Civilinė byla Nr. e2-350-940/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05356-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.; 2.3.1.2.5.; 2.3.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.5.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.1.; 3.1.7.5.;

 (S)

3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.   

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei,

dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,

nedalyvaujant atsakovui N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui N. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė J. Ž. prašo: 1) priteisti iš atsakovo N. M. sūnui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 248,5 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį į infliacija; 2) nustatyti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. Ž.; 3) nustatyti, kad atsakovas N. M. bendrauja ir dalyvauja sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, jį lanko tik tėvui ir vaikui būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norus ir jo sveikatos stovį; 4) priteisti iš atsakovo valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Šalys kartu gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur ir gimė jų vaikai, santuoka nesudaryta. Šalių santykiams pablogėjus, ieškovė su vaiku K. M. grįžo į Panevėžį. Atsakovas sūnų J. M. prieš ieškovės valią ir jai nepranešęs išsivežė į Filipinų Respubliką.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad sūnus K. nuo gimimo gyveno su ja, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas tėvo pareigas vykdo netinkamai, jis smurtavo prieš ieškovę, riboja jos bendravimą su sūnumi J., nesirūpina vaiku K., neteikia jam išlaikymo, todėl ieškovė prašo sūnaus K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

4.       Ieškovė nurodė, jog kiekvieną mėnesį gauna 73,50 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d.) vaiko pinigus. Neįgalumas yra pasibaigęs, šiuo metu tvarkomi dokumentai. K. M. išlaidos vienam mėnesiui sudaro: maistas – 200 Eur; drabužiai, batai – 80 Eur; vaistai, vitaminai – 30 Eur; higienos priemonės – 30 Eur; mokymo priemonės – 50 Eur; kultūrinai renginiai – 50 Eur; telefonas, internetas – 14 Eur; akinių rėmai – 13 Eur; komunaliniai patarnavimai ir kitų gyvenamosios patalpos dalies mokesčiai – 30 Eur. Iš viso vidutinių poreikių patenkinimui vaikui reikia apie 500 Eur.

5.       Ieškovė neprieštarauja, kad vaiko tėvas N. M. bendrautų ir dalyvautų sūnaus K. M. auklėjime, tačiau tik tėvui ir vaikui būnant Lietuvoje ir dalyvaujant jai, atsižvelgiant į vaiko norus ir jo sveikatos stovį.

6.       Atsakovas N. M. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nėra pateikęs. Procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovui, vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, tačiau atsakovas atsisakė juos priimti ir pripažinti. 

7.       Atsakovo atsisakymas priimti procesinius dokumentus vertintinas, kaip teisminės gynybos atsisakymas ir laikytina, jog atsakovas apie bylos nagrinėjimą yra informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

8.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui sudarytos puikios gyvenimui, lavinimuisi ir laisvalaikiui sąlygos. Nepilnametis prisirišę prie ieškovės, ją su sūnumi sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Berniukas prisimena savo tėtį, tačiau tarp atsakovo ir sūnaus nėra susiformavęs ir išlikęs stiprus emocinis ryšys, K. jis kelia baimę. Skyriaus vertinimu, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas bendravimas su motina. Atsakovas gyvena užsienyje ir nebendrauja, nepalaiko santykio su K. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę (mišrūs specifiniai raidos sutrikimai), jam yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Skyrius neturi duomenų, kad dabartinėje nepilnamečio K. gyvenamojoje vietoje su motina aplinka vaikui būtų tapusi nebesaugi. Todėl Skyrius rekomenduoja nepilnamečio K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. Ž..

9.       Skyrius sutinka, jog atsakovo ir sūnaus K. bendravimo tvarka būtų nustatyta tik Lietuvoje. Atsakovas nėra rūpestingas, savo pareigas vykdantis tėvas vaiko atžvilgiu ir negeba užtikrinti geriausių savo vaiko interesų. Skyriaus manymu, tikslinga būtų labiau apibrėžti bendravimo tvarkos sąlygas, atsakovui esant Lietuvoje, kuomet pasiimtų sūnų bendravimui. Skyrius rekomenduoja bendravimo tvarką papildyti sąlyga, kad atsakovui būnant Lietuvoje, N. M. su sūnumi bendrautų jį pasiimdamas iš gyvenamosios vietos po vaiko ugdymosi proceso ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Kuomet vaikas nesiugdo, vaiką pasiimant 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Taip pat tikslinga būtų nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis per pasirinktas bendravimui skirtas platformas.

10.       Ieškovės indėlis į sūnaus gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene sūnaus buitimi, sveikata, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiktų savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti 248,50 Eur dydžio sūnui K. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

11.       Ieškovė J. Ž. ir atsakovas N. M. yra nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

12.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

   Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13.       Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neišreiškė. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

14.       Ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, ji yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Atsakovas su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, išlaikymo neteikia.

15.       Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove J. Ž. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168, 3.169, 3.174 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

16.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu.

17.       Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. M. naudai priteisti 248,50 Eur dydžio išlaikymą. Duomenų, kad atsakovas gera valia teiktų išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M., byloje nėra.

18.       K. M. yra mokyklinio amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Šalys turi dar vieną nepilnametį vaiką J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su atsakovu (tėvu).

19.       Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, ugdymo priemonėms ir lavinimui. Atsakovas neginčijo vaiko poreikių dydžio. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta artima 500 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui, įvertinant ir jo amžių ((duomenys neskelbtini)) bei turimus sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)), specialiuosius poreikius, pragyvenimo lygį yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai).  

20.       Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo registruotino turto ieškovė neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1 100,00 Eur dydžio atlyginimą neatskaičius mokesčių. Taip pat ieškovė gauna valstybės mokamą universalią išmoką vaikui. Šalpos (neįgalumo) išmoka šiuo metu vaikui nėra mokama, nes pasibaigęs neįgalumas.  

21.       Atsakovas N. M. duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Patikrinus viešųjų registrų duomenis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto neturi, atsakovas pagal darbo sutartis nedirba, darbo užmokestis, pensijos, pašalpos, kompensacijos jam nėra mokamos. Atsakovui neteikiant byloje įrodymų, atsakovo gaunamų pajamų dydis nenustatytas. Įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką K. M., teismui nepateikta (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

22.       Teismas pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Byloje nėra duomenų apie ribotą ieškovės ir atsakovo darbingumą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, todėl pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra lygūs pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų išlaikymui.

23.       Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

24.       Vadovaujantis išdėstytu ir išimtinai vaiko interesais iš atsakovo N. M. priteisintas 250 Eur dydžio išlaikymas (ieškovė prašė priteisti išlaikymą po 248,50 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 12 d.), iki sūnaus pilnametystės (CPK 185 straipsnis). Tokią teisę viršyti pareikštus reikalavimus teismui suteikia CPK 376 straipsnio 3 dalis.

25.       Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju, nors ieškovei yra mokama universali išmoka už vaiką (73,50 Eur), nėra pagrindo spręsti, kad nepilnamečiui vaikui priteistina 250 Eur išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinkanti proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26.       Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

27.       Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

28.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo

29.       CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

30.       Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas N. M. bendrauja ir dalyvauja sūnaus K. M. auklėjime, jį lanko tik tėvui ir vaikui būnant Lietuvoje, dalyvaujant jai ir atsižvelgiant į vaiko norus ir jo sveikatos stovį.

32.       Dėl turimų sveikatos sutrikimų vaikui ypatingai reikalingas pastovumas, stabilumas. Bylos duomenimis vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, šiuo metu sūnus ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse. Pagrindo išvadai, kad atsakovas deda maksimalias pastangas, kad palaikytų ryšį su sūnumi nėra. Priešingai, byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus K. auklėjimo ir tėvų valdžios panaudojimo vaiko interesais.

33.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos pateiktas rekomendacijas, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka iš esmės atitinka atsakovo ir vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės pateikta bendravimo tvarka, ją patikslinant ir nustatant, jog vaiko tėvas N. M. bendrauja su sūnumi K. M. dalyvaujant vaiko motinai, esant tėvui ir vaikui Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą vaiko emocinę ir psichologinę būseną, abiejų šalių išankstiniu (ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutarimu vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat nustatytina, kad tėvas turi teisę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis darbo dienomis laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), ne darbo dienomis ir savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. (Lietuvos laiku), atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove.

34.       Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

36.       Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 256,00 Eur žyminis mokestis (94,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 94,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 68,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), 565,72 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 9,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios tenkinus ieškinį valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 12 d.), iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 

Ieškovę J. Ž. paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo N. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. M. tvarką, pagal kurią:

-       N. M. bendrauja su sūnumi K. M. dalyvaujant vaiko motinai, esant tėvui ir vaikui Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą vaiko emocinę ir psichologinę būseną, abiejų tėvų išankstiniu (ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutarimu vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje;

-       Tėvas turi teisę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis darbo dienomis laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), ne darbo dienomis ir savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. (Lietuvos laiku), atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove.

            Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 256,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, 565,72 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 9,85 Eur (devynių eurų ir 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.   

Teisėja        Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė