Civilinė byla Nr. 2S-1517-230/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04871-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.;

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.26.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., A. A., R. J. dėl baudos skyrimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė UAB „Jutana“ vadovui J. J. skirti baudą arba areštą už antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. vykdomasis įrašas dėl 2 914,16 Eur (10 062,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. A. naudai. Tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/12/00268. 2017 m. gegužės 30 d. UAB „Jutana“ registruotu laišku išsiųstas antstolės A. K. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Registruotas laiškas įteiktas S. J. 2017 m. gegužės 31 d. Šiuo patvarkymu bendrovė įpareigota kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio. Tačiau UAB „Jutana“ piktybiškai nevykdo antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo, nuo 2017 m. gegužės 31 d. neatliko nei vienos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. UAB „Jutana“ vadovas nuo 2009 m. spalio 19 d. yra J. J., kuris, nevykdydamas antstolės patvarkymo, apsunkina vykdomojo dokumento įvykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino antstolės A. K. pareiškimą ir skyrė J. J. 40 Eur baudą už kiekvieną antstolės A. K. patvarkymo neįvykdymo dieną vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00268.
2. Teismas nustatė, kad antstolė A. K. vykdo vykdomąjį dokumentą – notarės E. J. 2012 m. sausio 13 d. vykdomąjį įrašą dėl 2 914,16 Eur (10 062,00 Lt) išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. A. naudai. Antstolė 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA. Minėtas patvarkymas UAB „Jutana“ įteiktas 2017 m. gegužės 31 d. Duomenų, kad UAB „Jutana“ įvykdė ar vykdo išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad UAB „Jutana“ vadovas pateikė antstoliui informaciją apie priežastis, dėl kurių negali būti vykdomas išieškojimas. UAB „Jutana“ vadovas nuo 2009 m. spalio 19 d. yra J. J..
3. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Jutana“ vadovas J. J. be svarbių priežasčių nevykdydamas antstolės patvarkymo, apsunkino vykdomojo dokumento įvykdymą, tuo pažeidė CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl antstolės pareiškimas yra pagrįstas, o atsižvelgęs į išieškojimo neįvykdymo trukmę, į tai, kad antstolės teisėti įpareigojimai nėra sudėtingi, neapsunkinantys įmonės vadovo veiklos, nereikalauja didesnių fizinių ar finansinių sąnaudų, taip pat į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis už antstolio reikalavimų nevykdymą asmuo baudžiamas ne pirmą kartą, teismas J. J. skyrė 40 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą skirti baudą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. J. negalėjo vykdyti antstolės reikalavimų, nes asmuo, iš kurio darbo užmokesčio bendrovė turėjo atlikti išieškojimą, jau nedirbo bendrovėje ir buvo atleistas iki bylos išnagrinėjimo teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d. Taigi nuo pat baudos skyrimo yra išnykęs pagrindas šią baudą skirti.
2. Pareiškėjas J. J. neturėjo jokių galimybių atlikti išskaitas iš R. J., nes apie antstolio patvarkymą jam nebuvo žinoma (pranešta). Teismas nurodė, kad patvarkymas buvo įteiktas J., adresu Naujoji g. 124, Alytus, tačiau jokia J. negalėjo pasirašyti dėl siuntos adresu Naujoji 124, Alytus, nes ten 2017 m. UAB „Jutana“ veiklos nevykdė, jokia J. bendrovėje nedirbo ir apskritai neaišku, koks asmuo pasirašė teismo minėtame dokumente, taip pat neaiški įteikimo data, nes dokumente nurodoma, kad išsiųsta siunta 2017 m. gegužės 30 d., o prie parašo data 2017 m. gegužės 18 d.
3. Suinteresuotas asmuo J. J. apie procesą dėl baudos skyrimo už kiekvieną dieną nebuvo informuotas, jis nebuvo informuotas antstolės apie tai, kad privalo vykdyti konkretų antstolio patvarkymą.
4. Šiuo atveju antstolė nepateikė teismui duomenų, kad R. J. buvo atleistas iš darbo ir vadovui neliko pareigos atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio, o patvarkymo galiojimas pasibaigė. Taip pat nebuvo įvertinta, kad šis darbuotojas buvo įdarbintas laikinai, tarpininkaujant Darbo biržai, todėl duomenys dėl pareigos atlikti išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus ir darbo teisių socialines garantijas turėjo būti įvertintos ir šiuo aspektu.
5. Byloje nėra nustatyti jokie duomenys, kad UAB „Jutana“ vadovas sprendimo priėmimo metu veikė tyčia ir apskritai veikė nepaisydamas nurodymų, nėra duomenų, kad jis turėjo galimybę vykdyti patvarkymą, kad žinojo apie antstolio priimtą patvarkymą.
6. Iš antstolės turto arešto akto negalima suprasti, kokiu teisiniu pagrindu antstolė nusprendė iki kokio termino skaičiuoti baudą, nes teismo nutartimi nustatytas laikotarpis be datos.
7. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, nes byloje nebuvo nustatyti duomenys dėl asmens tyčios santykio, dėl interesų pusiausvyros. Teismas tik paminėjo bylas, tačiau realiai nesiaiškino tikrųjų motyvų dėl neįvykdyto antstolio konkretaus nurodymo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens J. J. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašą, apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašą, antstolės A. K. 2018 m. gegužės 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2018 m. balandžio 17 d. turto arešto aktą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas antstolės A. K. prašymas dėl baudos įmonės vadovui J. J. skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad UAB „Jutana“ vadovas J. J. nevykdė antstolės reikalavimų ir kliudė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl skyrė jam baudą.
6. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jis neturėjo galimybės vykdyti antstolės įpareigojimą, kadangi apie jį nebuvo tinkamai informuotas, be to, skolininkas R. J. buvo atleistas iš darbo, todėl pareiga vykdyti antstolės įpareigojimus išnyko dar iki baudos paskyrimo, bauda paskirta neapibrėžtam laikotarpiui ir yra neproporcingai didelė.

Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą

7. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
8. Antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik vykdymo proceso dalyviams, bet ir kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų. Nuostatos dėl jų skyrimo yra numatytos CPK 585 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
9. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. J. atskirajame skunde nurodo, kad jis neturėjo galimybės vykdyti antstolės įpareigojimą, t. y. atlikti išskaitas iš R. J. darbo užmokesčio, nes apie antstolės patvarkymą jam nebuvo žinoma (tinkamai pranešta). Be to, R. J. (asmuo, iš kurio darbo užmokesčio turėjo būti atlikti išskaitymai) jau nedirbo bendrovėje ir buvo atleistas iki bylos išnagrinėjimo teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d., taigi nuo pat baudos skyrimo yra išnykęs pagrindas šią baudą skirti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės A. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0133/12/00268 pagal notarės E. J. 2012 m. sausio 13 d. vykdomąjį įrašą dėl 2 914,16 Eur (10 062,00 Lt) išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. A. naudai. Antstolė 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Minėtas patvarkymas 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas į skolininko R. J. darbovietę UAB „Jutana“ ir įteiktas 2017 m. gegužės 31 d. S. J..
11. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jokia S. J. UAB „Jutana“ nedirba, tačiau jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė (pvz., Sodros duomenų apie UAB „Jutana“ darbuotojus, dirbusius 2017 m. gegužės 31 d.). Be to, korespondenciją priėmusio asmens pavardė suponuoja išvadą, jog jis (S. J.) yra susijęs su UAB „Jutana“ vadovu J. J. giminystės/svainystės ryšiais. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, jog 2017 m. UAB „Jutana“ adresu Naujoji g. 124, Alytus (kur ir buvo įteikta korespondencija) nevykdė veiklos.
12. Pagal CK 2.62 straipsnio 3 dalį juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Atitinkamai Juridinių asmenų registro duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
13. Nagrinėjamu atveju antstolės A. K. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų buvo išsiųstas UAB „Jutana“ buveinės adresu Naujoji g. 124, Alytus. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad minėtas bendrovės buveinės adresas nebuvo keičiamas nuo pat bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre 2009 m. spalio 19 d. Suinteresuotas asmuo J. J., kaip bendrovės vadovas, teigdamas, jog bendrovė buveinės adresu 2017 metais veiklos nevykdė, turėjo pareigą išviešinti (atskleisti) kitą adresą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos priimti bendrovei adresuotą korespondenciją, tačiau tokios pareigos tinkamai nevykdė, jokių įrodymų, kad bendrovė buveinės adresu faktiškai veiklos nevykdė nepateikė, todėl laikytina, jog antstolė A. K. pagrįstai patvarkymą dėl skolos išieškojimo siuntė UAB „Jutana“ buveinės adresu, minėtas patvarkymas apeliantui J. J. buvo įteiktas tinkamai ir jam apie antstolės įpareigojimą (nustatytą minėtu patvarkymu) tapo žinoma 2017 m. gegužės 31 d.
14. Nustačius, jog apeliantui (suinteresuotam asmeniui) J. J. apie antstolės A. K. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą ir juo nustatytą įpareigojimą atlikti išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio tapo žinoma 2017 m. gegužės 31 d., nuo šios dienos jam ir atsirado pareiga vykdyti antstolės įpareigojimą, todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, jog skolininkas R. J. 2017 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš pareigų ir UAB „Jutana“ nebedirba, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Suinteresuotas asmuo J. J., kaip UAB „Jutana“ vadovas, šiuo atveju turėjo pareigą vykdyti antstolės A. K. įpareigojimą nuo sužinojimo apie jo priėmimą dienos (t. y. 2017 m. gegužės 31 d.) iki skolininko R. J. atleidimo iš darbo dienos (t. y. 2017 m. lapkričio 15 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas R. J. iš darbo buvo atleistas būtent dieną prieš paskirtą teismo posėdį, kuriame ir buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos UAB „Jutana“ vadovui paskyrimo, o UAB „Jutana“ vadovas J. J. apie minėtą teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, kuris jam įteiktas asmeniškai (pasirašytinai).
15. Nesutiktina su apelianto (suinteresuoto asmens) J. J. atskirojo skundo argumentu, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą dėl baudos skyrimo.
16. Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį pareiškimus dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės A. K. pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 16 d. 10.30 val. Suinteresuotas asmuo J. J. apie teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu. Kaip jau minėta, teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai (pasirašytinai). Tačiau suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, jokių argumentų, motyvų dėl antstolės įpareigojimo vykdymo/negalėjimo vykdyti ir baudos jam (ne)skyrimo nepateikė. Suinteresuoto asmens J. J. neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudė teismui jį išnagrinėti iš esmės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria J. J. paskirta bauda, įteikta jam asmeniškai (pasirašytinai). Apeliantas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl pripažintina, kad suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis (apskųsti teismo procesinį sprendimą, pateikti įrodymus, teikti paaiškinimus) ir jo teisė būti išklausytam nebuvo apribota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos.
18. Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pagal CPK 585 straipsnį, antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atveju nei skolininkas, nei skolininko darbdavys neturi diskrecijos teisės spręsti, ar tokį patvarkymą vykdyti, patvarkymas yra privalomas ir turi būti vykdomas jame nustatyta tvarka ir terminais.
19. Kaip jau minėta, antstolės A. K. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo UAB „Jutana“ vadovui J. J. įteiktas tinkamai. Minėtas patvarkymas nėra apskųstas ir nuginčytas, jis yra galiojantis, todėl teisėtas ir privalomai vykdytinas. Antstolė patvarkyme išaiškino, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą UAB „Jutana“ vadovui gali būti skiriama bauda. Taigi išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio turėjo būti atliktos 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo pagrindu jame nustatyta tvarka.
20. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. J. šiuo atveju duomenų, jog UAB „Jutana“ tinkamai vykdė antstolės įpareigojimą (t. y. atliko išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų) nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Jutana“ vadovas pateikė antstolei informaciją apie priežastis, dėl kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Taigi nagrinėjamu atveju skolininko darbdavys UAB „Jutana“ (jos vadovas) ne tik  neatliko iškaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir jų nepervedė antstolei, bet ir nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie negalėjimo įvykdyti antstolės patvarkymo reikalavimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog bauda apeliantui buvo paskirta nepagrįstai.
21. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. J. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog iš antstolės turto arešto akto negalima suprasti, kokiu teisiniu pagrindu antstolė nusprendė iki kokio termino skaičiuoti baudą, nes teismo nutartimi nustatytas laikotarpis be datos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra sprendžiamas baudos apeliantui už antstolės įpareigojimo nevykdymą paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su šios baudos išieškojimu iš skolininko J. J. (t. y. vykdymo procesu) nevertintini. Laikotarpis, už kurį J. J. turi būti skaičiuojama paskirta bauda, bus nustatomas baudos išieškojimo procese, t. y. vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas baudos išieškojimas, o skolininkas J. J., nesutikdamas su antstolės A. K. surašytu turto arešto aktu ar kitais antstolės priimtais procesiniais dokumentais baudos išieškojimo procese, turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl paskirtos baudos dydžio

22. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. J. taip pat nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi paskirta bauda yra neproporcingai didelė, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti.
23. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Taigi CPK 585 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti prašymo dėl baudos skyrimo pagrindą ir nustatyti skiriamos baudos dydį, todėl tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantui J. J. paskirta bauda už antstolės įpareigojimų nevykdymą nėra maksimali ir sudaro tik 13,33 proc. CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus baudos dydžio, apeliantas antstolės įpareigojimų nevykdė pakankamai ilgą laikotarpį (5,5 mėnesio), visiškai ignoravo savo teisinę pareigą, nebendradarbiavo su antstole ir nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių nevykdomas antstolės įpareigojimas, šių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad bauda už analogišką įpareigojimų nevykdymą apeliantui skiriama jau ne pirmą kartą, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad paskirta bauda dėl jo turtinės padėties, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jam yra nepakeliama našta ir sukels itin neigiamas finansines pasekmes ar labai didelę žalą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra laikytinas pagrįstu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 10,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto J. J. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė