektas“, UAB „SP Kaunas“, UAB „Klaipėdos restoranas“, UAB „Ozo restoranas“, UAB „Restorano projektas“ ir UAB „Tauro projektas“ ieškinį atsakovams G. B., UAB „Amber Food“ ir UAB „15 min“ dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo ir įpareigojimo paskelbti pareiškimą, kuriame paneigiama pateikta neteisinga informacija ir

nustatė:

ieškovai UAB „Alėjos projektas“, UAB „Big Doner“, UAB „Panoramos projektas“, UAB „Gedimino projektas“, UAB „SP Kaunas“, UAB „Klaipėdos restoranas“, UAB „Ozo restoranas“, UAB „Restorano projektas“ ir UAB „Tauro projektas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams G. B., UAB „Amber Food“ ir UAB „15 min“, prašydami: įpareigoti atsakovą UAB „15min“ portale www.15min.lt bei atsakovo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ darbo dieną, 9 valandą, t. y. tokiomis pat aplinkybėmis kaip kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija minėtu straipsniu, paskelbti šį paneigimo tekstą dėl paskleistų duomenų, žeminančių ieškovų dalykinę reputaciją ir neatitinkančių tikrovės: „Apie „Grill London“ restoranų veiklą buvo paskleista tikrovės neatitinkanti bei dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija: 2018 m. kovo 22 d. 09:00 val. portale www.15min.lt žurnalistės J. L. straipsnyje „Konkurentai spirgina „Grill London“ savininkus: kodėl tįsta eilės, o darbuotojai negauna nė minimumo?“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti bei „Grill London“ restoranus valdančių įmonių dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija apie neva „Grill London“ restoranuose vykdomą „juodąją buhalteriją“ bei kitus neva vykdomus teisės aktų pažeidimus. Šiuo pranešimu patvirtiname, kad žemiau nurodyti teiginiai, paskelbti 2018 m. kovo 22 d. 09:00 val. portale www.15min.lt minėtame straipsnyje, neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti ir neparemti jokiais faktais ar įrodymais bei pažeidžia „Grill London“ restoranus valdančių įmonių dalykinę reputaciją:  „<...>apie iš seifo mokamus atlyginimus liudija ir buvę tinklo darbuotojai“;  „<...> yra liudijimų, kad žmonės į kišenę įsideda gerokai daugiau, nei kad „Grill London“ deklaruoja.“; „Kad žmonės uždirba daugiau nei minimumą, 15min paliudijo ir trejus metus ten dirbęs virėjas Valdas (vardas redakcijai žinomas). Tiesa, jis teigė, kad didelę dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai – iš „seifo“.; „<...>Oficialiai jo atlyginimas buvo minimalus, tačiau į rankas jis teigia gaudavęs daug daugiau. Oficialiai numatytas minimumas, o kiekvienas žmogus uždirba savo individualų sutartą atlyginimą. Jeigu esi susitaręs dėl 4 eurų per valandą, tai juos ir uždirbsi. Jeigu nori, gali dirbti ir be išeiginių visą mėnesį“, - pasakojo buvęs restoranų tinklo virėjas.“; „Tiesa, atostoginių pinigų, pasakojo vyras, jis negaudavo – oficialių prašymų dėl atostogų nebūdavo, taigi ir jokių lėšų atostogoms įmonė neskirdavo.“; „Jis tikino, kad iš „seifo“ atlyginimą gaudavo ir jo bendradarbiai, ne jis vienas.“; „Valdas pasakojo, kad jis susitarė su įmone dėl didesnio atlyginimo su sąlyga, kad jis pats susimokės už pabrangsiančią darbo vietą. Tai yra padengs darbdaviui išlaidas, kurias jis patirs dėl atsiradusių mokestinių prievolių, pakėlus darbuotojui atlyginimą.“; „Vieno ar kelių žmonių liudijimai dar galėtų būti atsitiktinumas, bet kai keliasdešimt kartų girdi kone identiškus pasakojimus apie ištisą juodosios buhalterijos sistemą, iki smulkmenų atidirbtus būdus nemokėti mokesčių, apie kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto, daug erdvės abejonėms nebelieka.“; „Jis, kaip ir buvęs tinklo darbuotojas Valdas, pasakojo, kad bendrovėje neegzistuoja atostoginiai.“; „Darbuotojų teigimu, ne vienoje „London Grill“ įmonėje veikia dviguba apskaita – naudojamas paprastas ir mokymams skirtas kasos aparatas, neretas vakare ten apsilankęs klientas yra atkreipęs dėmesį, jog kasos kvitai pristatomi nuplėšta apačia arba, kad atsisakoma pateikti sąskaitą-faktūrą. Darbuotojų teigimu, grynieji laikomi kaip senais gerais laikais – tiesiog seife, o realūs atlyginimai iš jų išmokami kiekvieno mėnesio 15 d.“; „<...>Plėtros mastai įspūdingi, kadangi žaidžiant lengvatinėmis sąlygomis ir mokant daug mažesnius mokesčius vienos vietos atsiperkamumas gali nesiekti ir pusmečio“.; „<...>vieša paslaptimi tapę buvusių darbuotojų bei tiekėjų liudijimai apie dvigubą buhalteriją – nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Darbo inspekcija, nei FNTT realių veiksmų nesiima“; „Ši situacija reiškia naują dugną – paprastai restoranų, ypač mažesniųjų, savininkai neapskaitytas pajamas tiesiog įsideda į kišenę. Šiuo atveju visi požymiai rodo, jog neapmokestinamas pelnas naudojamas reinvesticijoms į naujas tokiais pat principais veikiančias vietas. Tai paaiškintų sparčią šių restoranų plėtrą, o plėtra tokiomis lengvatinėmis sąlygomis daro ypatingą žalą tiek valstybei, tiek skaidriai veikiančiam verslui, tiek galutiniam vartotojui – iškreipiama visa rinka ir konkurencinės sąlygos“. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią „Grill London“ restoranus valdančių įmonių dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.“; Įpareigoti atsakovą Amber Food, UAB ir Amber Food, UAB vadovą G. B. darbo dieną, 9 valandą, t.y. tokiomis pat aplinkybėmis kaip, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija minėtame Straipsnyje, viešai paskelbti žemiau pateikiamo turinio pareiškimą, kuriuo paneigiama Amber Food, UAB vadovo G. B. Straipsnyje pateikta tikrovės neatitinkanti ir Ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija“ „Mes, Amber food, UAB ir jos vadovas G. B., šiuo paneigiame 2018 m. kovo 22 d. portale www.15min.lt straipsnyje „Konkurentai spirgina „Grill London“ savininkus: kodėl tįsta eilės, o darbuotojai negauna nė minimumo?“ mūsų pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie „Grill London“ restoranuose neva egzistuojančią „juodosios buhalterijos sistemą“, veikiančią „dvigubą apskaitą“, „iki smulkmenų atidirbtus būdus nemokėti mokesčių“, „neegzistuojančius atostoginius“, „kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto“.“ Taip pat ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, jog 2018 m. kovo 22 d. 09:00 val. portale www.15min.lt buvo viešai paskelbtas žurnalistės J. L. straipsnis „Konkurentai spirgina „Grill London“ savininkus: kodėl tįsta eilės, o darbuotojai negauna nė minimumo?“ Pasak ieškovų, minėtu straipsniu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti bei „Grill London“ restoranus valdančių įmonių - ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija apie neva „Grill London“ restoranuose vykdomą apgaulingą apskaitą bei kitus neva vykdomus teisės aktų pažeidimus. Straipsnis paremtas neįvardintų šaltinių - ieškovų valdomų restoranų „Grill London“ buvusių darbuotojų „liudijimais“ bei ieškovų konkurento – atsakovo UAB „Amber food“ vadovo G. B. išsakytais teiginiais. Pažymėjo, jog straipsnis parašytas tendencingai, akivaizdžiai formuojant neigiamą ieškovų valdomo restoranų tinklo „Grill London“ įvaizdį, straipsnio konstrukcija ir neįvardintų šaltinių bei UAB „Amber Food“ vadovo teiginiai formuoja ieškovų, kaip šešėlinio verslo atstovų, nuolatos pažeidžiančių įstatymus, iškreipiančių visą Lietuvos rinką, įvaizdį. Nurodė, kad ieškovai 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi į atsakovą UAB „15min“, prašydami paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią bei ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, tačiau atsakovas atsisakė paskelbti paneigimą. Ieškovai pareiškė rašytinę pretenziją ir atsakovui UAB „Amber food“ dėl jo vadovo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tačiau atsakovas atsisakė paskelbti paneigimą. Atkreipė dėmesį, kad 2018-03-22 09:00 val. portale www.15min.lt ginčo straipsnyje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys bei ieškovų dalykinę reputaciją žeminantys duomenys, kuriuos ieškovai prašo paneigti. Vertina, kad duomenys priskirtini faktų konstatavimui (žiniai), jais kaltinami ieškovai, kaip atliekantys veiksmus, priešingus ne tik moralės, bet ir teisės normoms, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus: mokant darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“ bei kitaip pažeidžiant darbuotojų teises, neapskaitant gaunamų pajamų ir nemokant mokesčių. Pažymėjo, kad šie teiginiai yra nepagrįsti, priešingai – teisėsaugos institucijoms ieškovų atžvilgiu atlikus patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat pažymėjo, kad straipsnyje teigiama, jog teisėsaugos institucijos neva nesiima realių veiksmų dėl ieškovų daromų teisės aktų pažeidimų („<...>nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Darbo inspekcija, nei FNTT realių veiksmų nesiima“), t. y. informacijos gavėjams duodama suprasti, kad teisėsaugos institucijų patikrinimo išvados, konstatuojančios, jog ieškovai nepažeidė atitinkamų teisės aktų, yra nepatikimos ir neatspindi tikrosios situacijos. Tokia žinia, taip pat neparemta jokiais įrodymais, informacijos gavėjų akyse formuoja ieškovų įvaizdį ne tik kaip įstatymų pažeidėjų, darbuotojų išnaudotojų bet ir neatsakančių prieš įstatymus, turinčių neliečiamybę teisėsaugos institucijų vykdomų patikrinimų atžvilgiu. Kadangi paskleistais teiginiais yra nurodoma, kad ieškovai ne tik nusižengė prieš visuomenėje galiojančias moralės normas, bet ir įvykdė nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už apgaulingą apskaitos tvarkymą) nesant dėl to priimto apkaltinamojo nuosprendžio, reputacijos pažeidimo fakto ieškovams įrodinėti nereikia. Pažymėjo, kad ieškovai yra socialiai atsakingos bendrovės, toks jų įvaizdis ir siekiami socialiniai tikslai yra ne tik viešai deklaruojami oficialioje „Grill London“ restoranų interneto svetainėje, tačiau paremti daugybe geros valios pavyzdžių – ieškovų valdomi „Grill London“ restoranai yra dalyvavę, iniciavę bei įvykdę daug socialinių akcijų sergantiems ar vaikų namuose gyvenantiems vaikams, yra nuolatiniai socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių rėmėjai bei globėjai. Teigia, jog naujienų portalas www.15min.lt yra vienas populiariausių Lietuvoje, turintis didelį skaitytojų ratą, todėl su nurodytais paskleistais duomenimis susipažino ženkli visuomenės dalis ir neabejotinai padarė didelę žalą ieškovų reputacijai. Straipsnio nuoroda buvo paskelbta ir UAB „15min“ valdomoje „15min“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“- ši UAB „15min“ valdoma paskyra turi daugiau kaip pusę milijono sekėjų. Nurodė, kad iš pateiktų skaitytojų komentarų matyti, jog straipsnyje apie ieškovus išsakyti teiginiai suformavo itin neigiamą pastarųjų vertinimą („Šlykščiausia ir žemiausia verslininkų kasta...<...>turbūt antri pagal šlykščiausių ir labiausiai nebijančių vogti iš darbuotojo ir valstybės...“; „Atsakymas, kodėl lietuviai emigruoja. Ir jokia valstybinė institucija čia nepadės, nes kaltas darbdavių godumas...“; „Šaunu, kad informuojate. Žinosim, kur neit valgyti.“; „Gobšūs verslininkai... šlykštu“; „Jie visą nelegalą puikiai moka paslėpt. Popieriukai tai tvarkingi, vat ir baigtas kriukis.“; „Dėl tokių verslo ypatybių Lietuvoje didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų... kai verslo žmonės prisikiša pinigų sau į kišenes...iš nesumokėtų mokesčių dėl to kenčia visos silpnosios valstybės grandys vaikai, pensininkai, invalidai <...>“; „<...> kam mokėti mokesčius, juk galima apeiti ir prisikišti savo kišenes, tad esmė kuo didesnis pelnas, o ne mokesčių sistemoje“; „Tokioje įstaigoje reiks atsiskaitinėti tik kortele“; „Va, taip „kovojama“ su šešėline ekonomika. <...> Kas gali paneigti, kad už tokius „patikrinimus“ buvo gerai atsilyginta. O tie, kurie džiaugiasi dovanomis „iš seifo“ tegul pagalvoja apie išmokas ligos atveju, kokia bus pensija<...>“). Taip pat ieškovai nurodė, jog straipsnyje minima 10 „Grill London“ restoranų, veikiančių Lietuvoje, kaip pavyzdžiai yra įvardijami „Grill London“ restoranai esantys Vilniaus gatvėje Kaune, Klaipėdoje. Ieškovai yra pasirašę prekės ženklo „Grill London“ naudojimo sutartis su šio prekės ženklo savininku UAB „Kauno loftas“ ir turi teisę naudoti „Grill London“ prekės ženklą savo valdomų restoranų veiklai. Ieškovų valdomi restoranai vadinasi „Grill London“, todėl teigia, kad straipsnyje paskleistos žinios yra apie ieškovus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas UAB „Amber Food“, būdamas ieškovų konkurentu, kenkia pastarųjų vykdomai restoranų veiklai, t. y. atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vertina, kad UAB „Amber Food“ vadovo išsakyti teiginiai kvalifikuotini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

