Civilinė byla Nr. e2-1548-466/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27708-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DLG“ ieškinį atsakovei OOO „AV-Logistic“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DLG“ prašė teismo priteisti iš atsakovės OOO „AV-Logistic“ 2 084,19 Eur nuostolių, 226,40 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė maršrutu (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 6 d. – 2017 m. birželio 12 d. pervežant garstyčių miltelių krovinį ir dėl atsakovės kaltės apgadinus dalį krovinio, kai dėl netinkamos pakuotės prasiskverbus drėgmei dalis garstyčių miltelių tapo netinkami naudoti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, būdama faktinė krovinio vežėja, priėmė vežti 1000,00 kg garstyčių miltelių, supakuotų į 40 maišų po 25,00 kg. Pristačius krovinį, nustatyta, kad 30 maišų yra sudrėkę. CMR važtaraštyje nėra atsakovės kaip vežėjos pastabų dėl krovinio pakuotės būklės, todėl laikytina, kad atsakovė priėmė tinkamai supakuotą ir sausą krovinį. Atsakovei, kaip vežėjai, tenka atsakomybė už padarytus nuostolius dėl gabento krovinio dalies sugadinimo. Todėl, ieškovės teigimu, šiuo atveju galioja atsakovės atsakomybės už krovinio neišsaugojimą prezumpcija, kadangi atsakovė šios prezumpcijos iki šiol nepaneigė.
2020 m. vasario 28 d. buvo gautas atsakovės OOO „AV-Logistic“ atsiliepimas į ieškovės UAB „DLG“ ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovė nurodė, kad iš karto po to, kad buvo nustatytas dalies krovinio apgadinimas atsakovė kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudiką (duomenys neskelbtini), kurį informavo apie įvykį. Draudikas tuomet kreipėsi į vertintojus Inter Survey SIA, kurie nustatė, jog garstyčių miltų krovinio pakuotė – popieriniai maišai turėjo vandens poveikio požymius. Inspektoriui apžiūrėjus priekabą nebuvo nustatyta kokių nors reikšmingų tento pažeidimų, nerasta jokių skylių, išdžiūvusių buvusios drėgmės dėmių ar netinkamų tento lopų. Vidinis tento pusių paviršius ir priekabos grindys buvo sausi, nebuvo jokių vandens nuotėkio požymių. Kadangi vandens kondensatas buvo rastas polietileno pakavimo plėvelės vidinėje pusėje, o priekabos viduje nebuvo rasta jokių nutekėjimų, tai padaryta tikėtina išvada, jog krovinys sudrėko arba formuojant (pakuojant) krovinį arba krovinio gabenimo metu dėl gaminio rasojimo, šlapiavimo. Atsakovė, kaip ir ieškovė nurodė, kad sprendžiant ginčą taikytina Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Kadangi krovinys buvo pristatytas 2017 m. birželio 13 d., tai 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis), baigėsi 2018 m. birželio 14 d. Ieškovė 2017 m. liepos 14 d. pateikė pretenziją, tačiau atsakovė savo nesutikimą ieškovei išsiuntė 2017 m. liepos 17 d., todėl ieškovė ieškinį vėliausiai galėjo pareikšti 2018 m. birželio 18 d., o terminui esant praleistam atsakovė prašo taikyti senatį. Atsakovės teigimu, drėgmės kiekis garstyčių milteliuose po atlikto krovinio pervežimo buvo 4,8, t. y. mažesnis, nei nurodytas gamintojo maksimalus leistinas kiekis – 6,1. Pagal atsakovę, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tikslią garstyčių miltų sudrėkimo priežastį. Ieškovė tyrimą dėl priežasčių nustatymo užsakė tik po 2 metų nuo krovinio pervežimo ir patys ekspertai tiesiogiai krovinio neapžiūrėjo. Nebuvo nustatyta jokių vežėjo transporto priemonės kėbulo nesandarumų, dėl kurių į vidų galėjo patekti vandens, ir kurie galėjo būti dalies krovinio sudrėkimo priežastimi. Vienintelė galima išvada/versija, kad krovinys sudrėko susidarius ant jo kondensatui, galimai dėl produkto (garstyčių miltelių) savybių, drėgmės kiekio pačiame produkte, krovinio ir išorės temperatūrų skirtumo, dėl ko galėjo susidaryti kondensatas tarp popierinių maišų ir plėvelės, kuria buvo apsukti maišai. Vežimo užsakovas jokių privalomųjų nurodymų dėl vežimo organizavimo būdų ir sąlygų atsakovei nepateikė. Todėl vežėjas nėra atsakingas už aplinkybes, kurių jis negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikėsi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.
Dublike ieškovė nurodė, kad nuostolius OOO „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 2019 m. birželio 6 d. ir nuo tada pagal CMR konvencijos 3 ir 17, 32, 39 straipsnių nuostatas turi būti skaičiuojamas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris baigiasi tik 2020 m. birželio 6 d. Ieškovė nurodė argumentus dėl vežėjo, kuris atsako už dalies ar viso krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, atsakomybės. Nurodė, kad CMR važtaraštyje vežėjas neįrašė motyvuotų pastabų dėl krovinio ir jo pakuotės būklės, todėl laikoma, kad krovinys ir pakuotės išorė krovinio priėmimo pervežimui metu buvo tinkamos būklės. Ieškovė taip pat remiasi Smart Claims specialisto išvada, kad esantys pakuotėje garstyčių milteliai savaime sudrėkti negalėjo. 2017 m. birželio 13 d. akte nurodyta, jog vanduo buvo aptiktas ant pakavimo plėvelės, t. y. iš išorės, o ne iš vidaus. Iš 40 maišų sudrėko 30 maišų, todėl jei būtų savaiminis produkto sudrėkimas, tai būtų sudrėkęs visas krovinys. Be to, garstyčios net fiziškai negalėtų išskirti tiek drėgmės, kad ji prasiskverbtų per popierinę pakuotę ir atsidurtų išorinės polietileninės pakavimo plėvelės paviršiuje.
