Civilinė byla Nr. 2-1143-117/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. Š. ir L. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir L. Š. 40 246,69 Eur skolos ir 6 004,58 Eur palūkanų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo 46 625,27 Eur vertės atsakovams A. Š. ir L. Š. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, išskyrus pinigines lėšas, kurias atsakovai gauna kaip darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad prie ieškinio pridėti įrodymai šioje proceso stadijoje neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinio suma (67 251,27 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele, o didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu atmesti, o likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškinys apeliantės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš vieno atsakovo – A. Š. – pasirašytų vekselių bei nepateikė įrodymų, kad už šią skolą būtų atsakinga ir apeliantė. Pažymėtina, kad net du iš keturių vekselių yra pasirašyti iki santuokos sudarymo ir nei ant vieno iš vekselių nėra sutuoktinės parašo, įrodančio, kad ji pritarė tokiems įsipareigojimams. Be to, atsakovai dar iki santuokos sudarymo buvo sudarę ikivedybinę sutartį, kurioje numatė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles.
- Ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovo turto areštą. Apeliantei priklauso 153 765,85 Eur vertės nekilnojamasis turtas (butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės). Taigi pareikšto ieškinio suma, vertinant apeliantės turtinę padėtį, nesudaro pagrindo taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas N. K. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas spręs, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas. Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Pažymi, kad vien faktas, jog apeliantė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nėra vienintelis asmuo, siekiantis prisiteisti skolą iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuotos kelios bylos dėl skolos iš atsakovų priteisimo. Be to, atsakovai jau antrą kartą kreipėsi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo ir pareiškime nurodė, jog skolos kreditoriams siekia daugiau kaip 211 687 Eur. Taigi, vertinant atsakovų turtinę padėtį, svarbu atsižvelgti ir į jų įsipareigojimų tretiesiems asmenims mastą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo 46 625,27 Eur vertės atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštavo atsakovų pinigines lėšas, išskyrus pinigines lėšas, kurias atsakovai gauna kaip darbo užmokestį.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Apeliantė skunde nurodo, kad ieškinys jos atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kurio tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašo priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, nurodydamas, kad suteiktos piniginės lėšos buvo naudojamos nekilnojamojo turto įsigijimui, jo gerinimui ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl, ieškovo manymu, už piniginių prievolių įvykdymą atsakingi abu sutuoktiniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į tai, kad 46 251, 27 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Apeliantė nurodo, kad jai priklauso 153 765,85 Eur vertės nekilnojamasis turtas (butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės), dėl to nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad vertinant atsakovų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama ne tik į faktiškai valdomo turto vertę, bet ir į atsakovų įsipareigojimus kreditoriams bei kitas aplinkybes, dėl kurių turto vertė gali svyruoti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovo UAB „OCA Services“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir L. Š. 30 410,01 Eur skolą, 3 872,34 eurų palūkanų, 1 094,76 eurų delspinigių, 5 procentų metines palūkanas. Minėtoje byloje ieškinio reikalavimams užtikrinti yra areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai apie nekilnojamojo turto vertę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Dėl nurodytų aplinkybių naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Milašienė