Atsakovas UAB „Amber Food“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad G. B. 15 min. redakcijai pateikė ne melagingą ir nepagrįstą informaciją (žinią), žeminančią ieškovų dalykinę reputaciją, bet sąžiningai bei teisėtai išdėstė savo nuomonę ginčo klausimu. Išsakyta nuomonė turi akivaizdų faktinį pagrindą, ir buvo išsakyta ne siekiant pažeminti ieškovų dalykinę reputaciją, pakenkti jų galimybei konkuruoti, bet realizuoti saviraiškos laisvę ginčo klausimu Pažymėjo, jog G. B. nuomonė, kuri išreikšta etiškai, buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Iš G. B. pasisakymų konstrukcijos, formuluočių, sakiniuose naudojamų žodžių, minčių dėstymų konteksto, matyti, kad straipsnyje yra pateiktas tik tam tikrų duomenų subjektyvus G. B. vertinimas, o ne žinia. Nei vienas iš straipsnyje cituotų G. B. pasisakymų nerodo, kad jais pranešami dalykai yra tikri, objektyviai egzistuojantys. Atkreipė dėmesį, kad sakiniuose yra vartojamos kai kurios sintaksinės priemonės, kurios pranešamų dalykų tikrumu skatina abejoti. Viena iš tokių priemonių yra įterpinys. Sakiniuose „Darbuotojų teigimu, ne vienoje „London Grill" įmonėje veikia dviguba apskaita <...>. Darbuotojų teigimu, grynieji laikomi kaip senais gerais laikais - tiesiog seife, o realūs atlyginimai iš jų išmokami kiekvieno mėnesio 15 d." pavartotu įterpiniu „darbuotojų teigimu" parodoma, kad pranešami dalykai tėra kalbėtojo iš kitų asmenų išgirsti dalykai, o ne tikri, objektyviai egzistuojantys faktai. Todėl priskirti jų žiniai negalima. Teigia, kad iš jo sakinių formuluočių yra akivaizdžiai matyti, kad yra pateiktas tik G. B. asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris priskirtinas ne žinios, bet nuomonės kategorijai. G. B. patirtis viešojo maitinimo sektoriuje, liudytojų parodymai, valstybės institucijų nustatyti pažeidimai Grill London restoranuose, kitų viešojo maitinimo operatorių bei juos vienijančių organizacijų skundai, viešai skelbiami duomenys apie Grill London restoranus, įskaitant - oficialius duomenis, leidžia daryti išvadą, kad G. B. turėjo akivaizdų bei pakankamą pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Žemiau yra išsamiai pasisakoma apie kiekvieną iš nurodytų faktorių. Teiginių, kad „Grill London“ vykdo nusikalstamą veiką G. B. nenaudojo, išskyrus keliamas abejones, susirūpinimą bei spėjimus, svarstymus bei samprotavimus, kodėl taip galėtų būti. Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos ir FNTT veiksmų adekvatumas, tiriant nurodytą klausimą, taipogi buvo tik G. B. požiūris, paremtas jo nuomone ir jokios įtakos ieškovų dalykinei reputacijai nepadarė. Be to, straipsnis, kaip ir jame paviešinta G. B. nuomonė, jos faktinis pagrindas, buvo susijęs su vieša diskusija ne tik komerciniame, bet ir įstatymus atitinkančių darbo sąlygų bei mokesčių surinkimo kontekste. Visi parodymus byloje davę buvę „Grill London" restoranų darbuotojai paliudijo, kad „Grill London" restoranuose, kuriuose jie dirbo, egzistuoja dviguba apskaita - viena oficiali, kita - faktinė; kad darbo užmokestis, kuris mokamas į rankas, skiriasi nuo to, kuris įformintas darbo sutartyje; kad realiai darbuotojai dirba daug daugiau valandų, nei kad numatyta darbo sutartyje; kad viršvalandžiai nėra forminami ir už juos padidintas darbo užmokestis nėra mokamas. Taip pat atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovai neįrodė, kad jiems dėl straipsnio paskelbimo ir/ar G. B. nuomonės išsakymo buvo padaryta reali žala, jog jie patyrė finansinių nuostolių. Ieškovai į bylą pateikė tik socialinio tinklapio “Facebook” komentarus, tačiau tai neįrodo, jog būtent dėl ginčo Straipsnio paskelbimo įvyko reikšmingas Ieškovų (visų) dalykinės reputacijos sumenkinimas. Priešingai, dalis komentarų, po Straipsniu, parodo, kad žmonės dalijasi ne Straipsnio teiginiais (mintimis), iš jo kylančiu vertinimu, bet savo ar pažįstamų asmenų asmenine patirtimi, susijusia su Grill London restoranuose vykdomais pažeidimais. Nurodė, jog neigiami pasisakymai apie „Grill London“ prekės ženklą naudojančių restoranų veiklą, ryšius su teisėsaugos institucijoms, atliekančiomis restoranų patikrinimus, bei informacijos nutekinimą apie planuojamus „reidus“ bei „Grill London“ restoranų „pasirengimą“ tam – nėra naujiena. Nurodo, kad žala jeigu ir buvo padaryta, tai ne konkretiems restoranams, bet prekės ženklui. Pažymėjo, kad ieškovai prašo įpareigoti atsakovą Amber Food, UAB ir jo vadovą G. B. paneigti informaciją, kurios nei vienas iš atsakovų 15 min. nepaviešino. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai prašo paskelbti paneigimą (1) atskirais žodžiais, (2) ištrauktais iš konteksto. Toks paneigimas, objektyviai vertinant, nėra galimas, kadangi iškraipo išsakytos minties esmę. Straipsnio autorė, pateikdama Straipsnyje atlikto žurnalistinio tyrimo išvadas, nepiktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, reikšmingas aplinkybes aprašė nešališkai, išklausiusi ne vieną suinteresuotą asmenį bei kitų problemą žinančių ar galinčių žinoti asmenų nuomones. Tyrimo rezultatų paviešinimas, vien dėl to, kad jie nepriimtini Ieškovams, negali būti laikomas neteisėtu ir/ar prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas G. B. su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis 15 min. redakcijai pateikė ne melagingą ir nepagrįstą informaciją (žinią), žeminančią ieškovų dalykinę reputaciją, bet išdėstė savo nuomonę ginčo klausimu. Pažymėjo, jog jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti: ryškiai mažesni nei konkurentų oficialiai nurodomi atlyginimų vidurkiai bei nepilnu etatu įdarbinami žmonės; kiekvieno restorano, kaip atskiros įmonės, registravimas; buvusių darbuotojų bei tiekėjų liudijimai apie dvigubą buhalteriją; kitų viešojo maitinimo sektoriuje dirbančių subjektų, juos vienijančių asociacijų pasakojimai, skundai; atliktų patikrinimų rezultatai; žiniasklaidoje jau anksčiau paviešinti duomenys apie galimai nevisiškai skaidriai vykdomą veiklą. G. B. 15 min. redakcijai išdėstyta nuomonė turi akivaizdų faktinį pagrindą, ir buvo išsakyta ne siekiant pažeminti ieškovų dalykinę reputaciją, pakenkti jų galimybei konkuruoti, bet realizuoti saviraiškos laisvę ginčo klausimu. Atkreipė dėmesį, kad jo nuomonė išreikšta etiškai, nevartojami įžeidžiantys žodžiai ar terminai, nekalbama apie ieškovų vykdomus pažeidimus. Straipsnyje paviešinta G. B. nuomonė, nurodant jos faktinį pagrindą, nesudaro pagrindo eiliniam skaitytojui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas. Teigia, kad pateikė tik savo nuomonę apie atlyginimų „Grill London“ vokeliuose galimą mokėjimą bei, kodėl tokia nuomonė jam susidarė, o būtent: dėl buvusių darbuotojų teiginių, liudijimų apie dvigubą buhalteriją; taip pat neįprastų plėtros mastų; neįprastu kiekvieno restorano, kaip atskiros įmonės, registravimu; ryškiai mažesniais nei konkurentų oficialiai nurodomais atlyginimų vidurkiais. Atkreipė dėmesį, jog teiginių, kad „Grill London“ vykdo nusikalstamą veiką jis nenaudojo, išskyrus keliamas abejones, susirūpinimą bei spėjimus, svarstymus bei samprotavimus, kodėl taip galėtų būti. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos ir FNTT veiksmų adekvatumas, tiriant nurodytą klausimą, taipogi buvo tik G. B. požiūris, paremtas jo nuomone ir jokios įtakos ieškovų dalykinei reputacijai nepadarė. Be to, straipsnis, kaip ir jame paviešinta G. B. nuomonė, jos faktinis pagrindas, buvo susijęs su vieša diskusija ne tik komerciniame, bet ir įstatymus atitinkančių darbo sąlygų bei mokesčių surinkimo kontekste. Taip pat atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovai neįrodė, kad jiems dėl straipsnio paskelbimo ir/ar G. B. nuomonės išsakymo buvo padaryta reali žala, jog jie patyrė finansinių nuostolių. Be to, pačiu straipsniu jokių komentarų apskritai nėra publikuota. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai galimai vykdo gerumo akcijas, savaime nedaro jų veiklos teisėta ir skaidria. Nurodė, jog neigiami pasisakymai apie „Grill London“ prekės ženklą naudojančių restoranų veiklą, ryšius su teisėsaugos institucijoms, atliekančiomis restoranų patikrinimus, bei informacijos nutekinimą apie planuojamus „reidus“ bei „Grill London“ restoranų „pasirengimą“ tam – nėra naujiena. Atsakovas nesutiko, jog G. B. turėtų būti įpareigotas paneigti savo nuomonę, kadangi tai reikštų reikalavimą atsisakyti savo nuomonės, savo pažiūrų, įsitikinimų. Be to, jis savo nuomonę bei jos faktinį pagrindą išsakė 15 min. redakcijai, o ne paskleidė portale www.15min.lt.

Atsakovas UAB „15 min“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovų išskirti ginčo teiginiai yra vieno iš ieškovų buvusio darbuotojo (publikacijoje įvardintas Valdu) ir atsakovo UAB „Amber food“ vadovo G. B. tikslios ir/ ar perfrazuotos citatos, o taip pat „15min“ žurnalistės J. L. analizuojamos situacijos subjektyvus vertinimus, išvados apie informacijos šaltinių atskleistus duomenis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai patikslintame ieškinyje dalį ginčo teiginių sutrumpino, taip siekdami sudaryti skleidžiamos žinios įspūdį, nors, skaitant visą sakinį ar pastraipą nuo pradžių, nekyla abejonių, jog yra dėstoma asmens nuomonė. Pažymėjo, jog garso įrašo stenograma patvirtina, kad buvęs tinklo darbuotojas liudija (pasakoja) apie „iš seifo” mokamus atlyginimus, apie oficialiai mokamą minimalų atlyginimą, tačiau papildomai išmokamą didesni? atlyginimą grynaisiais, apie tai, kad faktiškai darbuotojams išmokamas sutartas (didesnis) atlyginimas, nors oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, jog darbuotojams yra mokamas minimumas, apie neišmokamus atostoginius, neegzistuojančią mokamų atostogų tvarką, apie tai, kad neoficialiai gaudavo didesni? atlyginimą ir kiti darbuotojai, apie tai, kad darbuotojai turėjo galimybę gauti oficialų didesni? atlyginimą, tačiau turėjo susimokėti didesnius mokesčius. Pažymėjo, kad atsakovo G. B. tikslios ir/ar perfrazuotos citatos atitiko Visuomenės informavimo įstatyme suformuluotą nuomonės sąvoką. Teigia, kad G. B. pateikė savo subjektyvų vertinimą, pagrįstą surinkta informacija, kurią jis gavo iš buvusių „Grill London” restoranų darbuotojų, kurių pasakojimai iš esmės sutapo su atsakovo „15min” savarankiškai surinkta informacija. Pažymėjo, kad atriboti žinią nuo nuomone?s yra bu?tina, o skaitant straipsni? nekyla abejonių, jog skelbiama informacija buvo gauta iš buvusio darbuotojo Valdo, kuris patvirtino, jog didelę dali? atlyginimo gaudavo neoficialiai – iš „seifo“, taip pat, kad bendrovėje neegzistavo atostoginiai. Teigia, kad G. B. tokie teiginiai, kaip „vieša paslaptimi tapę buvusių darbuotojų bei tiekėjų liudijimai apie dvigubą buhalteriją – nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Darbo inspekcija, nei FNTT realių veiksmų nesiima“, „Ši situacija reiškia naują dugną – paprastai restoranų, ypač mažesniųjų, savininkai neapskaitytas pajamas tiesiog įsideda i? kišenę, vertintini kaip asmeninis, subjektyvus tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, subjektyvi nuomonė apie realiai vykstančius įvykius. Straipsnyje pateikta informacija vidutinio informacijos gavėjo suprantama kaip subjektyvus atsakovų ir neatskleisto informacijos šaltinio tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. jų nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Konkrečiu atveju negali būti reikalaujama iš atsakovų įrodyti apie ieškovų padarytus konkrečius teisės pažeidimus (ar nusikalstamas veikas), pagrindžiant tokią informaciją apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar kitais institucijų sprendimais. Atsakovo vertinimu, buvusių darbuotojų liudijimai (kurie sutampa) kartu su valstybinių institucijų teikiama informacija (Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija ir pan.) leido susidaryti pagrįstą nuomonę, kad ieškovai galimai vykdo neskaidrią finansų apskaitą, išmokėdami darbuotojams didesnius atlyginimus grynaisiais, neapskaitytais pinigais. Pažymėjo, kad straipsnis nėra skirtas sumenkinti ieškovų dalykinę reputaciją, bet pateikti svarstymus, abejones ir argumentus dėl visuomenėje daug dėmesio bei diskusijų sulaukusių klausimų; pateikta informacija eilinio skaitytojo suprantama kaip nuomonė apie tam tikrus įvykius bei situaciją; nevartojami kategoriški ar vienareikšmiai teiginiai ir konstatuojamosios faktinės aplinkybės, taigi, atsakovo straipsnyje paskelbti ginčo teiginiai yra kvalifikuotini kaip nuomonė. Nurodo, kad teiginius paskleidę asmenys, tiek buvęs darbuotojas Valdas, tiek atsakovas G. B., teigė taip, kaip jie suprato tas faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu buvusiam darbuotojui Valdui darbo užmokestis buvo mokamas iš seifo grynaisiais, nepasirašant ant algalapio, nesuteikiamos kasmetinės atostogos, o norint didesnio atlygio, teko pačiam susimokėti mokesčius, jis tokias aplinkybes suprato, kaip atlyginimo gavimą „neoficialiai“, „juodaisiais pinigais“. Atitinkamai iš kitų asmenų girdėtas tokias pačias aplinkybes su kitomis detalėmis ir pasakojimais apie perspėjamus institucijų vizitus, darbo grafikus, skirtus institucijoms ir faktinei darbo veiklai, dvigubas kasas ir pinigų nemušimą į kasą, atsakovas G. B. susidarė nuomonę, jog ieškovų veikla yra nesąžininga ir galimai neteisėta. Taip pat atsakovas atsikirtimus grindė aplinkybe, jog buvo atliktas pakankamos apimties tyrimas, apklausta keletas asmenų (buvusius ieškovų darbuotojus bei konkurentus), patikrinti prieinami vieši informacijos šaltiniai (Sodros duomenys ir tai yra nurodyta straipsnyje) apie ieškovų mokamus darbo užmokesčius darbuotojams, taip pat pateiktos užklausos valstybinėms institucijoms, kurių pateikiama informacija yra laikoma patikima ir jos nebūtina tikrinti alternatyviais šaltiniais. Taip pat atsakovas gavo informacijos iš: Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos apie ieškovų atžvilgiu atliktus veiksmus, pradėtus tyrimus, taikytas sankcijas. Detali informacija buvo pateikta straipsnyje, tačiau „15min” labiausiai sudomino VMI pateikta informacija apie tai, kad „Grill London” restoranus valdančių įmonių atžvilgiu buvo nuolat vykdomi mokestiniai tyrimai, atliekami operatyvūs patikrinimai ir buvo nustatyta eilė pažeidimų, susijusių būtent su tomis aplinkybėmis, kurias atskleidė informacijos šaltiniai, t. y.: asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų i? apskaitą pinigų laikymas kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų i? apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas; kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; apskaitos taisyklių pažeidimas; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; nelegalus darbas. Atsakovas patikrino viešai prieinamą Sodros informaciją, kur skelbiami vieši draudėjų duomenys ir patikrino restoranų, naudojančių prekės ženklą „Grill London”, mokamą darbo užmokesti? darbuotojams, kur įsitikino, jog ieškovai darbuotojams moka minimalų darbo užmokesti?. Taigi, atsakovo nuomonė turi pakankamą faktini? pagrindą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas straipsniu inicijavo visuomenei svarbią diskusiją, kad ieškovų valdomuose restoranuose vykdoma galimai neskaidri veikla, susijusi su mokesčių slėpimu, atlyginimų mokėjimu „vokeliuose”, nelegaliu darbu. Tiek buvusio darbuotojo Valdo, tiek atsakovo G. B. pateikta informacija buvo paskelbta kuo tiksliau, beveik tiksliomis jų citatomis. Iš formuluočių matyti, jog šie asmenys pateikia tiek savo subjektyvius vertinimus, tiek daro bendro pobūdžio išvadas. Atsakovas „15min” ginčo Publikacijoje nepateikė jokių naujų duomenų, kurie iki tol neegzistavo. Ankščiau viešai paskelbtas Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos 2017-04-18 raštas skelbė: „<...> restoranų tinklas, kurio kiekvienas restoranas - atskira uždaroji akcinė bendrovė, vykdo neskaidrią veiklą, yra neįtraukiamos į apskaitą pajamos, nelegaliai dirba darbuotojai, dalis darbo užmokesčio mokama „vokeliuose“, to pasėkoje, restoranų tinklas turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais restoranų tinklais tiek darbuotojų išlaikymo, tiek siūlomo valgiaraščio asortimento kainomis. Galimą piktnaudžiavimą taip pat rodo ir oficialiai skelbiamas vidutinis bendrovių darbuotojų darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina ir restoranuose dirbantys (dirbę) darbuotojai.“ Šie duomenys yra viešai paskelbti, nenuginčyti ir iš esmės šioje byloje ginčijami duomenys (ginčo teiginiai) yra analogiški, pavyzdžiui, 1-7 ginčo teiginiai kaip tik ir nurodo, jog apie užmokesčius vokeliuose, pajamas, neįtrauktas į apskaitą (dvigubas kasas), patvirtina, pasakoja buvę tinklo darbuotojai. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje ir liudytojų, kurie yra buvę ieškovų darbuotojai, parodymais. Teigia, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, jog atsakovai viešai paskelbė, jog ieškovų vykdoma veikla buvo įvardinta kaip konkretus baudžiamojo įstatymo pažeidimas (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir tai yra naujai sukurti duomenys. Tokie argumentai neturi pagrindo, nes tokių duomenų nebuvo paskelbta ir duomenys nebuvo naujai sukurti. Taigi, „15min” rėmėsi ir valstybinių institucijų suteikta informacija, todėl šie duomenys yra patikimi ir pakankami paskelbtai nuomonei pagrįsti. Byloje buvo apklausti liudytojai tiek ieškovų, tiek atsakovų pusėje, kurių liudijimai iš esmės patvirtino publikacijoje paskleistų duomenų pagrįstumą (teisingumą). Atsakovo UAB „Amber food“ pakviesti liudytojai patvirtino, jog: ieškovai oficialiai mokėjo minimalų užmokestį, tačiau darbuotojai faktiškai gaudavo daugiau (tiek, kiek sutarta), ieškovai atostoginių nemokėjo, turėjo oficialų ir neoficialų darbo grafiką, dirbdavo viršvalandžius, kurie nebuvo atskirai kompensuojami, atlyginimą gaudavo tik grynaisiais pinigais iš seifo ir negaudavo jokių algalapių (lapelių su mokesčiais) ir t. t. Visi buvę ieškovų darbuotojai patvirtino, gavę atlyginimus „juodais“ (neapskaitytais, iš dalies be mokesčių ir pan.) pinigais. Pabrėžė, kad atsakovo tikslas – informuoti visuomenę apie ieškovų vykdomą neskaidrią, nesąžiningą veiklą, susijusią su galimu mokesčių slėpimu, mokant darbo užmokesčius „vokeliuose”. Straipsnyje informacija pateikiama dalykiškai, etiškai ir profesionaliai. Ieškovas, įrodinėdamas dalykinės reputacijos sumenkinimą, i? bylą pateikė socialinio tinklapio „Facebook” komentarus, tačiau tai neįrodo, jog būtent dėl šio straipsnio paskelbimo įvyko reikšmingas ieškovų dalykinės reputacijos sumenkinimas. Pabrėžė, jog atsakovas ginčo straipsniu išsakė tik kritiką ieškovų atžvilgiu, dėl jų galimai vykdomos neskaidrios ir nesąžiningos veiklos, o ne buvo paskelbti konstatuojamieji teiginiai – žinios. Ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo reikalauja, jog atsakovas „15min” paneigtų visus 13 ginčo teiginių, nors iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovai supranta, jog 8-13 ginčo teiginius per visuomenės informavimo priemonę paskelbė atsakovas G. B.. Iš publikacijos turinio matyti, jog 8-13 ginčo teiginiai yra atsakovo G. B. citatos, Publikacijos tekste išskirtos kabutėmis, šalia nurodyta „G. B. <...> 15min pasakojo <...>“, „15min de?ste? G. B. <…>”, “<…> pridu?re? jis” ir t. t. Tuo tarpu kitus atsakovus G. B. ir UAB „Amber food“ prašoma paneigti ne konkrečius jų paskelbtus teiginius, o tik atskirus žodžius ar jų junginius. Ieškovų reikalavimas Patikslintame ieškinyje nepagrįstai visuomenės informavimo priemonę pastato į blogesnę padėtį nei tuos asmenis, kurie tą informaciją paskleidė, nes iš paneigimo teksto atrodo, jog citatos yra ne atsakovo G. B., o atsakovo „15min”.

Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, teismo posėdyje visų šalių atstovėms prašant, buvo pagarsinti liudytojų parodymai.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad jis yra ieškovų prokuristas. Pabrėžė, kad žmonės negalvoja, ką kalba, netiesa, kad įmonėse darbuotojai gauna mažesnį nei vidutinis darbo užmokestį. Nurodė, kad moka atlyginimą grynais pinigais, jie būna seife, o po melo, patikrinimų, straipsnių, žmones yra sunkiau pritraukti į darbą. Apie ieškovus rašė tik G. B., taip veikia konkurentai, kad ieškovai pasikeltų kainas, be to, darbo užmokestis nėra žemesnis nei rinkoje. Kokia žala padaryta konkrečiai įmonei, patikslinti negalėjo, nurodė, kad to išskirti neįmanoma, nes žala padaryta visai įmonių grupei, prekės ženklui. Į klausimą, kodėl tuomet prekės ženklo savininkas nėra byloje ieškovu, atsakyti negalėjo. Paaiškino, kad buhalterines paslaugas visiems ieškovams teikia viena įmonė, darbo užmokestį darbuotojams apskaičiuoja ir išmoka direktoriai, patikslino, kad apskaičiuoja samdomos įmonės buhalterė.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad ji yra restoranų Gedimino pr., Panoramos prekybos centre direktorė. Patvirtino, kad darbo užmokestį moka grynais, savo kabinete, ima juos iš seifo, tam yra žiniaraštis. Pažymėjo, kad niekas iš darbuotojų nesakė, jog moka atlyginimą nelegaliai, vokeliuose, kad nemoka atostoginių. Nurodė, kad funkcijos kasoje atšaukti fiskalinį čekį nėra, straipsnyje paskleistos žinios buvo neteisingos, o žala pasireiškė darbuotojų paieškoje, be to, teiravosi artimieji, bet darbuotojai nenustebo, žinojo, kad konkurentų įmonių grupės Vičiūnai užsakytas straipsnis. Nurodė, kad darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekia apie 500 Eur, o kai pasirodė straipsnis, atlyginimas buvo apie 300 Eur; pabrėžė, kad priima studentus, 18 m. amžiaus asmenis, jie būna be patirties, tad darbo užmokesčio pakėlimas niekaip nesusijęs su straipsniu. Paaiškino, kad restoranuose lankosi tikrintojai iš FNTT, VMI. Minimalus darbo užmokestis – tai įmonės politika, nes kitaip ji neišsilaikytų.

Liudytoja E. P. nurodė, kad įmonėje Grill projektai dirba vyriausia padavėja, paaiškino, kad darbo užmokestis mokamas grynaisiais, jis yra minimalus, taip pat mokami priedai, viso susidaro apie 550 Eur, o vokeliuose atlyginimas nėra mokamas. Seifas yra direktorės kabinete, grynieji į seifą patenka iš kasų. Straipsnyje buvo netiesa, o artimieji patikėjo, liudytojos mama patikėjo, o liudytoja su kolegomis tik pasijuokė.

Liudytoja I. V. nurodė, kad darbo užmokestis mokamas grynaisiais, bet vokeliuose – ne, apie juos liudytoja nėra girdėjusi, mokama pagal žiniaraščius, grynieji būna seife, o į seifą patenka išrašant kasos pajamų orderius. Dėl straipsnio paaiškino, kad nesupranta, kodėl rašoma netiesa, nurodė, jog G. B. teiginio, kad yra dviguba buhalterija, neskaitė, bet buvo reakcijų iš klientų, taip pat darbuotojai buvo šokiruoti, nes rašoma nesąmonė. Dėl to yra sunkumų rasti darbuotojus, straipsnis prisidėjo prie to. Nurodė, kad darbo užmokestis yra minimalus, nes nekvalifikuoti darbuotojai, tą nusprendžia savininkai. Nuo sausio mėnesio atlyginimai pakilo, nes atsirado darbuotojų užsieniečių; priedų sistemos nėra.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad ji yra restorano Grill London Mega prekybos centre padavėja, darbo užmokestis kiekvieną mėnesį skiriasi, jis yra valandinis, atlyginimas mokamas grynais, bet ne vokeliuose, mokami ir atostoginiai, minimalus atlyginimas už valandą yra 2,45 Eur ir priedai; viršvalandžius moka, kai dirbi po 22 val. Darbo užmokestis siekia 300 – 400 Eur. Liudytoja straipsnį matė, tai šmeižtas, nieko panašaus nevyksta, o kolegos šmaikštavo, kad čia konkurentų darbas. Po straipsnio padaugėjo klientų, kurie atsiskaito kortele. Liudytoja parodė, kad yra dirbusi Charlie Pizza, tad ją pasikvietė Charlie Pizza direktorė, klausė ar liudytoja nori užsidirbti pinigų – ieškoti, fotografuoti, ką daro Grill restoranas blogai, rinkti informaciją. Direktorė minėjo, kad turi du informatorius Klaipėdoje.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad dirba virėja restorane Panoramos prekybos centre, prieš tai dirbo Grill London. Iš darbo išėjo, nes nesutarė su vadovybe. Darbo užmokestis buvo 250 Eur, jį žadėjo pakelti, liudytoja dirbo ilgiau, nei buvo žymima grafike, o darbo užmokesčio nepakėlė, sakė, nėra už ką. Vėliau vadovas atlyginimą pakėlė. Atlyginimą mokėjo grynais, dirbo nuo 8.30 val. iki 23 val., grafike buvo žymima, kad dirba iki 16 val. Liudytoja buvo girdėjusi gerų atsiliepimų, todėl ir ėjo dirbti, o paskui paaiškėjo, kad reikia dirbti visą dieną už 250 Eur per mėnesį. Atostoginių nemokėjo, kai mokėjo atlyginimą grynais, duodavo pasirašyti lapą, kad gavai, lapelių su apskaita neduodavo. Salėje buvo dvi kasos – viena mokomoji, su ja dirbo visi padavėjai, dalis pinigų buvo apskaitoma teisingai, dalis ne. Liudytoja dirbo 5 – 6 mėn., apie patikrinimus buvo žinoma prieš dieną, tada viską tvarkydavo. Mokomoji kasa veikia tik vakare, per dienos pietus – ne. Liudytoja pabrėžė, kad A. L. darė kitiems liudytojams įtaką teisme – po apklausos išėjęs į koridorių mokė liudytojas, ką sakyti, sakė, kad nefantazuotų, tada liudytojos skambino kitiems, klausė, ką sakyti teisme, teisme už durų tarėsi.

Liudytoja D. V. parodė, kad dirba Amber Food restorano vadove, anksčiau apie 3 – 4 mėn. dirbo Grill London padavėja. Grill London pajamos Sodroje neatitiko tikrųjų pajamų, darbo užmokestis buvo minimalus, liudytoją pervedė darbui puse etato, bet ji dirbo pilnu etatu. Pinigus mokėjo grynaisiais, duodavo pasirašyti, bet suma būdavo ne tokia, kokią gaudavo, direktorė turėdavo pinigus voke, juos paduodavo, liudytoja nematė, kad pinigus imtų iš seifo. Taip buvo visiems, o kai liudytoja dirbo, mokomosios kasos nebuvo, bet kiti darbuotojai pasakojo, kad 1 aukšte naudodavo mokomąją kasą, kur nebuvo fiskalinių čekių. Liudytoja paaiškino, kad VMI patikrinimas jai dirbant buvo, bet darbuotojas apie tai iš anksto nežinojo, nors kalbėdavo, kad dažnai žinodavo, kada bus patikrinimai. Liudytoja išėjo iš darbo, nes kita įmonė pasiūlė didesnį atlyginimą, o Grill London ji buvo gavusi daugiausiai 300 Eur per mėnesį, gaudavo mažiau, nei priklausė pagal darbo sutartį.

Liudytojas R. C. paaiškino, kad dirbo 3-4 mėn. Grill London, dabar virėju dirba Amber Food, iš Grill London išėjo, nes nepatiko sąlygos. Ten nemokėjo atostoginių, darbo užmokestis buvo 3 Eur per valandą, dirbo nuo 8 val. iki 24 val., mokėjo grynaisiais direktorė iš seifo. Liudytojas nepamena, ar duodavo ką nors pasirašyti, priedų nebuvo, už viršvalandžius nemokėdavo, visi darbuotojai rašydavo prašymus dirbti ilgiau, nei buvo numatyta darbo sutartyse. Jei atvykdavo tikrintojai, būdavo liepta išeiti, tad patikrinimų liudytojas nematė. Darbe nepatiko, kad moka ,,juodais‘‘ pinigais, visi darbuotojai pasakojo, kad atostoginių nemoka, tad liudytojas paklausė vadovybės, jam pasakė, kad ne, atostoginių neduoda.

Teismo posėdžio metu ieškovų advokatė paaiškino, kad G. B. vartojo posakį ,,ištisa juoda buhalterija‘‘, pateikė atvirus kaltinimus, žinią, faktą, o ne nuomonę. Tik 2020 m. atsirado nauji įrodymai – duomenys dėl ikiteisminio tyrimo, bylų, atliktų patikrinimų, tačiau, ką rašo straipsniai, nėra nustatyta. Jei ir buvo pažeidimų, jie buvo jau po straipsnio. Advokatė ypač akcentavo aplinkybę, kad visa tai buvo patvirtinta tik vėliau, o A. L. yra prokuristas, kuris susijęs su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, bet nėra aišku, kaip ikiteisminis tyrimas baigsis. Nei vienam ieškovui įtarimai nepareikšti, tik prokuristui, bet jis negali įtakoti buhalterijos, apskaitos tvarkymo, be to, dėl darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose iš viso niekam nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Akcentavo, kad liudytojai parodė, jog atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais, bet tai nėra draudžiama, be to, teismas tų liudytojų parodymus, kurie ieškovų įmonėse nedirba, turėtų vertinti kritiškai, nes jie turi nuoskaudų. Pabrėžė, jog atsakovo UAB ,,15min‘‘ veiksmai buvo neatsakingi, jis neanalizavo informacijos, jos nepatikrino, taip pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 11 str. 4 p., Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Kasabova v. Bulgarija, nurodė, kad 2017 m. publikacijos - apie patikrinimus ne tik ieškovų, bet ir atsakovo restoranuose, tad atsakovai neįrodė, jog ir iki tol nuomonė apie ieškovus buvo bloga. Patikslino, kad prašo paskelbimo apie paneigimą, o dėl poveikio liudytojams nurodė, jog apie tai pasisakė tik viena iš liudytojų. Akcentavo, kad apie Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos raštą ieškovai net nežinojo, jis nebuvo paskelbtas viešai.

Atsakovų UAB ,,Amber Food‘‘ ir G. B. advokatė teismo posėdyje paaiškino, kad Civilinis kodeksas 2.24 str. nurodo, jog atsakomybė – tai grupė faktinių aplinkybių. G. B. išdėstė savo nuomonę, ne žinią, o komentarai po bet kuriuo susijusiu su ieškovais straipsniu buvo neigiami. Pabrėžė, kad 3 atsakovų pusės liudytojai išdrįso liudyti, jie objektyvūs, be to, panašiai kalbėjo ir ieškovų pusės liudytojai, nors ir buvo paveikti A. L.. Paaiškino, kad viskas pasakyta dar 2017 m. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos rašte, bet tuo metu ieškovai į teismą nesikreipė, o 2017 m. Delfi straipsnyje apie tas pačias problemas komentarai buvo neigiami; 2019 m. Verslo žiniose straipsnis buvo teigiamas, bet komentarai – kaip ir anksčiau, neigiami; po FNTT straipsniu – komentarai neigiami. Akcentavo, kad nuo 2018 m. ieškovų pelnas kilo, tad neaišku, kaip galėjo pakenkti straipsnis. Ieškovai apskaitą vykdė apgaulingai, yra pareikšti įtarimai, duomenys iš registrų, o laikotarpiai – bylai aktualūs (2017-2020 m.), nes straipsnis pasirodė 2018 m. kovą. Pabrėžė, kad A. L. yra uždrausta bendrauti su visais formaliais ieškovų vadovais, o kratos vyko dar 2017 m. Byloje yra visi darbo užmokesčių duomenys visuose ieškovų restoranuose, jų kaita. Tokio pobūdžio bylose nuomonės sąžiningumo prasme vertinama ar yra pagrindo taip manyti, o tokie duomenys šioje byloje yra. G. B. buvo objektyviai sąžiningas, be to, iš vienos pusės gali būti konkurentų santykiai, tačiau iš kitos pusės – visuomenės interesas dėl informacijos apie šešėlinę ekonomiką, mažus darbo užmokesčius. Ieškovai atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo tik savo liudytojų parodymais, A. L. yra nepatikimas, jo parodymus paneigė A. S., ji pasakė, kad A. L. darė poveikį. Atkreipė dėmesį, kad iš pradžių ieškovai A. L. rodė, pristatinėjo kaip savo veidą, viešino verslo kūrimo istoriją, plėtrą, kvietė liudytoju, dabar jau tvirtina, kad jis tik prokuristas, nieko nesprendė ir pan. Reputacijos pažeidimą turi įrodyti patys ieškovai, šioje srityje yra plati teismų praktika, be to, ieškovų ataskaitose pelnas tik augo, o ir A. L. nesakė, kad atsirado žala, sumenko reputacija, jis tik nurodė, kad po straipsnio padaugėjo patikrinimų; kiekvienos įmonės reputacija ieškinyje nėra išskirta, o ieškovai apskritai turi įrodyti, kad konkrečios žinios yra apie ieškovus. Atkreipė dėmesį, kad straipsnyje apie ieškovus iš viso nieko nėra pasakyta, kalbama apie savininkus, prekės ženklą, o ieškovai net neminimi. Prašė teismo atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovai prašo 2 paskelbimų, nes jie abu dalyje sutampa, taigi, prašo dvigubos atsakomybės, kai tuo tarpu G. B. apskritai nieko nepaskelbė, o tik pasakė savo nuomonę žurnalistei.

Teismo posėdyje atsakovo UAB ,,15min‘‘ advokatė papildomai paaiškino, kad ieškovų įrodymuose apstu esminių prieštaravimų. Byloje kilęs ginčas dėl konkrečių teiginių, kurie straipsnyje yra išdėstyti kaip subjektyvūs vertinimai, o 2017-2018 m. tiesioginių įrodymų tiems vertinimams nebuvo. 2017 m. jau buvo tokia pati informacija, kurią pateikė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Akcentavo, kad byloje yra viešasis interesas, į tai būtina atsižvelgti, juk žiniasklaidos tikslas ir yra toks – viešinti; tokią teisę žiniasklaida turi, o publikacijos tikslas ir buvo – atkreipti dėmesį tiek visuomenės, tiek atitinkamų tarnybų, kad ieškovų elgesys pasikeistų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų liudytojai dirbo skirtingu metu skirtinguose ieškovų restoranuose, bet teisme kalbėjo tą patį. 2017-04-18 raštas (3 t., 80-81 b. l.) nurodo konkrečias aplinkybes metai iki publikacijos, o ieškovų liudytojai prieštarauja vienas kitam ir rašytiniams įrodymams, tad akivaizdu, kad jie yra paveikti. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Jersild v. Danija. A. L. aiškiai paliudijo, kad ne straipsnis padarė žalą, jis žalą įvardijo kaip sunkumus ieškant darbuotojų.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovų advokatė pažymėjo, kad 2018 m. kovo 22 d. 09:00 val. portale www.15min.lt straipsnyje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys bei ieškovų dalykinę reputaciją žeminantys duomenys. Šie teiginiai, paskleisti per visuomenės informavimo priemonę - atsakovo UAB „15min" portalą www.15min.lt., atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą, priskirtini faktų konstatavimui (žiniai). Aptarti teiginiai akivaizdžiai kaltina ieškovus atliekant veiksmus, priešingus ne tik moralės bet ir teisės normoms, kurie yra priskirtini administracinės teisės pažeidimams bei nusikaltimams. Atsakovo UAB ,,Amber Food‘‘ vadovo G. B. straipsnyje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija yra savarankiški UAB ,,Amber Food‘‘ vadovo suformuluoti teiginiai. Nors dalyje teiginių yra tokie žodžiai, kaip „darbuotojų teigimu", tačiau tai nėra darbuotojų citatos, o konkrečiai G. B. pateikiama žinia apie ieškovų neva daromus teisės aktų pažeidimus. Vertinant žurnalistės pateiktus anoniminio šaltinio - „darbuotojo Valdo" liudijimus, tiek visą straipsnį bei jo kontekstą, taip pat darytina išvada, kad būtent žinios, o ne nuomonė buvo paskleistos ginčo teiginiais. Ginčo straipsnio įžanginėje dalyje, išryškintu bei padidintu šriftu straipsnio autorė pati patvirtina (apibendrina), kad toliau straipsnyje yra dėstomi ne svarstymai, nuomonė, o konkretūs kaltinimai nelegalia veikla: konkurentai „atvirai „Grill London" kaltina nelegalia veikla". Vienintelis straipsnyje pasisakęs ieškovų konkurentas – UAB ,,Amber Food‘‘ vadovas G. B.. Vadinasi, pati straipsnio autorė - profesionali žurnalistė G. B. pasisakymus priėmė ir akivaizdžiai vertino ne kaip nuomonę, svarstymus, o įvardijo G. B. teiginius kaip atvirą kaltinimą nelegalia veikla. Atsakovai paskleidė konstatuojamo pobūdžio duomenis apie ieškovus, suponuojančius negatyvų jų apibūdinimą, o iš ginčo sakinių formuluočių matyti, jog atsakovai juos suformulavo kaip teigimus, o ne kaip samprotavimus, dvejones ar klausimus. Iš straipsnio sakinių konstrukcijos, išraiškos būdo, tono, paties ginčo straipsnio turinio akivaizdu, jog buvo įvardinti konkretūs pažeidimai (veikia dviguba apskaita, dviguba buhalterija, juodosios buhalterijos sistema, neapskaitytos pajamos, neapmokestinamas pelnas), kurie vertintini kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas ieškovų įmonėse, taip sukuriant naujus duomenis, neegzistavusius iki tol. Ginčo straipsnyje pavartoti teiginiai (įskaitant „dviguba buhalterija", „dviguba apskaita", „juodosios buhalterijos sistema", „neapskaitytos pajamos" ir pan.) nebuvo pavartoti dviprasmiškai ar netiesiogiai vertinant jį kalbos kontekste, kuriame buvo išsakyti, priešingai - nurodytais teiginiais buvo kvalifikuoti ieškovų veiksmai bei pasakyta, koks pažeidimas padarytas. Tokiu būdu ginčo straipsnyje atsakovai pateikė naujus duomenis, kurie iki tol neegzistavo - atsakovai pateikė ne savo subjektyvią nuomonę, o informavo skaitytojų auditoriją apie faktą - apgaulingą apskaitos tvarkymą „Grill London" restoranuose ir tokiu būdu atsakovai paskleidė duomenis, kurie vertintini kaip žinia. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais (prekės ženklo „Grill London" savininko - UAB „Kauno loftas" patvirtinimas dėl teisės naudoti prekės ženklą suteikimo; licencinių sutarčių kopijos) bei pačiame straipsnyje įvardijamais faktais, akivaizdu, jog byloje yra tinkamai įrodyta, jog straipsnyje paskleista informacija yra būtent apie ieškovus. Iš ginčo straipsnio turinio matyti, jog buvo įvardinti konkretūs ieškovų daromi teisės aktų pažeidimai. Straipsnio publikavimo metu ir iki straipsnio publikavimo egzistavę įrodymai rodo, jog kontroliuojančios institucijos nenustatė, jog ieškovai yra padarę darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 99 str. 3 d.) ar apgaulingai tvarkę apskaitą (BK 222 str.). Atsakovai pateikė į bylą 2020-07-01 Lietuvos policijos spaudos konferencijos įrašą, kuriame prokurorai teigia, jog teisėsauga atskleidė vieną iš mokesčių slėpimo schemų - pinigų gryninimą juos pervedant kaip paramą sporto asociacijai. 2020-08-13 Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašte nurodoma, jog A. L., kaip restoranų tinklui „Grill London" priklausančių bendrovių akcininkas, įtariamas bendrininkaudamas su kitais asmenimis padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 2 d. , 222 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo duomenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 str. yra taikomas neskelbtinumo principas, todėl nesant galutinių ekspertizės išvadų, nesant galimybės įvertinti visų įrodymų bei įtariamųjų parodymų visumos, negalima daryti išvados, kad bus patvirtinti įtarimai, pareikšti minėtoje informacijoje nurodytiems asmenims. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, įtarimų pareiškimas nereiškia, jog asmenys yra kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kol tai nėra patvirtinta apkaltinamuoju nuosprendžiu. Atsakovo UAB ,,Amber Food‘‘ pasitelktų liudytojų parodymai dėl objektyvumo stokos nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais teiginiams dėl tariamai ieškovų daromų teisės aktų pažeidimų pagrįsti. Dar daugiau, jie prieštarauja aukštesnę įrodomąją galią turinčioms valstybinių institucijų išvadoms (2018-12-21 VMI raštas). Ieškovai nurodo, kad ta aplinkybė, jog ieškovai savo įmonėse mokėjo mažesnį darbo užmokestį savo darbuotojams nei konkurentai, ar ta aplinkybė, kad dalis darbuotojų dirba nepilnu etatu, savaime nesudarė pagrindo teigti, jog ieškovai atlyginimus darbuotojams mokėdavo „vokeliuose" ar apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Tai, jog darbo rinkoje restoranų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, lyginant su ieškovų mokamu darbo užmokesčiu, ar tai, jog dalis ieškovų darbuotojų įdarbinami ne pilnu etatu, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovai atliko pažeidimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams ar apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu (CPK 178 str.). Ginčo teiginiuose naudojami žodžiu junginiai, kurie yra savaime žeminančio pobūdžio, todėl jų žeminantis pobūdis atskirai netgi neprivalo būti nustatinėjamas. Straipsnyje buvo paskelbtos akivaizdžiai žeminančios frazės, kurių žeminantis pobūdis nenustatinėtinas: „ištisa juodosios buhalterijos sistema", „iki smulkmenų atidirbti būdai nemokėti mokesčių", „kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto", „dviguba apskaita", „dviguba buhalterija", „ši situacija reiškia naują dugną", „iškreipiama visa rinka ir konkurencinės sąlygos". Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovai yra socialiai atsakingos bendrovės, kurių veikloje filantropinės idėjos užima svarbią vietą - toks jų įvaizdis ir siekiami socialiniai tikslai yra ne tik viešai deklaruojami oficialioje „Grill London" restoranų interneto svetainėje, tačiau ir paremti daugybe geros valios akcijų. Todėl ieškovai, kurie yra įdėję didelį įdirbį į savo, kaip socialiai atsakingo verslo, įvaizdžio suformavimą bei dėl to yra investavę daug lėšų ir laiko, yra ypatingai jautrūs paskleistiems aukščiau nurodytiems tikrovės neatitinkantiems teiginiams. Naujienų portalas www.15min.lt yra vienas populiariausių Lietuvoje, turintis didelį skaitytojų ratą, todėl su nurodytais paskleistais duomenimis susipažino ženkli visuomenės dalis ir neabejotinai padarė didelę žalą ieškovų puoselėtai reputacijai. Pažymėjo, kad straipsnio nuoroda buvo paskelbta ir UAB „15min" valdomoje „15min" paskyroje socialiniame tinkle „Facebook"- ši UAB „15min" valdoma paskyra turi daugiau kaip pusę milijono sekėjų. Atsakovai teigia, kad apie ieškovų veiklą kaip prieštaringą visuomenėje buvo plačiai kalbama jau kuris laikas iki straipsnio - atsakovai savo argumentus dėl prieštaringo ieškovų vertinimo visuomenėje grindžia iš esmės tapataus turinio straipsniais. Vertinant atsakovo UAB ,,Amber Food‘‘ bei G. B. paskleistus ginčo teiginius, pažymėjo, jog žurnalistei teikdamas komentarą ginčo straipsnio tema G. B. žinojo, kad ieškovų įmonės buvo teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų tikrinamos ne kartą ir, kad nė vienam iš ieškovų nebuvo nustatyti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai, nei apgaulingas apskaitos tvarkymas. G. B. veikė tyčia, turėdamas nesąžiningų tikslu, taip atlikdamas ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovu atžvilgiu. Straipsnio autorė - atsakovo UAB „15min" žurnalistė paskleisdama ginčo teiginius veikė nepakankamai atsakingai, nesilaikė viešosios informacijos rengėjams keliamų reikalavimų kruopščiai tikrinti informaciją. Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju būtinoji sąlyga dėl žurnalisto sąžiningumo ir profesionalumo nebuvo išpildyta, straipsnyje pateikiami žurnalistės pareiškimai buvo labai rimti, susiję su baudžiamajame įstatyme numatyta veika, todėl tyrimas turėjo būti atliktas itin kruopščiai, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl nagrinėjamu atveju žurnalistė paskleidusi tikrovės neatitinkančias žinias, nesilaikė kasacinio teismo praktikoje aptarto sąžiningo ir profesionalaus žurnalisto elgesio standarto.

Atsakovų UAB ,,Amber food‘‘ ir G. B. advokatė baigiamąja kalba nurodė, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Vertinant G. B. pasisakymų formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, sakinių konstrukcijas, gramatines formas, įskaitant įterpinių, žodžių junginių bei dalelyčių vartojimą akivaizdu, kad ginčo atveju turime ne žinių paskleidimą, bet G. B. nuomonės išdėstymą, jo subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, emociją, įspūdį. Faktinių aplinkybių, kuriomis disponavo G. B., visuma duoda pagrindo spręsti, kad G. B. pasisakymai, kurie turėtų būti vertinami kaip jo nuomonė, jo susirūpinimas Grill London restoranuose vykdoma veikla, turėjo akivaizdų faktinį pagrindą, ir buvo išdėstyti sąžiningai, siekiant ne sumenkinti ar kitaip pakenkti Grill London restoranams, jų savininkams ar valdytojams, bet atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kurios yra susijusios su viešuoju interesu - darbuotojų socialinėmis garantijomis, mokesčių surinkimu, sąžininga konkurencija bei kt. G. B. neišsakė jokių kategoriškų teiginių, jog ieškovai elgiasi neteisėtai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis aplinkybių, kurias jie pagrindžia, egzistavo dar 2014 m., kita dalis 2016 - 2020 m., todėl patenka į ginčo laikotarpį. Situacija ieškovų įmonėse pasikeitė iš esmės tik po to, kai 2020 m. birželio mėn. buvo atliktos kratos, faktiniam Grill London vadovui A. L. buvo taikyti griežti apribojimai ir Grill London restoranai neteko naudotų serverių su policijos viešai įvardinta „juodąja buhalterija“. Rezultatas - Grill London restoranuose dirbančių darbuotojų atlyginimai padidėjo iš esmės, kai kur net dvigubai. Europos Žmogaus Teisių Teismui nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (Kasabova v. Bulgarija, Flux v. Moldova). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese. Ieškovai neįrodė, kad ginčo publikacijoje paviešinti pasisakymai yra apie juos ir kad skaitytojai galėjo susidaryti įspūdį, kad straipsnyje yra kalbama būtent apie ieškovus, priešingai, straipsnyje praktiškai yra kalbama tik apie Grill London restoranų tinklo savininkus ir visi jie yra aiškiai įvardijami. Nei vienas iš ieškovų ginčijamų pasisakymų kontekste nėra minimi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai. Ieškovai neįrodė, kad dėl ginčo straipsnio ir (ar) jame paskelbtų G. B. pasisakymų, sumenko jų dalykinė reputacija. Ieškovai ir toliau veikė įprastai, dar netgi geriau, nei kad iki 2018 m. kovo mėn., kuomet buvo paskelbta ginčo publikacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Valstybės, spręsdamos ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu. Jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei svarbių vertybių gynimu, platesnes asmens saviraiškos laisvės ribos pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Ieškovai (Grill London restoranų tinklas) užima didelę dalį viešojo maitinimo sektoriaus rinkos, negana to, save pateikia visuomenei kaip socialiai atsakingas įmones, tad jie privalo būti labiau pakantūs kritikai, kuri nebūtinai jiems yra maloni ar priimtina. Atsižvelgus į tai, kad ginčo publikacija turėjo visuomeninę reikšmę - buvo susijusi su šešėline ekonomika, su darbuotojų garantijomis, valstybės surenkamais mokesčiais, sąžininga konkurencija, kad pasisakyti turėjo teisę visos suinteresuotos pusės, buvo skelbiami ne tik asmenų pasisakymai, bet ir vieši valstybės institucijų pateikti duomenys, akivaizdu, kad šioje srityje veikiančių asmenų kritika buvo proporcinga, leistina ir atitinkanti visuomenės interesą. Pabrėžė, kad nei G. B., nei juo labiau UAB ,,Amber Food‘‘ ieškovų prašomu būdu negali būti įpareigoti paskelbti paneigimą, tuo labiau, kad toks paneigimo paskelbimas reikštų dvigubą paneigimo paskelbimą, nes prašoma tą padaryti tiek UAB ,,Amber Food‘‘ su G. B., iš vienos pusės, tiek UAB ,,15 min‘‘ iš kitos pusės, nors prašomas paskelbimas paneigimo toje dalyje, kurią ieškovai priskyrę UAB ,,Amber Food‘‘ su G. B., sutampa su UAB ,,15 min‘‘ tenkančiu. Redakcijos prašoma paskelbti pilnesnį G. B. pasisakymų paneigimą, tuo tarpu UAB ,,Amber Food‘‘ ir G. B. prašoma daryti paskelbimą paneigimo, ištraukiant tik labai trumpus žodžių junginius iš G. B. pasisakymų konteksto, tokiu būdu suteikiant jiems visiškai kitokią reikšmę, nei tą darė G. B..

Atsakovo UAB ,,15min‘‘ advokatė baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad vertinant visus šalių pateiktus įrodymus turi būti vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ieškovai nurodo, jog ginčo teiginiai iš esmės reiškia kaltinimus baudžiamosios atsakomybės prasme, t. y. ieškovai nurodė net konkrečius BK straipsnius, kurie neva jiems yra inkriminuojami ginčo teiginiais. Atkreipė teismo dėmesį, jog nei informaciją suteikę asmenys, t. y. buvę ieškovų darbuotojai, nei atsakovas G. B., nei žurnalistė, rengusi ginčo publikaciją, nėra teisininkai, todėl iš jų negalima reikalauti tikslios teisinės kalbos. Reikalavimas žiniasklaidai kiekvienu atveju laikytis sąlygos, jog kiekvieną kaltinimą spaudoje būtų būtina patvirtinti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ar kitokiu kompetentingos institucijos sprendimu, tam tikrai atvejais gali neproporcingai suvaržyti asmens konstitucines teises ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, o žiniasklaidai atlikti savo funkciją. Be to, žurnalistai, skleisdami informaciją, turi teisę panaudoti tam tikras lingvistines ir literatūrinės raiškos priemones, turi teisę abstrahuoti, hiberbolizuoti informaciją, arba tam tikrais atvejais išreikšti ją paprastesne, suprantamesne skaitytojui kalba. Ieškovai nėra privatūs fiziniai asmenys, kurie dėl kokio nors paskelbto netikslumo patyrė neturtinius praradimus, ieškovai yra juridiniai asmenys - gana didelė įmonių grupė, valdanti keliolika restoranų visoje Lietuvoje, teikianti viešojo maitinimo paslaugas, turinti šimtus darbuotojų. Publikacijos tikslas ir turinio esmė yra šių juridinių asmenų veiklos bei teisinio elgesio kritika. Ginčo informacija yra nukreipta į juridinio asmens elgesio pakeitimą, būtent to siekiama dėl visuomenės intereso. Tuo tarpu atsakovas yra žiniasklaidos priemonė, jo tikslas - informuoti visuomenę. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žiniasklaidos priemonės atsakomybės dėl teiginių, kuriuos išsakė ir jai pateikė kiti asmenys interviu metu, t. y. kai atitinkamas subjektas nėra pats teiginių autorius, o tik padėjo juos paskleisti, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys (interviu metu) skleidimą, rimtai apriboja žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant svarbiais klausimais, todėl toks baudimas yra negalimas, nebent tam yra labai svarbios priežastys (Europos Žmogaus Teisų Teismo byla Jersild v. Danija; Couderc v. Prancūzija; byla Thoma v. Liuksemburgas; byla July, SARL Liberation v. Prancūzija; byla Novaya Gazeta, Milashina v. Rusija). Atsakovas UAB „15min“ ne vieną kartą procesiniuose dokumentuose bei pasisakymuose akcentavo, jog ginčo publikacija laikytina ieškovų veiklos kritika. Publikacijos tikslas - paviešinti opią problemą, apie kurią kalbama ir rašoma nuolat: šešėlinė ekonomika, mokesčių slėpimas bei su tuo susiję darbuotojų teisių pažeidimai. Atsakovas G. B. informacijos rengėjui informaciją teikė pasvarstymais, aiškiai išreikštais subjektyviais vertinimais, todėl atsakovas stengėsi gautą informaciją perteikti kuo tiksliau ir paskelbė ją citatomis. Skaitytojas iš karto gali suprasti, kad tai yra kito asmens išsakyti teiginiai, be to, tų teiginių struktūra, panaudotos sąvokos, žodžiai leidžia juos kvalifikuoti kaip vertinamuosius. Naudojamos sąvokos neleidžia suabejoti teiginių subjektyvumu ir kad šių teiginių atitikimo tikrovei neįmanoma patikrinti. Pažymėjo, jog publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai nebuvo naujai sukurti duomenys ar duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Ginčo teiginiai visiškai atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d. nustatytus nuomonės kriterijus. Būtina analizuoti teiginius neatsiejant nuo konteksto, o kontekstas šiuo atveju yra tiek publikacijos turinys, tiek faktas, kad buvo apklausti buvę ieškovu darbuotojai, o ne kažkokie kiti nesusiję asmenys, negalintys turėti patikimos informacijos, kad buvo gauti duomenys iš įvairių institucijų, dalis kurių patvirtino, jog šie restoranai nuolat tikrinami ir yra nuolat nustatomi įvairūs pažeidimai. Taip pat kontekstas yra tai, kad Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija dar iki publikacijos siekė atkreipti institucijų dėmesį į šią įmonių grupę, kaip nesąžiningą ir galimai vykdančią neteisėtą veiklą. Atsakovas UAB „15min“ nesutiko su ieškovų argumentais, jog atsakovai negalėjo paskleisti ginčo teiginiuose esančių duomenų, nes jų nepatvirtina ieškovų veiklą kontroliuojančių institucijų sprendimai. Ieškovai mano, jog mokesčių nemokėjimas ir dviguba buhalterija yra tada, kai yra priimti atitinkami institucijų sprendimai, kuriuose konstatuojama, kad asmuo nuslėpė pajamas, nesumokėjo mokesčių, ar teismų sprendimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo - t. y. nuteisimas. Atsakovai gi mano, jog mokesčių nemokėjimas ir dviguba buhalterija yra tada, kai asmuo (šiuo atveju ieškovai) susitaria su darbuotojais dėl darbo užmokesčio, kurio dalį sudaro oficialus, kaip taisyklė minimalus atlyginimas, o kitą dalį - neoficialus. Atlyginimas išmokamas tik grynaisiais. Darbuotojai tokiu atveju gauna iš dalies neapmokestintą darbo užmokestį, todėl gauna ypač mažus atostoginius bei ligos išmokas, jiems atitinkamai skaičiuojasi darbo stažas ir senatvės pensijos įmokos. Kaip paaiškėjo iš byloje surinktų įrodymų, įskaitant pačių ieškovų liudytojų parodymus, visi restoranai moka darbuotojams darbo užmokesčius tik grynaisiais, t. y. 12 ar daugiau restoranų, šimtai darbuotojų, darbo užmokesčio apskaita rašytiniuose lapeliuose, duomenys Sodroje rodo, jog nei viename ieškovų restorane vidutinis darbo užmokestis nesiekia nei 400 Eur. Atsakovas UAB „15min“, turėdamas tokius duomenis, susidarė nuomonę apie restoranų „Grill London“ veiklą ir sąžiningai buvo įsitikinusi, turinti pakankamą faktinį pagrindą paskelbti ginčo informaciją. Įvykiai po publikacijos paskelbimo tik patvirtino atsakovo turėtą faktinį pagrindą ir susidarytą nuomonę apie ieškovų veiklą iki publikacijos paskelbimo. Baigiant bylą nagrinėti teisme, paaiškėjo naujų faktų apie ieškovus: duomenys apie 2020-06-29 atliktas neįtikėtino masto kratas ieškovų valdomuose restoranuose, apklausiami dėl juodosios buhalterijos bene visi darbuotojai; duomenys apie pradedamą ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamuoju patraukiamas liudytojas byloje A. L., kuris duodamas parodymus negalėjo atsakyti į klausimus, pvz., kuriuose iš ieškovų jis yra vadovas, kuriuose yra prokuristas, kaip išmokamas darbo užmokestis darbuotojams ir pan., tačiau kaip matyti iš vėlesnių įvykių, šis liudytojas teisme melavo. Pas šį faktinį visų ieškovų vadovą namuose teisėsauga rado apie 900 000 Eur grynųjų. Priminė, jog šis asmuo vadovauja įmonėms, kuriose darbo užmokesčiai mokami tik grynaisiais. Akcentavo, kad yra visiškai suformuota tarptautinė teisminė praktika dėl saviraiškos teisės. Jeigu asmenys, sąžiningai paskleidę savo kritišką nuomonę, bus persekiojami ir baudžiami, asmenų vykdančių nesąžiningą veiklą tik daugės, o asmenų nebijančių viešai atskleisti galimus neskaidrius veiklos metodus - tik mažės. Bijant viešai kalbėti apie tokio pobūdžio problemas ar visuomenės informavimo priemonei bijant, jog kiekviena publikacija bus ginčijama teisme, nebus pasiektas pagrindinis visuomenės informavimo tikslas - informuoti visuomenę bendrojo intereso klausimais, ypač susijusiais su teisės aktų pažeidimų atskleidimu, viešinimu. Taigi, publikacijoje paskelbta informacija buvo gauta teisėtais būdais, sąžininga ir buvo patikrinta. Atsakovo UAB „15min“ pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę, padėti atskleisti galimus nusikaltimus ar kitas teisei priešingas veiklas ir atkreipti institucijų dėmesį - yra pasiektas. Net jeigu teisėsauga nesugebės atkurti į upę išmesto ieškovų serverio su visa juoda buhalterija duomenų ir dėl to nesugebės įrodyti teisme, jog ieškovai ar jų faktinis vadovas veikė nusikalstamai - visuomenė nors šiek tiek tapo skaidresnė. Bus sumokėta daugiau mokesčių, bus mažiau nuskriaustų darbuotojų. Atsakovas UAB „15min“ nurodė, kad paskelbta informacija buvo surinkta teisėtai, patikrinta, atsakovas ją paskelbė sąžiningai, turėdamas tikslą ne tik paskatinti visuomenės diskusiją, bet ir atkreipti teisėsaugos dėmesį į sektoriaus, kuris garsėja šešėline veikla, lyderių (didžiulio restoranų tinklo) veiklos metodus.

Ieškovų advokatė replikavo, kad teismų praktikoje nurodoma, jog kuo yra rimtesnis kaltinimas, tuo turi būti nuodugnesnis tyrimas, o šiuo atveju žurnalistė atliko tyrimą atmestinai.

Atsakovų UAB ,,Amber Food‘‘ ir G. B. advokatė replikos metu nurodė, kad jokių kaltinimų nebuvo, kaip ir paskleistų žinių. Dėl atlyginimo mokamo vokeliuose buvo G. B. nuomonė, jo manymas, įspūdis, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, tad liudytojų buvo apklausta pakankamai. Visi straipsnyje parašyti išsireiškimai aiškiai rodo, jog pateikta nuomonė. Pabrėžė, kad prekės ženklas ar restoranas – tai nėra tas pats subjektas, tai ne juridinis asmuo, be to publikacijoje ieškovai net nebuvo identifikuoti. Kad dalis pažeidimų nustatyta vėliau – tai įrodymas, jog net iki publikacijos buvo pažeidimų. Dėl kasos aparato pažeidimas nustatytas VMI. Akcentavo, kad ieškovų liudytojai susiję subordinaciniais santykiais, buvo veikiami A. L., parodymai prieštaringi, juos paneigia valstybinių institucijų raštai, tyrimai.

Replikos metu atsakovo UAB ,,15min‘‘ advokatė pabrėžė, kad straipsnyje nurodyti išsireiškimai negali būti vertinami kaip teisiniai terminai, žurnalistė parašė taip, kaip suprato išdėstytą G. B. nuomonę, ją perteikė paprastais žodžiais; iš žurnalisto negalima reikalauti teisinių terminų teisingo vartojimo. Kad buvo paskelbti nauji duomenys, tokia išvada yra nepagrįsta, nes analogiški duomenys jau buvo paviešinti 2017 m. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos rašte, o paviešinimas pagal teismų praktiką įvyksta tuomet, kai sužino bent vienas asmuo. Pabrėžė, kad A. L. yra faktinis vadovas, jam pareikšti įtarimai pagal LR BK 220 str., 222 str., taigi, kalba eina ne apie asmeninį turtą, o apie ieškovų turtą. Akcentavo, kad atsakovas viešino nusikaltimus, padėjo juos atskleisti, taigi, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis byla, akivaizdu, kad atsakovas padėjo teisėsaugai, o dėl ieškovų reputacijos nurodė, kad jau 2017 m. straipsniai patvirtino, jog reputacija yra prieštaringa, kai šiuo metu teisėsaugos institucijos aiškiai nurodo, jog ieškovų veikla yra tiriama nuo 2017 m. sausio mėnesio.

Ieškinys atmetamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovai UAB „Alėjos projektas“, UAB „Big Doner“, UAB „Panoramos projektas“, UAB „Gedimino projektas“, UAB „SP Kaunas“, UAB „Klaipėdos restoranas“, UAB „Ozo restoranas“, UAB „Restorano projektas“ ir UAB „Tauro projektas“ sudarė su UAB „Kauno loftas“ licencines sutartis dėl teisės naudoti „Grill London“ prekės ženklą restoranų veikloje.

2018-03-22, portale www.15min.lt buvo viešai paskelbtas žurnalistės J. L. straipsnis „Konkurentai spirgina „Grill London“ savininkus: kodėl tįsta eilės, o darbuotojai negauna nė minimumo?“. Ieškovai 2018-05-21 kreipėsi į atsakovą UAB „15 min“ su pretenzija dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, prašydami paneigti tam tikrus teiginius, esančius straipsnyje, kaip neatitinkančius tikrovės.

Atsakovas UAB „15 min“ 2018-06-04 atsakyme dėl paskelbtos informacijos paneigimo nurodė, jog straipsnyje parengta informacija buvo gauta tiesiogiai iš buvusių darbuotojų, todėl ji nėra klaidinanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti; be to, straipsnyje buvo išsakyta nuomonė, pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas, todėl atsakovas atsisakė paneigti ieškovų nurodytus teiginius. Ieškovas 2018-05-21 kreipėsi ir į atsakovą UAB „Amber Food“ dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, prašydami, jog atsakovo vadovas G. B. paneigtų savo išsakytus teiginius 2018-03-22 atsakovo UAB „15 min“ publikuotame straipsnyje, tačiau G. B. 2018-05-31 atsakyme nurodė, jog jis išdėstė nuomonę, kuri buvo pagrįsta. 

Iš 2017-09-25 VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2017-07-28 iki 2017-09-25 buvo atliekamas ieškovo UAB „Gedimino projektas“ veiklos operatyvus patikrinimas, kurio metu patikrinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai ir KKA kontrolinės juostos. Pažymoje nurodyta, jog patikrinus darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio priskaičiavimų žiniaraščius už 2017 m. balandžio-liepos mėnesius, nustatyta, jog darbo užmokestį išmoka direktorė; darbuotojams mokamas minimalus vidutinis valandinis darbo užmokestis, priemokos už naktinį darbą, viršvalandžius ir šventines dienas laikantis Darbo kodekso nuostatų. Iš 2017-09-28 VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, jog ieškovo „SP Kaunas“ vadovė I. V. buvo pakviesta pokalbiui apie įmonės darbuotojus; jos paaiškinimai buvo priimti kaip pagrįsti, nutraukiant tolimesnį įmonės stebėjimą. Iš 2018-03-20 ir 2018-05-04 darbdavio, kuris įdarbino užsienietį, patikrinimo kontrolinio klausimyno matyti, jog ieškovai UAB „Klaipėdos restoranas“ ir UAB „SP Kaunas“ įdarbino užsieniečius, nepažeisdami įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. 2017-08-31 FNTT, siekdama nustatyti ar ieškovas UAB „Klaipėdos restoranas“ laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog išanalizavus įmonės sutartis su tiekėjais, pirkimo-pardavimo, kasos, darbo grafikus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidimų nenustatyta, todėl patikrinimas užbaigtas. 2017-05-10 VMI atliko operatyvų patikrinimą ieškovo UAB „Klaipėdos restoranas“ veiklos, kurio metu buvo patikrinti kasos aparatai, tačiau pažeidimų nenustatyta. Iš 2017-07-31 FNTT patikrinimo akto matyti, jog buvo patikrinta ieškovo UAB „Klaipėdos restoranas“ veikla, o būtent: kasos aparatų ataskaitos, tačiau neatitikimų nenustatyta. Valstybinės darbo inspekcijos 2017-06-15 rašte dėl restoranų tinklo „Grill London“ vykdomos veiklos nurodyta, jog 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo atlikti restoranų tinklo „Grill London“ patikrinimai, kurių metu tikrinti įmonių dokumentai, darbuotojų darbo sutartys, informacija apie įmonėse dirbančių asmenų įdarbinimą, paimti įmonių atstovų ir darbuotojų paaiškinimai; patikrinimai buvo organizuoti bendradarbiaujant su FNTT bei VMI atstovais. Patikrintos UAB „Tauro projektas“, UAB „Panoramos projektas“, UAB „Ozo restoranas“ ir UAB „Gedimino projektas“. Nurodyta, jog UAB „Panoramos projektas“ ir UAB „Ozo restoranas“ darbo teisės pažeidimų nenustatyta; UAB „Tauro projektas“ užfiksuoti darbo laiko trukmės, darbo grafikų paskelbimo tvarkos bei periodinių darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos įmonės direktoriui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir skirta bauda. UAB „Gedimino projektas“ nustatytas nelegalaus darbo atvejis; UAB „Klaipėdos restoranas“ nustatyti darbo režimo organizavimo pažeidimai. Taip pat patikrinti kiti „Grill London“ restoranai, tačiau juose pažeidimų nenustatyta.

Nustatyta, kad atsakovo UAB „15min“ žurnalistė J. L. prieš publikuodama ginčo straipsnį atliko tyrimą ir kreipėsi dėl informacijos į FNTT, VMI ir VDI apie ieškovų vykdomos veiklos galimus pažeidimus. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, jog žurnalistė pateikė klausimą, ar FNTT yra kada nors atlikusi tyrimą nors viename „Grill London“ tinklo restoranų; atsakyme FNTT atstovė spaudai nurodė, jog 2017 m. FNTT gavo pranešimą dėl „Grill London“ galimai neskaidrios veiklos ir atliko šių bendrovių veiklos patikrinimus; viename iš Vilniuje veikiančių restoranų buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui; kitose bendrovėse patikrinimų metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš žurnalistės elektroninio susirašinėjimo su VDI atstove matyti, jog Darbo inspekcijos atstovė pateikė analogišką informaciją, nurodytą 2017-06-15 rašte dėl restoranų tinklo „Grill London“ vykdomos veiklos, papildomame laiške nurodė, jog teismas sprendimu pripažino, jog nebuvo nelegalus darbo požymių. VMI elektroniniame laiške žurnalistę informavo, jog VMI „Grill London“ restoranuose buvo atlikusi kontrolės veiksmus (mokestinius tyrimus, operatyvinius patikrinimus). VMI atliktų operatyvinių patikrinimų metu dalyje įmonių buvo nustatyti pažeidimai: asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas; kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; apskaitos taisyklių pažeidimas; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; nelegalus darbas. VMI 2018-12-21 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog UAB „Big Doner“ atžvilgiu 2018-11-20 atliktas operatyvus patikrinimas, tačiau pažeidimų nenustatyta. UAB „Alėjos projektas“ atžvilgiu 2018-10-30 atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu elektroninių kasos aparatų operacijų atlikimo vietoje nustatytas 13,23 Eur perteklius, todėl atsakingam darbuotojui ANK 164 str. 1 d. pagrindu paskirta 7,00 Eur bauda; UAB „Gedimino projektas“ 2017-09-25 atliktas operatyvus patikrinimas, pažeidimų nenustatyta. UAB „Tauro projektas“ operatyvinio tikrinimo metu nustatytas 20,30 Eur perteklius bei 48,31 Eur trūkumas, įmonės darbuotojams surašyti administracinių nusižengimų protokolai; kitas įmonės darbuotojas neužtikrino, kad prekybos vietoje būtų laikomas ir patikrinimo metu būtų pateiktas paskutinis alkoholio produktų inventorizacijos aprašas, jam ANK 168 str. 1 d. pagrindu paskirta 10,00 Eur bauda. UAB „Klaipėdos restoranas“ 2017-05-10 atliktas patikrinimas, VMI nenustatė pažeidimų; UAB „SP Kaunas“ atžvilgiu vyksta operatyvus patikrinimas; UAB „Panoramos projektas“ ir UAB „Restorano projektas“ atžvilgiu kontrolės veiksmai nebuvo atlikti. VMI rašte nurodė, kad mokesčių administratorius pagal kompetenciją per pastaruosius dvejus metus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų nurodytų įmonių atžvilgiu nenustatė.

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, paskleidus neteisingą informaciją, privalo, visų pirma, nustatyti, ar paskelbti duomenys yra žinios (neginčytini faktai, kuriuos galima įrodyti), ar asmens subjektyvus žinomų ir skelbiamų aplinkybių, įvykių vertinimas (nuomonė). Tik pripažinus, jog paskelbta informacija yra žinios, sprendžiama, ar tokios žinios yra neteisingos ir, ar jų paskelbimo faktas padarė realios žalos ieškovams.

Atsakovas UAB „15 min“ pažymėjo, kad ieškovai patikslintame ieškinyje dalį ginčo teiginių sutrumpino, taip siekdami sudaryti skleidžiamos žinios įspūdį, todėl vertina, kad tikslinga yra analizuoti visus ginčo teiginius taip, kaip jie buvo paskelbti, neiškraipant ir neatskiriant sakinio dalių, rodančių, jog teiginys buvo asmens citata ar vertinimas. Sprendžiant ar atsakovas UAB „15 min“ paskelbė 2018-03-22 portale www.15min.lt ginčo straipsnyje nuomonę ar žinias, būtina analizuoti visą straipsnio ir kalbos tekstą, sakinio konstrukcijas.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 89 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007).

Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 (S)). Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 (S)).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis numato, jog nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atriboti žinią nuo nuomone?s yra bu?tina, nes asmens teise?s pagal CK 2.24 straipsni? ginamos paskelbus tikrove?s neatitinkanc?ias, z?eminanc?ias asmens garbe? ir oruma? (taikoma ir ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją) duomenis - z?inias. Taigi, akivaizdu, kad teismas, nagrine?damas konkrec?ios bylos faktines aplinkybes, turi atriboti z?inia? nuo nuomone?s, nes uz? is?sakytos nuomone?s paskelbima? civiline? atsakomybe? neatsiranda, be to, nuomonė negali būti paneigta. Kiekvienu atveju tam tikru? z?iniu? paskelbimu laikytinas konkrec?iu? faktu? ar duomenu? perdavimas, pranes?imas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys suz?ino apie perteikiama? informacija? tiek tada, kai pranes?ami tikri faktai ar duomenys, tiek ir tada, kai pranes?ama apie tikrove?je neegzistuojanc?ius (i?sivaizduojamus arba melagingus) faktus ar duomenis. Z?iniu? paskelbimas yra informacijos apie aplinka? pateikimas. Tuo tarpu asmens nuomone? – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstanc?ius aplinkos reis?kinius, jo suvoktas, nebu?tinai atskleistas poz?iu?ris (2007 m. spalio 12 d. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Analizuojant bylos nagrinėjimo metu ginčo straipsnį nustatyta, kad sakiniuose „Darbuotojų teigimu, ne vienoje „London Grill“ įmonėje veikia dviguba apskaita <...>. Darbuotojų teigimu, grynieji laikomi kaip senais gerais laikais - tiesiog seife, o realūs atlyginimai iš jų išmokami kiekvieno mėnesio 15 d.“ yra pavartoti žodžiai „darbuotojų teigimu“. Ieškovai nurodo, kad nors dalyje teiginių yra tokie žodžiai, kaip „Darbuotojų teigimu“, tačiau tai nėra darbuotojų citatos, o konkrečiai Amber Food, UAB vadovo G. B. pateikiama žinia apie ieškovų neva daromus teisės aktų pažeidimus. Teismas vertina, kad būtent žodžiai „darbuotojų teigimu“ parodo, jog pranešami dalykai yra G. B. iš kitų asmenų išgirsti dalykai, o ne tikri, objektyviai egzistuojantys faktai. Analizuojant straipsnį toliau, nustatyta, kad sakiniuose „Vieno ar kelių žmonių liudijimai dar galėtų būti atsitiktinumas, bet kai keliasdešimt kartų girdi kone identiškus pasakojimus apie ištisą juodosios buhalterijos sistemą, iki smulkmenų atidirbtus būdus nemokėti mokesčių, apie kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto, daug erdvės abejonėms nebelieka. Tiek iš šių liudijimų, tiek iš viešai skelbiamų atlyginimų vidurkių atrodo, jog oficialiai šie restoranai minimalius atlyginimus moka kone visiems savo darbuotojams - taip pat ir patyrusiems virtuvės šefams, rinkoje vertinamiems grilininkams, galbūt aukštos kvalifikacijos administracijos darbuotojams“; „Plėtros mastai įspūdingi, kadangi žaidžiant lengvatinėmis sąlygomis ir mokant daug mažesnius mokesčius vienos vietos atsiperkamumas gali nesiekti ir pusmečio“, „kone kiekvienas naujas restoranas kažkodėl registruojamas kaip atskira bendrovė, nors tai neracionalu daugeliu atžvilgiu ir kiti sąžiningai mokesčius mokantys tinklai taip nesielgia“, „Nors oficialūs duomenys bado akis - ryškiai mažesni nei konkurentų oficialiai nurodomi atlyginimų vidurkiai, masiškai nepilnu etatu įdarbinami žmonės, kiekvieno restorano, kaip atskiros įmonės, registravimas, vieša paslaptimi tapę buvusių darbuotojų bei tiekėjų liudijimai apie dvigubą buhalteriją - nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Darbo inspekcija, nei FNTT realių veiksmų nesiima“ ir „Ši situacija reiškia naują dugną - paprastai restoranų, ypač mažesniųjų, savininkai neapskaitytas pajamas tiesiog įsideda į kišenę. Šiuo atveju visi požymiai rodo, jog neapmokestinamas pelnas naudojamas reinvesticijoms į naujas tokiais pat principais veikiančias vietas. Tai paaiškintų sparčią šių restoranų plėtrą, o plėtra tokiomis lengvatinėmis sąlygomis daro ypatingą žalą tiek valstybei, tiek skaidriai veikiančiam verslui, tiek galutiniam vartotojui - iškreipiama visa rinka ir konkurencinės sąlygos“, yra vartojami žodžiai „galėti“, „atrodo“, „kone“, „pasakojimais“, „daug erdvės abejonėms nebelieka“, „gali“, „rodo“, „įspūdingi,“ „neracionalu“, „kažkodėl“, „bado akis“, „ryškiai“, „masiškai“, „realių“, „naują dugną“, „paprastai“, visi požymiai rodo“, „tai paaiškintų“, kurie teismo vertinimu, išreiškia subjektyvų vertinimą ir tam tikrą požiūrį, numanymą, keliamas abejones dėl paminėtų aplinkybių. Nors ieškovai teigia, kad ginčo straipsnyje pavartotas žodis liudyti reiškia tvirtinti, skelbti tikrumą, tačiau straipsnyje taip pat yra nurodoma, kad „Vieno ar kelių žmonių liudijimai dar galėtų būti atsitiktinumas, bet kai keliasdešimt kartų girdi kone identiškus pasakojimus“, vertintina, kad žodis liudija labiau reiškia pasakojimo pateikimą. 

Teismas vertina, kad būtent taip pateikti straipsnyje sakiniai ir jų formulavimas atitinka nuomonės sampratą. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad minėtais sakiniais pranešami dalykai yra tikri faktai arba tikri (teisingi) duomenys.

Iš G. B. pasisakymų konstrukcijos, formuluočių, sakiniuose naudojamų žodžių, minčių dėstymų konteksto, matyti, kad straipsnyje yra pateiktas tik tam tikrų duomenų subjektyvus G. B. vertinimas, o ne žinia. Nei vienas iš straipsnyje cituotų G. B. pasisakymų nerodo, kad jais pranešami dalykai yra tikri, objektyviai egzistuojantys. 

Nustatyta, kad atsakovas „15min”, rengdamas publikaciją, telefonu kalbino buvusį “Grill London” tinklo darbuotoją (publikacijoje minimą darbuotoją vardu Valdas), kuris pateikė „15min” pirminę informaciją. Pateikta garso įrašo su šiuo asmeniu stenograma, iš kurios matyti, jog buvęs ieškovų valdomų restoranų tinklo darbuotojas pasakoja apie „iš seifo” mokamus atlyginimus, apie oficialiai mokamą minimalų atlyginimą, tačiau papildomai išmokamą didesnį atlyginimą grynaisiais, apie tai, kad faktiškai darbuotojams išmokamas sutartas (didesnis) atlyginimas, nors oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, jog darbuotojams yra mokamas minimumas), apie neišmokamus atostoginius, neegzistuojančią mokamų atostogų tvarką, apie tai, kad neoficialiai gaudavo didesnį atlyginimą ir kiti darbuotojai, apie tai, kad darbuotojai turėjo galimybę gauti oficialų didesnį atlyginimą, tačiau turėjo susimokėti padidėjančius mokesčius. 

Atsakovas „15 min“ nurodė, kad publikacijoje paskelbti 1-7 ginčo teiginiai - glaustas, trumpas buvusio darbuotojo suteiktos informacijos atpasakojimas, kuris buvo patikrintas. Straipsnio sakinys „Vieno ar kelių žmonių liudijimai dar galėtų būti atsitiktinumas, bet kai keliasdešimt kartų girdi kone identiškus pasakojimus apie ištisą juodosios buhalterijos sistemą, iki smulkmenų atidirbtus būdus nemokėti mokesčių, apie kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto, daug erdvės abejonėms nelieka.“ vertintinas kaip atsakovo G. B. nuomonė, kurią jis susidarė išklausęs buvusių ieškovų darbuotojų pasakojimus. Straipsnyje nurodoma, kad („<...> apie iš “seifo“ mokamus atlyginimus liudija ir buvę tinklo darbuotojai.”; “Kad žmonės uždirba daugiau nei minimumą, 15 min paliudijo ir trejus metus ten dirbęs virėjas Valdas (vardas redakcijai žinomas). Straipsnyje yra nurodoma, kad informacija yra gauta iš buvusio darbuotojo Valdo.

Teismo posėdžio metu liudytojai A. S., D. V., R. C. ir R. U. nurodė, kad faktinės darbo valandos neatitiko darbo sutartyje sulygtų ir dažnai viršijo įstatymo leistinas valandas. Teigė, kad ne visas darbuotojų dirbamas laikas buvo apskaitytas. Dirbo viršvalandžius, kurie nebuvo forminami ir už juos padidintas darbo užmokestis nebuvo mokamas. Naudojo paprastus ir mokymams skirtus kasos aparatus. Teigė, kad nebuvo mokami atostoginiai, nedarbingumo išmokos. Taip pat nurodė, kad dirbo pagal du grafikus (oficialų ir faktinį). Paliudijo apie darbuotojų instruktavimą, ką reikia daryti patikrinimų metu; patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto; prašymus dėl darbo ne darbo grafike (oficialiame) nustatytu laiku, kurie yra skirti patikrinimų metu pateisinti darbuotojų buvimą darbe ne oficialiuose grafikuose nurodytu laiku ir kurie, nebuvus patikrinimo, naikinami darbo dienos pabaigoje, kad darbo užmokestis, kuris mokamas į rankas, skiriasi nuo to, kuris įformintas darbo sutartyje.

Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – ieškovų darbuotojų – paaiškinimai patvirtino atsakovo argumentus, jog tokią informaciją jis sužinojo būtent iš ieškovų darbuotojų.

Atsakovas taip pat teigia, kad jis nuomonę susiformavo iš 2017-04-12 gausiai viešai spaudoje (delfi.lt, kaunas.kasvyksta.lt, alfa.lt, tv3.lt portaluose) publikuotų straipsnių apie Grill Lodon restoranuose vykdomas kratas, pasitelkiant ekonominę policiją, klausimų dėl „London Grill“ veiklos rimtumą, žmonių, kurie dirbo Grill London restoranuose arba pažįsta žmones, tą dariusius, paviešinta informacija: 2017-04-12 Kauno diena portale publikuotu straipsniu „Apie reidus Kauno restoranuose pranešta iš anksto?“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (toliau - Asociacija) narių skleidžiama informacija, Asociacijos 2017-04-18 raštu, ieškovų mokamo darbo užmokesčio dydžiu, kuris buvo ženkliai mažesnis nei pas kitus viešojo maitinimo paslaugų teikėjus ir neretu atveju nesiekė net minimumo bei neatitiko rinkos sąlygų. 2017-04-12 tv3 portale buvo publikuotas straipsnis „Žinomi restoranai po padidinamuoju stiklu: vyksta masiniai patikrinimai“. Šiame straipsnyje nurodoma, kad <...jau nebe paslaptis, kad vienas iš tikrinamųjų yra „London Grill" restoranų tinkas. Tai patvirtino pats įmonės atstovas. „Skirtingos institucijos tikrina mūsų restoranus tiek Kaune, tiek Vilniuje - tokia šio verslo ar, manau, bet kurio kito dalis, visi dirba savo darbą", - teigė jis. 2017-04-12 diena.lt portale buvo publikuotas straipsnis „Apie reidus Kauno restoranuose buvo pranešta iš anksto?, kuriame nurodoma: <... „Kauno dienos” redakcija sulaukė vienos restorano „London Grill” darbuotojos laiško. Moteris tikino, kad apie reidą jie buvo informuoti iš anksto.” Pažymėjo, kad 2018 m. sausio - vasario mėn. vidutinis darbo užmokestis Grill London restoranuose vyravo nuo 322,90 Eur iki 405,83 Eur, Amber Food, UAB nuo 502,74 Eur iki 509,20 Eur, Delano nuo 517,79 Eur iki 568,88 Eur, Neragauta Azija nuo 534,75 Eur iki 584,23 Eur. Minimali mėnesinė alga 2018 m. Lietuvoje siekė 400 Eur. Paaiškino, kad ieškovai praktiškai visiems savo darbuotojams mokėjo minimalią mėnesinę algą, įskaitant restoranų vadovus. Teismo posėdžio metu liudytoja SP „Kaunas“ direktorė I. V. nurodė, kad jos darbo užmokestis yra minimalus. Į bylą pateikti duomenys, kad vidutinis gamybos vadovo darbo užmokestis neto („į rankas“) siekė 1 267,00 Eur, maitinimo padalinio vadovo 773,00 Eur. 

Ieškovai nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovai savo įmonėse mokėjo mažesnį darbo užmokestį savo darbuotojams nei konkurentai, ar aplinkybė, kad dalis ieškovų darbuotojų dirba nepilnu etatu, savaime nesudarė pagrindo teigti, jog ieškovai atlyginimus darbuotojams mokėdavo „vokeliuose“ ar apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai teigė būtent tai, kad atlyginimai buvo mokami „vokeliuose“. Nustatyta, kad atsakovas G. B. išreiškė nuomonę dėl neskaidrios apskaitos ieškovų restoranuose, kurią susiformavo dėl aukščiau paminėtų aplinkybių.

EŽTT praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl išsakytos nuomonės pagrįstumo, turi būti taikomas protingas, išsakytų teiginių pobūdį ir faktinių aplinkybių kontekstą atitinkantis įrodinėjimo standartas (Dyuldis and Kislov v.Russia, no. 25968/02, judgement of 31 July 2007, par. 48). EŽTT ne kartą pasisakė, kad yra nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kuomet vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą.

Teismas pažymi, kad ginčo atveju atsakovas G. B. neišsakė jokių kategoriškų teiginių, jog ieškovai elgiasi neteisėtai. Nenustatyta, kad atsakovas G. B. būtų teigęs, jog Grill London restoranuose egzistuoja juodoji buhalterija; jis tik nurodė, ką jam tenka girdėti iš pasakojimų ir kad dėl to susidaro atitinkamas įspūdis, todėl teismas šiuo atveju sutinka su atsakovų argumentais, kad buvo išreikštos tik abejonės dėl Grill London restoranuose vykdomos veiklos skaidrumo, nurodant, kokie indikatoriai jas sukelia, susirūpinimas aktualios problemos klausimu.

Vertintina, kad atsakovo G. B. pasisakymai buvo išdėstyti sąžiningai, siekiant ne pakenkti Grill London restoranams, bet atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kurios yra susijusios su viešuoju interesu - darbuotojų socialinėmis garantijomis, mokesčių surinkimu, sąžininga konkurencija. G. B. nuomonė, požiūris, vertinimas susiformavo, remiantis jo ilgamete patirtimi viešojo maitinimo sektoriuje, taip pat Grill London darbuotojų pasakojimais apie: fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimą, kuris neatitinka darbo sutartyje nurodyto; patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto; faktines darbo valandas, kurios neatitinka darbo sutartyje sulygtų ir dažnai viršija įstatymo leistinas; viso darbuotojų dirbto laiko neapskaitymą; viršvalandžius, kurie nėra forminami ir už juos padidintas darbo užmokestis nėra mokamas; darbuotojų įdarbinimą tariamai darbui ne pilną darbo dieną; atostoginių, nedarbingumo pinigų neapmokėjimą; du grafikus (oficialų ir faktinį); darbuotojų instruktavimą, ką reikia daryti patikrinimų metu; prašymus dėl darbo ne darbo grafike (oficialiame) nustatytu laiku, kurie yra skirti patikrinimų metu pateisinti darbuotojų buvimą darbe ne oficialiuose grafikuose nurodytu laiku ir kurie, nebuvus patikrinimo, naikinami darbo dienos pabaigoje; naudojamus paprastus ir mokymams skirtus kasos aparatus; apskaitos dokumentų klientams nepateikimą. Šie Grill London restoranų darbuotojų vardijami pažeidimai rodė ne tik galimą su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimą, bet ir galimai apgaulingą apskaitos (buhalterijos) tvarkymą (vedimą). Priešingų duomenų teismas nenustatė.

Į bylą pateikti duomenys, kad 2014-12-18 atlikto operatyvinio patikrinimo metu nustatytas nelegalus darbas, 2017-09-08 atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje įrengtas mokesčių inspekcijoje neįregistruotas kasos aparatas, bei kad suskaičiavus kasos aparate ir kasos operacijų atlikimo vietoje esančius grynuosius pinigus, nustatytas pinigų perteklius, 2018-10-16 atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyti alkoholio produktų apskaitos taisyklių pažeidimai; 2016-07-27 ir 2016-08-02 UAB „Ozo“ restorane patikrinimų metu nustatyti darbo laiko apskaitos pažeidimai bei darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai.

Atsakovai atkreipė dėmesį, kad UAB „Urmo projektas“ apskritai neįtrauktas į ieškovų sąrašą, nors ši įmonė taip pat valdo Grill London prekės ženklą ir teikia viešojo maitinimo paslaugas, o ieškovai jiems padarytą dalykinės reputacijos sumenkėjimą gina kolektyviai, kildinant iš Grill London prekės ženklo naudojimo. Ieškovai į bylą pateikė 2017-08-31 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos patikrinimo aktą Nr. 04/12-1-22-6857-A4, kuriame atlikus patikrinimą (patikrinimo pradžia 2017-07-31, pabaiga 2017-08-31), nustatyta, kad <...> restorano vadovė R. G. dirbo ne pagal sudarytą darbo grafiką, kuriame nurodytas jos darbo laikas 2017 m. liepos 31 d. nuo 10 val. iki 12 val. <...> Paaiškinime R. G. nurodė, kad prašymą dirbti restorane ilgiau parašė po restorano patikrinimo <...>. Valstybinės darbo inspekcijos 2017-06-15 rašte dėl restoranų tinklo „Grill London“ vykdomos veiklos nurodyta, jog 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo atlikti restoranų tinklo „Grill London“ patikrinimai, kurių metu tikrinti įmonių dokumentai, darbuotojų darbo sutartys, informacija apie įmonėse dirbančių asmenų įdarbinimą, paimti įmonių atstovų ir darbuotojų paaiškinimai; patikrinimai buvo organizuoti bendradarbiaujant su FNTT bei VMI atstovais. Patikrintos UAB „Tauro projektas“, UAB „Panoramos projektas“, UAB „Ozo restoranas“ ir UAB „Gedimino projektas“. Nurodyta, jog UAB „Panoramos projektas“ ir UAB „Ozo restoranas“ darbo teisės pažeidimų nenustatyta; UAB „Tauro projektas“ užfiksuoti darbo laiko trukmės, darbo grafikų paskelbimo tvarkos bei periodinių darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos įmonės direktoriui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir skirta bauda. UAB „Gedimino projektas“ nustatytas nelegalaus darbo atvejis; UAB „Klaipėdos restoranas“ nustatyti darbo režimo organizavimo pažeidimai. 

Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paliudijo, jog grafikai buvo du: vienas faktinis, kitas - institucijoms. Dalis darbuotojų dirbo nepilnu etatu oficialiai, o faktiškai - visą dieną, arba dirbo neskaičiuodami viršvalandžių.

Vertintina, kad iki publikacijos surinkti duomenys ir publikacijoje paskelbta informacija sudarė pakankamą pagrindą atsakovams susidaryti nuomonę ir ją išsakyti, kad ieškovai vykdo neskaidrią veiklą.

Į bylą pateikta VMI informacija apie vykdomus operatyvinius patikrinimus bei jų metu nustatytus pažeidimus, t. y. asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas; kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; apskaitos taisyklių pažeidimas; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; nelegalus darbas. Atsakovai teigė, kad apie tai, jog yra vedama antroji buhalterija suprato iš to, kad: kasoje buvo nustatomas pinigų neatitikimas, į apskaitą neįtraukiami visi pinigai; nebuvo išduodami kasos kvitai. Ieškovai į bylą pateikė 2018-12-21 VMI raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (21.143)RKD-4084. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad minėtas raštas negali būti laikomas išsamiu, kadangi: (1) yra pateiktas atsakant į ieškovų užklausą, kurios turinys nėra žinomas; (2) apima ne daugiau kaip dviejų metų laikotarpį (2017 - 2018 m.); (3) apima ne visas Grill London restoranų įmones (pvz. nėra UAB „Urmo projektas“). Be to, jame taip pat fiksuojami pažeidimai pas ieškovus, susiję vienu atveju su pinigų pertekliumi, kitu - su pinigų trūkumu, elektroninių kasos operacijų atlikimo vietoje, alkoholio produktų apskaita.

Atsakovai UAB Amber food ir G. B. nurodė, kad straipsnio pavadinime įvardijami Grill London savininkai, o ne ieškovai, todėl paskleistos žinios nėra apie ieškovus.

Nustatyta, kad ginčo straipsnyje minima 10 „Grill London“ restoranų, veikiančių Lietuvoje, kaip pavyzdžiai yra įvardijami „Grill London“ restoranai esantys Vilniaus gatvėje Kaune (šis restoranas priklauso ieškovui UAB „BIG Doner“), Klaipėdoje, Taikos prospekte (šis restoranas priklauso ieškovui UAB „Klaipėdos restoranas“). Ginčo straipsnyje yra paminėtas vienas iš ieškovų, t. y. nurodytas juridinio asmens pavadinimas - UAB „Gedimino projektas“. Visų ieškovų valdomi restoranai vadinasi „Grill London“, todėl vertintina, kad ginčo straipsnyje yra kalbama apie ieškovus.

Atsakovas „15min“ teigė, kad publikacijai duomenis pateikė joje nurodyti asmenys (atsakovas G. B., virėjas Valdas), taip pat liudytojai atsakovų pusėje šioje byloje. Jų buvo prašoma pateikti informaciją apie ieškovų valdomuose restoranuose vykdomą veiklą, mokamų atlyginimų dydžius, mokėjimo būdus ir tvarkas, darbuotojams užtikrinamas socialines garantijas, taip pat buvo prašoma papasakoti apie tai, ar restoranai yra tikrinami. Buvę ieškovų darbuotojai iš esmės liudijo tas pačias aplinkybes, nors dirbo skirtinguose restoranuose, užėmė skirtingas pareigas, dirbo skirtingu metu. 

Nustatyta, kad atsakovo UAB „15min“ žurnalistė J. L. prieš publikuodama ginčo straipsnį atliko tyrimą ir kreipėsi dėl informacijos į FNTT, VMI ir VDI apie ieškovų vykdomos veiklos galimus pažeidimus. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, jog žurnalistė pateikė klausimą, ar FNTT yra kada nors atlikusi tyrimą nors viename „Grill London“ tinklo restoranų; atsakyme FNTT atstovė spaudai nurodė, jog 2017 m. FNTT gavo pranešimą dėl „Grill London“ galimai neskaidrios veiklos ir atliko šių bendrovių veiklos patikrinimus; viename iš Vilniuje veikiančių restoranų buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui; kitose bendrovėse patikrinimų metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš žurnalistės elektroninio susirašinėjimo su VDI atstove matyti, jog Darbo inspekcijos atstovė pateikė analogišką informaciją, nurodytą 2017-06-15 rašte dėl restoranų tinklo „Grill London“ vykdomos veiklos, be to, papildomame laiške nurodė, jog teismas sprendimu pripažino, jog nebuvo nelegalus darbo požymių. VMI elektroniniame laiške žurnalistę informavo, jog VMI „Grill London“ restoranuose buvo atlikusi kontrolės veiksmus (mokestinius tyrimus, operatyvinius patikrinimus). VMI atliktų operatyvinių patikrinimų metu dalyje įmonių buvo nustatyti pažeidimai: asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; nelegalus darbas; apskaitos taisyklių pažeidimas; kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas; kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas. Atsakovas „15min” teigia, kad ginčo straipsnyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurie iki tol neegzistavo. Ankščiau viešai paskelbtas Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos 2017-04-18 raštas skelbė: „<...> restoranų tinklas, kurio kiekvienas restoranas - atskira uždaroji akcinė bendrovė, vykdo neskaidrią veiklą, yra neįtraukiamos į apskaitą pajamos, nelegaliai dirba darbuotojai, dalis darbo užmokesčio mokama „vokeliuose“, to pasėkoje, restoranų tinklas turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais restoranų tinklais tiek darbuotojų išlaikymo, tiek siūlomo valgiaraščio asortimento kainomis. Galimą piktnaudžiavimą taip pat rodo ir oficialiai skelbiamas vidutinis bendrovių darbuotojų darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina ir restoranuose dirbantys (dirbę) darbuotojai.“  Pažymėjo, kad šie duomenys yra viešai paskelbti, nenuginčyti ir iš esmės ginčo teiginiai yra analogiški, pavyzdžiui, 1-7 ginčo teiginiai kaip tik ir nurodo, jog apie užmokesčius vokeliuose, pajamas, neįtrauktas į apskaitą (dvigubas kasas), patvirtina, pasakoja buvę tinklo darbuotojai. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo „15min” publikacijoje yra is?de?stytas subjektyvus poz?iu?ris, komentarai ir subjektyvus vertinimas apie vykstanc?ius įvykius bei tai, kad nevartojami kategoris?ki ar vienareiks?miai teiginiai ir konstatuojamosios faktinės aplinkybės, konstatuoja, kad atsakovo „15min” straipsnyje paskelbti ginčo teiginiai yra kvalifikuotini kaip nuomone?.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

Analizuojant pirmuosius penkis ginčo teiginius nustatyta, kad tai yra žurnalistės perpasakotas virėjo Valdo bei kitų darbuotojų (liudytojų byloje) pasakojimas apie darbą pas ieškovus. Nustatyta, kad informacijos šaltinis bei liudytojai pinigus, gautus iš ieškovų grynaisiais, iš seifo, suprato kaip mokėtus iš dalies neoficialiai, be mokesčių, nes jų oficialus darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje, buvo mažesnis nei realiai išmokamas, darbuotojai negaudavo pilnų jiems priklausančių atostoginių, išmokų už ligas ar priedų už viršvalandžius. Šias aplinkybes jie suprato kaip darbo užmokesčio mokėjimą „vokelyje“, neoficialiai, slepiant mokesčius. Faktiniai duomenys paskelbti šiuose ginčo teiginiuose, buvo patvirtinti iki publikacijos parengimo bei po publikacijos parengimo: liudytojų parodymais ir viešai skelbiamais Sodros duomenimis apie mokamus minimalius darbo užmokesčius. 

