Nuorašas

Teikimas Nr. TS-6-1046/2016

Procesinis bylos Nr. 1-50-1-00739-2008-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Viburytė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarimu Nr. 01/7-3079 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu,

raštyinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. M. vardu jos atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus surašytą skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ ir

n u s t a t ė:

2016-09-19 Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-3079 nutarė netaikyti nuteistajai A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. Taip pat rekomendavo nuteistajai dėl nuteistosios socialinės reabilitacijos ir nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dienos dalyvauti pozityvaus užimtumo programose bei dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus.

2016-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas A. M. vardu jos atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus surašytas skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-3079 ir prašo taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Nutarimo motyvas, kad nuteistoji ne už visas nusikalstamas veikas prisiima atsakomybę, skundo autoriaus nuomone, yra nesuprantamas, kadangi nuteistoji iš tiesų nuo pat pradžių nesutiko su jai pareikštais kaltinimais ir dėl to skundė tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius. Būtent dėl to, kad nuteistoji jaučiasi nekalta, šiuo metu yra paduotas kasacinis skundas. Nesuprantama, kodėl turi pripažinti tai, ko nepadarė. Nesutikti su pareikštais kaltinimais yra tiek kaltinamojo, tiek nuteistojo teisė ir A. M. šia teise naudojasi ir tai negali būti laikoma pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistoji Panevėžio pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, rengiamus nuteistosioms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veikas, jos požiūris į užimtumą yra pozityvus, atvykus į pataisos namus nuteistoji yra paskirta į darbo rezervą, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta. Iš esmės skundžiamame nutarime yra atsižvelgta į teigiamai nuteistąją charakterizuojančią medžiagą, taip pat į aplinkybes, kad yra visos sąlygos po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos integruotis į visuomeninį gyvenimą, dirbti, palaikyti gerus šeiminius santykius su savo artimaisiais ir savo doru elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje nusikalstamų veikų bei kitų teisės aktų pažeidimų nedarys. Netgi nurodoma, jog pagal OASys metodiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – tik 9 balai, ir nurodyti apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai – palaikomas ryšys su šeimos nariais, gyvenamosios vietos turėjimas. Todėl neaišku, kodėl negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Komisijos nutarime yra pasisakoma ir apie 12000 Eur dydžio solidariai priteistą civilinį ieškinį, kuris dar nėra įvykdytas. Nors su minėtu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau jį vykdo geranoriškai pagal išgales. Mano, kad nors ir būtų padariusi nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteista, civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai ir šiuo klausimu yra pasisakyta kasaciniame skunde. Atkreipia teismo dėmesį, kad nedirbdama, o toliau atlikinėdama laisvės atėmimo bausmę, tikrai neturės didesnių galimybių atlyginti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį. Pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Net esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra labai žema, ir ji bent šiuo metu negali keistis (būti mažinama) pagal OASys metodiką. Be to, ir Komisija nustatė, kad „nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veikas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals“. Visos nurodytos aplinkybės rodo, jog nuteistąją galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistosios paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Mano, kad yra dar viena sąlyga taikyti jai lygtinį paleidimą, tai – sveikatos būklė, į kurią ypatingai atsižvelgė Lietuvos apeliacinis teismas savo nuosprendyje, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Yra netekusi 50 procentų darbingumo dėl sunkios ligos – cukrinio diabeto, kitų CNS susirgimų. Dėl sveikatos būklės labai sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir specialus gydymas. Liga buvo ir yra nuolat progresuojanti, dėl ko suėmimas buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę. Atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose toliau bus nepataisomai žalojama sveikata, nes negali gauti tokio gydymo, kuris gali būti taikomas laisvėje. Sutiktų, kad, paleidus iš įkalinimo įstaigos, būtų taikoma ir intensyvi priežiūra.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistosios A. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nutarė netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgdama į tai, kad nuteistoji dar nėra atlyginusi iš jos bei kitų nuteistųjų solidariai priteisto 12000 Eur ieškinio, posėdžio metu ji prisiėmė atsakomybę ne už visas nusikalstamas veikas, be to,  nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016-10-10 gautas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlymas Nr. 01/7-3379, kuriame nurodyta, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti A. M. skundą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlytų teismui nuteistajai nustatyti pareigą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nuteistosios skundas tenkinamas.

Nustatyta, kad A. M. anksčiau neteista, Panevėžio apygardos teismo 2013-02-01 nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 2 d., 307 str. 3 d., 308 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams (bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 2 d.). Minėtas nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-03 nuosprendžiu ir, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas – 1 metai 9 mėnesiai 28 dienos. Bausmės pradžia – 2016-07-04. Bausmės pabaiga – 2017-03-07. Nuteistoji 2015-07-07 buvo atlikusi 1/3 teismo paskirtos bausmės, o 2016-09-15 faktiškai atliko 2 metus ir 9 dienas paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistosios A. M. skundo argumentus, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarimą Nr. 01/7-3079, 2016-09-12 socialinio tyrimo išvadą Nr. SR1-647 bei kitą teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai A. M. penkiems nariams balsavus – prieš, vienam – už, yra nepagrįstas.

Nustatyta, kad nuteistoji A. M. 2016-09-15 faktiškai atliko 2 metus ir 9 dienas paskirtos bausmės, o 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistoji atliko 2015-07-07. Taigi šiuo metu jau yra atlikta didžioji laisvės atėmimo bausmės dalis. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. SR1-647 nurodyta, kad A. M. nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje prieš 9 metus, pataisos namuose sutaria su aplinkiniais, vengia konfliktinių situacijų, priklausomybių neturi, palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu, sugyventiniu ir draugais, yra patenkinta turimų santykių kokybe. Nėra duomenų, kad nuteistoji laikytųsi kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų. Nuteistoji geba atpažinti problemines gyvenimo sritis, jų sprendimui renkasi konstruktyvius būdus, turi išsikėlusi aiškius ir konkrečius tikslus. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra palaikantys ryšiai su šeimos nariais bei gyvenamosios vietos turėjimas. Kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. Tačiau pažymėtina, kad šio kriminogeninio veiksnio nuteistoji pakeisti neturi jokių galimybių, nes tai jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas. Kitų kriminogeninių veiksnių nėra. Nuteistosios nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas pagal OAsys metodiką – tik 9 balai (žema nusikalstamo elgesio rizika (0-40 balų)). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M., atlikdama bausmę, nebuvo bausta drausmine tvarka, neskatinta, pataisos namuose paskirta į darbo rezervą. Svarbu tai, kad nuteistoji turi išsilavinimą bei darbo patirties laisvėje – yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą ir 4 kategorijos siuvėjos specialybę, laisvėje dirbo siuvėja bei barmene-padavėja. Nuteistosios teigimu, bendras jos darbo stažas yra apie 10 metų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad išėjusi į laisvę, A. M. turi kur gyventi – byloje yra jos sugyventinio sutikimas priimti gyventi nuteistąją. Nuteistoji Panevėžio pataisos namuose lankė adaptacijos programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. A. M. požiūris į užimtumą yra pozityvus. Ji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Vykdomųjų raštų A. M. vardu pataisos įstaiga nėra gavusi, nors teismo nuosprendžiu solidariai priteistas 12000 Eur civilinis ieškinys. Pritartina nuteistosios skundo argumentui, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarime nurodytas motyvas dėl civilinio ieškinio neatlyginimo, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, pataisos namuose nuteistoji A. M. nedirba, o yra tik įtraukta į darbo rezervą, todėl jos galimybės būnant nelaisvėje atlyginti padarytą žalą yra ribotos. Tuo tarpu būdama paleista iš pataisos namų, nuteistoji galėtų dirbti ir, pagal galimybes, padengti civilinį ieškinį. Be to, nuteistosios atstovas advokatas teismui pateikė trijų mokėjimų nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad nuteistosios A. M. vardu pagal vykdomąjį raštą Nr. s-16-65-1537 yra sumokėta iš viso 266 Eur. Taigi akivaizdu, kad nuteistoji deda pastangas atlyginti priteistą žalą. Nesutiktina ir su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-19 nutarimo argumentu, kad taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi posėdžio metu A. M. prisiėmė atsakomybę ne už visas nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nurodyta skunde, nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas asmuo turi teisę nesutikti su jam pareikštais kaltinimais ir gintis nuo jų. Tokią savo teisę jis gali įgyvendinti ir instancine tvarka skųsdamas jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus. Nagrinėjamu atveju tiek iš pateiktos bylos medžiagos, tiek ir iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. M. skundė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų priimtus nuosprendžius, tokiu būdu parodydama, kad nesutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. M. išteisindamas pagal BK 307 str. 3 d. bei paskirdamas jai švelnesnę bausmę. Be to, nuteistoji šiuo metu yra padavusi ir kasacinį skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistosios neprisiėmimas atsakomybės už visas nusikalstamas veikas, kol nėra išnagrinėtas kasacinis skundas, taip pat negali būti laikomas pagrindu netaikyti jai lygtinio paleidimo. Taigi akivaizdu, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija savo nutarime netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo apsiribojo tik formaliais motyvais, nenurodydama jokių svarių argumentų tokiai savo pozicijai pagrįsti.

Tuo tarpu teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, jos elgesį laisvėje iki nusikalstamos veikos padarymo bei elgesį atliekant bausmę, motyvaciją prasmingam užimtumui, į tai, kad turi išsilavinimą bei darbo patirties, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra pagrindas manyti, jog nuteistoji A. M. gali būti lygtinai paleista iš pataisos namų, skiriant jai įstatymo numatytus įpareigojimus bei draudimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 4 d. 2 p., 5 d., 7 d., 364 str. 

n u t a r i a :

patenkinti nuteistosios A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu jos atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus surašytą skundą.

Taikyti nuteistajai A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Skaistė Viburytė