Civilinė byla Nr. 2A-129-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28836-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 3.5.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškimas patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – V. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

              n u s t a t ė :

                                                                       I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė leisti suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes.
2. Pareiškimą grindė tuo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1936-866/2013, kuriuo skolininkas V. A. buvo įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes. 2016 m. rugpjūčio 5 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 50 2016 08 05 1113/15. V. A. neįvykdė įpareigojimo savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinių, todėl Inspekcijai turi būti suteikiama teisė pašalinti savavališkus statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš suinteresuoto asmens V. A.. Be to, įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes nėra asmeninio pobūdžio prievolė, taigi turto savininko pasikeitimas nesąlygoja prievolės nugriauti nelegalų statinį pasibaigimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2013 m. birželio 6 d. įregistruota kadastro žyma dėl savavališkos statybos, todėl ši aplinkybė buvo išviešinta prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir naujajam turto įgijėjui. Savininko pasikeitimas neįteisino savavališkų statybų.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą tenkinti iš dalies, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; kitoje dalyje prašymą atmesti. Teismo sprendimo dėl įpareigojimo išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, nevykdymo klausimą išspręsti V. A. skiriant iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra išaiškinta, kad atsakovui V. A. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinęs žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Šiuo teismo sprendimu Inspekcijai nėra suteikta teisė įvykdyti teismo įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, taip kad statinys atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 05-GN-01-TP. Tokia teisė ir negali būti suteikiama, nes tai prieštarautų statybos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (Statybos įstatymo 3 str. 2, 3 d.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d.), prievolė išardyti statinio dalis yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Taigi, Inspekcija, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių (Inspekcijai suteikta teisė tik nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes), objektyviai negali įvykdyti dalies teismo sprendimo. Teismas, nustatęs, jog atsakovas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur dydžio baudą, ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Pažymėjo, jog teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, kas reiškia, kad yra pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą tol, kol sprendimas yra neįvykdytas.
4. Suinteresuotas asmuo V. A. prašė atmesti pareiškėjo prašymą, kaip pareikštą netinkamam asmeniui. Nurodė, kad dar prieš antstoliui surašant Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, jis perleido nuosavybės teisę į sklypą ir jame esančius statinius savo kreditoriui ir jungtinės veiklos sutarties šaliai UAB „Nordic investicija“. Po nuosavybės teisės perleidimo suinteresuotas asmuo nebegali savavališkai, be turto savininko sutikimo, vykdyti bet kokių griovimo ar statybos darbų žemės sklype, taigi negali nei pats pašalinti, nei kontroliuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo eigos. Teismo sprendime išvardinti savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai jų priverstinio vykdymo atveju negali būti atkurti be papildomų investicijų. Teigė, jog įvykdydamas teismo sprendimą, jis ne tik pažeistų statinių savininko teises, bet ir įvykdytų nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto sunaikinimą (BK 187 str.). Be to, teismo sprendimo vykdymas komplikuotas, nes nėra vykdomi visų statinių griovimo darbai, o tik vykdomi rangos darbai, kuriais yra keičiama dalis pastato konstrukcijų. Iš teismo sprendimo ir vykdomojo rašto nėra aišku kokio statinio dalis reikia išardyti. Skubinant teismo sprendimo priverstinį vykdymą ir griovimo būdu šalinant teismo sprendime nurodytus statybos darbų neatitikimus statybos leidimui, nebus užtikrinti nei sklypo savininko, nei kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai, nes statinio projektas vis tiek bus keičiamas, statomas kitoks statinys derinant būsimo pastato projektą prie naujojo savininko poreikių – tam bus išleista daug pinigų ir sugaišta daug laiko. Dėl nurodytų priežasčių prašė antstolio prašymą atmesti ir leisti sklypo savininkui užbaigi visas administracines procedūras, susijusias su projekto korektūra.

                          II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir taikė 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nurodytas pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skyrė V. A. fiksuotą 1 000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalies, kuria V. A. įpareigotas išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu teismas įpareigojo suinteresuotą asmenį V. A. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, taip pat išaiškino, kad V. A. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pagrindu 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1936-866/2013. 2015 m. liepos 22 d. antstolis I. G. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną V. A. buvo išsiųstas patvarkymas dėl įpareigojimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje A2-35341-994/2015 pagal pareiškėjo BUAB „Nordic investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti BUAB „Nordic investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 14 d. 2016 m. birželio 29 d. patvarkymu antstolis įpareigojo V. A. informuoti antstolį apie sprendimo vykdymą. 2016 m. rugpjūčio 5 d. nustatyta, kad V. A. nėra įvykdęs teismo sprendimo, todėl buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 50 2016 08 05 1113/15 ir antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas įgalioti suinteresuotą asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš V. A..
7. Dėl suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinius. Teismas, remdamasis 2016 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 50 2016 08 05 1113/15 bei kartu su aktu pateiktomis statinio nuotraukomis, sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas c. b. Nr. 2-1936-866/2013 nebuvo įvykdytas, todėl pareiškėjo pareiškimą dėl statinių nugriovimo tenkino. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai leido nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko V. A..
8. Nors suinteresuotas asmuo V. A. nurodė, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo, nes nėra žemės sklypo bei statinių savininkas, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog teismo sprendimas dėl savavališkos statybos įsiteisėjo 2015 m. kovo 9 d., o tuo metu žemės sklypo bei statinių savininku buvo V. A.. Nuo 2013 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota kadastro žyma dėl savavališkos statybos, todėl ši aplinkybė buvo išviešinta ir naujajam turto įgijėjui. Be to, vien tai, kad V. A. perleido šį turtą kitiems asmenins, nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaroma galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis.
9. Dėl suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – atlikti statinio pertvarkymo darbus. Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 3 d., sprendė, kad tik griaunant statinius Inspekcijai nėra taikomi statytojui nustatyti reikalavimai. Be to, teismo sprendime Inspekcijai taip pat nebuvo suteikta tokia teisė. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija, vykdydama teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo leisti Inspekcijai išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, t. y. atlikti statinio pertvarkymo darbus, tačiau Inspekcija, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, objektyviai negali ir įvykdyti šios teismo sprendimo dalies. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tik pats suinteresuotas asmuo V. A. gali įvykdyti šią teismo sprendimo dalį ir dalyje dėl leidimo Inspekcijai išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, antstolio prašymą atmetė.
10. Dėl baudos už įpareigojimo nevykdymą skyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vykdomasis raštas buvo išduotas 2015 m. liepos 2 d., vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas pasibaigė 2015 m. gruodžio 14 d. ir V. A. savo prievolės nevykdo beveik metus, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo V. A. 2016 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie savo nedalyvavimo aplinkybes nepranešė, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, skyrė V. A. fiksuotą 1 000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir arba priimti naują sprendimą, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
1. Perleidęs nuosavybės teisę į sklypą ir jame esančius statinius, atsakovas neteko teisės ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis nekilnojamaisiais daiktais, todėl negali įtakoti savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso, nes neturi teisės daryti poveikio kitam asmeniui priklausančiam turtui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra pateikti duomenys apie dabartinį statinio savininką, suinteresuotą statybos darbų užbaigimu, o antstolis nesinaudojo teise vykdomojoje byloje pakeisti skolininką.
2. Teismas netinkamai vertino juridinio fakto registravimą Nekilnojamojo turto registre, savavališkos statybos registraciją naudodamas prieš atsakovą, o ne kaip pagrindą pakeisti  skolininką.
3. Teismas neįvertino, kad sprendimo vykdymas yra komplikuotas, nes nėra vykdomi viso pastato griovimo darbai, o tik vykdomi rangos darbai, kuriais yra keičiama dalis pastato konstrukcijų, ko pasekoje yra būtina tikslinti statinio projektinę dokumentaciją. Įvykdžius teismo sprendimo reikalavimus, t. y. nugriovus atramines sieneles ir išardžius savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą, o vėliau naujojo sklypo statinio iniciatyva keičiant statinio projektą ir statant kitokį statinį pagal naują projektą bus sugaišta itin daug laiko, išleista daug pinigų, galutiniame rezultate kokybiškai naujas gyvenamasis pastatas bus pastatytas, tačiau iki statybos darbų užbaigimo tiek sklypo savininkai, tiek ir jo kaimynai patirs didelių nepatogumų.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas niekaip nepaaiškino dėl kokių priežasčių atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo turėtų būti nukreiptas į naująjį sklypo ir jame esančių statinių savininką, o ne į atsakovą, taip pat sprendimo dalis dėl baudos dydžio iš esmės yra be jokių motyvų.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas antstolis I. G. su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes nėra asmeninio pobūdžio prievolė, teismo sprendime yra numatyta, kad skolininkui neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, tuos veiksmus gali atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Turto savininko pasikeitimas nesąlygoja prievolės nugriauti nelegalų statinį pasibaigimo, nes savininkui pasikeitus, griovimo, rekonstrukcijos darbus gali atlikti išieškotojas.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą statinių (savavališkos statybos objektų) perleidimą. Tokių įrodymų ir negali būti, nes įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neteisėtai pastatytu (statomu) statiniu asmuo neturi teisės disponuoti, atitinkamai toks statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, todėl nei vienas neturi teisės perleisti nuosavybės teisių į tokį statinį tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius buvo ir lieka statytojui V. A..
2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-8-619/2015, kurioje nagrinėtas ginčas pagal Inspekcijos ieškinį, vertindamas atsakovo argumentus dėl negalimumo šalinti savavališkos statybos padarinius, nes žemės sklypas ir statiniai buvo perleisti dar tuomet E. L., aiškiai konstatavo, kad būtent atsakovas, kaip ginčo statinių statytojas privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, žemės sklypas, kuriame vykdytos savavališkos statybos, yra perleidžiamas nebe pirmą kartą. Tokie veiksmai tik patvirtina atsakovo siekį išvengti prievolės vykdyti teismo sprendimą, atsakomybės už jo nevykdymą ir sąmoningą teismo sprendimo vykdymo vilkinimą.
3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas iš CPK 596 str. nurodytų pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas šią nuostatą, 2011 m. balandžio 26 d.6 nutartyje Nr. 3K-3-203/2011 yra pažymėjęs, kad pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdyme procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo šalys išlieka tos pačios. Naujajam savininkui neatsiranda pareiga įvykdyti teismo sprendimą, už jo vykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, o naujasis savininkas yra susijęs su vykdymo procesu tiek, kiek reikia skolininkui tinkamai įvykdyti teismo sprendimo nurodymus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.
4. Skolininko patiriami teismo sprendimo vykdymo nepatogumai neturi būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas padaręs teisės pažeidimą, vykdęs savavališkos statybos darbus ir neteisėtai pastatęs statinius, turėjo įvertinti ir turi prisiimti dėl teisės pažeidimo jam kylančias neigiamas pasekmes. Turtinių nuostolių atsiradimas vykdant teismo sprendimą nėra priežastimi atleisti skolininką nuo teismo sprendimo vykdymo ir atsakomybės už jo nevykdymą.
5. Teismas nurodė, kad skiriant baudą vertinamas skolininko prievolės nevykdymo laikotarpis, skolininko pasyvumas, vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, teismas skyrė gerokai mažesnę, negu leidžiama skirti, baudą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu teismas įpareigojo apeliantą V. A. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, taip pat išaiškino, kad V. A. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pagrindu 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1936-866/2013. 2015 m. liepos 22 d. antstolis I. G. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir V. A. išsiuntė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas c. b. A2-35341-994/2015 pagal pareiškėjo BUAB „Nordic investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti BUAB „Nordic investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 14 d. 2016 m. birželio 29 d. patvarkymu antstolis įpareigojo V. A. informuoti antstolį apie sprendimo vykdymą. 2016 m. rugpjūčio 5 d. nustačius, kad V. A. nėra įvykdęs teismo sprendimo, buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 50 2016 08 05 1113/15 ir antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas įgalioti suinteresuotą asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pašalinti savavališkos statybos padarinius.
17. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos.
18. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo V. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam baudą bei taikyti 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime c. b. 2-1936-866/2013 nurodytas pasekmes ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodo, kad jam perleidus nuosavybės teisę į žemės sklypą ir jame esančius statinius, jis neteko teisės ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis nekilnojamaisiais daiktais ir atitinkamai negali įtakoti sklype esančių statinių statybos proceso eigos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso, nes neturi teisės daryti poveikio kitam asmeniui priklausančiam turtui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, nes žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina apelianto atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-203/2011, kuri pagal ratio decidendi, nors ir nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau iš esmės atitinka šiame vykdymo procese susidariusiai situacijai, konstatavo, jog pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.
19. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-619/2015, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, taip pat aiškiai nurodė, kad atsakovas, kaip ginčo statinių statytojas, privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes žemės sklypas trečiajam asmeniui buvo perleistas ir statybos leidimas buvo išduotas po savavališkos statybos fakto nustatymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog V. A. perleido šį turtą kitiems asmenins, nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaroma galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis.
20. CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą atitinkamą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
21. Bylos duomenys įrodo, kad apeliantas V. A. iki šiol nėra įvykdęs įsiteisėjusio teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantas, nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, taip pat remiasi tuo, jog sprendimo vykdymas yra komplikuotas, keliantis nepatogumų bei reikalaujantis didelių investicijų, teismas neatkreipė į tai dėmesio ir nepagrįstai išsprendė klausimą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes visų pirma, kaip teisingai nurodo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, asmuo, padaręs teisės pažeidimą - vykdęs savavališkos statybos darbus ir neteisėtai pastatęs statinius, turėjo įvertinti ir turi prisiimti dėl teisės pažeidimo jam kylančias neigiamas pasekmes. Antra, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nenurodė, tačiau, spręsdamas dėl baudos skyrimo, vertino ne tik skolininko prievolės nevykdymo laikotarpį, jo pasyvumą, rėmėsi protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau atsižvelgė ir į aukščiau apelianto nurodytas aplinkybes, nes suinteresuotam asmeniui skyrė gerokai mažesnę, negu leidžiama skirti, baudą.
22. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismo priimtas sprendimas yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir iš esmės nemotyvuotas. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
23. Be to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino suinteresuoto asmens pateiktų faktinių ir teisinių argumentų. Kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas įvertina juos atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Dainius Rinkevičius

                                                                      Asta Radzevičienė

                                                                      Neringa Švedienė