Vertintina, kad atsakovas „15min” turėjo faktinį pagrindą duomenims paskleisti ir kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina buvus tokiam faktiniam pagrindui (įrodymai buvę iki publikacijos paskelbimo) laikytina, kad atsakovas „15min“ tuos teiginius paskelbė teisėtai. Ginčo teiginiai nuo 6 iki 13 yra asmeninė atsakovo G. B. išsakyta nuomonė, pozicija apie iš darbuotojų girdėtas aplinkybes dėl ieškovų veiklos bei darbo metodų. 

Teismo posėdžių metu atsakovo G. B. pateiktą informaciją patvirtino byloje apklausti liudytojai. Teismas vertina, kad atsakovas G. B. informacijos rengėjui informaciją teikė pasvarstymais, subjektviais vertinimais. Taip pat akcentuotina, kad skaitytojas gali suprasti, jog tai yra kito asmens išsakyti teiginiai, be to, tų teiginių struktūra, panaudotos sąvokos, žodžiai leidžia juos kvalifikuoti kaip vertinamuosius, kurių atitikimo tikrovei neįmanoma patikrinti: „tai paaiškintų sparčią restoranų plėtrą”, “ši situacija reiškia naują dugną”, „žaidžiant lengvatinėmis sąlygomis “, “plėtros mastai įspūdingi”, „daug erdvės abejonėms nebelieka“. Vertintina, kad šiais teiginiais yra skelbiama subjektyvi asmens nuomonė, vertinimas, išvados. Atsakovas „15min” iš buvusių darbuotojų liudijimų (kurie sutampa) kartu su valstybinių institucijų teikiama informacija (Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija) susidarė pagrįstą nuomonę, kad ieškovai galimai vykdo neskaidrią finansų apskaitą, išmokėdami darbuotojams didesnius atlyginimus grynaisiais, neapskaitytais pinigais. 

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad mokesčių nemokėjimas ir dviguba buhalterija yra tada, kai yra priimti atitinkami institucijų sprendimai, kuriuose konstatuojama, kad asmuo nuslėpė pajamas, nesumokėjo mokesčių, ar teismų sprendimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo - t. y. nuteisimas. 

Atsakovai vertina, kad mokesčių nemokėjimas ir dviguba buhalterija yra tada, kai asmuo (šiuo atveju ieškovai) susitaria su darbuotojais dėl darbo užmokesčio, kurio dalį sudaro oficialus, o kitą dalį – neoficialus darbo užmokestis. Atlyginimas išmokamas tik grynaisiais. Darbuotojai tokiu atveju gauna iš dalies neapmokestintą darbo užmokestį, todėl gauna ypač mažus atostoginius bei ligos išmokas, jiems atitinkamai skaičiuojasi darbo stažas ir senatvės pensijos įmokos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokesčiai mokami grynaisiais pinigais, darbo užmokesčio apskaita rašytiniuose lapeliuose, duomenys Sodroje rodo (publikacijos paskelbimo dieną), jog nei viename ieškovų restorane vidutinis darbo užmokestis nesiekia nei 400,00 Eur, kas straipsnyje ir buvo nurodyta: „15min patikrino visų šio tinklo restoranų vidutinį atlyginimą - nė viename jis nesiekia 400 eurų“. Atsakovas „15min“ paaiškino, kad iš turimų duomenų apie pažeidimus, buvo susidaryta nuomonė, jog yra vedama antroji buhalterija: visų pinigų neįtraukimas į apskaitą ir kasoje nustatomas pinigų neatitikimas; kasos kvitų nedavimas - kas reiškia, jog neišmušamas fiskalinis čekis, sąskaita anuliuojama, pinigai neapskaitomi ir lieka grynaisiais, nelegalus darbas - reiškia, jog ieškovai nesudaro darbo sutarties ir t. t.

Ieškovai teigia, kad įrodymai, kurie neegzistavo nei iki straipsnio paskelbimo, nei straipsnio paskelbimo metu nepatvirtina žinių, paskelbtų ginčo straipsnyje. 

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad po ginčo straipsnio paskelbimo: 2020-06-29 atliktos kratos ieškovų valdomuose restoranuose, apklausiami dėl juodosios buhalterijos bene visi darbuotojai, 2020-07-01 spaudos konferencijoje teisėsauga viešai paskelbė, kad buvo nelegaliai gryninami pinigai; mokėti atlyginimai vokeliuose; mokesčių administratoriui teikti neteisingi duomenys; apgaulingai tvarkyta apskaita; nesumokėta mažiausiai 200 000,00 Eur mokesčių. Pažymėtina, kad nurodomi duomenys apie teisėsaugos įvardintą tiriamos nusikalstamos veiklos laiką - nusikalstami veiksmai buvo vykdyti nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31. Teismas vertina, kad įvykiai po straipsnio paskelbimo patvirtina atsakovo „15min” turėtą faktinį pagrindą ir susidarytą nuomonę apie ieškovų veiklą iki straipsnio paskelbimo.

Nustačius, kad atsakovai pateikė nuomonę, o ne žinią, teismas pasisako dėl ieškovų dalykinės reputacijos.

Ieškovai teigia, kad jie yra socialiai atsakingos bendrovės, kurių veikloje filantropinės idėjos užima svarbią vietą - toks jų įvaizdis ir siekiami socialiniai tikslai yra ne tik viešai deklaruojami oficialioje „Grill London" restoranų interneto svetainėje, tačiau ir paremti daugybe geros valios pavyzdžių - ieškovų valdomi „Grill London" restoranai yra dalyvavę, iniciavę bei įvykdę daug socialinių akcijų sergantiems ar vaikų namuose gyvenantiems vaikams, yra nuolatiniai socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių rėmėjai bei globėjai. Taip pat teigia, kad po ginčo straipsnio paskelbimo, socialiniuose tinkluose pasipylė daugybė neigiamų komentarų. Atsakovai teigia, kad į bylą pateiktos ieškovų pelno nuostolių ataskaitos, taip pat vėliau publikuoti straipsniai apie ieškovų plėtrą rodo, kad ginčo straipsnis ir (ar) jame paskelbti G. B. pasisakymai jokios realios įtakos ieškovų dalykinės reputacijos pablogėjimui neturėjo. Ieškovai ir toliau veikė įprastai, dar netgi geriau, nei kad iki 2018 m. kovo mėn., kuomet buvo paskelbta ginčo publikacija. Ieškovai priešingų duomenų neteikė. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017-04-12 delfi.lt portale publikuoto straipsnio „Kaune - masiniai pareigūnų reidai žinomuose restoranuose“ komentarų: „Dirbau ir zinau. Turėjau dar i sodrai veliau moket uz tai kad neidarbino . Dirbau pasirodo nelegaliai. Vagys !>; 2017-04-12 nurodant darbuotojai yra įforminti 20h savaitėje, o išdirba apie 12h vien tik vienoje pamainoje. Dėl to, kad vykdoma juodoji buhalterija (kaip ir daugumoje Lietuvos restoranų) ir daug kitų niuansų.>, <vieša paslaptis, kad slepiami mokesčiai, nerodoma apyvarta, nelegalus darbas, sumaniai maskuojama, nes darbuotojai dirba daugiau valandų, negu nurodyta, skairuadžiami darbuotojai ir biudžetas, tik vaizduojami geri restoranai.>, oadavejui 1,30 euro i valanda ir sakyti visiems darbuotojams, kad nenori nedirbk, plius dar NEMOKA ATOSTOGINIU. Ir tikiu, jog viena diena pagaus ir kompiuterius, kurie skirti mokymui, bet perjuos gali nesti čeki klientui, kuris yra, kaip apgaule, na tiesiog slepia mokesčius. Šiaip reikia RePuBLIC, architektai, Režisierius, michaele restoranus pakratyti, čia priklauso ir susiję jie su Grlil London savininkais. Užteks ir juodus pinigus mokėti.“; ginčo publikacijos 2018-03-22 „15 min“ portale publikuoto straipsnio „Konkurentai spirgina „Grill London“ savininkus: kodėl tįsta eilės, o darbuotojai negauna nė minimumo? komentarų: „Drauge norėjo dirbt ten, tai sake dirbt reikia nuo 9 ryto iki 11 vakaro, uz 14h dabro per diena gaunasi 19euru, reikia plaut stalus, irankius, nešiot alaus backas(taip panelems) ....Gauni 300€ ant 'Popieriaus'ir likusius 250€ 'Juodais'. Yra atskira papkė kurioje rašydavome kiek valandų dirbame <.....> liūdna tai, kad padavėjai būdavo įdarbinami 0,5 etato o dirbdavo 15-17h per parą“. Vertintina, kad labiau tikėtina, jog žmonių nuomonė apie Grill London restoranus susiformavo dėl pačių žmonių, jų artimųjų ir (ar) pažįstamų patirties, pastariesiems susidūrus su Grill London restoranų veikla.

        Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieškovų darbuotojai ginčo publikacijos nesureikšmino. E. P. - UAB „Gedimino projektas“ darbuotoja, ir R. U. - SP „Kaunas“ darbuotoja pažymėjo, kad iš straipsnio su kolegomis tik pasijuokė (pašmaikštavo). I. S. - UAB „Panoramos projektas“ ir UAB „Gedimino projektas“ direktorė, ir I. V. - SP „Kaunas“ direktorė iš esmės pripažino, kad sunku susirasti darbuotojų ne dėl publikacijos, bet dėl mokamo minimalaus darbo užmokesčio, kurio didesnio mokėti negali. Teismas laiko svarbia aplinkybe ir tai, jog ieškovų faktinis vadovas, prokuristas, savininkas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po ginčo publikacijos padažnėjo institucijų apsilankymai pas ieškovus. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovų veikla dar 2017 m. buvo aptarinėjama viešoje erdvėje tiek viešosios informacijos skleidėjų, tiek ir visuomenės, dalijantis patirtimi bei žiniomis.

Ieškovai nurodo, jog ginčo teiginiai iš esmės reiškia kaltinimus baudžiamosios atsakomybės prasme.

Teismas kritiškai vertina šiuos ieškovų argumentus, kadangi nei atsakovas G. B., nei žurnalistė, rengusi ginčo publikaciją, nei informaciją suteikę asmenys, t. y. buvę ieškovų darbuotojai (virėjas Valdas, kiti liudytojai byloje), nėra teisininkai, todėl iš jų negalima reikalauti tikslios teisinės kalbos. EŽTT išaiškino, jog yra nepriimtina tai, kad teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, jog kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, kad jis arba ji buvo dėl to nuteistas ( Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), pareiškimo no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Nors apkaltinamasis nuosprendis iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tokiu būdu apriboti teiginių apie nusikalstamą elgesį įrodinėjimo būdą šmeižto byloje yra aiškiai nepagrįsta, net jeigu reikalaujama (pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį) atsižvelgti į tokio asmens nekaltumo prezumpciją. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą. Atsakovas nėra teisininkas, todėl teismas privalo atsižvelgti, ar publikacijoje vartotiems žodžiams ir išsireiškimams galima suteikti tokią pat prasmę, kokią jie turi teisinėje kalboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12­-12 nutartis civilinėje byloje G.P. v. UAB „Leosona“ Nr. 3K-3-1621/2002). Kaip jau yra nustatyta teismų praktikoje, jei pareiškėjas nėra profesionalus teisininkas, jam netenka pareiga pateikti teisiškai motyvuotą situacijos analizę, todėl neturi būti vertinama, ar pareiškėjas tinkamai teisiškai identifikavo susiformavusią situaciją (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-104/2014); o iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017). Teismas atkreipia ieškovų dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tokio pobūdžio situacija, kai aptarinėjami juridinio asmens veiklos trūkumai ir siekiama juos pašalinti, traktuojami kaip pagrįsta kritika, kurią juridinis asmuo privalo toleruoti (,,pagrįsta ir objektyvi kritika yra, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ir jo veiklos trūkumus ir juos pašalinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013)).

Teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys (VMI atsakymas, liudytojų parodymai ir kt.) patvirtina atsakovo G. B. bei buvusio darbuotojo Valdo išsakytą nuomonę. Nenustatyta, jog būtų paskelbti kokie nors nauji duomenys.

        Europos Žmogaus Teisių Teismas panašiose bylose laikosi aiškios pozicijos, kad tokia diskusija yra svarbi demokratinėje, veikiančioje rinkos ekonomikos sąlygomis, visuomenėje, kurioje komercinė veikla gali būti vertinama konkurentų, vartotojų ir kitų asmenų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonių (EŽTT Markt Intern Verlag Gmbh and K. B. v. Germany, no. 10572/83, judgment of 1989 November 20, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Todėl ūkio subjekto ūkinės veiklos kritika, pasisakymai dėl jos, tokios, kaip nagrinėjamoje byloje, diskusijos kontekste, neabejotai leistini kur kas didesnėje apimtyje.

        Teismas vertina, kad ginčo publikacija laikytina ieškovų veiklos kritika. Atsakovas yra žiniasklaidos priemonė, jo tikslas - informuoti visuomenę. Visuomenė informuojama įvairiais klausimais, tačiau kai informacijos pobūdis susijęs su didžiajai visuomenės daliai svarbiais klausimais, reikšmingais teisingumui, ar informacija skirta silpnesniųjų visuomenės narių teisių apsaugai, tai žiniasklaidos teisė rinkti ir skelbti informaciją gali būti ribojama tik dėl labai svarbių priežasčių. 

Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad žurnalistai, skleisdami informaciją, turi teisę panaudoti tam tikras lingvistines ir literatūrinės raiškos priemones, turi teisę abstrahuoti, hiberbolizuoti informaciją, arba tam tikrais atvejais išreikšti ją paprastesne, suprantamesne skaitytojui kalba, o tam tikri informacijos netikslumai yra leistini, svarbiausia, jog informacijos skleidėjas elgtųsi sąžiningai, neturėtų tikslo tyčia pažeminti, įžeisti asmenis. Vertintina, kad ginčo atveju panaudotos sąvokos: „dviguba buhalterija“, „juodoji buhalterija“, „slepiami mokesčiai“, „į kišenę įsideda daugiau“ - nėra konstatavimas, kad ieškovai padarė baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus ir dėl to negali būti reikalaujama, kad atsakovai tokius savo teiginius pagrįstų įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Amber Food“ patyrė 4 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas UAB „15 min“ patyrė 2 862,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodytos sumos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų.

Nors šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,14 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), tačiau atsakovams lygiomis dalimis atlyginant išlaidas, jos sudaro 1,01 Eur, todėl iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Alėjos projektas“, į. k. 303382362, UAB „Big Doner“, į. k. 302599473, UAB „Panoramos projektas“, į. k. 304286502, UAB „Gedimino projektas“, į. k. 304092636, UAB „SP Kaunas“, į. k. 302795365, UAB „Klaipėdos restoranas“, į. k. 304458489, UAB „Ozo“ restoranas, į. k. 304061651, UAB „Restorano projektas“, į. k. 304605882, UAB „Tauro projektas“, į. k. 304294132, atsakovo UAB „Amber Food“, į. k. 301675046 patirtas 4 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 527,78 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Alėjos projektas“, į. k. 303382362, UAB „Big Doner“, į. k. 302599473, UAB „Panoramos projektas“, į. k. 304286502, UAB „Gedimino projektas“, į. k. 304092636, UAB „SP Kaunas“, į. k. 302795365, UAB „Klaipėdos restoranas“, į. k. 304458489, UAB „Ozo“ restoranas, į. k. 304061651, UAB „Restorano projektas“, į. k. 304605882, UAB „Tauro projektas“, į. k. 304294132, atsakovo UAB „15 min“, į. k. 126366874, patirtas 2 862,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 318,02 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Donata Kravčenkienė