Teikimas Nr. TS-33-865/2024
Teisminio proceso numeris nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
K. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-462/2016, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 21 d.), jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 1 d.), jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2015 m. sausio 27 d. – sausio 29 d.), jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimu būdu ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsniu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir pinigai – 382 eurai ir 60 euro centai, paimti iš K. S., – kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip gauti iš nusikalstamos veikos, konfiskuoti (a. b., t. 1, I d., b. l. 40-47).
Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 98- 518/2017, K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, atmetė (a. b., t. 1, I d., b. l. 52-58).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) pateiktais duomenimis, K. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 29 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. liepos 29 d. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. sausio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 4 metai 5 mėnesiai 22 dienos.
Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam K. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei pastarajam rekomenduoti vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisijos nutarime pripažinta, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė, būdamas (duomenys neskelbtini) m., 2008 m. birželio 27 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo įvykdymo. Pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo bei smurto panaudojimo modelis. Nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. sausio 29 d., paprastosios grupės sąlygomis. Į Vilniaus kalėjimą atvyko 2021 m. gegužės 20 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 3 kartus skatintas (paskutinį kartą 2018 m. spalio 16 d.) ir 8 kartus baustas (paskutinį kartą 2023 m. birželio 6 d.). Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad K. S.: „<...> 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas“. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2017 m. nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. (Duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybes. Nuteistojo nuostatos į darbą nėra išskirtinai neigiamos, suvokia darbo naudą, pasisako, jog ateityje ketina kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų suteikimo. 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė pažymą apie galimą darbo vietą laisvėje, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistojo finansų valdymo kompetencijų bei įgūdžių ypatumai yra tiesiogiai sietini su jo nusikalstamumu, nes, būdamas suaugusiu, vykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, turėdamas tikslą pasipelnyti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, asmens resocializacijos procesui lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra aktualus bei reikšmingas kriminogeninis poreikis, reikalaujantis papildomų intervencijų taikymo ateityje. Esant motyvacijai siekti stabilios darbinės veiklos, užsitikrinus pastovias pajamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali būti valdoma. Nuteistojo praeityje vykdyti plėšimai, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra siejami su jo agresyviais veiksmais (pvz.: vienas nukentėjusiųjų buvo užpultas iš nugaros pusės, taip atimant galimybę pasipriešinti). Bausmės atlikimo metu išskirtinai agresyviu ar kontroliuoti kitus linkusiu elgesiu nepasižymi. Nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą dienos K. S. nepastebėtas konfliktinėse situacijose, vertinimo metu negauta informacija apie asmens poveikio bei kontrolės kitiems asmenims naudojimą. Savitvardos gebėjimų problemos šiuo metu nestebimos, asmuo geba valdyti bei kontroliuoti negatyvias emocijas, reikšti jas socialiai priimtinais būdais, tačiau turi smurtinių nusikaltimų vykdymo patirtį. Nuteistasis vertinimo metu geba įvardinti tam tikras paties problemines sritis (tų pačių klaidų kartojimas, gerų sprendimų priėmimas, depresiniai jausmai, jaučiama įtampa), tačiau jų su savo nusikalstamumu nesieja. Savo elgesio iki paskutinio nusikalstamo elgesio išaiškinimo/jo sulaikymo nevertino kaip galimos ar tikėtinos problemos, nemanė, jog dėl tokio kiekio narkotinių medžiagų bus taip griežtai baudžiamas. Nepastebima, jog nuteistasis būtų linkęs labiau gilintis į savo nusikalstamą elgesį, jo kilmės bei priežasčių aiškinimąsi. Interviu metu smurtinio elgesio patirtis siekia neutralizuoti, nesureikšminti. Stebimas pozityvus savo ateities perspektyvų vertinimas. Tačiau K. S. praeityje ne kartą taikė nekonstruktyvius ir socialiai nepageidautinus problemų sprendimo ar savo poreikių tenkinimo būdus, neįvertino tolesnių savo netinkamo elgesio pasekmių, pasidavė destabilizuojančios aplinkos įtakai, kitų asmenų neigiamam poveikiui. Nuteistasis išskirtinai empatijos stoka nepasižymi, geba įsijausti į kito asmens poziciją, visgi, labiau orientuojasi į savo elgesio pasekmių išgyvenimus sau bei savo artimos aplinkos žmonėms. Analizuojamas nusikalstamas elgesys parodo, jog nuteistasis nesureikšmino savo elgesio pavojingumo bei pasekmių visuomenei, užsiėmė visuomenės sveikatai bei gerovei pavojinga veikla, galinčia sukelti neigiamas pasekmes. Teisės pažeidėjas praeityje nematė prasmės varžyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės. Būdamas jaunas bei pilnametystės sulaukęs asmuo, dienos metu vykdė plėšimus, kurių nukentėjusieji buvo ir nepilnamečiai, mokykloje besimokantys asmenys. Pastarąjį nusikaltimą įvykdė susigundęs lengvai uždirbamais pinigais, žinodamas, jog veika yra nelegali, bendrininkaudamas su asmeniu, su kuriuo anksčiau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis šiuo metu nereiškia aktyviai pritariančių kriminalinei elgsenai nuostatų, nedemonstruoja nusikalstamumą palaikančio požiūrio, tačiau remiantis nusikalstamumo istorija, darytina išvada, jog visgi asmuo gali būti/buvo linkęs pateisinti tam tikrą nusikalstamą ar socialiai nepageidautiną savo paties (ar kitų asmenų elgesį), o ypač – dominuojant finansinio atlygio motyvams. K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbo patirtį, nuostatas į darbą, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo būdo ir draugų, smurtinio elgesio, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas vykdė. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą (a. b., t. 1, I d., b. l. 76-79).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo K. S. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, motyvai neparemti objektyviais duomenimis, prieštaringi, todėl naikintinas. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis tariamai dar nepadarė reikšmingos pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninių poreikių. Pateiktame skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo metu, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2017 m. nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. (Duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybes. Komisija pagrįstai konstatavo, kad jo nuostatos į darbą nėra neigiamos, suvokia darbo naudą, pasisako, jog ateityje ketina kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų suteikimo. Atliekant bausmę jam leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Jis pateikė pažymą apie galimą darbo vietą laisvėje, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Tačiau Komisija, kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, remdamasi tik prieš daugiau kaip septynis metus jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, kuriais jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, konstatavusi, kad jo finansų valdymo kompetencijų bei įgūdžių ypatumai yra tiesiogiai sietini su jo nusikalstamumu, nes, būdamas suaugusiu, vykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, turėdamas tikslą pasipelnyti, padarė išvadą, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, jo resocializacijos procesui lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra aktualus bei reikšmingas kriminogeninis poreikis, reikalaujantis papildomų intervencijų taikymo ateityje. Tokiu būdu, kaip jis gali tik spėti, Komisija, nors pripažinusi, kad jo požiūris į darbą pasikeitė ir jis ketina dirbti bei gauti pajamas iš darbo, o ne iš nusikalstamos veikos, tačiau pastarosios nuomone, jo atžvilgiu dar reikalinga taikyti kažkokias papildomas „intervencijas“. Kadangi komisija neįvardijo nei „intervencijų“ pobūdžio, nei jų taikymo būtinybės ir prasmės, todėl jo įsitikinimu, Komisijos išvada, kad jo atžvilgiu reikalinga taikyti dar kažkokias „intervencijas“ jog jis suprastų darbo naudingumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir aiškiai prieštarauja objektyviems duomenims. Gautame skunde taip pat pažymima, kad Komisija konstatavusi, kad jis šiuo metu nereiškia aktyviai pritariančių kriminalinei elgsenai nuostatų, nedemonstruoju nusikalstamumą palaikančio požiūrio, tačiau remiantis nusikalstamumo istorija, kaip galima suprasti daugiau kaip prieš devynis metus padarytais nusikaltimais, padaro išvadą, jog jis gali būti/buvo linkęs pateisinti tam tikrą nusikalstamą ar socialiai nepageidautiną savo paties (ar kitų asmenų) elgesį, o ypač – dominuojant finansinio atlygio motyvams. Tokiu būdu Komisija jį ir jo elgesį vertino ne pagal duomenis, kurie jį ir jo elgesį apibudina jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau vertino jo veiksmus, kurie buvo padaryti daugiau kaip devynis metus ir kurie jau buvo įvertinti teismų priimant jo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius bei paskiriant bausmes, todėl Komisija neturėjo ir neturi teisėto pagrindo dar kartą sunkinti jo padėtį, tai grindžiant praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, kurios teismų jau buvo pripažintos kaip jo atsakomybę sunkinančios. Galiausiai, Komisija pripažinusi, kad bausmės atlikimo metu jis laikosi nustatytų taisyklių ir reikalavimų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas vykdė, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau šių pozityvių, objektyviai nustatytų aplinkybių pasekoje Komisija sugeba padaryti negatyvią išvadą, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbo patirtį, nuostatas į darbą, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo būdo ir draugų, smurtinio elgesio, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys, reikalauja tęstinių jo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Jam sunku suprasti, kaip nustačius tik teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir nenustačius jokių neigiamų aplinkybių, galima padaryti negatyvią išvadą, jog jis neatitinka reikalavimų taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl Komisijos išvados vertintinos kaip deklaratyvios, kadangi neatitinka faktinių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (77 balai), tačiau jo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo 2021 m. lapkričio 11 d. (90 balų) pakito labai žymiai, t. y. 13 balų, nors ir išliko vidutinė. Įvertinus aukščiau išdėstytus ir aptartus duomenis: pažangą mažinant elgesio riziką, teigiamus jo elgesio pokyčius – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesijas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad teismas gali pagrįstai tikėtis, kad jis iš tiesu laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl šiuo metu jam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo K. S. skundą nepateikė.
Nuteistojo K. S. skundas netenkintinas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. S. skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad pastarasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2024 m. sausio 29 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame 2024 m. vasario 14 d. nutarime Nr (duomenys neskelbtini).
Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 23 d. nuteistojo K. S. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad 2024 m. sausio mėnesį atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant nuteistojo K. S. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, taip pat svarbu paminėti ir pastarojo ankstesnio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo K. S. asmens bylos, pastarasis anksčiau buvo vertinamas 2021 m. lapkričio 11 d., kurio metu taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, šių vertinimų metu K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus nepasižymėjo dinamika – reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, ko pasekoje šis kriterijus išliko vidutinis (a. b. t. 1, I d., b. l. 63-75).
Vertinant K. S. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris nepasižymėjo reikšminga dinamika ir išliko vidutinis, tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, o būtent – užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis susijusias su darbo patirtimi bei nuostatomis į darbą, lėšų tvarkymu ir pajamomis, gyvenimo būdu ir draugais, smurtiniu elgesiu jam esant apsvaigus nuo alkoholio, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis.
Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis K. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas ir dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, t. y. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą; (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę bei (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; dalyvavo individualiuose pokalbiuose su RS specialistu kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos tematika; dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi; su nuteistuoju kalbėta kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos tema; 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini); dalyvavo „Finansinio raštingumo“, „Viešojo kalbėjimo“, „Šeimos teisė“, „Socialinės apsaugos teisė“ mokymuose. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.
Kartu aptariant nuteistojo K. S. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).
Teismas, sugretinęs nuteistojo K. S. skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, K. S. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl K. S. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais K. S. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (4); tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo ir smurto panaudojimo modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: darbinės patirties stoka; finansinio stabilumo trūkumas; lėšų paskirstymo kompetencijų stoka; nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą; nusikalsta bendrininkų grupėse; smurtinio elgesio istorija, apsvaigus nuo alkoholio; savęs vertinimo ypatumai; impulsyvus, agresyvus elgesys; problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo ypatumai; nuostatos palaikančios nusikalstamą elgesį; visuomeninių vertybių nepaisymas. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti penki apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtino gyvenamą vietą; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę; įgijo dvi naujas kvalifikacijas; palaiko teigiamą ryšį su artimaisiais; deklaruoja norą ateityje gyventi nenusikalstant, būti pilnaverčiu piliečiu.
Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo K. S. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistojo nuostatos į darbą nėra išskirtinai neigiamos, suvokia darbo naudą, tačiau pastarojo darbinė patirtis nuoseklumu bei stabilumu nepasižymi. Pastebėtina ir tai, kad 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista nuteistajam užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini), kuri, pasak nuteistojo, negali būti prilyginta darbinei veiklai, bei formalios įsidarbinimo galimybę patvirtinančios pažymos pateikimas nepaneigia fakto apie esamą K. S. darbinio užimtumo stoką bei nuostatų į darbą sąsajų su jo nusikalstamumo raiška, kadangi pastarąjį nusikaltimą jis įvykdė siekdamas finansinės naudos, nes tuo laikotarpiu taip pat nedirbo bei neturėjo stabilaus pajamų šaltinio. Esant motyvacijai siekti stabilios darbinės veiklos, užsitikrinus pastovias pajamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali būti valdoma. Aptariant nuteistojo santykį su lėšų tvarkymu ir pajamomis, pažymėtina, kad pastarojo finansų valdymo kompetencijų bei įgūdžių ypatumai yra tiesiogiai sietini su jo nusikalstamumu, nes būdamas suaugusiu vykdė nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos, turėdamas tikslą pasipelnyti. Kartotinai pažymėtina, kad šios prielaidos egzistavimas gali būti paneigtas pastarojo savęs realizavimu oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų darbinėje veikloje. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo K. S. ryšių aspektą, pripažinta, kad nors pastarasis palaiko santykius su artimaisiais, tačiau praeityje tai jo neapsaugojo nuo nusikaltimų darymo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažinta, kad nuteistojo K. S. gyvenimo stiliaus sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška bei pakartotinumu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. bei 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiuose nurodoma, kad pastarasis, veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė nusikalstamas veikas (plėšimus, vagystę), tačiau interviu metu K. S. minimizuoja savo nusikaltimus, nelinkęs jų vertinti kaip pavojingų visuomenei, kalbėdamas apie praeityje įvykdytus plėšimus neigia kaltinamuosiuose teismo nuosprendžiuose konstatuotą fizinį smurtą, nelinkęs sureikšminti savo smurtinio elgesio pasekmių. Bausmės atlikimo metu taip pat pastebima, jog K. S. linkęs paisyti neformalių nuteistųjų grupės nuostatų, stebimas siekis išlaikyti savo autoritetą nuteistųjų tarpe. Taigi, remiantis turimais duomenimis, nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai bei komunikacija su kitais asmenimis gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška bei pakartotinumu. Aptariant nuteistojo emocinę gerovę, pripažinta, kad nors dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau ankstesnis nuteistojo orientavimasis į draugų/pažįstamų ratą, tam tikrą socialinį statusą išlaikančių sąlygų bei savivertės jausmo kūrimą, galėjo skatinti nuteistojo savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais, bei siekti materialinės naudos nusikalstant, todėl siekiant didinti nuteistojo socialinės integracijos potencialą, stiprinti vidinius asmens resursus valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, socialiai priimtinų asmenybės ypatumų stiprinimas. Kaip vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo K. S. dinaminius kriminogeninius kriterijus, buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Aptariamojoje išvadoje nustatyta, kad nuteistasis išskirtinai empatijos stoka nepasižymi, geba įsijausti į kito asmens poziciją, visgi labiau orientuojasi į savo elgesio pasekmių išgyvenimus sau bei savo artimos aplinkos žmonėms. Analizuojamas nusikalstamas elgesys parodo, jog nuteistasis nesureikšmino savo elgesio pavojingumo bei pasekmių visuomenei, užsiėmė visuomenės sveikatai bei gerovei pavojinga veikla, galinčia sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat, remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, problemų sprendimo būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei visuomeninių vertybių principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo racionalizavimas – buvo vieni svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamumu. Galiausiai analizuojant nuteistojo nuostatas, pripažinta, kad nors pastarojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Taigi, nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška (a. b. t. 1, I d., b. l. 63-75).
Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis K. S. ėmėsi veiksmų, nukreiptų į jo dalyvavimą socialinio reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, kaip jau buvo minėta ir ankstesnėje šios nutarties dalyje, vien asmens aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nėra garantas užtikrinantis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, jog iš anksčiau aptartų nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad aptariamas nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose yra sietinas su įtaka pastarojo elgesiui, mąstymui, nuostatoms, kuri, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiame K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankama.
Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių pastarojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Akivaizdu, kad minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.
Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgęsi struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam K. S. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Be visų anksčiau aptartų ir nuteistojo skunde pateiktų argumentų, K. S. nesutiko su tuo, kad skundžiamame Komisijos nutarime buvo aptariamas ir jo teistumas. Antai, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl kartotinis šių aplinkybių aptarimas ir vertinimas yra neteisingas bei neturintis reikšmės jam paskirtos bausmės atlikimui. Minėtų nuteistojo argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad K. S. yra teistas keturis kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis K. S. į teisėsaugos akiratį pateko sulaukęs pilnametystės – (duomenys neskelbtini) metų, 2008 m. birželio 27 d. kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo įvykdymo. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos sistemingai sunkėjo. Pirmą kartą K. S. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą, o vėliau jo nusikalstamos veiklos įgavo sistemiškumo požymių. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkius bei labai sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai didelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje nurodoma, kad: „ <..> pagrįstai teigtina, jog, ankstesniu nuosprendžiu teismui paskyrus švelnesnę su laisvės atėmimu susijusią bausmę – arešto bausmę ir, siekiant suteikti asmeniui galimybę įvertinti savo elgesį, dargi pakankamai trumpą, kaltinamasis K. S. to nesuvokė ir, kaip galima spręsti, nesiekė suvokti ir padaryti reikiamas išvadas – kaip minėta, dvi apysunkias nusikalstamas veikas padarė vos vienos dienos laikotarpyje, padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paskirtos arešto bausmės atlikimo, padarė bendrininkų grupėje, vienu atveju – prieš nepilnamečius asmenis, kitu atveju – trise prieš vieną asmenį, dargi panaudojant fizinį smurtą, taigi, sąmoningai pasinaudojant savo pranašumu“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendyje nurodyta, kad: „<...> nors kaltinamasis K. S. kaltu neprisipažino, bet jo kaltė įrodyta kaltinamojo T. L. parodymais apie jų tarpusavio bendravimą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, taip pat parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, t. y. apie kainas, atsiskaitymą, narkotinių medžiagų perdavimą. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir liudytojo policijos pareigūno V. B. parodymais apie kaltinamajam inkriminuotų veikų tyrimo bei atskleidimo aplinkybes, patvirtinančias K. S. inkriminuotų kaltinimų pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo T. L. ir liudytojo V. B. parodymus. <...> K. S. išsakytą versiją, kad narkotines medžiagas, kratos metu rastas jo nuomojame bute, paliko N. S., kuris svečiavosi savaitę, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės“. Minėtame nuosprendyje pabrėžiama, kad: „<...> objektas, į kurį buvo nukreiptos visos K. S. veikos, - žmogaus ir visuomenės sveikata, laikytina svarbiu visuomeniniu gėriu. Nedirbo, baustas administracine tvarka. Veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, esant neišnykusiam teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu“. Akivaizdu, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Juo labiau, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos tapo vis pavojingesnės ir kurio veikla buvo nukreipta į pagrindinių, baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimą.
Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl pritartina Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau vykdyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.
Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, pripažintina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo K. S. skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo K. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė