Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-6-109-2009].doc
Bylos nr.: 2A-6-109/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                   Civilinė byla Nr.2A-6-109/2009

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                 121.21; 30.4.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija  susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų  Raimondo Buzelio, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Dovilei  Stoškuvienei, dalyvaujant pareiškėjui  A. K., jo  atstovei advokatei Virginijai Limantienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto  savivaldybės  atstovei L. G., apeliacine  žodinio proceso tvarka išnagrinėjo  suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės  apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1669-435/2007  pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto  nustatymo ir praleisto  įstatymų  nustatyto termino   atnaujinimo,

              Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė : 

 

              Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1669-435/2007 patenkino pareiškėjo A. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą. Nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu atnaujino pareiškėjui A. K. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises įrodantį dokumentą į senelio J. K. turėtą turtą (duomenys neskelbtini), (buvusį 2), Kaune ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-kiemo rūsys, 210b, unikalus Nr. 1993-0031-8014, esantys 1993-0031-8025, registruoti 2006-11-17 turto patikėjimo teise  Kauno miesto savivaldybės vardu, statyti  1930 metais  ir pastatas (-ai) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5) nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031 priklausė nuosavybės teise  J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 163-166).

              Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atmesti, nes sprendimas priimtas netinkamai taikant  procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą (CPK 443-445 straipsniai) bei pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai), pareiškėjas praleido terminą dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į senelio  turtą padavimui be svarbių priežasčių, todėl juridinio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad  pareiškėjo motina E. V. 1991-12-28 buvo pateikusi prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. K. turėtą turtą, nurodydama turto adresą- (duomenys neskelbtini). Po E. V. mirties (1994-05-18), jos įpėdinis (sūnus) A. K. 1997-11-11 pateikė kitą prašymą grąžinti natūra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. 2000-02-10 prašyme pageidaujamo susigrąžinti turto adresas taip pat nurodytas- (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, visuose prie prašymų pateiktuose ir vėliau suinteresuoto asmens gautuose nuosavybės teisę patvirtinančiuose  dokumentuose buvo nurodyta, kad J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį  adresu (duomenys neskelbtini). Nei viename dokumente nenurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas protingai ir apdairiai pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, įrodančius buvusio turto savininko  nuosavybės teises į tokiu adresu esantį turtą, o pateikęs dokumentus, kuriuose buvo nurodytas kitoks turto  adresas (duomenys neskelbtini) ir nepateikęs duomenų apie turto adreso pasikeitimą nuo nacionalizacijos iki prašymo padavimo, negalėjo tikėtis, kad šių dokumentų pakanka. Pareiškėjas buvo ne kartą informuotas suinteresuoto asmens apie tai, kad tiek pagal pareiškėjo motinos E. V., tiek pagal paties A. K. pateiktus prašymus, kuriuose buvo nurodytas pageidaujamo susigražinti turto adresas-(duomenys neskelbtini), nėra  pateikta  dokumentų, vienareikšmiškai įrodančių pareiškėjo senelio J. K. nuosavybės  teises į turtą, esantį būtent šiuo adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra vienas iš rūšinių požymių (adresas), leidžiančių tą turtą identifikuoti. (b.l. 172-177).

Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą  prašė apeliacinį skundą atmesti, nes teismas  tinkamai įvertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Nurodė, kad  pareiškėjo  motina E. V. suinteresuoto asmens 1994-02-24 pranešimo negavo, nes    pranešimas buvo išsiųstas ne motinos  gyvenamosios vietos adresu.(b.l. 184). Byloje pateikti  rašytiniai  įrodymai bei liudytojos  D. S. parodymai  patvirtina, kad  jos senelis J. K. nuosavybės teise  turėjo turtą, kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini).

Apeliacinis skundas  atmestinas.

              Patikrinusi apeliacinio skundo  faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl  atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  Neatsižvelgdamas į  apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos  teismas taip pat patikrino, ar  nėra  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) Absoliučių  sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų  CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės  instancijos  teismas nenustatė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su   apeliacinio skundo argumentais ir štai dėl ko: 

              Kolegija pritaria apelianto apeliaciniame skunde  nurodytam motyvui, kad iš teismo sprendimo  motyvų matyti, jog skiriasi byloje  įrodinėtos faktinės aplinkybės dėl tam tikro turto valdymo nuosavybės teise ir teisminio nagrinėjimo  dalykas – teismo nustatytas faktas. Nustatyto fakto turinys leidžia manyti, kad J. K. priklausė ne tik pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5), nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031, bet ir pastatai  1A1/p ir  210b , esantys (duomenys neskelbtini), todėl  vykdant  sprendimą, gali kilti  abejonių dėl J. K. nuosavybės teise  priklausiusių pastatų skaičiaus bei jų buvimo vietos.

Teisminio nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, jog esminis dalykas, dėl kurio nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės pagal pateiktą prašymą ir dokumentus, yra nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti pageidaujamo susigrąžinti nekilnojamojo turto  adreso neatitikimai, todėl siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes bei nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 443 straipsnio 8 dalis, CPK 7 straipsnis), Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė  paskirti statinio projekto ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui Kęstučiui  Berteškai UAB ”Svertas”( 2 t. b.l.35-36).

              Ekspertas  davė  išvadą, kad : 1) pastatas –gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu  registruotas adresu  VĮ ”Registrų centro” duomenimis  (duomenys neskelbtini), yra vienas  ir tas  pats statinys minimas: 

  • 1941-01-04 nacionalizacijos akte Nr.1031 (pozicijos  Nr. 420);
  • Kauno miesto (duomenys neskelbtini) namų valdos  techninės apskaitos byloje ;
  • archyviniuose  dokumentuose, kurių  adresas nurodytas  (duomenys neskelbtini) (5), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
  • fiksuotas  pateiktose nuotraukose.

              2) Pastatas- kiemo rūsys, namų  valdos inventorizacijos plane pažymėtas šifru 2J0/b , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visa namų valda, šiuo metu registruota adresu: (duomenys neskelbtini),  patenka  į naujausiame topografiniame plane pažymėtas  J. K. nuosavybės   teise iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdyto  žemės  sklypo  ribas. Tai  leidžia daryti išvadą, kad šie  statiniai  taip pat  tapatūs (2 t. b.l. 52-59).

              Sutinkamai su  Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi,  valstybinių  archyvų pažymėjimai ir turto  nacionalizavimo aktai  yra tinkami  nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Įstatymo nustatytoms subjektinėms teisėms  įgyvendinti, todėl  teisėjų kolegija laiko pagrįstu apelianto  apeliacinio skundo argumentą, kad  tokio juridinio fakto pareiškėjui teismo  tvarka  nustatinėti nereikėjo. Nacionalizacijos aktas patvirtina, kad  pareiškėjo seneliui priklausė  pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Savivaldybė neginčija, jog  nacionalizacijos akto pagrindu, pareiškėjui neginčo tvarka  būtų atkurtos nuosavybės teisės, jeigu  prašyme atkurti nuosavybės teises jis būtų nurodęs  adresą (duomenys neskelbtini).  Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu, siekė nustatyti, kad  J. K. turėto iki nacionalizacijos išlikusio nekilnojamojo turto adresas, buvęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).    

              Dėl praleisto  įstatymų nustatyto termino

              Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas,  nustatydamas galutinius terminus, suteikė galimybę  juos praleidusiems asmenims,  turėjusiems teises  į nuosavybės teisių atkūrimą, šiuos terminus  atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokie terminai praleisti  dėl priežasčių, kurias  teismas pripažįsta svarbiomis. (2004 m. spalio 12 d. Įstatymo Nr. IX-2490, įsigaliojusio nuo 2004 m.  spalio  26 d.  10  straipsnio redakcija). Taigi  nuo 2004 m. spalio 26 d.  Lietuvos Respublikos Piliečių  nuosavybės  teisių  į išlikusį  nekilnojamąjį turtą  atkūrimo įstatyme nustatytas  dokumentų pateikimo  terminas tapo  atnaujinamuoju.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).

Apeliantas pirmiau apibrėžtų terminų atnaujinimo kontekste kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie  konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008).

              Pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas tyrė, jas vertino ir padarė išvadas, kurias nurodė sprendime. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškimas patenkintas pagrįstai. Pareiškėjas domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimu ir bendradarbiavo su savivaldybės atitinkama tarnyba. Invalidumo pažymėjimas (b.l. 91-93), epikrizė ( b.l. 94), patvirtina, kad dėl pareiškėjo ligos dokumentų rinkimas  buvo apsunkintas. Teismas  spręsdamas procesinių terminų atnaujinimo klausimą teisingai sprendime nurodė, kad pareiškėjo liga apsunkino  ne tik trūkstamų dokumentų pateikimą, bet ir suvokimą kaip toje situacijoje jis privalėtų pasielgti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 1991 m. jis turėjo  politraumą (gulėjo Švento  Jokūbo   reanimacijos skyriuje, buvo išsiliejęs kraujas  smegenyse,  serga epilepsija,  ištinka priepuoliai, turi antrą invalidumo grupę,  yra nedarbingas, nuo 1991 m.  be kitų asmenų palydos negalėjo važinėti į  Kauno m. savivaldybę, archyvus, registrų centrą. Iš byloje  esančių  rašytinių įrodymų matyti ( b.l. 137-140, 144), kad pareiškėjas yra sunkus ligonis. Kauno m. savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyrius  tik 2005-10-11 raštu Nr. 10-2 -3974 pranešė , kad VĮ Registrų centro Kauno filiale ir Kauno miesto  archyve nėra duomenų, kaip keitėsi 1941-01-04 nacionalizuotos namų valdos (duomenys neskelbtini) adresas, todėl  teismine tvarka įrodinėtinas 1941-01-04 aktu Nr. 1031 nacionalizuotos namų valdos dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).  Dėl virš nurodytų argumentų teismas pagrįstai pripažino svarbiomis termino procedūriniams veiksmams atlikti praleidimo priežastimis, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.  IX-2490 pareiškėjui A. K. atnaujino praleistą terminą  pateikti  nuosavybės teises įrodantį dokumentą į senelio J. K. turėtą turtą iki nacionalizacijos, tačiau remiantis  pareiškime nurodytomis  faktinėmis aplinkybėmis tiek teismas, tiek pareiškėjas neteisingai suformulavo nustatytą  juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas 1A1/p, unikalus Nr. 1993-0031-8014 ir pastatas-kiemo rūsys, 210b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti 2006-11-17 turto patikėjimo teise  Kauno miesto savivaldybės vardu, statyti  1930 metais  ir pastatas (-ai) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5) nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031 priklausė nuosavybės teise  J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 163-166).

 

 

              Dėl virš  nurodytų  argumentų teisėjų kolegija  sprendžia, kad  teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, tačiau  tikslintina  jo rezoliucinė  dalis- nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu  atnaujintinas pareiškėjui A. K. praleistas terminas dokumentų, patvirtinančių  nuosavybės teises į senelio  J. K. turėtą iki nacionalizacijos turtą, (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) padavimui.

              Nustatytinas  juridinę  reikšmę turintis faktas, kad  1941-01-04 nacionalizacijos aktu Nr. 1031 nacionalizuotos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusios namų valdos,  buvusios adresu: (duomenys neskelbtini), dabartinis  adresas yra (duomenys neskelbtini). (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas , CK 1.5 straipsnis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė V. Limantienė už pareiškėją 2007-09-19  kaip užstatą sumokėjo į teismo specialiąją  sąskaitą 1000 Lt ekspertizei atlikti (2 t.b.l.  38,39) bei pareiškėjas sumokėjo 100 Lt  žyminio mokesčio paduodant pareiškimą teismui (b.l. 5).

              CPK 443 straipsnio  6 dalis numato bendrą principą, kad  dalyvaujančių  byloje asmenų  bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose  ypatingosios teisenos tvarka, nėra  atlyginamos. Minėta  CPK norma numato ir keletą šios  taisyklės  išimčių, kurioms esant,  atsižvelgiant į byloje  dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba  byloje  dalyvaujančių asmenų  interesams, esant  priešingiems, į tai, kieno  interesas byloje buvo patenkintas , turėtos  bylinėjimosi išlaidos jiems gali  būti  padalinamos proporcingai arba jų atlyginimas  priteistas  iš dalyvavusio byloje  asmens, kurio pareiškimas atmestas.  

              Kadangi  dėl pareiškėjo netinkamai suformuluoto reikalavimo, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo  buvo paskirta ekspertizė ir šio teismo nutartimi  patikslinta pirmosios instancijos teismo priimto  sprendimo rezoliucinė dalis, atmetus apeliacinį skundą,  pareiškėjui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos  (CPK  443 straipsnio  1 ir 6 dalys, CK 1.5 straipsnis)).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

             

              apeliacinį skundą atmesti.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant taip:

              pareiškimą ir patikslintą pareiškimą patenkinti.

              Nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu  atnaujinti  pareiškėjui A. K. praleistą terminą dokumentų, patvirtinančių  nuosavybės teises į senelio  J. K. iki nacionalizacijos turėtą turtą, (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) paduoti .

              Nustatyti  juridinę  reikšmę turintį faktą, kad 1941-01-04 nacionalizacijos aktu Nr. 1031 nacionalizuotos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusios namų valdos,  buvusios adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis  adresas yra (duomenys neskelbtini).              

 

             

Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Birutė Bobrel

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                      Raimondas Buzelis

 

                                                                                                                   Virginija Gudynienė