Atsakovė triplike nurodė, jog į krovinio pervežimo dalyvių grandinę ji įstojo pagal naujai išduotą CMR važtaraštį, todėl negalima teigti, jog vežimas buvo vykdomas pagal vienintelę sutartį, dėl ko netaikytinos CMR konvencijos VI skyriaus, t. y. ir 39 straipsnio nuostatos. Todėl remiantis CMR konvencijos bendra ieškinio senatį reglamentuojančia norma – 32 straipsniu ieškinio senaties pradžia – krovinio pristatymo diena yra 2017 m. birželio 13 d. ir 1 metų senaties terminas yra praleistas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, koks pelėsio kiekis buvo prieš pradedant vežti krovinį bei, kad dėl pelėsio normos padidėjimo garstyčių miltelių tikrai negalima naudoti. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kokiomis sąlygomis krovinys buvo vežtas iki perdavimo atsakovei bei kokiomis sąlygomis buvo saugomas po pristatymo. Prieš užsakydama pervežimą ieškovė nekėlė jokių specialių reikalavimų transporto priemonei, t. y. nereikalavo priekabos su specialiu oro vėdinimu ar žemos temperatūros palaikymu. Nepateikta jokių įrodymų, kad visos 30 garstyčių miltelių pakuotės buvo pripažintos netinkamomis naudoti. Priimdamas krovinį vežėjas galėjo patikrinti tik išorinę krovinio būklę, vietų skaičių, ženklinimą ir pan. Ieškovės užsakyto Smart Claims specialisto išvadas atsakovė vertina kritiškai, nes jos padarytos praėjus 2 metams po krovinio pervežimo ir tiesiogiai ekspertai krovinio neapžiūrėjo. Joks įrodymas nepatvirtina, kad vanduo iš išorės galėjo patekti pro pakavimo plėvelės sujungimus, nes jokių transporto priemonės defektų nebuvo užfiksuota. Vienintelė logiška versija, kad pakuotės (maišai) sudrėko dėl ant krovinio susidariusio kondensato, dėl ko per tam tikrą laiką galėjo sudrėkti viduje esantys garstyčių milteliai. Atsakovė nesutinka su nuostolių apskaičiavimo būdu. Prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2020 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną. Teismas taip pat minėta nutartimi įpareigojo ieškovę per papildomą terminą pateikti paaiškinimą (galimus papildomus įrodymus) apie tai, kur ir kas supakavo skirtą pervežti garstyčių krovinį, ar tuomet buvo matuojamas drėgmės ir galimo pelėsio kiekis, kokia transporto priemone (ar ji turėjo vėsinimo/vėdinimo įrangą) buvo gabenamas ginčo krovinys iki jo perdavimo atsakovei OOO „AV-Logistic“, paaiškinimą, ar ieškovė nurodė atsakovei OOO „AV-Logistic“ specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti garstyčių krovinį gabenti skirta transporto priemonė, ar ieškovė kontroliavo garstyčių krovinio pakrovimą į atsakovės OOO „AV-Logistic“ transporto priemonę.
2020 m. balandžio 28 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodė, kad garstyčių gamintojas yra bendrovė (duomenys neskelbtini). Garstyčios buvo įpakuotos gamintojo. Pervežimo metu papildomai buvo apvyniotos polietilenine plėvele, o byloje pateiktas 2017 m. gegužės 9 d. gamintojo išduotas Analizės pažymėjimas, patvirtina, jog garstyčių kokybė buvo patikrinta ir ji atitiko reikalavimus. Taip pat ieškovė nurodė, kad garstyčių krovinį leidžiama gabenti įprastomis sąlygomis, ypatingų reikalavimų gabenimui nėra nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Safety data sheet (Saugos duomenų lapas) 14 skyrius. Iki krovinio perdavimo atsakovei, garstyčių krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ieškovės užsakymu gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) krovinį gabeno atsakovė. Sandėlis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko krovinio iškrovimo iš vienos transporto priemonės ir pakrovimo į atsakovo transporto priemonę darbus. Atvykus transporto priemonei iš (duomenys neskelbtini), sandėlis jokių krovinio sušlapimo požymių nenustatė, tą patvirtina CMR važtaraštis. Tą pačią dieną krovinys buvo pakrautas į atsakovės transporto priemonę. Atsakovė jokių pastabų dėl krovinio sušlapimo požymių CMR važtaraštyje nepadarė ir nepranešė ieškovei, kad krovinys pakrovimo vietoje yra sušlapęs. Pagal CMR konvenciją vežėjas pakrovimo vietoje privalo sutikrinti vietų skaičių ir krovinio išorinę būklę (CMR 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. birželio 6 d. ieškovė UAB „DLG“ ir atsakovė OOO „AV-Logistic“ sudarė Krovinio vienkartinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį, t. y. 40 maišų garstyčių iš (duomenys neskelbtini), esančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio į (duomenys neskelbtini). Krovinio vienkartinio pervežimo sutartyje nurodyta, kad pakrovimo data 2017 m. birželio 7 d., o iškrovimo 2017 m. birželio 12 d. Krovinio vienkartinio pervežimo sutarties „pastabų“ skiltyje nurodyta vežėjai (atsakovei) turėti su savimi TIR knygelę ir prekių tvirtinimo diržų komplektą. Papildomas pakrovimas arba perkrovimas draudžiamas. Vairuotojas turi būti pastoviai pasiekiamas ryšio priemonėmis ir turi informuoti užsakovą apie kiekvieną pradedamą ar užbaigiamą procesą (pakrovimą, atvykimą, muitinimą, sienos kirtimą).
Pagal Krovinio vienkartinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 16 punktą, šalys susitarė, kad vežėjas privalo kontroliuoti krovinio pakuotę, pakrovimą, pritvirtinimą, svorį, vietų skaičių ir krovinio paskirstymą pagal ašis. Vežėjas visiškai atsako už krovinį (pagal rinkos kainą) ir įsipareigoja kompensuoti užsakovui padarytą žalą praradus (dalinai sugadinus) krovinį pervežimo metu.
Iš pateikto CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad krovinys (40 maišų garstyčių) buvo pristatytas 2017 m. birželio 13 d. (CMR važtaraščio 24 punktas). Taip pat iš pateikto CMR važtaraščio matyti, kad nustatyta 30 brokuotų maišų (CMR važtaraščio 14 punktas), ir buvo sudarytas 2017 m. birželio 13 d. aktas Nr. B515-in, su kuriuo vairuotojas buvo supažindintas (CMR važtaraščio 20 punktas).
Iš pateikto 2017 m. birželio 13 d. akto apie nustatytą kiekio ir kokybės neatitikimą priimant prekes – materialines vertybes Nr. B515-in, matyti, jog buvo užfiksuota 30 brokuotų maišų. Taip pat pažymėta, kad iškraunant OOO „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paraišką 515, ant vieno padėklo su maišais Mustard Flour 101#101 ant pakavimo plėvelės aptiktas vanduo. Po padėklų išrinkimo nustatyta, kad popierinė 30 maišų pakuotė drėgna. Vairuotojo paaiškinimas: tentas nepažeistas, grindys sausos.
Pateiktame 2017 m. birželio 15 d. apžiūros akte nurodyta, jog iškraunant į krovinio gavėjo sandėlį aptikta, kad dalis krovinio yra sudrėkusi. Automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (DAF). Taip pat nurodyta, kad apžiūros metu aptikta drėgnos 30 maišų pakuotės (garstyčių milteliai).
Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. birželio 14 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) pateikė ieškovei UAB „DLG“ pretenziją Nr. 140617-01, dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) pretenzijoje nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė UAB „DLG“ įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu: Prancūzija, Lenkija, Ispanija, Olandija, Lietuva – Rusija. Atvykus transporto priemonei (duomenys neskelbtini) (atsakovės transportui) į iškrovimo vietą, buvo aptikti pažeidimai, sudarytas aktas, įrašytos atžymos CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini). OOO „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad ieškovė UAB „DLG“ yra atsakinga už atsiradusius nuostolius (už krovinio sugadinimą), todėl galutinai apskaičiavus žalą, atsiradusią dėl krovinio sugadinimo, ieškovė UAB „DLG“ privalės atlyginti padarytą žalą.
2017 m. birželio 14 d. ieškovė UAB „DLG“ išsiuntė pretenziją Nr. DLG170614-01, atsakovei OOO „AV-Logistic“ dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad ieškovė UAB „DLG“ ir OOO „AV-Logistic“ 2017 m. birželio 6 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl krovinio vienkartinio pervežimo, pagal kurią OOO „AV-Logistic“ įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini). Atvykus atsakovės transporto priemonei valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptikti krovinio pažeidimai, sudarytas aktas, įrašytos atžymos CMR važtaraštyje. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė OOO „AV-Logistic“ yra atsakinga už krovininio sugadinimą ir todėl galutinai apskaičiavus žalą, atsiradusią dėl krovinio sugadinimo, atsakovė OOO „AV-Logistic“ privalės atlyginti padarytą žalą. Taip pat ieškovė pasiūlė atsakovei OOO „AV- Logistic“ kreiptis į draudimo bendrovę ir pranešti apie draudiminį atvejį.
2017 m. birželio 22 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) pateikė OOO „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją Nr. 2206/17/1a, dėl nuostolių kompensavimo sugadinus krovinį 2097,03 Eur sumai. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) pretenzijoje nurodė, kad pagal 2014 m. sausio 29 d. transporto ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) priėmė pervežimui OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjo) krovinį, vežamą pagal 2017 m. birželio 6 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo supakuotas į popierinius maišus po 25,00 kg kiekvienas, ir sudėtas ant padėklų su elastine plėvele. Perkrovimo punkte padėklų išorinėje pusėje pažeidimų nebuvo užfiksuota. Atvykus į OOO „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlį (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo pranešta apie kokius nors pakuočių pažeidimus arba trūkumus. 2017 m. birželio 3 d. priimant krovinį OOO „AV-Logistic“, ant padėklo su prekėmis, t. y. garstyčių milteliais, pakavimo plėvelės buvo aptiktas vanduo. Išpakuojant padėklą buvo aptikta, kad 30 maišų pakuotės yra sudrėkusios, t. y. brokuotos. Esant tokiems pažeidimams minėtos prekės negali būti vėliau realizuojamos. Atsižvelgiant į tai, OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas), vadovaudamasi tarp OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) sudarytos sutarties 7 punktu, prašė OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) kompensuoti 2097,03 nuostolių.
2017 m. liepos 4 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) pateikė dar vieną pretenziją Nr. DLG170714-01, ieškovei UAB „DLG“, kurioje nurodė, kad ieškovė UAB „DLG“ pagal CMR 17 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, yra atsakinga už krovinio sugadinimą, todėl ieškovė UAB „DLG“ turi atlyginti 2097,03 Eur nuostolių sumą.
2017 m. liepos 14 d. ieškovė UAB „DLG“ išsiuntė pakartotinę pretenziją Nr. DLG170714-01, atsakovei OOO „AV-Logistic“ dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su atsakovės OOO „AV-Logistic“ draudiko eksperto ataskaita, kadangi iškraunant krovinį, vanduo/kondensatas buvo aptiktas ant krovinio, t. y. garstyčių miltelių, pakavimo plėvelės, t. y. išorinėje krovinio polietileninės pakuotės pusėje, ką ir užfiksavo krovinio gavėjas. Vadinasi, kondensatas susiformavo būtent vežėjo transporto priemonės viduje, nusistovėjo ant išorinės krovinio polietileninės pakuotės pusės ir pateko į pakavimo plėvelės vidų, dėl ko sudrėko popieriniai maišai ir sugedo krovinys. Dėl to, kad krovinys buvo sugadintas transportuojant ir dėl vežėjo (atsakovės) kaltės, vežėjas (atsakovė) OOO „AV-Logistic“ visiškai atsako už krovinio sugadinimą ir privalo atlyginti 2097,03 Eur nuostolius.
2017 m. liepos 17 d. atsakovė OOO „AV-Logistic“ pateikė ieškovei atsiliepimą Nr. 02-01/45, į ieškovės UAB „DLG“ 2017 m. liepos 14 d. pakartotinę pretenziją Nr. DLG170714-01, dėl krovinio apgadinimo ir žalos atlyginimo. Atsakovė „AV-Logistic“ atsiliepime nurodė, kad 2017 m. birželio 13 d. iškraunant automobilį OOO „AV-Logistic“, sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo surašytas aktas Nr. B515-in, kuriame nurodyta, kad „Iškraunant automobilį Nr. (duomenys neskelbtini), OOO „(duomenys neskelbtini)“, pagal paraišką Nr. 515, vienoje paletėje Mustard Flour 101#101 maišuose, po pakavimo plėvele, aptiktas vanduo“, su vairuotojo pastaba „Tentas pažeidimų neturi, grindys sausos“. 2017 m. birželio 15 d. pagal minėtą faktą nepriklausomas ekspertas atliko krovinio ir puspriekabės apžiūrą bei surašė eksperto ataskaitą Nr. IS17061. Pagal minėtą ataskaitą, puspriekabės krovinių skyriaus patikra nenustatė tento pažeidimų, skylių, dėmių; vidinis tento paviršius ir grindys buvo sausi, neturėjo pratekėjimo požymių; patikslinta, kad kondensatas buvo aptiktas vidinėje pakavimo plėvelės pusėje; padaryta išvada apie tai, kad krovinio sugadinimas įvyko formuojant partiją transportavimui arba transportuojant dėl oro kondensacijos proceso. Esant minėtoms aplinkybėms, nuostolis (jei toks buvo) susijęs išimtinai su krovinio savybėmis, jo supakavimu, jo paruošimo išsiuntimui sąlygomis ir, galimai, oro sąlygomis transportavimo metu bei atitinkamai jokio santykio su vežėja (su atsakove) OOO „AV-Logistic“, neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją dėl 2084,19 Eur nuostolių atlyginimo.
2018 m. gegužės 21 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) pateikė pakartotinę pretenziją Nr. 2105, dėl nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą 2084,19 Eur sumai pradiniam vežėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) pretenzijoje nurodė, kad pagal 2014 m. sausio 29 d. transporto ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), OOO „(duomenys neskelbtini)“ priėmė pervežimui gavėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“ krovinį, vežamą pagal 2017 m. birželio 6 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo supakuotas į popierinius maišus po 25,00 kg kiekvienas, ir sudėtas ant padėklu su elastine plėvele. Perkrovimo punkte padėklų išorinėje pusėje pažeidimų nebuvo užfiksuota. Atvykus į OOO „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlį (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo pranešta apie kokius nors pakuočių pažeidimus arba trūkumus. 2017 m. birželio 13 d. priimant krovinį OOO „AV-Logistic“, ant padėklo su prekėmis, t. y. garstyčių milteliais, pakavimo plėvelės buvo aptiktas vanduo. Išpakuojant padėklą buvo aptikta, kad 30 maišų pakuotės yra sudrėkusios. Pažeidimas įvyko pervežimo metu. Esant tokiems pažeidimams minėtos prekės negali būti vėliau realizuojamos. Atsižvelgiant į tai, OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) turi kompensuoti OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) 2084,19 nuostolių.
2018 m. birželio 11 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) pateikė ieškovei UAB „DLG“ pretenziją Nr. 110618-01, dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad ieškovė UAB „DLG“ pagal CMR 17 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, yra atsakinga už krovinio sugadinimą, todėl ieškovė UAB „DLG“ turi atlyginti 2084,19 Eur nuostolių sumą. OOO „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pažymėjo, kad atlyginio krovinio gavėjui nuostolių sumą, kurią sudaro 2084,19 Eur suma.
2018 m. birželio 7 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškimu Nr. 07/18-II, kreipėsi į gavėją OOO „(duomenys neskelbtini)“. OOO „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad neneigia ir sutinka gavėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 2084,19 Eur nuostolius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gavėjas OOO „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas OOO „(duomenys neskelbtini)“ 5100,00 Eur sumą, prašo padaryti tarpusavio reikalavimų užskaitą. 2019 m. birželio 9 d. gavėjas OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktą, pagal kurį šalys įvykdė tarpusavio reikalavimų užskaitą 2084,19 Eur sumai ir pretenzijų viena kitai neturi.
2019 m. birželio 6 d. ieškovė UAB „DLG“ sumokėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradiniam vežėjui) 2084,19 Eur nuostolių.
Iš 2019 m. birželio 25 d. išvados dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/19/06/0031, matyti, kad buvo nustatomos transportavimo metu sugadinto krovinio (garstyčių miltelių) sugadinimo aplinkybės, priežastys bei nuostolio dydis. Išvadų dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/19/06/0031, 4 skyriuje (Įpakavimas ir sukrovimas) nurodyta, kad milteliai buvo supakuoti į popierinius maišus su vidiniu polietileniniu padengimu, maišai sukrauti ant padėklų ir apvynioti skaidria pakavimo plėvele (pav. 1 ir 2). Išvadų 9 skyriuje (Žalos atsiradimo priežastis) nurodyta, kad nesutinkama su nepriklausomų ekspertų iš SIA „Inter Survey“, surašytos preliminarios apžiūros ataskaitos Nr. IS17061, išvadomis, kadangi: 1) krovinio priėmimo vežti metu jokių pastabų dėl jo būklės nebuvo pareikšta; 2) produkto gamintojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad dėl mažo drėgmės lygio produkte ir jo įpakavimo būdo (popieriniai maišai su vidiniu polietileniniu padengimu) labai mažai tikėtina, kad iš pakuočių galėtų išsiskirti drėgmė; 3) drėgmės poveikio požymiai nėra tokio pobūdžio, kokie susidaro dėl kondensato ar drėgmės išsiskyrimo, kadangi vandens pėdsakai koncentruoti tam tikrose vietose (kondensato atveju drėgmė susikaupia mažesniu intensyvumu, tačiau per visą paviršių plotą. Vandens poveikis užfiksuotas viršutinėse sukrautų maišų eilėse. Drėgmei išsiskiriant iš produkto, procesai pradeda vykti paletės viduryje sukrautuose maišuose, kur yra mažiausia ventiliacija. Be to, tokiais atvejais drėgmės poveikio požymiai nėra panašūs į lokalų užpylimą. Drėgmė, kondensatas padengia visą plotą. Taip pat nurodyta, kad ekspertų D. G. ir V. P. nuomone, vanduo iš aplinkos prasiskverbė pro pakavimo plėvelės sujungimus (dėl ko pažeidimai koncentravosi tam tikrose vietose) ir popierinė maišų pakuotė sušlapo. Transportavimo metu vanduo, esantis išorinėje pakuotės pusėje galėjo išdžiūti, dėl ko esminiai pažeidimai pristačius krovinį buvo matomi tik vidinėje polietileninės pakuotės pusėje bei ant popierinės prekių pakuotės. Pagal pateiktą informaciją šis krovinys buvo pakrautas galinėje puspriekabės dalyje (šalia puspriekabės durų), dėl ko vanduo iš aplinkos galėjo prasiskverbti per nesandarumus, esančius tarp durų ir transporto priemonės kėbulo, nors ir akivaizdžių transporto priemonės defektų apžiūros metu užfiksuota nebuvo (krovinys buvo pristatytas 2017 m. birželio 13 d., o krovinio ir jį vežusių transporto priemonių apžiūra atlikta 2017 m. birželio 15 d.).
Iš 2017 m. birželio 14 d. preliminarios tyrimo ataskaitos Nr. IS17061, kurią atliko Inter Survey SIA ekspertė (inspektorė) G. A., ekspertė (inspektorė) užfiksavo, jog garstyčių miltai buvo supakuoti popieriniuose maišuose, 25,00 kg maiše. Maišai, 40 vnt., buvo sukrauti ant medinio padėklo skersai; visas krovinys buvo suvyniotas į polietileno plėvelę (skyrius „Pakuotės“). Ekspertė (inspektorė) ataskaitoje nurodė, kad atskira garstyčių miltų krovinio pakuotė – popieriniai maišai – turėjo vandens poveikio požymius, t. y. pakuotės medžiaga buvo gofruota, grublėta; sumažėjo popieriaus stiprumas, tvirtumas, maišų paviršius buvo raukšlėtas (skyrius „Žalos aprašymas“). Ekspertė (inspektorė) ataskaitoje taip pat nurodė, kad apžiūrėjus priekabą iš išorės ir iš vidaus bei jos tentą, nebuvo nustatyta reikšmingų tento pažeidimų, jokių skylių, nudžiūvusių dėmių ir netinkamų lopų. Vidinis tento pusių paviršius ir priekabos grindys buvo sausi, nebuvo jokių nuotėkio požymių (skyrius „Transporto priemonės patikros rezultatai“). Konstatuojamoje dalyje ekspertė (inspektorė) nurodė, kad nuostolių priežastis yra žala, kurią krovinys patyrė dėl vandens poveikio. Tačiau pagal pateiktas nuotraukas vandens kondensatas buvo rastas polietileno pakavimo plėvelės vidinėje pusėje, o patikrinus priekabą, priekabos viduje nebuvo nustatyta jokių nutekėjimų. Atsižvelgiant į tai, ekspertė (inspektorė) padarė išvadą, kad krovinys sudrėko arba formuojant (pakuojant) vienetinį krovinį arba jį gabenant dėl gaminio rasojimo, šlapiavimo (skyrius „Nuostolių priežastis).
Dėl atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybės (ne) buvimo ir atleidimo nuo atsakomybės.
CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis numato, jog „Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėja ir gavėja yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės“. Šiuo atveju teigtina ir šalys neginčija, jog ieškovė UAB „DLG“ ir atsakovė OOO „AV-Logistic“ pagal 2017 m. birželio 6 d. Krovinio vienkartinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra CMR konvencijos narės, ir tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma CMR konvencija.
Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.K-3-227/2012).
Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalį, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.
Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčytina, kad 2017 m. birželio 6 d. ieškovė UAB „DLG“ ir atsakovė OOO „AV-Logistic“ sudarė Krovinio vienkartinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį, t. y. 40 maišų garstyčių iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), o ieškovė UAB „DLG“ įsipareigojo sumokėti 1350,00 Eur sumą atsakovei už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad Krovinio vienkartinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 16 punkte, šalys susitarė, kad vežėjas privalo kontroliuoti krovinio pakuotę, pakrovimą, pritvirtinimą, svorį, vietų skaičių ir krovinio paskirstymą pagal ašis. Vežėjas visiškai atsako už krovinį (pagal rinkos kainą) ir įsipareigoja kompensuoti užsakovui padarytą žalą praradus (dalinai sugadinus) krovinį pervežimo metu, t. y. buvo susitarta dėl vežėjo atsakomybės, nors tokią vežėjo atsakomybę tiesiogiai nustato CMR konvencija.
Taip pat nustatyta ir neginčytina, kad 2017 m. birželio 13 d. krovinys (40 maišų garstyčių) buvo pristatyti gavėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“ į CMR važtaraštyje nurodytą iškrovimo vietą. Tačiau pristačius ir iškrovus krovinį buvo nustatyta, jog yra 30 brokuotų maišų, dėl ko buvo sudarytas 2017 m. birželio 13 d. aktas Nr. B515-in, su kuriuo vairuotojas buvo supažindintas, o CMR važtaraštyje įrašytos pastabos dėl krovinio trūkumų (CMR 14 ir 20 punktai). Minėtame 2017 m. birželio 13 d. akte apie nustatytą kiekio ir kokybės neatitikimą priimant prekes – materialines vertybes Nr. B515-in, užfiksuota 30 brokuotų maišų. Taip pat pažymėta, kad iškraunant OOO „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paraišką 515, ant vieno padėklo su maišais Mustard Flour 101#101 ant pakavimo plėvelės aptiktas vanduo. Po padėklų išrinkimo nustatyta, kad popierinė 30 maišų pakuotė drėgna. Vairuotojo paaiškinimas: tentas nepažeistas, grindys sausos.
Pažymėtina, kad Krovinio vienkartinio pervežimo sutartimi šalys neaptarė jokių specialiųjų reikalavimų krovinio pervežimui, o tik nurodė, kad vežėja (atsakovė) turi turėti su savimi TIR knygelę ir prekių tvirtinimo diržų komplektą. Papildomas pakrovimas arba perkrovimas draudžiamas. Vairuotojas turi būti pastoviai pasiekiamas ryšio priemonėmis ir turi informuoti užsakovą apie kiekvieną pradedamą ar užbaigiamą procesą (pakrovimą, atvykimą, muitinimą, sienos kirtimą). Atkreiptinas dėmesys, jog šalys nenumatė ir specialių nurodymų užsakyme dėl krovinio būklės (sausas, šlapias), įpakavimo, pakrovimo, gabenimo, iškrovimo ir pan. sąlygų. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad ant garstyčių maišų buvo etiketės su ženklinimu, kuriame buvo nurodyta pagaminimo data, saugojimo terminas, saugojimo (laikymo) sąlygos, svoris, partijos numeris, galiojimo laikas, sudėtis, gamintojas, pretenzijų adresas (2017 m. birželio 15 d. apžiūros aktas, 2019 m. birželio 25 d. išvada dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/19/06/0031, 5 skyrius „Ženklinimas ir žymėjimas“). Remiantis nurodytu bei 2017 m. birželio 6 d. Krovinio vienkartinio pervežimo sutartimi, teigtina, kad nei krovinio pervežimo užsakyme, nei CMR važtaraštyje, vežėjai (atsakovei) nebuvo nurodyta (suteikta informacija), jog krovinys yra jautrus drėgmei, t. y. nebuvo pateikta informacija apie šią krovinio savybę.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių, kad vežėjos (atsakovės) pristatytas krovinys į CMR važtaraštyje nurodytą pristatymo vietą, buvo pažeistas. Taip pat šalys nenurodė ir teismas nenustatė, kad buvo pažeista CMR konvencijos 30 straipsnyje nustatyta tvarka dėl reklamacijos (pretenzijos) pateikimo atsakovei dėl krovinio sugadinimo. Tačiau šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė, kaip vežėja, yra atsakinga už tai, jog buvo pristatytas sugadintas krovinys, t. y. už pristatytus 30 brokuotų maišų garstyčių iš 40 maišų.
Ieškovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad atsakovė, būdama faktinė krovinio vežėja, yra atsakinga už krovinio sugadinimą, kadangi CMR važtaraštyje nėra atsakovės kaip vežėjos pastabų dėl krovinio pakuotės būklės, todėl laikytina, kad atsakovė priėmė tinkamai supakuotą ir sausą krovinį. Atsakovei, kaip vežėjai, tenka atsakomybė už patirtus nuostolius dėl gabento krovinio dalies sugadinimo. Todėl, ieškovės teigimu, šiuo atveju galioja atsakovės atsakomybės už krovinio neišsaugojimą prezumpcija, kadangi atsakovė šios prezumpcijos iki šiol nepaneigė. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovės atsakomybę už sugadintą krovinį pagrindžia ir 2019 m. birželio 25 d. išvada dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/19/06/0031, kadangi ekspertų nuomone, maišai su garstyčių milteliais sudrėko dėl vandens iš aplinkos prasiskverbimo pro pakavimo plėvelės sujungimus, dėl ko popierinė maišų pakuotė sušlapo. Tuo tarpu atsakovė OOO „AV-Logistic“ laikėsi pozicijos, kad atsakovė, kaip vežėja, nėra atsakinga už sugadintą krovinį, kadangi ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl atsakovės veiksmų buvo sugadintas krovinys. Atsakovės teigimu, vienintelė galima išvada/versija, kad krovinys sudrėko susidarius ant jo kondensatui, galimai dėl produkto (garstyčių miltelių) savybių, drėgmės kiekio pačiame produkte, krovinio ir išorės temperatūrų skirtumo, dėl ko galėjo susidaryti kondensatas tarp popierinių maišų ir plėvelės, kuria buvo apsukti maišai. Todėl atsakovė nėra atsakinga už aplinkybes, kurių ji negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybės, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsnis), todėl vežėjas, teigiantis, kad jis nėra atsakingas už sugadintą krovinį ir neturintis atlyginti gavėjo patirtų nuostolių, turi paneigti CMR konvencijoje įtvirtintą prezumpciją.
Šios nagrinėjamos bylos kontekste teigtina, kad atsakovė, kaip vežėja, paneigė CMR konvencijoje įtvirtintą prezumpciją ir pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia atleisti atsakovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės už sugadintą krovinį. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės vairuotojo pastabų/aplinkybių, kad pristačius krovinį ir apžiūrėjus priekabą, nebuvo nustatyti priekabos tento pažeidimai, o priekabos grindys buvo sausos. Taip pat ieškovė nepaneigė 2017 m. birželio 14 d. preliminarios tyrimo ataskaitos Nr. IS17061, kurią užsakė atsakovės draudikas (duomenys neskelbtini), veikiantį (duomenys neskelbtini), nustatytų aplinkybių, jog nebuvo nustatyta tento pažeidimų, jokių skylių, nudžiūvusių dėmių, nuotėkio požymių ir netinkamų lopų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės draudiko užsakyta tyrimo ataskaita buvo parengta 2017 m. birželio 14 d., t. y. sekančią dieną po krovinio pristatymo dienos. Šalys neginčija, jog krovinys buvo pažeistas ir sugadintas dėl vandens poveikio, tačiau teismo vertinimu, vandens atsiradimo priežastį lėmė ne priekabos trūkumai ar vežėjos, kaip atsakovės, veiksmai, o paties krovinio įpakavimas, dėl kurio, labai tikėtina, susidarė kondensatas. Iš byloje esančių nuotraukų ir duomenų matyti, kad krovinys (garstyčių miltelių maišai) buvo sudėti ant dviejų paliečių po 20 vnt. maišų. Taip pat matyti, kad krovinio viršus buvo uždengtas polietileno plėvele, o vėliau paletės apvyniotas pakavimo plėvele, siekiant sutvirtinti krovinį ant palečių. Ieškovė nurodė, kad buvo nustatyta 30 brokuotų maišų, tačiau nenurodė kiek ant kiekvienos paletės buvo tiksliai brokuotų maišų, todėl teigtina, kad yra galimi du variantai: 1) kiekvienoje paletėje buvo po 15 vnt. brokuotų maišų; arba 2) vienoje paletėje buvo nustatyta 20 vnt. brokuotų maišų, o kitoje 10 vnt. maišų. Ieškovė taip pat nurodė, kad vandens poveikio daugiausia užfiksuota ant viršutinių maišų, t. y. ant tų, kurie buvo uždengti tiek polietileno plėvele, tiek apvynioti pakavimo plėvele. Pažymėtina, kad krovinys buvo gabenamas šiltuoju laikotarpiu, t. y. birželio mėnesį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vienoje iš ieškovės pateiktų nuotraukų (ieškinio priedai Nr. 3, pirma nuotrauka), yra akivaizdžiai matoma, kad vidinėje polietileno plėvelėje yra žymus vandens susikaupimas – kondensatas (rasojimas). Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad krovinys buvo pažeistas dėl susidariusio kondensato (rasojimo), kadangi krovinys (40 vnt. garstyčių miltelių maišų) buvo apvyniotas tiek polietileno plėvele, tiek pakavimo plėvele, kas apribojo vežamo krovinio vėdinimą, krovinys buvo vežamas šiltuoju metu (birželio mėnesį), krovinys buvo gabenamas iš vienos šalies į kitą ((duomenys neskelbtini)), atstumas tarp pakrovimo ir iškrovimo vietos apytiksliai yra 1010,00 km., krovinys buvo gabenamas maždaug 7 (septynias) dienas. Nors ieškovė nurodė, kad buvo sugadintas ne visas krovinys, o 30 vnt. garstyčių miltelių maišų, o labiau vandens buvo paveikti viršuje esantys maišai, tačiau minėtos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, leidžia manyti, kad krovinys buvo pažeistas būtent dėl kondensato (rasojimo), kadangi palečių apačia (dugnas) nebuvo apvyniotas plėvele, kai tuo tarpu viršus buvo dvigubai apsaugotas, todėl apačioje (dugne) galėto būti užtikrintas geresnis vėdinimas.
Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės pateiktą 2019 m. birželio 25 d. išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/19/06/0031, kadangi ieškovė siekdama nustatyti sudrėkimo aplinkybes, tik po dviejų metų kreipėsi į ekspertus ir ekspertinę įstaigą, kaip tuo tarpu atsakovės draudiko užsakytas tyrimas buvo atliktas sekančią dieną po krovinio pristatymo. Be to, atsakovės draudiko samdyti ekspertai tiesiogiai dalyvavo priekabos, krovinio apžiūroje, kai tuo tarpu ieškovės samdyti ekspertai rengė savo išvadą analizuodami jiems pateiktus dokumentus, nuotraukas ir pan.
Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPM konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.K-3-227/2012). Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina. Šiuo atveju teigtina, kad priimdamas krovinį atsakovės vežėjas (vilkiko vairuotojas) iš (duomenys neskelbtini), esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, nenurodė jokių pastabų dėl krovinio pakuotės būklės CMR važtaraštyje, kadangi tokių nebuvo nustatęs. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Krovinys buvo supakuotas, apvyniotas tiek polietileno plėvele, tiek pakavimo plėvele. Teismas pažymi, kad vežėjas nėra atsakingas už krovinio tinkamą įpakavimą, kadangi tai yra siuntėjo pareiga, jeigu sutartimi nebuvo susitarta kitaip. Be to, teismas nustatė, kad krovinys, labai tikėtina, buvo apgadintas dėl susidariusio kondensato (rasojimo).
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kadangi pateiktas gabenti krovinys buvo supakuotas taip, jog įpakavimas sudarė sąlygas susidaryti kondensatui, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vežėjai (atsakovei) taikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios arba ribojančios jo civilinę atsakomybę, o būtent CMR 17 straipsnio 2 dalis, t. y. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovė nėra atsakinga už sugadintą krovinį, kadangi kondensato atsiradimą lėmė krovinio įpakavimas ir šių aplinkybių vežėja (atsakovė) negalėjo išvengti, nes ieškovė ir atsakovė nebuvo susitariusios, kad krovinys būtų vežamas specialiomis sąlygomis (su priekaba, kurioje galėtų būti reguliuojama temperatūra ir pan.,), atsakovė nebuvo informuota, kad krovinys yra jautrus drėgmei ir todėl galėjo imtis kokių nors papildomų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dėl 2084,19 Eur nuostolių ir 226,40 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės atmestinas, kadangi atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.
Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl ieškinio senaties.
Taip pat pažymėtina, kad šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo keliamas klausimas dėl senaties taikymo pagal CMR konvenciją, todėl teismas taip pat pasisakys dėl minėtos aplinkybės.
Atsakovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis), baigėsi 2018 m. birželio 14 d. Ieškovė 2017 m. liepos 14 d. pateikė pretenziją, tačiau atsakovė savo nesutikimą ieškovei išsiuntė 2017 m. liepos 17 d., todėl ieškovė ieškinį vėliausiai galėjo pareikšti 2018 m. birželio 18 d. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog į krovinio pervežimo dalyvių grandinę ji įstojo pagal naujai išduotą CMR važtaraštį, todėl negalima teigti, jog vežimas buvo vykdomas pagal vienintelę sutartį, dėl ko netaikytinos CMR konvencijos VI skyriaus, t. y. ir 39 straipsnio nuostatos. Todėl remiantis CMR konvencijos bendra ieškinio senatį reglamentuojančia norma – 32 straipsniu ieškinio senaties pradžia – krovinio pristatymo diena yra 2017 m. birželio 13 d. ir 1 metų senaties terminas yra praleistas.
Ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuostolius OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradiniam vežėjui) atlygino 2019 m. birželio 6 d. ir nuo tada pagal CMR konvencijos 3 ir 17, 32, 39 straipsnių nuostatas turi būti skaičiuojamas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris baigiasi tik 2020 m. birželio 6 d.
Remiantis CMR konvencijos 3 straipsniu, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.
Pagal CMR konvencijos 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir turi būti remiamasi CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalimi. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog siekiant taikyti CMR konvencijos VI skyriaus nuostatas, turi būti nustatyta, ar buvo sudaryta „vienintelė sutartis“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) 2014 m. sausio 29 d. sudarė transporto ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) priėmė pervežimui OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjo) krovinį, vežamą pagal 2017 m. birželio 6 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė UAB „DLG“ įsipareigojo OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradiniam vežėjui) nugabenti krovinį maršrutu: Prancūzija, Lenkija, Ispanija, Olandija, Lietuva – Rusija. 2017 m. birželio 6 d. UAB „DLG“ ir OOO „AV-Logistic“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Krovinio vienkartinio pervežimo, pagal kurią OOO „AV-Logistic“ įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas), nei OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis vežėjas) nežinojo apie kitus vežime dalyvavusius asmenis, t. y. apie ieškovė UAB „DLG“ ir atsakovę OOO „AV-Logistic“. Be to, atsakovė OOO „AV-Logistic“ nebuvo įsipareigojusi OOO „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjui) ar OOO „(duomenys neskelbtini)“ (pradiniam vežėjui) savo vardu ir rizika vežti krovinio, todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog buvo sudarytos skirtingos (kelios) vežimo sutartys, su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos.
Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė į atsakovę su pretenzijomis kreipėsi 2 (du) kartus – 2017 m. birželio 14 d. ieškovė UAB „DLG“ išsiuntė pretenziją Nr. DLG170614-01, atsakovei OOO „AV-Logistic“ dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo, ir 2017 m. liepos 14 d. ieškovė UAB „DLG“ išsiuntė pakartotinę pretenziją Nr. DLG170714-01, atsakovei OOO „AV-Logistic“ dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių atlyginimo.
2017 m. liepos 17 d. atsakovė OOO „AV-Logistic“ pateikė ieškovei raštą į ieškovės siųstą 2017 m. liepos 14 d. pakartotinę pretenziją. Atsakovė minėtame rašte nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės pateiktos pretenzijos, kadangi ne dėl atsakovės veiksmų buvo sugadintas krovinys. Daugiau ieškovė į atsakovę su pretenzijomis nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teigtina ir sutiktina su atsakove, kad ieškinys pareikštas praleidus 1 (vienerių) metų ieškinio senatį, kuris pagal teismo skaičiavimus, atsižvelgiant į tai, kad buvo teikiamos dvi pretenzijos, pasibaigė 2018 m. liepos 18 d. (pirminė pretenzija atsakovei buvo išsiųsta 2017 m. birželio 14 d., pakartotinė pretenzija atsakovei išsiųsta 2017 m. liepos 14 d., o atsakovė raštu ieškovės pakartotinę pretenziją raštu atmetė 2017 m. liepos 17 d.), o ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2019 m. rugsėjo 17 d. Remiantis nurodytu, ieškovės ieškinys taip pat atmestinas ir tuo pagrindu, kad yra praleista ieškinio senatis ir atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 1890,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (80,00 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų ir 1810,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų), kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė dėl jų dydžio nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovei priteisiamos jos patirtos 1890,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), CPK 92 straipsnis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DLG“, į. k. 126004149, 1890,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės OOO „AV-Logistic“, į. k. 6027134877, naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas