Civilinė byla Nr. e2A-350-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00003-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modera plius“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modera plius“ dėl avanso, namo įrengimo išlaidų bei nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. G. ir L. G. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Modera plius“ priteisti: 1) 10 000 Eur sumokėtą avansą; 2) 26 931,88 Eur išlaidas namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui; 3) 9 550 Eur nuostolių atlyginimą; 4) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 ) 3 794,37 Eur palūkanas; 6) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ginčo šalys 2021 m. balandžio 16 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai – nupirkti turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas arba ginčo turtas), už 174 000 Eur kainą, avansu sumokant 10 000 Eur, o pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarant iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – ir Preliminarioji sutartis Nr. 1). Preliminariosios sutarties Nr. 1 priede Nr. 1 buvo išvardyti konkretūs parduodamo namo statybos užbaigimo darbai, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti. Atsakovės atstovas perdavė ieškovams namo raktus, kad šie galėtų užsakyti baldus ir baigti įsirengti namą.
3. Atsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl išorės ir vidaus darbų kainos, ieškovai, jau atlikę dalį namo įrengimo darbų ir investavę savo asmenines lėšas, sutiko su atsakovės pasiūlymu pakeisti Preliminariąją sutartį Nr. 1. Nauja preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2021 m. gruodžio 9 d., joje buvo nustatyta didesnė turto pardavimo kaina – 177 000 Eur, taip pat iki 2021 m. gruodžio 30 d. pratęstas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (toliau – ir Preliminarioji sutartis Nr. 2).
4. Atsakovė 2022 m. sausio 25 d. pateikė ieškovams pretenziją, reikalaudama dar kartą padidinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Ieškovai su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, todėl atsakovė ieškovams pranešė, kad nutraukia Preliminariąją sutartį Nr. 2 ir paragino ieškovus išsikelti iš namo.
5. Ieškovų teigimu, atsakovės vadovas A. T. leido jiems apsigyventi name ir leido jame montuoti baldus. Ieškovai ne tik gavo raktus iš atsakovės direktoriaus, bet ir įrenginėjo gyvenamąjį namą, derino bei integravo baldus pagal savo poreikį, ir visus klausimus derino su atsakovės direktoriumi A. T.. Atsakovės atstovo sutikimu, nurodę jam, kad baigiasi ieškovų sudaryta nuomos sutartis, į baigiamą statyti ginčo turtą ieškovai įsikėlė 2021 m. gruodžio 18 d., sudarius Preliminariąją sutartį Nr. 2, kuriame gyveno iki atsakovės atstovo savavališko iškeldinimo. Nutraukdama Preliminariąją sutartį Nr. 2 atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes tokiu būdu siekė užvaldyti kuo daugiau ieškovų lėšų. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės vadovo ambicijų ir nenoro ieškovams parduoti statomą namą.
6. Ieškovai prašė priteisti namo įrengimo išlaidas – 26 931, 88 Eur, kurias sudaro pagal ieškovų su UAB „Balteka“ 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AVR20211122 užsakytų ir individualiai namui pritaikytų baldų pirkimas ir montavimas (virtuvės baldai (5 800 Eur), spinta (2 200 Eur), tambūro spinta (1 800 Eur), vonios baldai (2 200 Eur), spinta su veidrodžiais (2 400 Eur) – iš viso už 14 400 Eur); kiti baldai (čiužinys (981 Eur), lova (966 Eur), valgomojo stalas (980 Eur), kėdės (950 Eur), sofa (2 569 Eur), iš viso už 6 446 Eur); montuojama buitinė technika (2 890 Eur) ir santechnika (2 520,28 Eur); durų rankenos (236 Eur), bėgeliai užuolaidoms (240 Eur), papildoma lauko kamera (86,60 Eur); lauko durų tarpdurio apdailos sutvarkymas (14 Eur); apšvietimo suprojektavimas (100 Eur).
7. Ieškovai prašė jiems priteisti 10 000 Eur sumokėtą avansą, kurio atsakovė iki šiol negrąžino ir 9 550 Eur nuostolius, kuriuos sudaro buto (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2025 m. sausio mėn. mokestis, kurį ieškovai turėjo nuomotis dėl to, kad nebegalėjo gyventi name, iš kurio atsakovės buvo savavališkai iškeldinti.
8. Ieškovai teigė, kad atsakovės kalti veiksmai – nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę namo pirkimo–pardavimo sutartį ir parduoti nekilnojamąjį turtą, neteisėtas ieškovų iškeldinimas iš namo be teismo sprendimo – sukėlė ieškovams gilius dvasinius išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą jie įvertino 5 000 Eur (kiekvienam iš ieškovų po 2 500 Eur) ir prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovai buvo įsitikinę, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus neabejotinai sudaryta, investavo savo santaupas į namo įrengimą, turėjo susiformavusį pagrįstą lūkestį, jog galės įsikurti savo pirmuosiuose bendruose namuose, tačiau dėl atsakovės veiksmų ieškovai iki šiol negali įsigyti namų ir juose įsikurti. Atsakovė ne tik atsisakė sudaryti pagrindinę namo pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir negrąžino ieškovų sumokėto avanso bei namo įrengimui patirtų išlaidų, tai lėmė, kad ieškovai turėjo reikšti reikalavimą teisme, dalyvauti teismo posėdžiuose, tai nėra jiems įprasta bei maloni veikla, o tai dar labiau sustiprino ieškovų neigiamus išgyvenimus.
9. Ieškovai akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2024, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikinęs Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, padarė išvadą, jog pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir tai sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo.
10. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, jog ieškovai į ginčo gyvenamąjį namą įsikėlė gyventi be atsakovės sutikimo ir leidimo. Ieškovai patys vengdami sudaryti pagrindinę sutartį, pagal asmeninius poreikius apstatę gyvenamąjį namą (sumontuodami baldus, santechniką ir kt.), turėjo įvertinti galimą savo neteisėtų veiksmų riziką, iš to galinčias atsirasti neigiamas finansines pasekmes. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog Preliminarioji sutartis Nr. 2 nebuvo įvykdyta dėl pirkėjų (ieškovų) kaltės, o pirkėjų sumokėtas avansas laikytinas kaip minimalūs atsakovės nuostoliai dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, ieškovų sumokėtas avansas lieka atsakovei. Teismas nurodė, kad nustatytas ieškovų nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose, atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos faktų nebuvimas, sudaro pagrindą atmesti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2024 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas nutarties 37–38 punktuose konstatavo, kad aplinkybės, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-112-544/2023 nagrinėjimo dalyku, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-698-464/2023 bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, sprendžiant kaltės klausimą dėl pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, remtis negalima. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties 47 punkte, atsižvelgdamas į nutarties 44–45 punktuose nurodytus išaiškinimus, suformavo išvadą, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tai sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, iš esmės nevertino ieškovų prašomų atlyginti nuostolių fakto ir dydžio, byloje nebuvo išsamiai vertinamos ieškovų nurodytos aplinkybės dėl nuostolių atsiradimo fakto (nuostolių realumo) bei jų kilmės, priežastinio ryšio tarp ieškovų įrodinėjamų patirtų nuostolių ir (ar) jų dydžio bei atsakovės kaltų veiksmų, todėl dėl šių aplinkybių bylos esmė liko neatskleista, nebuvo galima objektyviai nuspręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, solidariai ieškovams iš atsakovės priteisė 10 000 Eur sumokėtą avansą, 23 025,03 Eur išlaidas, patirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, 3 392,98 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteisė po 1 333,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties 47 punkte suformavo išvadą, jog pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tai sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo.
14. Teismas įvertino, kad ieškovai pagal Preliminariosios sutarties Nr. 2 2.2 papunktį neturėjo teisės reikalauti sudaryti pagrindinę namo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl konstatavo, jog Preliminarioji sutartis Nr. 2 baigėsi 2021 m. gruodžio 30 d., šalims nesudarius pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties.
15. Teismas pažymėjo, kad pagal Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2 papunktį atsakovės atsakomybę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo sudaro iš anksto šalių aptarti nuostoliai – avansas ir namo įrengimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad avansas ir namo įrengimo išlaidos yra šalių iš anksto aptarti nuostoliai, todėl priteistini iš atsakovės ieškovams.
16. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovai savavališkai įrenginėjo namą ir veikė savo rizika. Nustatė, kad šalys buvo susitarę leisti ieškovams įrenginėti namą, ieškovai iš atsakovės darbuotojo tuo tikslu gavo statomo namo raktus. Atsakovės darbuotojai ir pats direktorius A. T. atlikinėjo nuotekų valymo įrengimo darbus ir matė, kad ieškovai gyvena name, matė, kokius atliko darbus, kas yra įsigyta namo įrengimui. Teismas konstatavo, kad ieškovų išlaidos namo įrengimui susidarė apie tai žinant atsakovei ir jos sutikimu, Preliminariosios sutarties Nr. 2 galiojimo metu, todėl jas pripažino šalių iš anksto aptartais nuostoliais ir dalį jų – 23 025,03 Eur –priteisė ieškovams iš atsakovės.
17. Teismas nusprendė, kad ne visos namo įrengimo išlaidos, kurias prašoma priteisti, yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais nesudarius pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties. Pažymėjo, kad dalis išlaidų susidarė po Preliminariosios sutarties Nr. 2 pasibaigimo ieškovams toliau įrenginėjant namą ir tokiu būdu veikiant savo rizika nesant tam teisėto pagrindo. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės priteistini iš anksto Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 sutarti nuostoliai, kuriuos sudaro ieškovų sumokėtas 10 000 Eur avansas ir 23 025,03 Eur namo įrengimo išlaidos, susidariusios Preliminariosios sutarties Nr. 2 galiojimo metu.
18. Teismas padarė išvadą, kad ikisutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2021 m. gruodžio 30 d., todėl nustatytu terminu šalims nesudarius pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties bei atsakovei nesuteikus leidimo ieškovams įsikelti į namą ir jame gyventi, tokios teisės ieškovai neįgijo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų patirtos išlaidos kito nekilnojamojo turto nuomai, nesant teise pagrįsto lūkesčio gyventi ginčo name, nelaikytinos priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais nesudarant pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos sudaro kito būsto nuomos išlaidos, atmetė.
19. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad dalyvaudami ikisutartiniuose santykiuose ieškovai turėjo suprasti, jog pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti nesudaryta, nes atsakovė, net ir sudarius preliminariąją sutartį, neturi pareigos sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai be atsakovės (savininkės) leidimo apsigyveno name, pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui iš jo neišsikėlė, nors atsakovė juos ragino tai padaryti, taip pat tai, jog atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovams Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 iš anksto aptartus nuostolius (avansą ir namo įrengimo išlaidas), nusprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų reikalavimai dėl avanso ir namo įrengimo išlaidų priteisimo yra pagrįsti, taip pat į tai, jog pagal Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2 papunktį avansas turėjo būti grąžintas ir namo įrengimo išlaidos turėjo būti atlygintos per 10 dienų nuo Preliminariosios sutarties Nr. 2 2.1 papunktyje nustatyto termino (2021 m. gruodžio 30 d.), t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., konstatavo, kad iš atsakovės, kuri praleido terminą atsiskaityti su ieškovais, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuojamos už 23 025,03 Eur sumą nuo 2022 m. sausio 10 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. sausio 30 d., t. y. iš viso – 3 392,98 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Modera plius“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovės veiksmai, atlikti pasibaigus Preliminariajai sutarčiai Nr. 2, gali būti vertinami tik kaip kvietimas sudaryti kitą preliminariąją sutartį naujomis siūlomomis sąlygomis, bet ne kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios sudarymo terminas jau buvo pasibaigęs 2021 m. gruodžio 30 d. Preliminariąją sutartį Nr. 2 pasirašiusių šalių veiksmai iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos teismo tinkamai nebuvo įvertinti, nenustatyta dėl kurios šalies ar abiejų šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, visas faktines aplinkybes turi iš naujo nustatyti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl atsakovės UAB „Modera plius“ kaltės teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, nėra privalomos. Byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama visa apimtimi, sprendžiant dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje suformuota išvada dėl atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos.
21.2. Preliminarioji sutartis Nr. 2 pasibaigė ieškovams atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą joje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai turėjo finansinę galimybę sumokėti sandorio kainą iki 2021 m. gruodžio 30 d. ar būtų kreipęsi ir gavę banko patvirtinimą apie kredito suteikimą. Ieškovai iki 2021 m. gruodžio 30 d. neturėjo lėšų namui pirkti, bet savavališkai naudojosi nauju atsakovei priklausančiu ginčo turtu. Teismas savarankiškai nevertino bylos faktinių aplinkybių, nustatant, kuri šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
21.3. Ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nesutikdami su Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nurodyta kaina, tačiau, nepaisant to, apsigyveno ir neteisėtai naudojosi gyvenamuoju namu, nesiekė ir nebendradarbiavo, kad ikisutartiniai santykiai pasibaigtų pagrindinės sutarties sudarymu, naudojosi svetimu turtu ir šiuo metu vis dar nėra pasiėmę savo daiktų, už kuriuos šioje byloje reikalauja atlyginti žalą.
21.4. Ieškovai namo įrengimo išlaidų nepatyrė, kadangi namas buvo statomas ir įrenginėjamas išimtinai atsakovės lėšomis. Ieškovai namo raktus gavo iš atsakovės darbuotojo tam, kad galėtų daryti įrenginėjamo namo dizaino sprendinius, pasirinkti spalvas, derinti medžiagas, kurias pirko ir pilną įrengimą vykdė atsakovė. Preliminariosiose sutartyse buvo sutarta, kad parduodamas pilnai įrengtas gyvenamasis namas.
21.5. Nesutikinta su teismo išvada, kad ieškovai reikalauja iš anksto aptartų nuostolių Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2, 6.3 papunkčių pagrindu, kuriais šalys susitarė, jog nesudarius namo pirkimo–pardavimo sutarties nustatytu terminu dėl priežasčių nepriklausančių nuo šalių valios ar dėl pardavėjo kaltės, pardavėja turi atlyginti pirkėjų patirtas namo įrengimo išlaidas. Namo įrengimo išlaidų ieškovai nepatyrė.
21.6. Ieškovai į statomą gyvenamąjį namą įsikėlė savavališkai, be atsakovės leidimo, atsakovės statomame name neteisėtai susimontavo baldus bei jame apsigyveno. Atsakovė nesutinka atlyginti nuostolių dėl ieškovų išvardytų baldų, jų nesutinka priimti, ieškovai turi pareigą savo turtą pasiimti iš namo.
21.7. Ieškovams priteista 23 025,03 Eur nuostolių suma nėra detalizuota. Šią sumą galėtų sudaryti ieškovų reikalavimas dėl baldų, buitinės technikos, kitos namo buitinės įrangos, kuri iki šiol yra saugoma name, įsigijimo išlaidos. Jei teismas nusprendė priteisti ieškovams išlaidas už jų įsigytus baldus, kitus daiktus, tai neišsprendė šių daiktų priklausomybės po žalos atlyginimo. Be to, baldai įgyti laikotarpiu, kai Preliminarioji sutartis Nr. 1 buvo pasibaigusi, o Preliminarioji sutartis Nr. 2 dar nebuvo sudaryta. Atsakovė nėra atsakinga už nesant preliminaraus susitarimo įgytus ieškovų pirkinius ir nesant teisėto lūkesčio įgyti nekilnojamąjį turtą.
21.8. Teismo sprendime iš esmės neteisingai įvertinti preliminariosios sutarties šalių veiksmai, atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl netesybos iš atsakovės priteistos nepagrįstai. Preliminarioji sutartis Nr. 2 pasibaigė nesudarius pagrindinės sutarties, dėl to yra atsakingi ieškovai. Remiantis Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.1 papunkčiu, jei sutartis nesudaroma dėl pirkėjų kaltės, avansas atlieka prievolės įvykdymo funkciją, t. y. ši suma lieka pardavėjui. Tokiu atveju, atsakovė neturi pareigos ieškovams grąžinti sumokėto 10 000 Eur avanso sumos.
21.9. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo, palūkanos neskaičiuojamos, todėl sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo turi būti panaikinta.
22. Ieškovai G. G. ir L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; ieškovams priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2022 m. sausio 25 d. pretenziją, 2022 m. balandžio 8 d. elektroninį laišką ir šalių elgesį, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2024 padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti kitaip. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2024 padaryta išvada dėl atsakovės kaltės.
22.2. Byloje nėra duomenų, kad sandoris neįvyko dėl to, jog ieškovai neturėjo finansinių galimybių ar kad prašė atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą dėl finansinių sunkumų. Ieškovai neatsisakė ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį ir norėjo įsigyti namą. Tai, be kita ko, patvirtina ieškovų veiksmai savo pažeistas teises pirmiausiai ginant pareiškiant ieškinį dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 pripažinimo pagrindine. Atsakovės teiginiai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, yra visiškai nepagrįsti.
22.3. Atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovų išlaidas ginčo namo įrengimui. Ieškovai nebūtų pirkę baldų, pritaikytų konkrečiam namui ar netgi specialiai jam pagamintų, nebūtų investavę į santechnikos įrengimą, jei nebūtų pagrįstai tikėję, kad namas taps jų nuosavybe. Byloje įrodyta, kad ieškovams namo raktai buvo duoti tam, jog šie galėtų namą įrenginėti. Be to, ieškovai ir atsakovė Preliminariąja sutartimi Nr. 2 buvo susitarę dėl namo įrengimo išlaidų atlyginimo.
22.4. Namo įrengimo išlaidos yra pagrįstos užsakymais, sąskaitomis, kvitais, mokėjimo pavedimais ir kitais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl nėra abejonių, kad ieškovai jas realiai patyrė. Ieškovams atlyginus namo įrengimo išlaidas, daiktai, už kuriuos atlyginta, pasilieka name ir yra atsakovės nuosavybė. Dalis tų daiktų (montuojami baldai, santechnika ir pan.) apskritai negali būti atskirti be žalos ir negali būti pritaikyti kitur.
22.5. Pagal Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2 papunktį, atsakovė ieškovams turi grąžinti jų sumokėtą 10 000 Eur avansą, todėl avansas iš atsakovės priteistas pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovų G. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir L. G. ieškinį atsakovei UAB „Modera plius“ dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungė civilinę bylą Nr. e2-112-544/2023, kurioje išnagrinėtas ieškovų G. G. ir L. G. ieškinys atsakovei UAB „Modera plius“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu. Nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi paminėtoje prijungtoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla ir prijungta byla Nr. e2-112-544/2023 yra susijusios, o prijungtoje byloje yra nagrinėjamai bylai reikšmingų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovausis prijungtoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Byloje nustatyta, kad ieškovai L. G. ir G. G. (pirkėjai) ir atsakovė UAB „Modera plius“ (pardavėja) 2021 m. balandžio 16 d. sudarė atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (5 t., b. l. 14–15, 16–17). Sutartimi pardavėja įsipareigojo parduoti pirkėjams ginčo nekilnojamąjį turtą (ginčo namą) už 174 000 Eur kainą; šalys susitarė, kad nustatyta turto pardavimo kaina yra galutinė ir gali būti keičiama tik abiem šalims raštu dėl to sutarus (Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.3 papunktis). Šalių susitarimu pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Preliminariosios sutarties Nr. 1 2.2 papunkčiu šalys susitarė, kad, nustatytu terminu nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejus, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Be kita ko, šalys nustatė tarpusavio atsakomybės, dėl kurios nors sutarties šalies kaltės nustatytu terminu nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, sąlygas (Preliminariosios sutarties Nr. 1 6.1–6.4 papunkčiai). Priede Nr. 1 prie Preliminariosios sutarties Nr. 1 šalys susitarė dėl darbų objekte apimties, ieškovų pasirinktų įrengimų, įrangos, apdailos medžiagų rūšies, taip pat nustatė, kad, šalims susitarus, medžiagų kaina gali būti didesnė, bet pirkėjai turi sumokėti skirtumą nuo nurodytų pirminių kainų.
27. Ieškovai, vykdydami Preliminariosios sutarties Nr. 1 5.1 papunktį, sumokėjo atsakovei 10 000 Eur pradinį įnašą (avansą) (5 t., b. l. 18–19).
28. Nustatytu terminu (t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) šalys pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, sutarties sudarymo laiko nepratęsė, todėl, vadovaujantis Preliminariosios sutarties Nr. 1 2.2 papunkčiu, pareiga sudaryti sutartį šalims pasibaigė.
29. Šalys 2021 m. gruodžio 9 d. pasirašė naują Preliminariąją ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį (5 t., b. l. 65–67, 68–69). Preliminariąja sutartimi Nr. 2 šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2021 m. gruodžio 30 d.; bendra turto pirkimo–pardavimo kaina yra 177 000 Eur (Preliminariosios sutarties Nr. 2 2.1, 3.3 papunkčiai). Šalys, analogiškai kaip ir Preliminariojoje sutartyje Nr. 1, susitarė, kad nurodyta turto kaina yra galutinė ir gali būti pakeista tik abiem šalims raštu dėl to sutarus (Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.3 papunktis). Preliminariosios sutarties Nr. 2 6 punkte šalys susitarė dėl atsakomybės nustatytu laiku nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties. Preliminarioji sutartis Nr. 2 sudaryta su priedu, kuris yra neatsiejama sutarties dalis (Preliminariosios sutarties Nr. 2 7.4 papunktis). Preliminariosios sutarties Nr. 2 priede nurodyta, kokius įrengimus, įrangą, apdailos medžiagas namo įrengimui pasirinko ieškovai, taip pat nurodyta, kad, šalims susitarus, medžiagų kaina gali būti didesnė, bet pirkėjai turi sumokėti skirtumą nuo nurodytų pirminių kainų. Preliminariosios sutarties Nr. 2 priede, be kita ko, nurodyta, kad šalys padidino turto kainą, nes buvo sudėtos grindys po 22 Eur / kv. m ir montuotos ne įtempiamos, o gipso lubos.
30. Galiojant Preliminariajai sutarčiai Nr. 2, bet dar nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovai 2021 m. gruodžio 18 d. įsikėlė į ginčo turtą (5 t., b. l. 27). Ieškovai teigė, kad namo raktus jiems perdavė atsakovės direktorius; atsakovės leidimu ieškovai būstą įrengė (sumontavo baldus, įrangą, buitinę techniką ir t. t.). Tačiau tarp šalių kilus nesutarimui dėl ginčo turto galutinės kainos Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytu terminu (iki 2021 m. gruodžio 30 d.) pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
31. 2022 m. sausio 25 d. atsakovė pateikė ieškovams pretenziją, kurioje nurodė, kad, vykdant ieškovų nurodymus dėl darbų apimties ir medžiagų, pasikeitė (išaugo) darbų kaina bei jų atlikimo terminai. Dėl to atsakovė pasiūlė pakeisti Preliminariosios sutarties Nr. 2 sąlygas ir nustatyti, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2022 m. gegužės 1 d., bendra turto pardavimo kaina yra 181 825 Eur; ieškovai papildomai sumoka atsakovei 17 000 Eur avansą iki 2022 m. vasario 5 d. bei pripažįsta Preliminariosios sutarties Nr. 2 2.2, 5.3, ir 6.5 papunkčius negaliojančiais (civilinės bylos Nr. e2-112-544/2023 ieškinio priedas). Pretenzijoje nurodyta, kad nesutikus su Preliminariosios sutarties Nr. 2 pakeitimais, atsakovė, vadovaudamasi Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.3 papunkčiu (nustatančiu šalims teisines pasekmes tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta iki sutartos datos nesant nė vienos iš sutarties šalių kaltės), atsisako sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauja iki 2022 m. vasario 28 d. išsikraustyti iš ginčo turto.
32. Ieškovai, atsakydami į atsakovės pretenziją 2022 m. vasario 1 d. atsiliepimu, pranešė, kad nesutinka su atsakovės prašymu padidinti sutarties kainą ir paprašė vykdyti Preliminariąją sutartį Nr. 2 joje numatytomis sąlygomis bei kuo greičiau užregistruoti ginčo turto statybų baigtumą (civilinės bylos Nr. e2-112-544/2023 ieškinio priedas).
33. Byloje kilo ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir jos civilinės atsakomybės apimties.
Dėl pagrindo remtis kitoje byloje nustatytais faktais (ne)egzistavimo
34. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų, bylą turėjo nagrinėti iš naujo visa apimtimi, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl atsakovės UAB „Modera plius“ kaltės iš naujo bylą pirmąja instancija nagrinėjančiam teismui nėra privalomos. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje suformuota išvada dėl atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl atsakovės UAB „Modera plius“ kaltės iš tiesų pagrindė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje suformuota išvada ir argumentais.
36. Kasacinis teismas dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų privalomumo bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018 23 punktas).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai civilinė byla apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi šalims nustatė terminą pateikti teismui visus numatomus pateikti procesinius dokumentus, prašymus, turimus argumentus, motyvus, papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, turinčius reikšmės bylos išnagrinėjimui (4 t., b. l. 123–124). Ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kurie jau anksčiau buvo pateikti nagrinėjamoje byloje ir dalį dokumentų, kurie buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023. Visais šiais dokumentais teismai rėmėsi bylą dar pirmą kartą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija.
38. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ta pačia nutartimi konstatavo, jog atsakovė kalta dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėjo atlikti savarankišką įrodymų vertinimą byloje. Teismas turėjo pareigą įvertinti visus tuo metu byloje buvusius duomenis ir pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – ir dėl kaltės, egzistavimo.
39. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad po to, kai byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie jau buvo anksčiau pateikti nagrinėjamoje byloje arba buvo pateikti prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023. Tuo tarpu atsakovė į bylą neteikė duomenų (rašytinių įrodymų), kurie paneigtų jos kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės – neegzistavimą, dėl kurios iš esmės ir savo nutartyje buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, bylą perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Į bylą nepateikus naujų duomenų, nepagrįsta būtų tikėtis priešingų teismo išvadų dėl tų pačių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo.
40. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje, pasisakydamas dėl priežasčių, lėmusių pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, įvertino šalių tarpusavio santykius po Preliminariosios sutarties Nr. 2 pasirašymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovų 2021 m. gruodžio 15 d. laiško, atsakovės 2022 m. sausio 25 d. pretenzijos ir atsakovės vadovo 2022 m. balandžio 8 d. elektroninio laiško turinį ir jų įrodomąją vertę. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys į bylą nepateikė naujų įrodymų, kurie iki tol nebuvo ištirti bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl iš esmės pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kitaip vertinti šalių elgesį ir padaryti priešingą išvadą. Kaip jau nurodyta, perdavus bylą nagrinėti iš naujo, šalys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodė tik savo aplinkybių vertinimą esamų byloje duomenų apimtyje.
41. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė apeliacinio skundo negrindžia aplinkybėmis, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės kaltės neįvertino kokių tai į bylą pateiktų naujų rašytinių įrodymų ar reikšmingų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinio skundo argumentais iš tiesų formaliai yra siekiama kitokio tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta naujų įrodymų ir aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti vieną iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y., kuri iš šalių kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
42. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, ją perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nebuvo pateikta naujų įrodymų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą kitaip vertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi įvertintas aplinkybes ir padarytas išvadas (nutarties 44–45, 47 punktai). Todėl skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų įvertinimu bei pagrįstai konstatavo egzistuojant šią atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą.
Dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo kilusių padarinių
43. Atsakovė teigia, kad jos veiksmai atlikti pasibaigus Preliminariajai sutarčiai Nr. 2 gali būti vertinami, tik kaip kvietimas sudaryti kitą preliminariąją sutartį naujomis siūlomomis sąlygomis, bet ne kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, kurios sudarymo terminas jau buvo pasibaigęs 2021 m. gruodžio 30 d.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas apeliacinio skundo argumentas, o kartu ir atsakovės pateiktas jos pačios elgesio įvertinimas, nepaneigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sukurtą faktinę situaciją įvertino Preliminariosios sutarties Nr. 2 vykdymo požiūriu.
45. Preliminariosios sutarties Nr. 2 2.2 papunktis numatė, kad šios sutarties 2.1 papunktyje numatytu terminu nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, tokia pareiga ją sudaryti šalims nepasibaigia, o pradedamos skaičiuoti netesybos, numatytos Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.5 papunktyje. Šios netesybos nėra skaičiuojamos, jeigu abi šalys raštu susitaria nutraukti sutartį.
46. Iš tiesų atsakovė, vadovaudamasi Preliminariosios sutarties Nr. 2 7.2 papunkčiu, 2022 m. sausio 25 d. pretenzija pasiūlė ieškovams sudaryti Preliminariosios sutarties Nr. 2 pakeitimą pretenzijoje nurodytomis sąlygomis. Tačiau tuo pačiu pretenzijoje buvo nurodyta, kad, ieškovams atsisakius atsakovės siūlomų Preliminariosios sutarties Nr. 2 pakeitimų, atsakovė, vadovaudamasi šios sutarties 6.3 papunkčiu, atsisako sudaryti ginčo turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir prašo nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti ieškovams pagal preliminariąją sutartį priklausančias pinigų sumas.
47. Atsakovės 2022 m. sausio 25 d. pretenzijoje buvo detaliai pagrįsta, dėl kokių priežasčių yra siūloma pakeisti šalių sutartą ginčo turto kainą – išvardyti ieškovų inicijuoti ginčo namo įrengimo sprendimai, kurie nebuvo aptarti Preliminariosios sutarties Nr. 2 prieduose, dėl to, atsakovės įvertinimu, ginčo namo statybos kaštai viršijo sutartas kainas.
48. Tuo tarpu ieškovai, atsakydami į jiems pareikštą pretenziją, nurodė savo argumentus, kodėl nesutinka su ginčo turto kainos padidinimu: 1) lubų ir grindų įrengimo kaštai atsakovei buvo kompensuoti Preliminariąja sutartimi Nr. 2 susitarus dėl didesnės ginčo turto galutinės kainos; 2) vonios plytelių kainos skirtumas buvo kompensuotas nupirkus pigesnes plyteles katilinės patalpai, be to, ieškovai atsisakė bide vonios kambaryje ir akmens masės palangių, sutiko jas formuoti iš plytelių; 3) nišos užuolaidoms įrengti buvo suformuotos montuojant lubas, todėl jų įrengimo kaštai atskirai negali būti skaičiuojami; 4) vandens filtras buvo įrengtas be ieškovų žinios, atsakovės iniciatyva, jai žinant vandens kokybės būklę, todėl jo įrengimo kaštai negali būti perkelti ieškovams; 5) apsaugos sistema buvo pakeista dėl to, kad pirmoji buvo sumontuota kaip laikinoji (statybinė), be to, po statybos darbų apsaugos sistemos pultelis buvo sugadintas; kompensuodami kainų skirtumą, atsakovai virtuvės erdvėje palangę įrengė savo lėšomis; 6) automatinė rėlė apšvietimui valdyti yra privalomas įrenginys atsakovei garantuoti šviesos sklaidą name, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja ją kompensuoti iš ieškovų; 7) durų kaina pakito dėl atsakovės delsimo užsakyti duris pagal ieškovų pasirinktą modelį, o atsakovė dėl to sutiko ieškovams kompensuoti pakilusią durų kainą; be to, galutinėje sąmatoje atsakovė nurodė neteisingą, didesnę durų kainą. Pažymėjo, kad statybos darbai laiku nebuvo baigti dėl atsakovės netinkamai organizuoto statybos darbų proceso, o ne dėl ieškovų veiksmų.
49. Ieškovai atsakyme į pretenziją nurodė, kad jie nesutinka su vienašališku atsakovės pareiškimu pakeisti Preliminariosios sutarties Nr. 2 esmines sąlygas ir paprašė vykdyti Preliminariąją sutartį Nr. 2 joje numatytomis sąlygomis.
50. Kiekvienos iš šalių pretenzijose įvardinta tolesnė jų pozicija dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir tolesnis kiekvienos jų elgesys suponuoja išvadą, kad šalys esamoje situacijoje siekė skirtingų teisinių padarinių. Atsakovė siekė padidinti ginčo turto galutinę kainą ir tuo atveju, jeigu ieškovai nepriims jos pasiūlytų pakeitimų dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino ir ginčo turto kainos, aiškiai išreiškė valią nesudaryti (atsisakyti sudaryti) pagrindinės sutarties Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis. Tuo tarpu ieškovai ragino atsakovę vykdyti Preliminariąja sutartimi Nr. 2 pasiektą šalių susitarimą.
51. Faktas, kad iki 2021 m. gruodžio 30 d. nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei pretenzijose nurodytos aplinkybės apie sutarties (statybos darbų) terminų pažeidimus, leidžia nuspręsti, jog pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2021 m. gruodžio 30 d. nebuvo objektyvios galimybės. Pačios atsakovės ieškovams pateiktas pasiūlymas pagrindinės sutarties sudarymo terminą nustatyti iki 2022 m. gegužės 1 d. suponuoja išvadą, kad atsakovė Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytu terminu nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties – namo statybos ir gerbūvio sutvarkymo darbai nebuvo baigti, namo statybos užbaigimas nebuvo įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po to, kai ieškovai nesutiko su didesne galutine ginčo turto kaina, atskirai inicijavo Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo pakeitimo terminą ar ėmėsi kitais būdais spręsti pagrindinės sutarties sudarymo klausimą jau pirmiau šalių sutartomis sąlygomis.
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovai turėjo finansinę galimybę sumokėti sandorio kainą iki 2021 m. gruodžio 30 d. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip atsakovės gynybinę poziciją, nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis.
53. Preliminariosios sutarties Nr. 2 4.5 papunkčiu ieškovai pareiškė, kad jie yra finansiškai pajėgūs sumokėti šioje sutartyje nurodytą ginčo turto kainą. Tuo atveju, jeigu dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjų kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai nebuvo finansiškai pajėgūs įsigyti juos dominusį ginčo turtą ar kad jiems buvo atsisakyta suteikti reikiamą finansavimą ir dėl to nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Bylos duomenimis teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovų Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 pateiktu jų užtikrinimu (patikinimu) ir jų finansinėmis galimybėmis sumokėti ginčo turto kainą.
54. Šalys buvo susitarusios, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus pasirašyta dėl ieškovų nepakankamo mokumo, bus laikoma, jog sutartis nesudaryta dėl pirkėjų kaltės. Vadinasi, tokiu atveju, atsakovė įgytų teisę reikalauti ieškovų atsakomybės Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų apie tokias atsakovės pretenzijas ieškovams.
55. Ieškovų elgesys po Preliminariosios sutarties Nr. 2 sudarymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jie siekė sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį joje sutartomis sąlygomis.
56. Pirma, galiojant Preliminariajai sutarčiai Nr. 2, bet dar nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovai 2021 m. gruodžio 18 d. įsikėlė į ginčo turtą. Ieškovai name sumontavo virtuvės baldus ir buitinę techniką, santechniką, iš dalies įrengė kitas patalpas ir joms pritaikė baldus. Pasak ieškovų, jie būstą įrengė (sumontavo baldus, įrangą, buitinę techniką) atsakovės leidimu. Antra, ieškovai 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė patvirtinti žemės sklypo su pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove UAB ,,Modera plius“ sudarymą, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei likusią turto kainos dalį. Ir tik po to, kai atsakovė ieškovus iškeldino iš ginčo turto, ieškovai inicijavo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai turėjo lūkestį sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir to siekė, bei tai atliko jų pasirinktomis teisinėmis priemonėmis net ir po to, kai šalims nepavyko išspręsti tarp jų kilusio ginčo dėl galutinės turto kainos.
57. Šalys Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.3 papunkčiu susitarė, kad sutartyje nurodyta ginčo turto kaina yra galutinė ir gali būti pakeista tik abiem šalims raštu dėl to susitarus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai nesutikimą pakeisti Preliminariąja sutartimi Nr. 2 nustatytą ginčo turto galutinę kainą pagrindė atsakovės, kaip rangovės, ekonomija statybų procese, tai, jų įvertinimu, turėjo kompensuoti kitus pakilusius atsakovės kaštus. Atsakovė, tuo tarpu, šių ieškovų argumentų neginčijo jokiais objektyviais duomenimis. Todėl atsakovei nepaneigus šių ieškovų argumentų, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą atsakovės elgesį ikisutartinių santykių metu, nulėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovų atsisakymą pirkti ginčo turtą Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis.
58. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalims nepasiekus susitarimo dėl ginčo turto kainos ir pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimo, šalys turėjo arba spręsti dėl pagrindinės sutarties sudarymo Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis arba susitarti dėl kilusių padarinių nesudarius pagrindinės sutarties. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pasitvirtino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatuota išvada, kad susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti ieškovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, o priešingai – pagrįsta yra spręsti dėl ieškovų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Dėl atlygintinų nuostolių dydžio
59. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai reikalauja iš anksto aptartų nuostolių Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2, 6.3 papunkčių pagrindu; teigia, kad atsakovė neturi pareigos ieškovams grąžinti sumokėto 10 000 Eur avanso; ieškovai namo įrengimo išlaidų nepatyrė, kadangi gyvenamasis namas buvo statomas ir įrenginėjamas išimtinai atsakovės lėšomis; ieškovai savavališkai įsikėlė į statomą gyvenamąjį namą, be atsakovės leidimo statomame name neteisėtai susimontavo baldus bei jame apsigyveno; ieškovams priteista 23 025,03 Eur nuostolių suma nėra detalizuota, be to, neišspręsta dėl šių daiktų priklausomybės tuo atveju, jei būtų priteisti nuostoliai už juos.
60. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
61. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 20 punktas).
62. Teismų praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 23, 24 punktai). Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
63. Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 35 punktas). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
64. Minėta, ieškovai savo atsisakymą pakeisti Preliminariosios sutarties Nr. 2 sąlygas motyvavo tuo, kad dėl dalies išaugusių namo statybos kaštų atsakovei atlyginimo buvo susitarta Preliminariojoje sutartyje Nr. 2, o dalį kitų, paminėtu pakeitimu neaptartų, išaugusių atsakovės kaštų, ieškovų įvertinimu, kompensavo atsakovės ekonomija atskiruose namo statybos sprendimuose, dalį išaugusių kaštų atsakovė sutiko kompensuoti pati dėl to, kad tai įvyko dėl jos pačios delsimo laiku užsakyti reikiamas priemones, šiuo atveju – duris. Atsakovė turėjo pareigą paneigti, kad šie ieškovų argumentai buvo nepakankami jiems nesutikti su atsakovės pasiūlymu pakeisti Preliminariąja sutartimi Nr. 2 nustatytą galutinę ginčo turto kainą, tačiau tokios savo įrodinėjimo pareigos ji neįvykdė. Vadinasi, kaip minėta pirmiau, nėra pagrindo spręsti dėl nepagrįsto ieškovų vengimo sudaryti pagrindinę sutartį Preliminariosios sutarties Nr. 2 sąlygomis.
65. Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2 papunktis numato atsakovės atsakomybės sąlygas dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo iki nustatyto termino: jeigu pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta iki Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 numatyto termino dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, ir abi šalys nutars nutraukti sutartį, pardavėjas (atsakovė) per dešimt dienų nuo sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjams pastarųjų sumokėtą sutarties 5.1 papunktyje numatytą sumą ir sumokėti 5.1 papunktyje nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjų (ieškovų) nuostolius, bei visas išlaidas, kurias patyrė pirkėjai įrengdami turtą. Analogiški padariniai numatyti Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.3 papunktyje, kur numatyta atsakomybė tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios.
66. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Atsakovė neigia savo pareigą grąžinti ieškovams jų sumokėtą 10 000 Eur avansą.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
68. Byloje nustatyta ir šalys pripažįsta aplinkybę, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl akivaizdu, jog ieškovų sumokėtas avansas nebeatlieka mokėjimo už turtą paskirties. Todėl buvo pagrįsta spręsti dėl jo grąžinimo ieškovams.
69. Byloje nustačius atsakovės kaltę dėl pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, ieškovai įgijo teisę reikalauti iš anksto sutartų netesybų ar kitų patirtų nuostolių atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminariosios sutarties šalies veiksmų įvertinimo ir apeliaciniu skundu siekia kitokių teisinių padarinių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl avanso grąžinimo ieškovams.
70. Ieškovų reikalavimas grąžinti jų sumokėtą avansą yra pagrįstas ir Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2, 6.3 papunkčiais. Aplinkybė, kad pati atsakovė komunikuodama su ieškovais dėl padarinių, kilusių nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ne kartą pažymėjo ir apie tai, jog ieškovams grąžins jų sumokėtą avansą, pagrindžia, kad ir atsakovė pripažino savo pareigą grąžinti ieškovams jai sumokėtą avansą.
71. Apibendrindama pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovų reikalavimas atsakovei grąžinti jų sumokėtą avansą yra teisėtas ir pagrįstas.
72. Ieškovai taip pat prašė iš atsakovės priteisti 26 931,88 Eur namo įrengimo išlaidas, kurias sudarė pagal 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovų su UAB „Balteka“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AVR20211122 užsakyti ir individualiai namui pritaikytų baldų pirkimas ir montavimas (virtuvės baldai (5 800 Eur), spinta (2 200 Eur), tambūro spinta (1 800 Eur), vonios baldai (2 200 Eur), spinta su veidrodžiais (2 400 Eur) – iš viso už 14 400 Eur); kiti baldai (čiužinys (981 Eur), lova (966 Eur), valgomojo stalas (980 Eur), kėdės (950 Eur), sofa (2 569 Eur), iš viso už 6 446 Eur; montuojama buitinė technika (2 890 Eur) ir santechnika (2 520,28 Eur); durų rankenos (236 Eur), bėgeliai užuolaidoms (240 Eur), papildoma lauko kamera (86,60 Eur); lauko durų tarpdurio apdailos sutvarkymas (14 Eur); apšvietimo suprojektavimas (100 Eur). Nustatyta, kad išlaidos baldams sudaro: 14 400 Eur už įmontuojamus baldus (virtuvės komplektas, spintos, vonios badai); 6 446 Eur už kitus baldus – iš jų 981 Eur čiužinys, 966 Eur lova, 980 Eur stalas, 950 Eur kėdės, 2 569 Eur sofa. Taip pat prie patirtų nuostolių ieškovai nurodė 2 520,28 Eur išlaidas santechnikai (maišytuvai, plautuvė, dušo galvutės, tenas ir kt.), 85,60 Eur lauko papildoma kamera, 2890 Eur buitinė technika (gartraukis, filtrai, kaitlentė, orkaitė, indaplovė, skalbyklė, šaldytuvas), 236 Eur durų rankenos; 240 Eur užuolaidų bėgeliai; 910 Eur užuolaidos; 100 Eur šviesos dizainas; 14 Eur lauko tarpdurio apdaila.
73. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams atlyginti 23 025,03 Eur namo įrengimo išlaidas; likusią reikalavimo dalį teismas pripažino nepagrįsta. Nurodė, kad po Preliminariosios sutarties Nr. 2 pasibaigimo ieškovai toliau įrenginėdami namą veikė savo rizika tam neturėdami teisėto pagrindo, todėl kitos išlaidų dalies nepriteisė.
74. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai namo įrengimo išlaidų apskritai nepatyrė, be to, savavališkai įsikėlė į statomą gyvenamąjį namą, be jos leidimo neteisėtai susimontavo baldus bei name apsigyveno. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
75. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, kuriomis ieškovai įsikėlė gyventi į ginčo namą, dėl kurio galutinė pirkimo–pardavimo sutartis vis tik nebuvo sudaryta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje nepareikšta su tuo susijusių ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimų. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant dėl padarinių, nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl teisėjų kolegija nevertina šio apeliacinio skundo argumento.
76. Byloje nustatyta, kad ieškovams su atsakovės žinia buvo perduoti ginčo namo raktai, ieškovai, galiojant Preliminariajai sutarčiai Nr. 2, bet dar nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, 2021 m. gruodžio 18 d. įsikėlė į namą, iki paminėtos datos sumontavo šiam namui pagal individualų užsakymą užsakytus ir įsigytus baldus bei įrangą. Visos įrangos ir baldų įsigijimas patvirtintas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
77. Aplinkybę, kad raktai nuo ginčo namo ieškovams buvo perduoti su atsakovės žinia, byloje pripažino ir pati atsakovė, nurodydama, jog raktai buvo perduoti tam, kad ieškovai galėtų priimti su namo įrengimu susijusius sprendimus – išsirinkti spalvas ir pan. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių raktų nuo namo perdavimas ieškovams, šalių tarpusavio komunikacija, pasibaigus Preliminariąja sutartimi Nr. 1 nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovei niekaip neišreiškus specialių draudimų dėl ieškovų veiksmų užsakant bei montuojant namo vidaus įrengimui reikalingus baldus ir kitą įrangą iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, šie veiksmai ieškovams sukūrė lūkestį, kad jie gali pagal individualų užsakymą, pritaikytą konkrečiam namui, užsakyti ir įsigyti baldus, o atsakovei neprieštaraujant – ir juos sumontuoti dar iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
78. Atsakovė byloje nepaneigė ieškovų nurodytos aplinkybės, kad, atsakovei atliekant gerbūvio tvarkymo darbus, jai buvo žinoma, jog ieškovai gyvena name ir jame jau buvo sumontuoti baldai, dėl tokių ieškovų veiksmų atsakovė prieštaravimų tuo metu nepareiškė. Aplinkybė, kad atsakovė nereikalavo ieškovų išsikelti iš namo po to, kai baigėsi Preliminariąja sutartimi Nr. 2 nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (po 2021 m. gruodžio 30 d.) ir tokį reikalavimą pareiškė tik po to, kai ieškovai nesutiko dar kartą padidinti ginčo turto galutinės kainos, leidžia spręsti, kad atsakovė neprieštaravo ieškovų apsigyvenimui name dar iki pagrindinės sutarties sudarymo.
79. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovų argumentą, kad jie nebūtų pirkę konkrečiam namui pagamintų ir jam pritaikytų baldų, investavę į santechnikos įrengimą name, jei nebūtų pagrįstai tikėję, kad ginčo turtas taps jų nuosavybe. Be to, galimybę įrenginėti namą, dėl kurio pirkimo sąlygų buvo sutarta tik preliminariąja sutartimi, suponuoja ir Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatytos sąlygos, kad ieškovams bus atlygintos visos jų patirtos ginčo namo įrengimo išlaidos tuo atveju, jeigu jie nebus atsakingi už pagrindinės sutarties nesudarymą.
80. Atsakovės argumentas, kad baldai ir kita namo įranga buvo užsakyta ir įgyta po to, kai baigėsi Preliminariąja sutartimi Nr. 1 nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nebuvo sudaryta Preliminarioji sutartis Nr. 2, nepaneigia atsakovės pareigos ieškovams atlyginti namo įrengimo išlaidas.
81. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymas nenumato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnis).
82. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovė ieškovams būtų pareiškusi reikalavimą grąžinti namo raktus. Šalys šiuo laikotarpiu komunikavo dėl namo statybos ir jo įrengimo sprendimų, o šalių valia dėl šių sprendimų viena kitai buvo aiški iš jų pačių atliekamų veiksmų. Todėl pagrįsta teigti, kad šalių veiksmai netgi pasibaigus Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį ir viena kitai išreikšta jų valia leido pagrįstai tikėtis ateityje sudaryti pagrindinę ginčo namo pirkimo–pardavimo sutartį.
83. Tokia faktinė situacija, be kita ko, suponavo ieškovams lūkestį, kad jie gali imtis namo įrengimo darbų (pirkti ir montuoti baldus, kitą įrangą bei buitinę techniką) dar iki pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Dėl to nėra pagrindo tokių ieškovų veiksmų vertinti kaip veikimo savo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 numatytos jos atsakomybės ribos tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovė, žinodama, kad Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 numatytais atvejais jai gali tekti atlyginti namo įrengimo išlaidas, vis tiek ieškovų veiksmams ir sprendimams dėl namo įrengimo neprieštaravo.
84. Visų šių aplinkybių visuma pagrindžia, kad ieškovai namą pagal individualų sprendimą įrenginėjo su atsakovės leidimu (sutikimu). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovų namo įrengimo išlaidos, patirtos iki Preliminariosios sutarties Nr. 2 pabaigos, šalims nesutarus dėl šios sutarties termino pratęsimo, turi būti atlygintos (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Preliminariosios sutarties Nr. 2 6.3 papunktis).
85. Atsakovė teigia, kad ieškovams priteista atlyginti 23 025,03 Eur nuostolių suma nėra detalizuota, be to, neišspręsta dėl šių daiktų priklausomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai savo reikalavimą priteisti patirtas namo įrengimo išlaidas pagrindė leistinais įrodymais (sutartimis, užsakymais, mokėjimo dokumentais, foto nuotraukomis), detalizavo patirtų išlaidų pozicijas. Visa ieškovų įsigyta įranga ir baldai buvo pirkti bei panaudoti vienu tikslu – įrengti namą pagal individualų sprendimą. Ieškovai leistinais įrodymais byloje pagrindė, kad jų patirtos išlaidos buvo realios, daiktai buvo panaudoti būtent ginčo name bei jie buvo pritaikyti išskirtinai šio namo erdvėms. Ieškovų patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, šalims nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties.
86. Kompensacijos esmė yra atlyginti už patirtus praradimus. Vadinasi, atsakovei kompensavus ieškovams jų patirtus namo įrengimo kaštus, individualiam būstui pritaikyta įranga ir baldai lieka name ir pereina atsakovės nuosavybėn, net ir nesant jokio atskiro procesinio sprendimo šiuo klausimu.
Dėl procesinės bylos baigties
87. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ir teisiškai kvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinius santykius, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei iš esmės teisingai įvertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir iš to kylančius teisinius padarinius. Dėl to yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
88. Šalys byloje pareiškė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė UAB „Modera plius“ paprašė atlyginti 2 420 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Ieškovai G. G. ir L. G. paprašė atlyginti 3 048,22 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.
89. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
90. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
91. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas atlygis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju būtų 3 036,67 Eur (2 335,9 Eur x 0,4).
92. Kaip nurodyta nutarties 88 punkte, ieškovai turėjo 3 048,22 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovams atlygintinos jų patirtos atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimo išlaidos, tačiau jos mažinamos iki rekomenduojamos maksimalios atlyginti 3 036,67 Eur sumos. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos jas sumokėjusiam ieškovui L. G..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modera plius“ (juridinio asmens kodas 305019908) 3 036,67 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių Eur 67 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė