ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2017 m. birželio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovei Ž. V. paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė Ž. V. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodama tuo, jog neetiška skirti baudą už tai, kad šalys siekia bylą išspręsti taikiai. Taip pat nurodė, kad atstovo keitimas nelaikomas piktnaudžiavimu, nes ieškovė siekia ne greito, bet teisingo bylos išsprendimo, kad nebūtų pažeisti jos ir vaiko teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė Ž. V. nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad bandymas pasiekti byloje taikų susitarimą yra tiek šalių, tiek teismo pareiga, tačiau nurodė, kad tai negali virsti priemone nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą, juolab, kad šalims nepavykstant susitarti, dėl to nukenčia tiek abiejų šalių, tiek jų nepilnamečio vaiko interesai. Teismas konstatavo, kad ieškovė ne tik nevykdė įstatymo nustatytų pareigų, bet veikė priešingai, o būtent: ieškovė du kartus keitė ieškinio dalyką ir šiuos procesinius veiksmus atliko paskutinę dieną prieš paskirtus teismo posėdžius, dėl ko paskirti teismo posėdžiai turėjo būti atidėti. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad iš esmės atstovo pakeitimas nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau vertino, kad piktnaudžiavimas yra tada, kai delsiama teismą informuoti apie pasikeitusį atstovą, o būtent šiuos veiksmus ieškovė atliko dukart, informuodama apie pasikeitusius atstovus paskutinę prieš teismo posėdį ar net teismo posėdžio dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. V. prašo panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13-721/2016 atmesti prašymą ir panaikinti 2017 m. birželio 06 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13-721/2016, paskirti 200,00 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

3.1.Nutartis prašymą atmesti yra nemotyvuota, t. y. neatskleidžianti objektyvių piktnaudžiavimo požymių, priimta to pateis teisėjo, pažeidžiant teisės į teisinga teismą principus. Prašymas panaikinti baudą atmestas ne motyvuotai paneigiant prašyme išdėstytus argumentus, bet nemotyvuojant, išdėstant faktinę aplinkybę apie bylos trukmę ir tai savaime nurodant kaip piktnaudžiavimą teise. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu stengiasi bendradarbiauti su šalimi ir teismu, todėl delsimo ar jo požymių nėra nustatyta, tad bauda realiai paskirta ne už piktnaudžiavimą teise, bet tiesiog, kad byla vyksta. Kad byla trunka ilgai, viena iš šalių siekia tinkamo savo teisių gynimo, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu. Aplinkybę dėl atstovų keitimo ieškovė laiko taip pat nepakankamą baudos skyrimui – laikas, kurį užtrunka nagrinėjama byla, pats savaime neturi piktnaudžiavimo požymio, todėl niekaip negali būti motyvu vienai iš šalių skirti baudą. Nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą pakeisti atstovą, nedelsiant buvo informuojamas teismas, todėl piktnaudžiavimo teise nėra ir negali būti.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

8. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, užvilkinti bylos nagrinėjimą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vertindamas tai, kad ieškovė du kartus keitė ieškinio dalyką ir šiuos procesinius veiksmus atliko paskutinę dieną prieš paskirtus teismo posėdžius, dėl ko paskirti teismo posėdžiai turėjo būti atidėti, užtikrinant atsakovo teisę atsikirsti į pakeistus ieškinius; taip pat ieškovė tris kartus keitė atstovus ir apie atstovo pakeitimą informavo teismą paskutinę dieną prieš teismo posėdį arba tik teismo posėdžio dieną, dėl ko teismo posėdžiai dėl pasikeitusių atstovų prašymų, jų užimtumo kitose bylose vėl turėjo būti atidėti.

10. Sutiktina su apeliante, jog bandymas pasiekti byloje taikų susitarimą neturėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Esant galimybei ir šalių norui pasiekti byloje taikų susitarimą, šalims turi būti suteikiama teisė tartis.

11. Šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus lemia šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normų ginamos vertybės. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialinių teisinių santykių, gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 377 straipsnis nustato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Taigi šeimos bylose tokia teise asmuo gali pasinaudoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip matyti iš bylos, šalims nepavyksta taikiai susitarti. 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo tikslino ieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo. 2016 m. spalio 3 d. ieškovė pateikė dar vieną pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad ieškovei tapo žinoma, jog santuokos metu 2016-10-11 su SEB banku sudaryta kredito sutartis yra nutraukta ir liko paskolos likutis kartu su palūkanomis ir delspinigiais – 35 454,05 Eur. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis vieno kambario butas, iš kurio galimai bus išieškoma skola. Reikalavimų pobūdis rodo, kad ieškovė keitė ieškinio reikalavimus dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pateikdama pareiškimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar kitų su šios bylos procesu nesusijusių tikslų.

12. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovė procesinius veiksmus atliko paskutinę dieną prieš paskirtus teismo posėdžius, dėl ko paskirti teismo posėdžiai turėjo būti atidėti, užtikrinant atsakovo teisę atsikirsti į pakeistą ieškinį. Tokius ieškovės veiksmus negalima vertinti kaip sąžiningus ir rūpestingus.

13. Asmuo yra laisvas pasirinkti ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą). Sutiktina su apeliante, jog atstovo pakeitimas nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apie atstovo pakeitimą informavo teismą paskutinę dieną prieš teismo posėdį arba tik teismo posėdžio dieną, dėl ko teismo posėdžiai dėl pasikeitusių atstovų prašymų turėjo būti atidėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos ieškovės veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė prašyme dėl baudos panaikinimo nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo motyvais nenustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė