Civilinė byla Nr. e2-2286-1106/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02455-2018-6

                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10;

                                              2.4.4.9; 3.1.7.6; 3.2.6.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,

sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,

dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

atsakovei M. A., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

tretiesiems asmenims: D. B., S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. patikslintą ieškinį atsakovei M. A. dėl iškeldinimo ir deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, tretieji asmenys: D. B., S. M..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas K. A. patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę M. A. iš jam nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, esantis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį butą paveldėjo po savo tėvo S. A. mirties. 2018-05-11 ieškovas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo bei į antstolį dėl palikimo apyrašo sudarymo. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas ieškovui buvo išduotas 2018-08-01, nuosavybės teisė įregistruota 2018-08-02. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė faktiškai gyvena bute, 2018-08-22 išsiuntė jai pretenziją su reikalavimu iki 2018-09-22 išsikelti iš buto su visais atsakovei priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus. Pretenzijoje taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo iki nustatyto termino, bus kreipiamasi į teismą dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo ir, be kita ko, dėl skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius priteisimo. Atsakovė iki šiol nesusisiekė su ieškovu, buto raktų neperdavė ir toliau gyvena jam priklausančiame bute. Atsakovė šiame bute deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1986-12-12. Atsakovė nemokėjo mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovui tenka pareiga išlaikyti butą, taip pat mokėti mokesčius, nors faktiškai komunalinėmis paslaugomis tiek iki 2018-08-02, tiek iki šiol naudojasi atsakovė. Didžioji skolų dalis susidarė būtent dėl to, kad atsakovė gyveno ir iki šiol gyvena bute ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis (elektra, vandeniu, šildymu, namo administratoriaus paslaugomis), tiek iki palikimo priėmimo, tiek po jo priėmimo, ir iki šiol nemoka mokesčių. Su dalimi komunalinių paslaugų teikėjų už priskaičiuotus mokesčius ieškovas yra atsiskaitęs, nors ieškovo sąskaita visomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi atsakovė. Laikotarpiu nuo pirmo kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo iki tapimo buto savininku ieškovas bandė susisiekti su atsakove – buvo nuvykęs į butą, tačiau atsakovė neatidarė durų. Taip pat ieškovas bandė susisiekti su atsakovės dukromis D. B., S. M. ir D. K., siekdamas taikiai išspręsti situaciją dėl atsakovės tolimesnio gyvenimo bute, pasiūlydamas sudaryti neatlygintiną panaudos sutartį, suteikiančią teisę atsakovei visą gyvenimą neatlygintinai gyventi bute šiomis sąlygomis: (i) ieškovui bus įteikti raktai nuo taip pat paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini); dviejų paveldėtų automobilių; paveldėto sodo; (ii) bus apmokėtos susikaupusios skolos už butą; (iii) bus laiku mokami komunaliniai mokesčiai; (iv) atsakovė ir jos dukros viešai nebeskleis neteisingos ir ieškovą bei jo šeimą šmeižiančios informacijos. Tačiau taikiai susitarti nepavyko. Atsakovė nė karto nebandė susiekti su ieškovu (nei dėl buto raktų perdavimo, nei dėl galimybių toliau gyventi bute), nors žinojo, kad priėmus palikimą butas nuosavybės teise perėjo ieškovui. Atsakovė visiškai nereagavo į raginimą išsikraustyti ir perduoti ieškovui buto raktus, nors turėjo galimybę susisiekti bent per savo dukras, su kuriomis ieškovas bandė susisiekti ir taikiai išspręsti situaciją, taip pat per atsakovės pažįstamus asmenis, kurie lankėsi pas kai kuriuos ieškovo artimuosius giminaičius, skleisdami šmeižiančią informaciją apie ieškovą (pavyzdžiui, neva, atsakovė jau yra iškraustyta iš buto, nors tuo metu kaip tik buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti panaudos sutartį). Nenorą bendradarbiauti rodo ir nenoras išspręsti ginčą taikiai. 2018-08-23 ieškovas nutraukė elektros energijos tiekimą butui, tačiau duomenų, kad atsakovė būtų išsikrausčiusi iš ieškovui priklausančio buto nėra. Atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe, dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 str. pagrindu. Ieškovo žiniomis, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi, be to, turi 3 dukras, kurios, esant poreikiui, turi įstatyminę pareigą išlaikyti savo motiną (elektroninis dokumentas DOK-142376).

Atsakovė M. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Yra neįgali, pensininkė, serganti įvairiomis ligomis. Jos pajamos per mėnesį yra 416,35 Eur. Per mėnesį vaistams išleidžia virš 100 Eur. Neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės yra nedarbinga ir jai reikalinga parama. Ja rūpinasi ir paramą teikia dukros. Kol buvo gyvas tą darė sūnus S. A.. Ieškovas yra jos vaikaitis – sūnaus S. A. sūnus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 1994-09-07 nuosavybės teise priklausė jai. 1994-09-07 ji dovanojimo sutartimi padovanojo šį butą sūnui S. A.. Ieškovas reikalauja iškeldinti savo senelę iš buto, kurį ji padovanojo jo tėvui ir šis butą paveldėjo po tėvo mirties. Ieškovas paveldėjo tėvo pareigą išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą motiną, nes paveldimos ir palikėjo turtinės prievolės. Vaikaitis privalo išlaikyti savo paramos reikalingą ir nedarbingą senelę. Pagal savo galimybes mokėjo už šiltą ir šaltą vandenį, šildymą. Neturėjo finansinių galimybių apmokėti visas sąskaitas. Nemano, kad turi mokėti už butui suteiktas paslaugas iki sūnaus mirties. Ieškovas klaidina teismą, kad bandė susisiekti su jos dukromis ir išspręsti ginčą taikiai. Jai priimtinas siūlymas sudaryti buto panaudos sutartį iki gyvos galvos. Ieškovas vengė bendrauti su jos dukromis, slepia savo gyvenamosios vietos adresą, duomenis, todėl ji neturėjo galimybės su juo susisiekti. Ieškovas, nepasibaigus pretenzijoje nurodytam laikui, nutraukė elektros energiją butui, toks elgesys laikytinas neteisingu, neprotingu ir nesąžiningu (elektroninis dokumentas DOK-9769).

Ieškovas dublike nurodė, kad buto dovanojimas jo tėvui nekeičia fakto, kad jis yra savo tėvo S. A. turto paveldėtojas. Jam nėra žinomos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės. Nėra jokių duomenų, kad atsakovei buvo priteistas išlaikymas iš jo tėvo S. A.. Tokių duomenų nebuvo ir antstolio sudarytame turto apyraše, todėl ieškovas nepaveldėjo atsakovės išlaikymo prievolės. Pilnamečių vaikaičių pareiga išlaikyti savo paramos reikalaujančius senelius yra tik subsidiari. Atsakovė turi tris darbingas dukras, todėl nėra pagrindo reikalauti išlaikymo iš ieškovo. Atsakovės mokėjimai už kai kurias komunalines paslaugas atlikti tik po pretenzijos išsiuntimo bei po to, kai ieškovo advokatas 2018 m. spalio pabaigoje susisiekė su S. M.. Atsakovė naudojasi paslaugomis ieškovo sąskaita. Ieškovas bandė susisiekti su atsakovės dukra D. K., gyvenančia Vokietijoje, dar prieš pretenzijos išsiuntimą, o jo brolis B. A. socialiniame tinkle Facebook susirašinėjo su D. B.. Atsakovė ir jos dukros turėjo ir naudojosi galimybėmis susisiekti su ieškovu tiesiogiai arba per kitus asmenis. Moraliniai motyvai, kodėl norima iškeldinti atsakovę, kad galėtų laisvai naudotis savo turtu, neturi užgožti teisinių motyvų. Bent tam tikro tėvo turto gavimas yra minimali kompensacija už prarastą vaikystę dėl smurtaujančio tėvo bei jo veiksmus besąlygiškai toleravusios ir toleruojančios atsakovės. Ieškovas siekia teisingumo, kuris būtų pasiektas tik iškrausčius atsakovę iš buto (elektroninis dokumentas DOK-14657).

Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovo teiginys, jog ji gynė smurtaujantį jo tėvą neatitinka tikrovės, nepateikti jokie tą patvirtinantys duomenys. Su sūnumi S. A. neturėjo susitarimo, kad ji mokės mokesčius už butą, todėl juos turėjo mokėti buto savininkas. Atsakovė nėra atsakinga už jos pilnamečio sūnaus veiksmus. Bylos dalykas nėra aplinkybės kokie žmonės yra atsakovė ir jos dukros. Jeigu ieškovas manė, kad tėvas sugriovė jo vaikystę, galėjo atsisakyti priimti palikimą, tačiau, pasinaudojęs teise priimti palikimą, jis negali priimti tik teisių ir nepriimti pareigų (elektroninis dokumentas DOK-22646).

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pats šiame bute niekada nėra gyvenęs. Gyvena kitame būste, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovė bute, (duomenys neskelbtini), gyvena seniai, pradėjo jame gyventi dar prieš jo gimimą. Šiuo metu atsakovė, jo žiniomis, taip pat faktiškai gyvena tame bute. Nemato reikalo aiškintis, kodėl priėmė tėvo palikimą. Tiesiog įgyvendino savo teisę priimti palikimą. Palikimą priėmė pagal apyrašą, jame buvo nurodytos skolos už mokesčius už butą. Palikimo priėmimo metu įtarė, kad bute, (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė. Tuo metu, pasitaręs su broliu, nusprendė, jog leis atsakovei gyventi tame bute iki mirties su sąlyga, kad ji butą išlaikys, mokės komunalinius mokesčius. Nuo 2018 m. birželio mėnesio bandė susisiekti su atsakove, buvo atvykęs į butą, tačiau jo neįsileido. Tada jis ir jo brolis bandė bendrauti su atsakovės atstovėmis D. B. ir S. M.. Joms buvo pateiktas šis pasiūlymas, tačiau joms netiko. Tada 2018 m. liepos mėnesio viduryje parašė laišką kitai atsakovės dukrai D. K., kur taip pat pateikė savo pasiūlymą. Paveldėjimo teisės liudijimas jam buvo išduotas 2018-08-01. Tai buvo dviejų mėnesių terminas atsakovei nuspręsti, ar priimti jo pasiūlymą. Mano, kad tai buvo pakankamai ilgas terminas. Neįgyvendinus jo nustatytų sąlygų, jis nesiuntė panaudos sutarties. Seniausios skolos už butą atsiradusios 2015 m. Palikimo priėmimo metu skola už butą, (duomenys neskelbtini), buvo apie 2 000-3 000 Eur, dabar skolos suma viršija 1 000 Eur. Skolą jis moka dalimis. Šiuo metu elektros energija į butą, (duomenys neskelbtini), netiekiama. Turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą į butą kaip buto savininkas. Po paveldėjimo nėra buvęs šiame bute, neturi jo raktų. Neleistų atsakovei gyventi bute net jeigu ji ir įsipareigotų mokėti mokesčius, nes baigėsi jo nustatytas terminas, per kurį atsakovė turėjo priimti jo pateiktą pasiūlymą. Neabejoja, kad, iškeldinus, atsakovė turėtų kur gyventi, t. y. pas savo tris dukras, kurios turi moralinę ir teisinę pareigą išlaikyti savo motiną. Atsakovė ir šiuo metu didžiąją laiko dalį praleidžia pas dukras. Iškeldinus atsakovę, labiausiai tikėtina, kad butas bus nuomojamas.  Atsakovės iškeldinimo tikslas – siekis disponuoti jam priklausančiu turtu. Šių žmonių jis nelaiko šeima, su jais nebendrauja apie 12-15 metų. Vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, tačiau jis nežino, ar jo tėvas išlaikė savo motiną. Siuntė pretenziją atsakovei, nenurodydamas savo adreso. Atsakovės dukros turėjo jo elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, todėl galėjo su juo susisiekti (2020-08-11 teismo posėdžio garso įrašas (iki pertraukos): 6 min. 12 sek. – 42 min. 18 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė teigė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad sūnaus šeimai atidavė kitą butą, o pati persikėlė į butą, (duomenys neskelbtini), iš kurio dabar anūkas nori ją išvaryti. Augino jį, o jis jos neaplanko, nutraukė elektros tiekimą. Gyvena šiame bute be elektros energijos. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena nepertraukiamai apie trisdešimt metų. Tai yra jos namai. Butas yra patogus, iki jo tik vienas laiptelis, kadangi ji sunkiai vaikšto. Jai susirgus, padovanojo savo butą (duomenys neskelbtini) sūnui, kad jis ją prižiūrėtų, kadangi sūnus gyveno Kėdainiuose. Sūnus ją visur veždavo, ateidavo suleisti vaistus, padarydavo remontą. Gavo ieškovo pasiūlymą, kur jis liepė jai atiduoti butų raktus. Ji neturėjo raktų, nes sūnus gyveno su kita moterimi. Jeigu būtų iškeldinta, nežino kur gyventų, kito turto ji neturi. Šiuo metu ja rūpinasi ir padeda dukros. Sveikata bloga. Sugeba viena gyventi. Dukros daugmaž pagamina maisto, nes neturi šaldytuvo, eina pavalgyti į valgyklą. Dukros aplanko, bendrauja su kaimynais. Jos pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį. Karantino metu gyveno pas dukras. Pasibaigus karantinui grįžo namo. Mano, kad gyvens viena tol, kol „atsiguls ant patalo“. Kur gyventų tada, nežino. Moka mokesčius už vandenį ir dujas. Jei liktų gyventi bute, mokėtų mokesčius. Apie susidariusias skolas nežino, nes mokesčius mokėdavo sūnus (2020-08-11 teismo posėdžio garso įrašas (iki pertraukos): 43 min. 32 sek. – 1 val. 1 min. 48 sek.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. M. nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimais. Praeityje jų santykiai buvo geri. Ji ir sesuo augino ieškovą ir jo brolį, nes jų motina studijavo, o tėvas dirbo, o jos gyveno šalia. Ieškovas tikrai žinojo, kad močiutė gyvena tame bute, nes jo paties mama gyvena Kėdainiuose ir jos matydavosi. Ieškovo elgesys rodo, kad jis žino tik teises, bet ne pareigas. Išsižadėjo tėvo, o palikimą priėmė norėdamas padengti moralines nuoskaudas ir dabar viską perkelia močiutei. Kvietė ieškovą į tėvo laidotuves, tačiau jis neatvyko, neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų. Nepagrįstai kaltina ją su seserimi ir močiutę. Mokesčius už butą turėjo mokėti brolis kaip savininkas, o ne mama. Kodėl brolis nemokėjo mokesčių ji negali paaiškinti. Dabar ji moka už šaltą vandenį ir dujas, nes tik už šias paslaugas išrašomos sąskaitos mamos vardu. Kitų mokesčių sąskaitos išrašomos ieškovo vardu ir neturint teisinio susitarimo, ji tiesiog negali sumokėti. Mama su vaikais iš pradžių gyveno bute, (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug 1986 m. šį butą paliko broliui, kuris buvo sukūręs šeimą, ir su jomis išsikėlė į gautą butą, (duomenys neskelbtini). Pablogėjus mamos sveikatai, ji butą (duomenys neskelbtini) padovanojo broliui, nes jie susitarė, kad jis ją prižiūrės ir jis tą vykdė. Tuo metu ji ir sesuo buvo nepilnametės. Ieškovas žinojo, kad tėvas išlaikė savo mamą. Po brolio mirties mamos sveikata buvo pablogėjusi, ją dažnai veždavo į gydymo įstaigas, po gydymosi jose mama pabūdavo pas ją ar seserį. Ieškovo reikalavimo atiduoti raktus tiesiog negalėjo įgyvendinti, nes paskutiniu metu su broliu mažai bendravo dėl jo priklausomybės alkoholiui ir nežinojo nieko apie raktus. Ieškovo prašė spręsti šią problemą taikiai, tačiau jis į tai atsakė pašaipiai. Konkretaus ieškovo pasiūlymo negavo, tik pretenziją, kurią atsiuntė nenurodžius atgalinio adreso. Mamos sveikatos būklė priklauso nuo jos nervinės savijautos. Kai nėra stresinės situacijos, mama pati susitvarko, pasigamina valgyti, nuvyksta į polikliniką. Bendra sveikatos būklė yra sudėtinga, atliktos dvi širdies operacijos, keisti klubo, peties sąnariai, kitos senatvės ligos. Atvažiuoja kiekvieną savaitgalį, nuperka maistą. Karantino metu mama buvo pas ją ir pas seserį. Mano, kad mama dar gali gyventi viena. Kai nebegalės gyventi viena, tada ir spręs šį klausimą. Jei būtų priimtas sprendimas ieškovo naudai, nežino kur gyventų mama. Mamai socialinės paslaugos neteikiamos. Ji teikia mamai finansinę pagalbą. Ji gyvena dviejų kambarių bute, esančiame trečiame aukšte, kuriame gyvena uzufrukto teisės, nustatytos jos vaikui, pagrindu (2020-08-11 teismo posėdžio garso įrašas (iki pertraukos): 1 val. 2 min. 58 sek. – 1 val. 46 min. 59 sek.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes jo reikalavimai prieštarauja žmoniškumui ir moralei. Kai ieškovas buvo mažas, jam buvo suteikta visokeriopa pagalba, o dabar jis atsisako savo senelės. Ieškovo tėvai žinojo apie M. A. sveikatos būklę, dėl to S. A. ir buvo padovanotas butas. Ieškovo mama netgi yra ligoninėje slaugiusi M. A.. M. A. toliau gyveno tame bute ir jie tą žinojo. Mama visą gyvenimą gyvena Kėdainiuose, čia yra jos socialinis gyvenimas, poliklinika. Bute ji gyvena nuo tada, kai jį gavo, tai buvo gal 1984 m., jis jos prižiūrėtas, čia augo jos vaikai ir buvo prižiūrimi anūkai. Neįsivaizduoja, kaip senas žmogus galėtų priprasti kitoje vietoje. Po jų tėvo mirties, kvietė ieškovą į laidotuves, tačiau jis neatvyko. Ji iniciavo bendravimą su jais ir jų motina, kad gražiai viską išspręstų, tačiau į tai nebuvo atsakyta. Bendravo ir su ieškovo broliu, tačiau sulaukė tik pajuokos. Ji jiems pasakė, kad atsiųstų jai buto panaudos sutartį, tačiau nesulaukė. Mama taip pat yra gavusi tik pretenziją, o ne panaudos sutartį. Ji nusiuntė savo kontaktinius duomenis, tačiau atsakymo nebuvo. Sesuo D. K. taip pat siūlė susitikti, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovo iškeltų sąlygų ji ir seserys negalėjo įvykdyti, nes brolis gyveno pas kitą moterį ir jos nežinojo, kur buvo jo daiktai. Mama geba gyventi viena, jeigu vartoja vaistus ir jai nekeliamas stresas. Ji pati nueina į parduotuvę, pasigamina valgyti, pabendrauja su kaimyne. Ji su seserimi nuveža mamą į gydymo įstaigas, atvažiuoja pas mamą kada reikia. Rimtai dar nėra svarsčiusi kur ir kaip mama gyvens, kai nepajėgs savimi pasirūpinti. Pati gyvena su vyru ir nepilnamečiu sūnumi dviejų kambarių, 49 kvadratinių metrų ploto bute. Mama svečiuojasi jos namuose, kai tenka apsilankyti Vilniuje pas gydytojus. Ieškovui palankaus sprendimo atveju, nežino kur gyventų mama, nes jos bute ji negalėtų pilnavertiškai gyventi. Kiek pati gali, suteikia mamai finansinę pagalbą, nupirkdama ko jai reikia. Socialinės paslaugos mamai nėra teikiamos, ją tiesiog aplanko jų paprašyta senai pažįstama moteris. Brolis S. A. materialiai rūpinosi mama, kai ši dėl savo sveikatos nebegalėjo dirbti ir ieškovas apie tai žinojo (2020-08-11 teismo posėdžio garso įrašas (po pertraukos): 0 min. 44 sek. – 33 min. 42 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintinas ieškinys netenkinamas.

Pagal šalių pateiktus duomenis byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2018-08-01 K. A. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kad jis po palikėjo S. A. mirties paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2018-08-02 Nekilnojamojo turto registre įregistruota K. A. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą; 2018-08-22 K. A. registruotu paštu išsiuntė M. A. pretenziją, kuria pareikalauta iki 2018-09-22 išsikelti iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais ir perduoti jam buto raktus, to nepadarius iki nustatyto termino, perspėta, kad bus kreipiamasi į teismą dėl iškeldinimo ir skolos už komunalinius mokesčius priteisimo; 2018-08-25 laiškas įteiktas gavėjai.

2018-07-18 – 2018-08-09 dienomis vyko K. A. ir D. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad K. A. kreipėsi į savo tetą D. K., informuodamas, kad priėmė savo tėvo S. A. palikimą ir ketina leisti paveldėtame bute gyventi senelei M. A., pasirašius su ja buto panaudos sutartį, M. A. įsipareigojus mokėti komunalinius mokesčius. D. K. prašoma padėti tarpininkauti su M. A. ir D. B., kad situacija būtų išspręsta taikiai. D. K. nurodė sutinkanti padėti ir pasiūlė susitikti, aiškino, kad jos motina M. A. neturėtų kur gyventi, būtų sudėtinga apmokėti jos pragyvenimą. K. A. nurodė papildomas susitarimo sąlygas: įteikti raktus nuo buto ir automobilių, apmokėti skolas už butą, M. A. turi nustoti šmeižti jį ir jo šeimą. D. K. siūlė įvairias ginčo sprendimo sąlygas. Abu diskutavo apie praeities įvykius. Galiausiai K. A. nurodė D. K., kad taikiai susitarti su M. A. ir D. B. nepavyksta. D. K. ir K. A. susitikimas neįvyko.

2018 m. spalio mėnesį už buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploataciją UAB „Kėdainių butai“ priskaičiuota 325,28 Eur skola, už šilumos tiekimą UAB „Panevėžio energija“ priskaičiuota 572,30 Eur skola. 2017-11-30 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 130,07 Eur skolos iš S. A. UAB „Kėdainių butai“ priteisimo, 2018-08-22 vykdomasis raštas grąžintas visiškai jį įvykdžius. 2018-08-26 K. A. sumokėjo 71,65 Eur sumą už elektros energiją, tiektą į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

M. A. yra neįgali, serga: lėtiniu cistitu, mišriu nerimo ir depresiniu sutrikimu, nestabiliąja krūtinės angina, radikulopatija, juosmens ir kryžmens srities kita patikslinta cerebrovaskuline (smegenų kraujagyslių) liga, ataksija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimu sergant tarpslanksteliniu disko sutrikimu, kaklo diskų liga su radikulopatija, dislipidemija, lėtine idiopatine dilgėline, stuburo osteochondroze, lėtine torakalgija, lėtine galvos smegenų išemija, vestibuliniu sindromu, hemorojumi.

M. A. 1986-12-12 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 1994-09-07 dovanojimo sutartimi M. A. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. A.. M. A. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 1994-09-07 dovanojimo sutartį, kuria ji savo sūnui S. A. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2018-08-01 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria K. A. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, priteisti jai asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14887-986/2019, M. A. ieškinys netenkintas. Kauno apygardos teismo 2019-12-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2093-260/2019, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

M. A. pateikė mokėjimų kvitus, iš kurių matyti, kad ji 2018-09-27 ir 2018-10-31 sumokėjo po 25,00 Eur AB „Panevėžio energija“, 2018-10-31 sumokėjo 25,00 Eur AB „Kėdainių vandenys“.

2018-05-24 – 2018-07-30 socialiniame tinkle vyko susirašinėjimas tarp B. A. ir D. B., kuriuo buvo tariamasi dėl susitikimo ir situacijos aptarimo. 2019-01-30 I. B. nurodė 2018-07-31 iš D. B. gavusi sms žinutę, kurioje nurodyta: „Labas. Gali perduoti savo protingiems vaikams tokią žinutę <...> manau tavo baimei yra pagrindo“.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad M. A. socialinės paslaugos nėra teikiamos, socialiniai darbuotojai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilankė. Jai mokama priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija, nustačius specialiuosius poreikius, išduotas neįgaliojo pažymėjimas.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu už fizinio skausmo I. A. sukėlimą ir nežymų jos sveikatos sutrikdymą. 2008-06-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi (Nr. 1A-259-511/2008) apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžiu I. A. išteisinta dėl kaltinimo nežymiai sutrikdžius S. A. sveikatą. Panevėžio apygardos teismo 2008-09-04 nutartimi (Nr. 1A-300-349/2008) S. A. apeliacinis skundas atmestas.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-01-17 nuosprendžiu S. A. nuteistas už fizinio skausmo K. A. sukėlimą. 2010-03-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi S. A. apeliacinis skundas atmestas, o 2010-11-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atmestas ir A. A. kasacinis skundas (Nr. 2K-478/2010).

2012-04-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi netenkintas S. A. skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą I. B. atžvilgiu pagal BK 182, 294 straipsnius. 2012-05-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nutartis palikta nepakeista (Nr. 1S-521-134/2012).

2011-12-29 Kėdainių rajono apylinkės teismas tenkino I. A. ieškinį atsakovams S. A. ir M. A. ir pripažino negaliojančiu paskolos raštelį. 2012-06-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

2012-12-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas S. A. ieškinys I. A., kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 65 000,00 Lt, kuriuos I. A. paskolino M. A.. 2013-10-23 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1613-221/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

2018-04-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi nutraukta baudžiamoji byla, kurioje S. A. buvo kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, 181 straipsnio 1 dalį, mirus kaltinamajam (Nr. 1-1040-336/2018).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

Ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Šalių nurodytas teisinis ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

Pažymėtina, kad, priimant sprendimą šioje byloje, nebus atliekamas ieškovo, jo tėvo, atsakovės, trečiųjų asmenų individualus praeities ir dabarties veiksmų moralinis vertinimas, teismo posėdyje vienas kitam reikštos nuoskaudos ir abipusiai kaltinimai amoraliu elgesiu. Kaip nesusiję su ginčo dalyku, nebus vertinami pateikti įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir sprendimai.

Teismo sprendimas šioje byloje priimamas išimtinai vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

Dėl ginčo esmės.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. EŽTT praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti būsto sąvoka. Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05). Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00).

EŽTT praktikoje plėtojama būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai. Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama būsto neliečiamybės teise gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne to asmens vardu, taip pat asmenys, kurie yra būsto nuomininko partneriai. Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje. Konvencijos 8 straipsnis taip pat gali būti taikomas socialinio būsto (kuriuo pareiškėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę būsto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi.

EŽTT buvo konstatuota, jog asmuo, 7, 10, 14 metų gyvendamas ginčo patalpose, su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Yevgeniy Zakharov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10).

Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima ir apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.

Nepaisant to, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

EŽTT ypatingą reikšmę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia toks ribojimas (būsto praradimas), turėtų būti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumą. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami. Vadovaujantis EŽTT praktika, priešingai nei nustatant, ar ginčo patalpas galima laikyti asmens būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ginčo patalpų įgijimo ar užėmimo teisėtumas yra vertinamas sprendžiant dėl būsto neliečiamybės ribojimo proporcingumo. Vertinant iškeldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į alternatyvaus būsto suteikimo galimybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs EŽTT praktiką, suformulavo išvadą, kad asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu. Sprendžiant dėl asmenų iškeldinimo, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

Pagal šios bylos faktinių aplinkybių visumą, vertinama, ar butą, esantį (duomenys neskelbtini), galima laikyti atsakovės M. A. būstu pagal Konvencijos 8 straipsnį, ar gali būti ginama jos teisė į šio buto neliečiamybę, kokia yra M. A. ir buto savininko K. A. interesų pusiausvyra.

Pagal šalių ir trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius duomenis ir žodinius paaiškinimus nustatyta, kad atsakovė bute, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena nuo 1986 m., šiame bute ji savo gyvenamąją vietą deklaravo 1986-12-12. 1994-09-07 dovanojimo sutartimi M. A. padovanojo šį butą savo sūnui – ieškovo tėvui S. A., tačiau pati toliau gyveno šiame bute. 2018 m. mirus buto savininkui S. A., butą paveldėjo ieškovas. Atsakovė po savo sūnaus S. A. mirties bute gyveno toliau ir jame gyvena iki šiol. Kitaip tariant, atsakovė ginčo bute nepertraukiamai, išskyrus viešėjimą dukterų namuose lankymųsi gydymo įstaigose, 2020 m. šalyje buvusio karantino metu, gyvena nuo 1986 m., t. y. 34 metus. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas patvirtino, jog bute, (duomenys neskelbtini), jam nėra tekę gyventi. Nors nuo 1994-09-07 buto savininkas buvo S. A., iš atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad faktiškai S. A. gyveno atskirai, tik aplankydavo savo mamą, kad ja pasirūpintų. Tiek M. A., tiek D. B. nurodė, kad paskutiniu savo gyvenimo metu S. A. gyveno kitur su moterimi, kas taip pat rodo, jog faktiškai bute, (duomenys neskelbtini), gyveno viena atsakovė. 1986 m., kai atsakovė su dukterimis D. B. ir S. M. persikėlė gyventi į butą, (duomenys neskelbtini), dukros dar buvo nepilnametės. Ieškovas pripažino, kad seniai (iki tol, kol prieš 12-15 m. visiškai nutrūko bendravimas su tėvu ir giminaičiais pagal tėvo liniją) tarpusavio santykiai su atsakove egzistavo. Tai leidžia teigti, kad atsakovė bute, (duomenys neskelbtini) augino savo dukras, bute lankėsi sūnaus šeima, tai buvo atsakovės namai, kuriame ji buvo šeimininkė, kur vyko įprastas gyvenimas, kuriame vyko tiek teigiamų, tiek neigiamų įvykių.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė yra 76 metų amžiaus, yra neįgali, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra šiek tiek daugiau nei 400 Eur. Finansinių galimybių įgyti ar nuomotis kitą būstą atsakovė neturi. Jos dukros D. B. ir S. M. gyvena Vilniuje. Abi gyvena su savo šeimomis, kuriose yra nepilnamečių vaikų, dviejų kambarių butuose. S. M. gyvena bute jos nepilnamečiam vaikui iki pilnametystės nustatytos uzufrukto teisės pagrindu, taigi, ji taip pat neturi jai nuosavybės teise priklausančio būsto. Atsižvelgiant į būsto nuomos ir pardavimo kainas Vilniuje, atsakovės galimybės, net ir padedant dukroms, įsigyti būstą Vilniuje ar netgi Kėdainiuose yra labai ribotos, gyventi dukterų namuose nėra tinkamų buitinių sąlygų.

Šios aplinkybės sudaro pakankamas prielaidas daryti išvadą, kad atsakovę M. A. su butu, (duomenys neskelbtini), sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šį butą būtų galima laikyti jos būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama atsakovės teisė į buto neliečiamybę.

Kaip minėta, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra teisėtas tik esant trijų sąlygų visetui: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Šiuo atveju, atsakovės M. A. teisės į būsto neliečiamybę ribojimo teisinis pagrindas yra ieškovo K. A. teisė disponuoti jam priklausančiu turtu. Atsakovės iškeldinimu ieškovas siekia netrukdomai įgyvendinti savo kaip savininko teisę disponuoti jam priklausančiu turtu. Ieškovas konkretizavo, kad, iškeldinus atsakovę, jis butą išnuomotų. Taigi, egzistuoja pirmosios dvi ribojimo sąlygos.

Nustatant būtinumo demokratinėje visuomenėje sąlygos buvimą, turi būti įvertinta, ar ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių atsakovės ir ieškovo interesų yra tinkama pusiausvyra.

Visų pirma, pažymėtina, kad ginčo bute atsakovė prieš 36 metus apsigyveno teisėtai tapusi buto savininke ir, net jai perleidus buto nuosavybės teisę savo sūnui, visą šį laiką jos gyvenimas bute nebuvo praradęs teisėtumo dėl kokių nors jos neteisėtų veiksmų. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neturi alternatyvaus būsto suteikimo galimybės. Sutiktina su tuo, kad 76 metų žmogui yra svarbu pilnavertiškumo senatvės metu jausmas, kurį palaiko gyvenimas jam įprastoje namų ir susiformavusioje pažįstamoje socialinėje aplinkoje. Pati atsakovė pripažino ir bylos duomenys objektyviai leidžia manyti, kad laikas, kurį atsakovė dėl sveikatos būklės pajėgs gyventi viena savo namuose, (duomenys neskelbtini), yra neapibrėžtas. Medicininiai duomenys suponuoja apie sudėtingą atsakovės sveikatos būklę, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovės teisę į orią senatvę turėtų būti stengiamasi garantuoti.

Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės gyvenimo jam priklausančiame bute jis patiria nuostolius, nes yra nemokami mokesčiai už komunalines paslaugas. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad mokesčius už paslaugas, teikiamas į butą, turėjo teisinę pareigą mokėti ankstesnis savininkas S. A., o ne atsakovė. Pasak atsakovės, tą faktiškai ir darė S. A.. Paprastai nuomininkai ar kitu teisiniu pagrindu kito asmens būste gyvenantys asmenys, faktiškai ir moka eksploatavimo mokesčius, tačiau šiuo atveju, buvus šeimos santykiams, faktiniai santykiai buvo grindžiami abipusiu susitarimu, numatančiu kitokį prievolių vykdymo būdą. S. A. mirus, ieškovas paveldėjo ne tik S. A. turtą, tačiau ir jo neįvykdytas skolines prievoles. Sumokėti skolas, susidariusias už butą S. A. esant gyvam, M. A. teisinės pareigos neturi. Skolos už šį laikotarpį sumokėjimas būtų labiau atsakovės geros valios išraiška.

Mirus S. A. ir atsakovei likus toliau gyventi palikėjui priklausiusiame bute, paveldėtame ieškovo, atsakovei siekiant toliau gyventi šiame bute, o jos santykiams su ieškovu nesant pagrįstais faktiniais artimais ryšiais, atsakovė turi faktinę pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė (ar jos dukra) 2018 m. mokėjo mokesčius UAB „Kėdainių vandenys“ ir AB „Panevėžio energija“. Šiuo atveju, pažymėtina, jog prievolių vykdymui būtinas abiejų šalių bendradarbiavimas ir savo pareigų vykdymas. Šalims elgiantis civilizuotai, ieškovui kaip buto savininkui perdavus gautas sąskaitas atsakovei, ši turėtų pareigą jas apmokėti. Atsakovė patvirtino, jog mokėtų visus mokesčius, tačiau šiuo metu turi galimybę sumokėti ir apmoka tik tas sąskaitas, kurias gauna pati, nes kitos sąskaitos (pvz., AB „Panevėžio energija“) išrašomos ir jas gauna ieškovas ir ji neturi galimybės jų gauti ir jas apmokėti. Ieškovui pateikus sąskaitas atsakovei ir tuo atveju, jeigu atsakovė jų neapmokėtų, ieškovas turi teisę ginti savo teises civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu, t. y. reikšti reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Taigi, mokesčių už butą mokėjimas šiuo atveju yra sąlygotas abiejų šalių konstruktyvaus bendradarbiavimo. Šalims kooperuojantis, ieškovo galimybė patirti nuostolius sumažėja maksimaliai.

Nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškovo nurodytas siekis nuomoti butą, (duomenys neskelbtini), būtų svaresnis už aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakove. Ieškovas, priimdamas mirusio tėvo palikimą, žinojo, jog dalis palikimą sudarančio turto, o būtent, butas, (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas, t. y. jame faktiškai gyvena atsakovė. Ieškovas, taip pat pripažino, jog iš pradžių svarstė galimybę sudaryti panaudos sutartį su atsakove dėl galimybės atsakovei neterminuotai gyventi bute. Šios minties ieškovas atsisakė, pritrūkus abipusio jo ir trečiųjų asmenų civilizuoto bendravimo. Tai rodo, kad ieškovas buvo pasirengęs apriboti savo teisę disponuoti butu. Įvertinus aplinkybių visumą, nėra faktinio pagrindo taikyti platesnės teisinės gynybos apimties ieškovo teisei disponuoti jam priklausančiu turtu. Tai būtų neproporcinga ieškovo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu ir atsakovės teisės į būsto neliečiamybę pusiausvyra.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės teisė į būsto neliečiamybę atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus kriterijus ir yra gintina remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, o šios teisės ribojimas neatitinka ribojimo teisėtumo sąlygų, todėl ieškovo reikalavimai negali būti patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo jos naudai priteisti 2 420 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas detalizuojantis dokumentas rodo, kad išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Netenkinus ieškinio, iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje taip pat susidarė 37,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

netenkinti patikslinto ieškinio.

Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų) Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,84 (trisdešimt septynių eurų 84 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                        Aušra Andziulevičiūtė