Baudžiamoji byla Nr. T-99-606/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00386-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16

                                                            (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo I. L. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019,

n u s t a t ė :

        Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda,

        pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

        Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

        Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1, 3 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

        Iš R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 33 460,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

        Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo I. L. prašymas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, priteistos iš R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 33 460,82 Eur turtinės žalos išieškojimo.

        Prašyme nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019 išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolio Z. Z. kontorai. Nuorašai iš vykdomosios bylos portalo apie vykdomą skolos išieškojimą pridėti prie ankstesnio prašymo dėl standartizuoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, skola iki šiol nėra išieškota, o pats R. P. nevykdo antstolio Z. Z. patvarkymų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9975-1149/2022 R. P. skirta 50,00 Eur dydžio bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą.

        Turimais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkas R. P. dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Kadangi pats R. P. neteikia antstoliui Z. Z. duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtą, skolos išieškojimas yra apsunkintas, skola iš esmės neišieškoma. Lietuvoje veikiantis antstolis neturi galimybės patikrinti informacijos apie skolininko R. P. gaunamas pajamas kitoje valstybėje. Skolininkas R. P. Lietuvoje registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš esmės neturi. Skolos išieškojimo metu buvo nustatyta, kad R. P. vardu registruotas lengvasis automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį R. P. įgijo 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1089-867/2023 lengvasis automobilis BMW 320D pripažintas bendrąja jungtine R. P. ir R. P. nuosavybe. Taigi galimybės išieškoti skolą iš minėto lengvojo automobilio pardavimo buvo apribotos. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir 2025 m. rugsėjo 5 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taigi R. P. turėtos minėtos įmonės akcijos yra pasibaigusios ir skolos išieškoti iš jų nėra galimybės. Turto, iš kurio būtų galima išieškoti R. P. skolą, Lietuvoje nėra. R. P., žinodamas apie įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba užsienio valstybėje ir taip vengia prievolės dengti skolą. Todėl, pareiškėjos atstovo nuomone, tikslingas Europos vykdomojo rašto išdavimas.

        Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1089-867/2023 nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog skolininkui R. P. žinoma apie skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimą baudžiamojoje byloje ir pradėtą priverstinį skolos išieškojimo procesą jam.

        Teigiama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto (toliau – Reglamentas) nustato teisę ieškovui iš teismo gauti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, kad išieškojimo procedūrą būtų galima vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Europos vykdomojo rašto galima reikalauti dėl sprendimų, t. y. bet kokio valstybės narės teisme paskelbto sprendimo, nepaisant to, kaip jis įvardijamas (Reglamento 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamentą, objektu esantis reikalavimas privalo būti reikalavimas sumokėti konkrečią pinigų sumą, kurios mokėjimo terminas jau yra suėjęs (Reglamento 4 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Europos vykdomąjį raštą prašoma išduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu iš R. P. priteistos 33 460,82 Eur sumos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patirtai turtinei žalai atlyginti. Taigi yra pagrindas išduoti Europos vykdomąjį raštą.

        Nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas yra pateikęs išaiškinimus dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo: < ... > Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XL/V skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose ar nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus.

        Analizuojant Reglamento nuostatų turinį, pareiškėjos atstovo vertinimu, matytina, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo galima reikalauti siekiant sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje, tačiau tarptautinio pobūdžio įrodyti neprivaloma. Teismas, išduodamas Europos vykdomąjį raštą, užpildo standartinę Reglamento 1 priede pateiktą formą. Tai darydamas, teismas privalo patikrinti šiuos dalykus: ar reikalavimas yra susijęs su civilinio ar komercinio pobūdžio klausimu, ar reikalavimas yra neginčytinas, ar sprendimas, kuris bus pripažintas Europos vykdomuoju raštu, yra vykdytinas, kt. (Reglamento 6 straipsnis). Reglamentas taikytinas tiesiogiai Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyje, tarp nurodytų reikalavimų išduodant Europos vykdomąjį raštą nėra nustatytas reikalavimas tikrinti, ar sprendimas kilmės šalyje (šiuo atveju Lietuvoje) jau yra vykdomas. Taigi, Reglamentas nustatė konkretų ir apibrėžtą ratą aplinkybių, kurias patikrinus išduodamas Europos vykdomasis raštas. Į minėtą ratą nepatenka kitų sprendimo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų patikra. Pareiškėjos atstovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendė, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorei pateikti teismui rašytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojai, laikytinas pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas kreditorei pateikti tikslų skolininko adresą neproporcingai apsunkintų jo galimybę išieškoti skolą, o tai nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais, todėl padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą pareiškėjai pateikti skolininko gyvenamosios vietos adresą < ... > (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 25-1435-864/2020).

        Prašymas netenkintinas.

        Pažymėtina, kad pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. L. jau kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019 bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi jo prašymas buvo netenkintas, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi palikta galioti.

        Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. L. nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1089-867/2023 lengvasis automobilis BMW 320D pripažintas bendrąja jungtine R. P. ir R. P. nuosavybe, todėl galimybės išieškoti skolą iš minėto lengvojo automobilio pardavimo buvo apribotos, bei iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir 2025 m. rugsėjo 5 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl R. P. turėtos minėtos įmonės akcijos yra pasibaigusios ir skolos išieškoti iš jų nėra galimybės, R. P. šiuo metu dirba Vokietijoje, o turto, iš kurio būtų galima išieškoti R. P. skolą, Lietuvoje nėra, todėl, pareiškėjos atstovo nuomone, tikslingas Europos vykdomojo rašto išdavimas. Be to, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 25-1435-864/2020, pareiškėjos atstovas teigia, kad įpareigojimas kreditorei pateikti teismui rašytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojai, laikytinas pertekliniu, taip pat, kad įpareigojimas kreditorei pateikti tikslų skolininko adresą neproporcingai apsunkintų jo galimybę išieškoti skolą, o tai nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais.

        Europos vykdomasis raštas – tai pažymėjimas, pridedamas prie sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento, kuris leidžia tokį sprendimą, susitarimą ar dokumentą laisvai platinti Europos Sąjungoje. Tokiu būdu šis pažymėjimas tampa sprendimų, susitarimų bei autentiškų dokumentų Europos teisminiu pasu. Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).

        Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartyje akcentavo, kad pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (2022 m. spalio 26 d. konsoliduota redakcija) 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, Reglamentas taikomas neginčytiniems reikalavimams civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Aptarė, kad Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente, bei, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti laikomas neginčytinu, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad R. P. teisminio nagrinėjimo metu, kuriame buvo sprendžiamas jo kaltės klausimas, su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, ieškinį taip pat ginčijo pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį skųsdamas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Taigi viso proceso metu R. P. prieštaravo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas Lietuvos Respublikoje. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti pripažintas neginčytinu, jog būtų pagrindas tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi visiškai jokio pagrindo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatytas ir įvertintas aplinkybes vertinti kitaip bei daryti priešingą išvadą.

        Kartu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartyje papildomai atkreipė išieškotojo dėmesį, kad sprendimų vykdymui kitose ES valstybėje narėse taip pat yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo pagal ten numatytas procedūras.

        Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, Europos vykdomasis raštas neišduotinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

        pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo I. L. prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

        Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. 

Teisėja                                                                 Edita Lapinskienė