Administracine
byla Nr.1-660-480 /11
Proceso
Nr.3-62-3-00153-2011-7
Procesinio
sprendimo kategorija 16.5
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. baland˛io 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teiseja
Albina Rimdeikate,
sekretoriaujant
Dianai Stimbirytei,
nedalyvaujant pareikejui A. B. ir
atsakovo Marijampoles pataisos namu atstovui,
raytinio
proceso tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo A.
B. skunda del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir
n
u s t a t e :
Pareikejas kreipesi i teisma, praydamas
priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 viso
sumoje 948,33 Lt. (b.l. 4-7).
Pareikejas skunde nurode, kad atsakovas jam
nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku bei virvaland˛iu nuo
2007-04-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 948,33 Lt neimoketo darbo
u˛mokescio skirtumas, kuri prao priteisti. Be to Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos
valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria
jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima
teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems
poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis
virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma
virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba,
prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies
nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba
bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui
konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms,
inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo
u˛mokescio mokejima.
Atsakovo atstovas i teismo posedi
neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta praneta tinkamai, byla nagrinetina
jam nedalyvaujant (ABTI 78 str.).
Skundas tenkintinas i dalies.
Pareikejas A. B. teismo
prao priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir
priemoku mokejima. Reikalavimas kyla i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo
parengtoje pa˛ymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31
pareikejui buvo neimoketa 394,65 Lt (394,65 Lt imoketina suma, 478,37 Lt
priskaiciuotina suma) priemoku ir priedu dalis, virijanti 70 procentu
pareigines algos (b.l. 13).
Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io
darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23
redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios
Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2
dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo
nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io
istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios
Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI
skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio
2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali
viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo
skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07
redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo,
pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos
sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu,
atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems
imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta
riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies
nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti
teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima
Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu
pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas,
analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti
valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba,
pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas
pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis
darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu
laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23
straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13,
2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi
buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti
prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose
del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti
situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti
koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos,
reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to
momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti
laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio
nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus,
iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004
K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos
komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. . v. Kauno rajono policijos komisariatas
idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo
ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje
byloje.
Kreipiantis i teisma
2011-02-23, pareikejas praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta
treju metu senaties termina pareikti reikalavimui del nesumoketos darbo
u˛mokescio dalies priteisimo u˛ 2007 metu baland˛io – gruod˛io menesius bei 2008m.
sausio men., 2008 m. vasario 01-22d., o atsakovas atsiliepime prao taikyti
senaties termina (b.l. 10-12).
Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad neimoketa darbo u˛mokescio dalis priteistina i atsakovo Marijampoles pataisos namu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005 bei 2010-06-07 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A662-1735/2010.
Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
Nustatytu
faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo praymas
del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, taciau tenkintinas i
dalies, priteistina 394,65 Lt (imoketina suma, priskaiciuotina suma – 478,37
Lt) neimoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31,
nes toks priteisimas neprietarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai,
kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo
santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip u˛ trejus metus.
Atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypatingai
svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama
vieninga linkme (prieingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu
asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pa˛ymi, kad Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje
Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai
˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti
pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas
pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip
pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 6
dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal ias
procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu
praymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju aliu padeti ir
kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), teismas konstatuoja,
kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88
str. 1 d. 2 p., teiseja
n
u s p r e n d ˛ i a:
Skunda
tenkinti i dalies.
Priteisti
pareikejui A. B. i atsakovo Marijampoles pataisos namu neimoketa 394,65 litu (imoketina suma, priskaiciuotina suma – 478,37
Lt) darbo u˛mokescio dali.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu
laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos
gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno
apygardos administracini teisma.
Teiseja
Albina
Rimdeikate