Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.20.4; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei ir Rasai Kaupnytei,
dalyvaujant ieškovui L. B.,
ieškovo L. B. atstovui advokatui Valentinui Račiui,
atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ atstovui advokatui Linui Cirtautui,
trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ atstovui advokatui Juliui Petrulioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Plasta“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Kemi service“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Plasta“ kompensuoti ieškovui L. B. jo patirtas papildomas neplanuotas išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui – 2333,85 EUR. Nurodo, kad šalys 2020 m. balandžio 12 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Plasta“ pardavė, o ieškovas L. B. nupirko automobilį Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos, automobilio kaina – 16000,00 EUR. Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo tinklapyje www.autoplius.lt skelbime Nr. A10332201, taip pat pirkimo – pardavimo sutartyje, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Tačiau ieškovui eksploatuojant automobilį, nuolat neįprastai mažėdavo aušinimo skysčio, dėl ko automobilis 2020 m. liepos 30 d. buvo pristatytas patikrai į uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ servisą (duomenys neskelbtini), kur automobilio patikros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas, apibūdintas defektiniame akte. Automobilio variklio galvutė buvo pristatyta į kitas mažosios bendrijos „Autometalas“ remonto dirbtuves, kur automobilio variklio galvutės apžiūros metu buvo patirtintas paslėptas automobili defektas ir išduoti defektiniai aktai. Apie paslėptą automobilio defektą pardavėjas buvo informuotas iš anksto 2020 m. liepos 28 d. prieš automobilio transportavimą patikrai. Automobilis suremontuotas ir apmokėti automobilio defektų šalinimo darbai pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AUS 0049278. Ieškovas 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teikė atsakovei pretenzijas dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsisakė patenkinti pretenziją. Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai, jie nebuvo matomi išoriškai ir paaiškėjo tik pradėjus eksploatuoti automobilį ir išardžius automobilio variklį. Minėti trūkumai yra esminiai, nes jie trukdė automobilį naudoti pagal paskirtį. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilio patikrą atliko uždaroji akcinė bendrovė „Kemi service“, tačiau patikra buvo atlikta neišsamiai, dėl ko minėtas automobilio variklio defektas nebuvo nustatytas. Pradėjus eksploatuoti automobilį, trūkumai paaiškėjo iš karto – užsidegė aušinimo skysčio trūkumo lemputė indikatorius ir reikšmingai kilo variklio temperatūra. Po savaitės buvo papildytas aušinimo skystis. Vis dažniau pildant aušinimo skystį į uždarąją akcinę bendrovę „Kemi service“ buvo kreiptasi 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 13 d., kuris šalino gedimo priežastis: keitė variklio žvakes, aušinimo skystį, atliko elektroninių sistemų diagnostiką, bet neatliko COP2 tyrimo ir neįtarė variklio gedimo.
Atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad parduodama automobilį pirkėjui atskleidė visas atsakovei žinomas aplinkybes apie jį, t. y. jog parduodamas automobilis buvo patyręs avariją JAV; po avarijos buvo atgabentas į Lietuvą, suremontuotas; akcinė bendrovė „Plasta“ įsigijo automobilį po remonto. Kad šios aplinkybės buvo atskleistos pirkėjui, apie tai buvo pažymėta sutartyje. Su variklio problemomis, t. y. automobilio galios mažėjimu, aušinimo sistemos žarnų kietėjimu, aušinimo skysčio mažėjimu, variklio tarpinės defektu, per visą automobilio eksploatavimo laikotarpį akcinė bendrovė „Plasta“ (automobiliu naudojęsi darbuotojai) nesusidūrė. Todėl pardavėjas nežinodamas tokių defektų, negalėjo jų nuslėpti. Akcinė bendrovė „Plasta“ nusprendė parduoti automobilį ne dėl kokių nors jo gedimų, kaip teigiama ieškinyje, siekiant nesąžiningai išvengti remontavimo išlaidų, bet todėl, kad buvo įsigytas kitas, universalesnio (ne sportinio) tipo automobilis, skirtas darbuotojui, kuris iki tol naudojosi Ford Mustang. Jokių variklio (traukos) defektų per du su puse naudojimosi automobiliu metų atsakovas nebuvo pastebėjęs. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo patikrintas ieškovo pasirinktame servise uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kemi service“. Servisas nustatė, jog automobilis turėjo stabdžių sistemos trūkumų, t. y. buvo būtina pakeisti stabdžių diskus. Šios aplinkybės buvo pažymėtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Kadangi kitų trūkumų servisas nenustatė ir minėtas trūkumas yra eksploatacinio pobūdžio (dėl natūralaus dėvėjimosi), šalys sutarė dėl automobilio Ford Mustang pirkimo-pardavimo. Šalių sutarimu, 300 EUR buvo sumažinta automobilio kaina, nuo nurodytos skelbime. Atsakovė laiko, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyti automobilio defektai egzistavo iki jo pardavimo. Atsakymuose į ieškovo pareikštas pretenzijas, akcinė bendrovė „Plasta“ atsakė, jog savo poziciją peržiūrės, jeigu bus pateikti įrodymai, patvirtinantys variklio tarpinės defekto egzistavimą sutarties sudarymo metu, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Automobilio gedimo ir remonto faktas, praėjus beveik trims mėnesiams po automobilio įsigijimo ir nuvažiavus daugiau kaip 5000 km, nepatvirtina, kad gedimas egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo. Tuo pačiu, atsakovo sutikimas patikrinti parduodamą automobilį nepriklausomame, ieškovo pasirinktame servise patvirtina, kad pardavėjas elgėsi sąžiningai. Ieškovas jokių pretenzijų dėl parduoto automobilio trūkumo iki 2020 m. liepos 31 d. nereiškė, be to, kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos rodo, kad kompiuterinės diagnostikos ieškovas į servisą kreipėsi tik 2020 m. liepos 7 d., o 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl gedimų šalinimo (vandens pompos, aušinimo sistemos siurblio, uždegimo žvakių keitimo), t. y. baigiantis trečiam mėnesiui po sutarties sudarymo. Uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje dalis išlaidų, kurias prašoma priteisti, nėra susijusios su ieškinio faktiniame pagrinde nurodytais automobilio defektais. Antai, šioje sąskaitoje esančios pozicijos: salono filtras (22,61 EUR), freonas (9,81 EUR), alyva (0,63 EUR), dažai (0,74 EUR), detalių plovimas (15,70 EUR), kondicionieriaus pildymas (22,77 EUR), salono filtro keitimas (9,42 EUR), bendroje sumoje 81,68 EUR, plius PVM (iš viso 98,83 EUR), neturi nieko bendra su variklio tarpinės sandarumo šalinimo remontu. Šios išlaidos yra eksploatacinio pobūdžio išlaidos, kurios periodiškai arba nuvažiavus tam tikrą kiekį kilometrų, yra neišvengiamai būtinos, kad palaikyti tinkamą agregato techninę būklę. Lyginant 2020 m. liepos 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ sąskaitas matyti, kad abejose sąskaitose keičiamos pačios dalys – žvakės (2020 m. liepos 13 d. sumokėta 80 EUR plius PVM, iš viso 96,8 EUR; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėta 25,6 EUR (be darbų), plius PVM, viso 30,97 EUR). Atsakovės nuomone žvakės per tokį terminą negalėjo sugesti, o jeigu sugedo, tai ne dėl pardavėjo kaltės. Be to, 2020 m. liepos 13 d. sąskaitoje nurodyti darbai: vandens pompos ir aušinimo skysčio siurblio keitimas nėra susiję su defektu, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys. Taip pat ieškovas prašo priteisti jo patirtas išlaidas pagal 2020 m. liepos 7 d. sąskaitą, tame tarpe ir už automobilio diagnostiką, tačiau ieškovas nepateikė į bylą šios diagnostikos rezultatų, todėl nėra įrodyta, kad šios išlaidos susijusios su ieškinio pagrindu.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kemi service“ paslaugas ieškovui suteikė kokybiškai ir tinkamai. Nurodė, kad atliekant automobilio patikrą prieš jo pirkimą nebuvo nustatyta jokių indikacijų, kurios būtų galėję tiesiogiai ar netiesiogiai sietinos su ieškinyje nurodomu automobilio gedimu, todėl trečiasis asmuo laiko, kad ieškinyje nurodytas gedimas uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ patikros metu neegzistavo. Ieškovas 2020 m. balandžio 27 d. vėl kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę “Kemi service” dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės. Ieškovas jokių nusiskundimų ir/ar pastebėjimų dėl ieškinyje nurodomo automobilio gedimo uždarajai akcinei bendrovei “Kemi service” neišsakė. Atliktos kompiuterinės diagnostikos metu taip pat nebuvo nustatyta jokių su tokiu gedimu sietinų indikacijų. Uždaroji akcinė bendrovė “Kemi service” 2020 m. balandžio 27 d. atliko su ieškovu suderintus darbus, nesusijusius su ieškinyje nurodomu automobilio gedimu. Ieškovas 2020 m. liepos 7 d. dar kartą kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę “Kemi service” dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės. Tuomet ieškovas pirmą kartą paminėjo, kad eksploatuojant automobilį buvo pakilusi aušinimo skysčio temperatūra, rodoma automobilio prietaisų skydelyje. Atlikus kompiuterinę diagnostiką valdymo bloko atmintyje buvo nustatytos kelios klaidos, rodančios aukštą temperatūrą variklyje (t. y. variklio perkaitimą). Patikrinus aušinimo sistemą, buvo nustatytas aušinimo skysčio nebuvimas. Uždarosios akcinės bendrovės “Kemi service” nuomone, būtent automobilio eksploatavimas be pakankamo aušinimo skysčio kiekio (nuo įsigijimo ieškovas automobiliu naudojosi jau kelis mėnesius) bei variklio perkaitimas (neaišku kiek kartų ir juo labiau karštu vasaros sezono metu, kai tokie gedimai yra pakankamai dažni) ir galėjo būti ieškinyje nurodomo automobilio gedimo priežastis. Laikotarpiu nuo automobilio įsigijimo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. liepos 7 d., ieškovas į uždarąją akcinę bendrovę “Kemi service” nesikreipė dėl automobilio gedimų, sietinų su nurodomu ieškinyje, ir nenurodė susijusių tokio galimo gedimo požymių.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovas L. B. ir atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ 2020 m. balandžio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas L. B. nupirko, o atsakovė akcinė bendrovė “Plasta” pardavė už 16000,00 EUR sumą lengvąjį automobile Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėta, kad automobilis turėjo eismo įvykių Amerikoje, Lietuvoje, tačiau buvo suremontuotas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tokie trūkumai: reikalinga pakeisti stabdžių diskus. Taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.
Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
2020 m. balandžio 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje šalys aptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai. Skelbime apie parduodamą transporto priemonę atsakovas apibūdino parduodamą automobilį kaip techniškai tvarkingą. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį užsidegė ženklas automobilio skydelyje, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, taip pat paaiškėjo, jog yra padidintos automobilio variklio aušinimo skysčio sąnaudos.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trūkumų ir itin tvarkingą.
Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pažymėtina, kad parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas L. B. yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su atsakove kaip pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnyje įtvirtintos vartojimo sutarties apibrėžimą.
Pažymėtina, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalį, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą ir kad neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo daikto pateikimo. Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl automobilių trūkumų kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Kemi autoservisas“ jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus, nurodančio variklio darbo nesklandumus. Antrą kartą dėl tos pačios problemos ieškovas kreipėsi į servisą 2020 m. liepos 7 d., taip pat 2020 m. liepos 11 d. kreipėsi trečią kartą. 2020 m. liepos 13 d. automobilis buvo remontuota uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ automobilių autoservise, pakeistos uždegimo žvakės, aušinimo skysčio pompa, tačiau minėtas automobilio remontas problemos neišsprendė ir ieškovas kreipėsi pakartotinai dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus 2020 liepos 17 d., kuomet buvo atliktas automobilio variklio aušinimo sistemos CO2 testas, patvirtinęs variklio defektą.
Automobilio prietaisų skydelyje užsidegęs geltonos spalvos indikatorius, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, leido įtarti variklio gedimą jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Galutinai variklio gedimas buvo identifikuotas, taip pat automobilio variklis suremontuotas, praėjus trims mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų automobilio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimą leidžiantis įtarti požymis – prietaisų skydelyje įsijungęs geltonos spalvos signalinis indikatorius. Kadangi minėtas indikatorius užsidegė jau po septynių dienų nuo sutartie sudarymo, labiau tikėtina, jog jis turėjo užsidegti ir automobiliui esant atsakovo dispozicijoje, kadangi juo identifikuojami variklio veiklos trūkumai negalėjo atsirasti per septynias dienas bei per tris mėnesius sąlygoti tokią automobilio techninę būklę, jog jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Tokio požymio nepastebėti buvo neįmanoma. Be to, iš oficialaus atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ pateiktų automobilio kompiuterinėse sistemose saugomų duomenų matyti, kad automobilio sistemų sutrikimai fiksuoti nuo automobilio ridos 56063 km iki 78503 km, ieškovas pradėjo naudoti automobilį esant jo ridai 61217 km. Ieškovui naudojant automobilį nebuvo fiksuota informacijos, kad automobilio variklis buvo perkaitintas ar jo darbo temperatūra buvo pakilusi virš įprastinės.
Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas įtakojo variklio veikimą. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, našta tenka pardavėjui. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas eksploatavo automobilį netinkamai. Šios aplinkybės grindžiamos tik subjektyviomis atsakovės prielaidomis. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio variklio trūkumumus identifikuojantys duomenys automobilio valdymo skydelyje nustatyti jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Aušinimo sistemos remontas reikiamo rezultato nedavė. Variklio veiklos sutrikimas buvo nustatytas atlikus CO2 testą po trijų mėnesių nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Konkretus variklio gedimas buvo identifikuotas tik išardžius variklį po trijų mėnesnių nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindą daryti kitokią išvadą. Todėl teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę šalinančių pagrindų.
Tai, kad prieš sutarties sudarymą automobilis buvo patikrintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tuvlita“ ir išduota kortelė patvirtino, jog automobilis techniškai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai, nes šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Kadangi ieškinyje nurodyti automobilio defektai atsirado anksčiau, negu po šešių mėnesių iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog jie egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir pareiga tai paneigti tenka atsakovei, kaip pardavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovui užtenka įrodyti tik trūkumų faktą bei tai, kad jie buvo nustatyti per šešis mėnesius nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo.
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas eksploatavo automobilį pakankamą laiko tarpą, kad paaiškėtų automobilio neįprastos savybės dėl įspėjamojo ženklo automobilio prietaisų skydelyje bei padidinto variklio aušinimo skysčio kiekio suvartojimo. Tokia parduodamo daikto savybė ne tik sukelia nepatogumų naudotis daiktu bei padidina daikto eksploatavimo sąnaudas, tačiau ir rodo esminės automobilio ekploatavimo saugumui detalės – variklio gedimą, kurio laiku nepašalinus, daiktas apskritai taps netinkamu naudoti. Taigi, tokios aplinkybės, apibūdinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesąžiningumas, kuris sudaro pagrindą taikyti jam civilinę atsakomybę.
Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – įspėjamasis signalas automobilio valdymo skydelyje bei padidintas variklio aušinimo skysčio suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Todėl atsakovas, kaip pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo nustatyti per šešis mėnesius nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį preziumuojama, jog jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Šios įstatymo prezumpcijos atsakovė nepaneigė leistinais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra išaiškinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pakankamai atidus, nes jis patikrino perkamą daiktą savo pasirinktame servise. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas deklaravo, jog parduodamas daiktas yra techniškai tvarkingas, buvo patikrinta tik bendra automobilio būklė, kuri įprastai atliekama automobilių servisuose prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, išsamiai netikrinant variklio veikimo.
Automobilio trūkumus bei jų mastą patvirtina mažosios bendrijos “Autometalas” 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. defektiniai aktai. Ieškovo patirtų išlaidų dydį bei jų priežastinį ryšį su automobilio trūkumų šalinimu patvirtina uždarosios akcinės bendrovės “Ausegra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0049278 2055,85 EUR sumai, minėtos išlaidos patirtos automobilio variklio remontui. Taip pat uždarosios akcinės bendrovės “Kemi service” 2020 m. liepos 7 d. PVM sąkaita – faktūra serija KMI Nr. 132671 už aušinimo skystį ir elektroninių sistemų kompiuterinę diagostiką, 48,00 EUR sumai, 2020 m. liepos 13 d. PVM sąskaita - faktūrą serija KMI Nr. 132934 230,00 EUR sumai už remonto darbus ir detales, kurios buvo sugadintos dėl variklio veiklos trūkumų ieškovui eksploatuojant automobilį. Minėtos išlaidos priskirtinos nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes ieškovas jų nebūtų patyręs, jeigu atsakovės parduotas automobilis būtų jos kaip pardavėjo sutartyje deklaruotos būklės. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie nuostolių priskiriamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl automobilio gedimų diagnostikai patirtos išlaidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovo sutarties pažeidimas. Ieškovas iki automobilio remonto pradžios informavo pardavėją apie paaiškėjusius automobilio trūkumus, siūlė pardavėjui atvykti į autoservisą automobilio apžiūrai arba kompensuoti remonto kainą, tačiau pardavėjas atsisakė. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo kaip pirkėjo teisių gynimo būdą – nuostolių, patirtų dėl daikto trūkumų šalinimo, atlyginimą. Pažymėtina, jog visos ieškovo nurodytos išlaidos yra susiję su automobilio trūkumų šalinimu. Pažymėtina, jog ieškovas eksploatavo automobilį per trumpą laiką, kad būtų pagrindas konstatuoti variklio detalių susidėvėjimą, o atsakovas neįrodė, jog variklio gedimą sąlygojo ieškovo neatsargūs veiksmai, atlikti po daikto perdavimo.
Taigi, ieškovas įrodė daikto trūkumų esminę įtaką daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, nes jie atsirado per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento, taip pat pardavėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trūkumus – ženklas automobilio prietaisų skydelyje apie variklio veiklos nesklandumus ir padidintas variklio aušinimo skysčio kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui. Nors minėti daikto trūkumai ir yra paslėpti bei negalėjo būti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui labai tvarkingą automobilio techninę būklę, privalo atlyginti ieškovui pastarojo patirtas daikto trūkumų šalinimo išlaidas, sudarančias 2333,85 EUR, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos už advokato paslaugas priteisiamos iš atsakovės. Ieškovo prašymas dėl 250,00 EUR už uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ suteiktas teisines paslaugas atmetamas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).
Iš atsakovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškovui L. B. 2333,85 EUR (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus, aštuoniasdešimt penkis euro centus).
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškovui L. B. 53,00 EUR žyminio mokesčio ir 700,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 753,00 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ valstybei 13,70 EUR (trylika eurų, septyniasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė